Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Teksto analizės įrankio „Voyant Tools“ panaudojimas mokslinės informacijos analizei
Full text linkThis article describes the use of “Voyant Tools”, an open access text analysis application, to examine a corpus of articles from open access journals, dealing with the topic of digital humanities. The corpus consisted of 404 articles recorded in the “Clarivate Analytics Web of Science” and “Scopus ScienceDirect” databases. The authors discuss how “Voyant Tools” aids to identify the dominant fields of research through quantitative methods and to reveal the main discourse themes using distant reading and interactive reading capabilities. They also identify some problems encountered during the analyses, and also discuss the usefulness of data visualization for research and interpretation. Computer tools can be useful for experienced researchers who are interested in quantitative text analysis, as well as for beginners, as it provides an opportunity to acquire basic knowledge that will lead to a deeper interest in textual analysis methods.Straipsnyje pristatomos mokslinės informacijos analizės galimybės taikant kompiuterinę tekstų analizės programą „Voyant Tools“. Nagrinėjamas tekstynas, sudarytas iš 404 „Clarivate Analytics Web of Science“ ir „Scopus ScienseDirect“ duomenų bazėse publikuotų atvirosios prieigos straipsnių, skirtų skaitmeninės humanitarikos problematikai. Straipsnyje aptariami kiekybiniai teksto analizės metodai, atsietojo ir interaktyviojo skaitymo galimybės, kurias suteikia atvirosios prieigos „Voyant Tools“ platformoje integruoti tekstų sisteminimo įrankiai. Straipsnio autoriai pristato problemas, su kuriomis susidūrė atlikdami teksto analizę, taip pat – įvertina analizės rezultatų vizualizavimo naudingumą tyrimui ir interpretacijų paieškai. Kompiuteriniai įrankiai gali pasitarnauti patyrusiems tyrėjams, kurie domisi kiekybiniais teksto analizės metodais, o pradedantiems tyrėjams atsiranda galimybė įgyti pradinių žinių, kurios paskatins giliau domėtis kompiuterine tekstų analize
Kas skatina ir trukdo naudoti naujas e. muitinės sistemas besivystančiose į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse? Empirinio tyrimo Kamerūne atvejis
Full text linkWhile the adoption and replacement projects of e-government systems are increasing in developing countries, empirical research is rare. Moreover, studies on factors affecting user satisfaction of e-customs systems are limited. To fill the gap, this paper empirically investigates the e-customs system implemented by Korea and currently in operation in Cameroon, examining its facilitators and hindrances. This study marks a new approach to studying e-government systems as an ICT4D project in a developing country by creating and validating a newly developed model based on the UTAUT and the SQBT. An empirical study using a survey was conducted. Data were collected from internal and external users who had experienced both the old system (ASYCUDA++) and the new one (CAMCIS). Performance expectancy and uncertainty costs strongly affect the switching benefits and costs. Sunk costs have no significant impacts. The switching benefits and costs significantly influence the behavioral intention and user satisfaction regarding the system. The study adds value to the research fields of user resistance and IT/IS acceptance by conducting empirical research on e-customs systems implemented by a donor in a recipient country. The study gives insights to those policymakers, system developers and managers involved in ICT4D projects about the factors that are important to maximize the benefits and avoid the losses in using a new system.Nors besivystančiose šalyse daugėja e. valdžios sistemų pritaikymo ir pakeitimo projektų, empiriniai tyrimai yra reti. Be to, veiksnių, turinčių įtakos vartotojų pasitenkinimui e. muitinės sistemomis, tyrimai yra riboti. Siekiant užpildyti šią spragą, šiame darbe empiriškai nagrinėjama Korėjos įdiegta elektroninės muitinės sistema, kuri šiuo metu veikia Kamerūne, tiriamos sistemai padedančios priemonės ir jos kliūtys. Šiame tyrime atskleidžiamas naujas požiūris į e. valdžios sistemų, kaip ICT4D projekto, tyrimą besivystančioje šalyje, sukuriant