“Lituanistika”, International Research Database
Not a member yet
44618 research outputs found
Sort by
Using professional terms at Kauno kolegija higher education institution
No full text2023 m. kovo mėnesį buvo atliktas tyrimas „Terminijos normos ir realioji vartosena akademinėje veikloje“. Šiame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, tiksliau – siekiama atskleisti Kauno kolegijos dėstytojų profesijos terminų vartosenos ypatybes. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai: 1) nustatyti, kokia yra Kauno kolegijos dėstytojų pozicija dėl norminių ir nenorminių terminų vartosenos skirtingose situacijose; 2) nustatyti terminų paieškos šaltinius, kuriais dažniausiais naudojasi dėstytojai; ir 3) įvertinti bendrųjų mokslo terminų pasirinkimą vartoti akademinėje veikloje. Tyrimo analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos dėstytojai stengiasi per paskaitas, rašydami mokslinius straipsnius ar pristatydami savo tyrimus moksliniuose renginiuose, vartoti lietuviškus arba tokius terminus, kurie yra norminiai ir pateikiami tam tikros srities terminų žodynuose ar terminų duomenų bazėse. Nenorminių terminų vartosena iš esmės susijusi su profesiniu žargonu ir dažnesnė tais atvejais, kai neturima aiškaus ir nusistovėjusio tam tikros srities termino. Norėdami vartoti taisyklingus ir kalbinius reikalavimus atitinkančius profesijos terminus, dėstytojai turėtų ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir gilinti savo kalbinę kompetenciją, naudotis naujausiais terminų bankais ir žodynais, susipažinti su naujausiais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Tik tokiu atveju studentai galės iš dėstytojų mokytis taisyklingos tam tikros srities terminijos. Nustatyta, kad Kauno kolegijos dėstytojai dažniausiai naudojasi savo srities terminų žodynais ir standartais, kiek rečiau terminų duomenų bazėmis. Nors daugumai respondentų svarbi išteklių kokybė, tačiau jie linksta naudotis paieškos sistemoje „Google“ rastais terminų šaltiniais, kurie ne visi yra patikimi ir sudaryti specialistų. Vertingiausi yra tie terminijos ištekliai, kurie yra kokybiški, reguliariai atnaujinami, lengvai pasiekiami ir atviri, sutelkti vienoje vietoje. Toks Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos terminų bankas. Reikšminiai žodžiai: terminų vartosena, profesinė leksika, terminas, apibrėžtis.The research “Terminology norms and actual usage in academic activities” was carried out in March 2023. This article aims to present the research results and reveal the peculiarities of the usage of terminology by the academic staff at Kauno kolegija Higher Education Institution. To achieve this goal, the following tasks are set: 1) to determine the position of the academic staff of Kaunas kolegija regarding the usage of normative and non-normative terms in different situations; 2) to determine the sources of searching for the terms that academics most frequently use; and 3) to assess the choice of general scientific terms for use in academic activities. The analysis of the study findings suggests that during lecturers, the academic staff in higher education tend to use correct Lithuanian terms that are available in dictionaries or databases of terms in their field of expertise, as well as while writing scientific articles or presenting their research at scientific events. The use of irregular or unrecommended terms is essentially related to professional jargon. It is more frequent in cases where there is no clear and well-established term for a given field. To use correct and linguistically appropriate professional terms, academics should have an excellent knowledge of their subject, improve their linguistic competence, use the most up-to-date term banks and dictionaries, and know the latest recommendations of the State Commission for the Lithuanian Language. Only in this way will students be able to learn the correct terminology in a given field from their academics. The study shows that the academic staff of Kauno kolegija primarily rely on dictionaries and standards of terms from their field of expertise and use term databases less frequently. Although the quality of resources is important to most respondents, they tend to use terminology sources they find on Google, which are not all reliable and compiled by specialists. The best terminology resources are those that are open, easily accessible, updated frequently, and centralised. Termbank of the Republic of Lithuania is one such resource. Keywords: usage of terms, professional lexicon, term, definition