ir patvirtinant naują modelį, pagrįstą UTAUT ir SQBT. Pasitelkus apklausą buvo atliktas empirinis tyrimas. Duomenys buvo renkami iš vidinių ir išorinių vartotojų, kurie buvo susidūrę su senąja (ASYCUDA++) ir su nauja (CAMCIS) sistemomis. Tikėtinos našumo ir neapibrėžtumo sąnaudos stipriai veikia perėjimo naudą ir išlaidas. Negrįžtamos išlaidos neturi reikšmingo poveikio. Perėjimo nauda ir sąnaudos daro didelę įtaką vartotojų elgsenai ir pasitenkinimui sistema. Atliktas įdiegtų e. muitinės sistemų empirinis tyrimas suteikia pridėtinės vertės vartotojų pasipriešinimo ir IT/IS pripažinimo tyrimų sritims. Tyrime pateikiamos įžvalgos politikos formuotojams, sistemų kūrėjams ir vadovams, dalyvaujantiems ICT4D projektuose, apie veiksnius, kurie yra svarbūs siekiant maksimaliai padidinti naudą ir išvengti nuostolių naudojant naują sistemą
Socialinio verslo įmonės tapatybės kūrimas Lietuvoje
Full text linkIn Lithuania social enterprise as a social category is formed through defined legal social enterprise criteria and their detailed requirements. This suggests that the criteria for the legal definition of a social business enterprise form the identity referents of a social enterprise as a social category.
Between 2018 and 2021, seven law projects were submitted to the parliament of Lithuania that aimed to establish criteria defining social business enterprises. Study of these documents aims to identify criteria for a legal definition of Lithuanian social business enterprises that form the defining attributes of the identity of these enterprises, important for the organizational communication of the social business enterprise. The study revealed that the set of legal criteria – entrepreneurship (doing business), social goals aimed at solving social problems and activity stakeholder involvement – define social business enterprises. This exhibits that Lithuanian social business enterprises are institutionalized as hybrid organizations. The assessment of these identity referents showed that their use in the communication of the organization does not ensure the separation of the social enterprise from the subjects of the non-market subsector of the social economy. It has been observed that the exclusion of a social enterprise from other entities can be constructed by elements detailing the referents, often depending on the success of the company’s activities. This ultimately indicates shortcomings in the legal definition of social economic enterprises in Lithuania. Lietuvoje įstatyminiais socialinio verslo įmonės apibrėžties kriterijais bei juos detalizuojančiais reikalavimais yra formuojama socialinio verslo įmonė kaip socialinė kategorija. Tai leidžia teigti, kad socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties kriterijai formuoja socialinio verslo įmonės kaip socialinės kategorijos tapatybės referentus.
Nuo 2018 iki 2021 m. LR Seimui buvo pateikti septyni Socialinio verslo plėtros įstatymo projektai, kuriuose įtvirtinami socialinio verslo įmonę apibrėžiantys kriterijai. Atliktas šių teisės aktų projektų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti besiklostančius socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties Lietuvoje kriterijus, formuojančius šios įmonės tapatybės referentus, parodė, kad Lietuvoje socialinio verslo įmonių išskirtinumas konstruojamas – verslumo, socialinių tikslų siekimo ir suinteresuotųjų įtraukimo – įstatyminiu kriterijų bei juos detalizuojančių elementų rinkiniu. Tai rodo, jog Lietuvoje socialinio verslo įmonė institucionalizuojama kaip hibridinis subjektas. Socialinio verslo įmonės tapatybės referentų vertinimas parodė, kad jų naudojimas organizacijos komunikacijoje neužtikrina socialinio verslo įmonės atskyrimo nuo socialinės ekonomikos ne rinkos subsektoriaus subjektų. Pastebėta, kad socialinio verslo įmonės atskirtis nuo kitų subjektų gali būti konstruojama referentus detalizuojančiais, dažnai nuo įmonės veiklos sėkmės priklausančiais, elementais. Manoma, kad tai rodo socialinės ekonomikos subjektų apibrėžties trūkumus
Įvadas į specialųjį lyčių studijų numerį