Musical steam activities in preprimary school education considering the experiences and challenges of art teachers
No full textKintant visuomenės gyvenimui, ryšiams, technologijoms, labai svarbus vaidmuo tenka ugdymui, kuris plačiąja prasme paliečia visas gyvenimo sritis. Vaiko ugdymas priešmokykliniame amžiuje, prieš įžengiant į mokyklinį ugdymą, yra niša, nuo kurios turinio didžiąja dalimi priklauso vaiko pasirengimas mokyklai. Priešmokykliniame ugdyme, pasitelkiant daugelyje pasaulio šalių sparčiai įsitvirtinantį STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Math) ugdymo metodą, vaiko ugdymas(is) įgauna proveržį. STEAM metodo taikymas, integruojant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką ir menus, vaikams patinka. Šis šiuolaikinis metodas ugdo vaikų kūrybiškumą, gebėjimą tyrinėti, skatina dirbti komandoje, bendrauti, kurti inovacijas, kai mokslas siejamas su realiu gyvenimu. Vėliausiai į STEAM metodą įsitraukusi menų sritis (angl. Arts) tapo labai svarbia, visam STEAM metodui suteikusi gyvumo, vaizdo, spalvų, garso, judesio ir pan. Menų sritis šiame tyrime analizuojama koncentruojantis į muzikinį ugdymą. Integruojamas su kitais mokslais, muzikinis ugdymas vaikus įtraukia į dainavimo, grojimo, šokio, vaidybos bei kitas veiklas. Tai skatina vaiko saviraišką, padeda atsiskleisti, ugdyti muzikinius, kūrybinius ir kitus gebėjimus. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo (muzikos) mokytojų patirtį, taikant STEAM metodą priešmokykliniam muzikiniam ugdymui Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Empiriniai duomenys buvo rinkti nuotolinės grupinės diskusijos (angl. focus group) interviu būdu Microsoft Teams platformoje, įrašant. Kokybinis tyrimas atliktas su devyniais meninio ugdymo mokytojais, taikančiais muzikinio STEAM ugdymo metodą. Informantai buvo iš penkių Lietuvos miestų. Tyrimo duomenų analizei pasirinkta turinio (angl. content) analizė. Tyrimo rezultatai parodė STEAM ugdymo reikšmę. Empiriškai nustatyta, kad pedagogai skatina vaikų gebėjimų plėtotę, aktyviai ieško tobulinimosi galimybių, kuria ir pritaiko temas, bando integruoti įvairius mokomuosius dalykus, susiduria su tobulintinais aspektais bei siekia integruoti į veiklas visus ugdytinius. Reikšminiai žodžiai: STEAM, muzikinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas.As life, communications, and technologies change, education plays a very important role, which, in a broad sense, affects all areas of life. Pre-primary school education is crucial in determining a child’s readiness for school. STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) is one of the most widely used methods in the world in pre-primary school education. It appeals to children because this modern method develops their creativity and ability to explore and encourages teamwork, communication and innovation. Arts were included in the STEAM method last but became a very important part of it, as they enriched the STEAM method in images, colours, sounds, movement, etc. This study concentrates on musical education in the arts. It encourages children to express themselves and develop musical skills, creativity and other abilities. The research aims to analyse the experiences of art (music) teachers applying the STEAM method to pre-primary school education in Lithuanian kindergartens. Empirical data were collected remotely via a focus group on Microsoft Teams using an interview-discussion method and recording it. Qualitative research was conducted on 9 art teachers who apply the STEAM method in their musical education. The research data were analysed using content analysis. The results of this research displayed the importance of STEAM education. It has been empirically established that teachers promote the development of children’s abilities, actively look for opportunities for improvement, create and adapt topics, and try to integrate various educational subjects. However, they face aspects that need to be improved and seek to integrate all educational elements into activities. Keywords: STEAM, musical education, pre-primary school education