Full text linkThis paper provides an introduction to the special issue on gender studies. It surveys each paper and identifies commonalities and dissimilarities among them, as well as suggests the potential readership for the papers based on the problems addressed and the findings. Prof. Natalija Mažeikienė from Vytautas Magnus University served as the guest editor of the special issue.Šiame straipsnyje pristatomas specialusis lyčių studijų leidinys. Jame apžvelgiami specialiojo numerio straipsniai, nustatomi jų bendrumai ir skirtumai, taip pat pagal nagrinėjamas problemas ir išvadas siūlomi galimi straipsnių skaitytojai. Specialiojo numerio kviestinė redaktorė buvo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Natalija Mažeikienė
Diskusija apie feminizmą „Instagram“: kritinė diskurso analizė @LasIgualadas Kolumbijoje
Full text linkThe first organized feminist movement in Colombia demanded the right for women to vote in 1954 and, despite its progressist agendas and decades of work, it still tends to be distorted by traditional media representation. With social media, these activists can reach the audience directly, disseminate information, and dispute narratives. Hence, this study addresses the question: how are the discourses about feminism constructed on Instagram in Colombia? Based on netnography and critical discourse analysis, the paper analyzes the discussions on publications and comments on the most popular feminist Instagram account in Colombia, @LasIgualadas. The results indicate that the platform usage could help create a less stereotypical perspective on the movement while informing society on its agendas and raising awareness about rights violations. However, the debate on @LasIgualadas is still predominantly carried out by women (80.5%), and some topics, such as abortion and LGBTQI+ rights, are distorted or deviated from by some Instagram users’ comments.Pirmasis organizuotas feminisčių judėjimas Kolumbijoje 1954 m. pareikalavo moterų teisės balsuoti ir, nepaisant progresyvių programų ir dešimtmečius trukusio darbo, jis vis dar nėra tinkamai atspindimas tradicinėje žiniasklaidoje. Naudodamos socialines medijas, šios aktyvistės gali tiesiogiai pasiekti auditoriją, skleisti informaciją ir ginčyti esamus naratyvus. Šiame tyrime sprendžiamas klausimas: kaip instagrame konstruojami diskursai apie feminizmą Kolumbijoje? Remiantis tinklo etnografijos (netnography) ir kritine diskurso analize, straipsnyje analizuojamos diskusijos dėl publikacijų ir komentarų populiariausioje feministinėje instagramo paskyroje Kolumbijoje @LasIgualadas. Rezultatai rodo, kad platformos naudojimas gali padėti sukurti mažiau stereotipinį požiūrį į judėjimą, kartu informuojant visuomenę apie jo darbotvarkę ir didinant informuotumą apie moterų teisių pažeidimus. Tačiau @LasIgualadas diskusijose vis dar dominuoja moterys (80,5 proc.), o kai kurios temos, pavyzdžiui, abortai ir LGBTQI+ teisės, kai kurių instagramo vartotojų komentaruose iškraipomos arba nuo jų nukrypstama
Retorinė rusų kalbos intarpų vertė lietuvių politikų įrašuose „Facebook“
Full text linkThe article presents the study of political communication on social network “Facebook”. The object of the study is the motivation of using Russian inserts and potential influence on the effectiveness of the discourse. Effectiveness is related to the persuasion, the goal of the addressee in the communication process and the main concept of rhetoric, therefore, a rhetorical discourse analysis was used for the research. The focus of the presented research is on Russian language inserts in the posts by Lithuanian politicians published on the social network “Facebook”. The purpose of the research is to discuss the rhetorical value of Russian inserts. Inserts are elements of another language inserted into the main language, in this case Russian words (both authentic and adapted form), parts of words, text fragments. After examining over 100 Russian language inserts in the records of native Lithuanian politicians, two trends have emerged: 1) Russian language inserts in politicians’ records are deliberately used as means of stylistic expression, helping to imitate natural, informal speech, as well as creating contextual discourse; 2) Russian language is used as a way to express political attitudes and value positions.Straipsnyje pristatomas politikų komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ tyrimas. Tyrimo objektas – rusų kalbos pasitelkimo motyvacija ir galima įtaka diskurso paveikumui. Paveikumas susijęs su adresato įtikinimu – persvazija, pagrindine retorikos sąvoka, adresanto komunikaciniu tikslu, todėl, atliekant tyrimą, pasitelktas retorinės diskurso analizės metodas. Tyrimo dėmesio centre – rusų kalbos intarpai lietuvių politikų įrašuose, paskelbtuose socialiniame tinkle „Facebook“. Tyrimo tikslas – aptarti retorinę rusų kalbos intarpų vertę. Intarpais vadinami į pagrindinę kalbą įsiterpę kitos kalbos elementai, šiuo atveju – rusų kalbos žodžiai (ir autentiška, ir adaptuota forma), žodžių dalys, teksto fragmentai. Ištyrus per 100 rusų kalbos intarpų gimtakalbių lietuvių politikų įrašuose, išryškėjo dvi tendencijos: 1) rusų kalbos intarpai politikų įrašuose vartojami sąmoningai kaip stilistinės raiškos priemonės, padedančios imituoti natūralią, neformalią kalbėseną, taip pat kuriančios kontekstualų diskursą; 2) rusų kalba vartojama kaip politinių nuostatų, vertybinės pozicijos raiškos priemonė
Vyresnio amžiaus asmenų patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis ypatumai
Full text link Introduction. The spread of fake news on the internet is an increasingly serious problem. When analysing belief in fake news, people are usually treated as homogeneous group, however, previous studies suggest that different groups may exist. This study aims to identify clusters of older people according to their level of belief in real and fake news. Methods. 504 people aged 50 to 90 years (M=64.37, SD=9.10) participated in the study. Belief in true and false news was assessed using 10 news headlines (six false, four true). Respondents’ vaccination intentions and trust in democratic institutions were assessed. A cluster analysis was performed to distinguish between groups of respondents. Results. Four clusters were identified and replicated: moderately believing in fake and real news; believing in real but not in fake news; tending not to believe in either real or fake news; and tending to believe in both real and fake news. Individuals who fell into the cluster of believers in both real and fake news had lower intentions to vaccinate against COVID-19 and lower trust in political institutions. Conclusions. The study provides evidence that people aren’t homogeneous in their belief in fake and real news, and four meaningful clusters can be distinguished.Įvadas. Internete vartotojai vis dažniau susiduria su melagingomis naujienomis, patikėjimas kuriomis gali sukelti neigiamų pasekmių. Analizuojant patikėjimą melagingomis naujienomis, žmonės dažniausiai traktuojami kaip vienalytė grupė, tačiau kai kurie anksčiau atlikti tyrimai leidžia manyti, kad gali egzistuoti skirtingos grupės. Šio tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus žmonių klasterius pagal patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis lygį ir įvertinti skirtumus tarp klasterių. Metodai. Tyrime dalyvavo 504 50–90 metų amžiaus žmonės (M = 64,37, SD = 9,10). Patikėjimas tikromis ir melagingomis naujienomis buvo vertinamas naudojant 10 naujienų antraščių sąrašą. Šešios iš šių antraščių buvo melagingos, keturios – teisingos. Buvo įvertinta respondentų vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Analizė. Siekiant išskirti respondentų grupes atlikta klasterinė analizė, palyginta vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis klasteriuose. Rezultatai. Išskirti ir replikuoti keturi klasteriai – vidutiniškai tikintys tiek melagingomis, tiek tikromis naujienomis; tikintieji tikromis, bet ne melagingomis naujienomis; linkę netikėti nei tikromis, nei melagingomis naujienomis; linkę tikėti tikromis ir melagingomis naujienomis. Asmenys, kurie pateko į tikinčiųjų tiek tikromis, tiek melagingomis naujienomis klasterį, pasižymėjo mažesnėmis vakcinacijos nuo COVID-19 intencijomis ir mažesniu pasitikėjimu politinėmis institucijomis. Išvados. Atliktas tyrimas suteikia svarbių įrodymų, kad pagal santykį su melaginga ir tikra informacija žmonės nėra vienodi, galima išskirti keturias grupes, išskirtos grupės tarpusavyje skiriasi prasmingais aspektais
Socialinis dalijimasis emocijomis socialinės medijos sistemoje. „Creepypasta“ pavyzdys „Reddit“
Full text linkAs part of this study, it was suggested that, like other social media, Reddit allows to embody models of communicative interaction in a digital environment. The comments under three creepypastas published on the subreddit NoSleep, were selected as the object of the study. To prove the original thesis, the comments were analyzed from the perspective of social sharing of emotions (SSE) — a process characteristic of real interpersonal communication. The comments were studied manually using the method of intentional analysis. As a result of the study, the main intentional categories characteristic of the social sharing of emotions in the comments on NoSleep were established. It was concluded that SSE in the comments under creepypastas generally coincides with the existing models, and the differences found can be explained by the specifics of the digital environment and the concrete features of Reddit as social media.Šiame tyrime teigiama, kad „Reddit“, kaip ir kitos socialinės medijos, leidžia įgyvendinti bendravimo modelius socialinėje erdvėje. Šio tyrimo objektas – komentarai po trimis „creepypasta“ siaubo istorijomis, skelbtomis „NoSleep“ subredite. Siekiant patvirtinti pradinę tezę, komentarai analizuoti iš socialinio dalijimosi emocijomis (angl. SSE) perspektyvos – proceso, būdingo tikram tarpusavio bendravimui. Komentarai analizuoti rankiniu būdu pasitelkiant sąmoningos analizės metodą. Atlikus šį tyrimą nustatytos pagrindinės sąmoningumo kategorijos, būdingos socialiniam dalijimuisi emocijomis komentaruose „NoSleep“ platformoje. Nustatyta, kad SSE komentaruose po „creepypasta“ istorijomis apskritai sutampa su esamais modeliais, o aptikti skirtumai aiškintini kaip būdingi skaitmeninei aplinkai ir „Reddit“ kaip socialinei medijai
Paleiskite televizorių! Auditorijos elgesio modeliai pirmosios Covid-19 bangos Čekijoje metu
Full text linkWhile most media research on the Covid-19 pandemic focuses on misinformation or polarisation of society, we find a niche in what strategies mass audiences chose to adopt when receiving the news. We addressed this very question immediately at the beginning of the pandemic in the Czech Republic in 2020, choosing a quantitative method and apply it on a representative sample of the Czech population according to standard quota sampling parameters. The specificities of the Czech Republic, as one of the most affected countries and holding the primacy with the highest number of deaths from Covid-19 per population in the world, played an important role in the selection of news. Our research identified four basic groups of recipients: Concerned, Careful, Sceptical, and Detached. Research in Germany (Wolling, Schumann & Arlt, 2020), for example, has found similar classifications. Another important finding was the audience’s preferences in terms of the use of different types of media, with our respondents being completely dominated by television as the primary source of information. Other key finding is that audiences felt overwhelmed by news of the pandemic, which implies challenges for further research but especially for journalistic practice.Daugumai žiniasklaidos tyrimų apie Covid-19 pandemiją analizuojant visuomenės dezinformaciją ar poliarizaciją, nutarėme tirti masinės auditorijos pasitelkiamas strategijas naujienoms priimti. Šio klausimo ėmėmės iš karto, pačioje pandemijos Čekijoje pradžioje 2020 m., pasirinkdami kiekybinį metodą ir taikydami jį reprezentatyviai Čekijos gyventojų imčiai pagal standartinės kvotinės atrankos parametrus. Parenkant naujienas svarbų vaidmenį atliko Čekijos kaip vienos iš labiausiai paveiktų šalių, pasaulyje pirmaujančių pagal gyventojų mirčių nuo Covid-19 skaičių, specifika. Mūsų tyrime nustatytos keturios pagrindinės gavėjų grupės: Susirūpinę, Atsargūs, Skeptiški ir Atsiriboję. Pavyzdžiui, Vokietijoje atliktame tyrime (Wolling, Schumann & Arlt, 2020) pateiktas panašus suskirstymas. Dar viena svarbi išvada yra susijusi su labiausiai auditorijos naudojamomis žiniasklaidos priemonėmis: televizija buvo daugumos mūsų respondentų pirminis informacijos šaltinis. Taip pat nustatyta, kad auditorija manė, jog naujienų apie pandemiją buvo per daug, o tai kelia sunkumų tolesniems tyrimams, ypač žurnalistikai