Power of language skills in navigating a foreign country
No full textKalba yra neįtikėtinai galingas įrankis, ypač gyvenant kitoje šalyje. Ji yra pagrindinė bendravimo priemonė, taip pat, žinoma, suteikia daugiau nei tik praktinės naudos. Vietinės kalbos mokėjimas rodo norą integruotis į priimančiosios šalies kultūrą ir pastangas būti priimtam vietos bendruomenės. Tai taip pat atveria daugiau galimybių įsidarbinti ir siekti karjeros. Be to, taip reiškiama pagarba vietos bendruomenei, sukuriama draugiška atmosfera ir skatinamas tarpusavio supratimas. Lietuvių kalbos mokymasis gali įvairiapusiškai pagelbėti ukrainiečių karo pabėgėliams Lietuvoje. Vietinės kalbos mokėjimas padėtų jiems lengviau integruotis į Lietuvos visuomenę, pagerėtų bendra jų gyvenimo kokybė. Šiame kontekste verta išskirti praktinę, socialinę ir psichologinę bei pilietinio dalyvavimo naudas, gaunamas, mokant lietuvių kalbą. Praktinė nauda, kad tampa lengviau orientuotis kasdieniame gyvenime, atsiranda galimybių mokytis ir tobulinti savo įgūdžius, integruojamasi į darbo rinką. Socialinė nauda: užmezgami ryšiai su vietiniais gyventojais, susirandama draugų, dalyvaujama visuomeninėje veikloje, o tai leidžia dalytis savo kultūra ir pažinti lietuvių tradicijas bei vertybes. Ši nauda padeda stabilizuoti ukrainiečių pabėgėlių emocinę ir psichologinę būklę. Pilietiškai dalyvaudami, pabėgėliai gali ginti savo bei savo bendruomenės poreikius, stengdamiesi, kad jų balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgta. Taigi lietuvių kalbos mokymasis yra veiksminga priemonė, padedanti karo pabėgėliams iš Ukrainos integruotis Lietuvoje ir pagerinti savo gyvenimo kokybę, sudaranti jiems sąlygas kurti naują bendruomenę. Raktažodžiai: migracija, pabėgėliai, integracija, ukrainiečiai, lietuvių kalba.Language is an incredibly powerful tool, especially when you live in another country. It serves as the primary means of communication, and certainly goes beyond this practical benefit. Fluency in a local language demonstrates the willingness to integrate into the host culture and the effort to be accepted by the local community. Fluency in a local language provides for the enhancement of employability and career opportunities. In addition, it demonstrates respect towards the local community, creates a friendly atmosphere and leads to mutual understanding. Learning the Lithuanian language can help Ukrainian war refugees in Lithuania in many ways, facilitating their integration into Lithuanian society and improving their overall quality of life. In this context, it is worth distinguishing between practical benefits, social and psychological benefits, and civic participation benefits. The practical benefits of learning Lithuanian include orientation in daily life, opportunities for education and skills development, integration into the labour market. Social benefits include building relationships with locals, making friends, participating in social activities that help share one’s own culture and learn about Lithuanian traditions and values. They play an important role in stabilising the emotional and psychological state of Ukrainian refugees. Civic participation allows refugees to advocate for their needs and the needs of their community making their voices heard and addressed. Together, learning Lithuanian is a powerful tool for Ukrainian war refugees to integrate, improve their quality of life and make a positive contribution to their new community. Key Words: migration, refugees, integration, Ukrainians, Lithuanian language
Trust-based relational intervention® (TBRI®) impact for traumatized children - meaningful change on attachment security and mental health after one year
No full textChildren from vulnerable backgrounds often have insecure attachment or disorganized attachment, which are related to psychological troubles, and such children need interventions to help them heal. The attachment system reorganizes in middle childhood, and other important adults play a considerable role in children’s lives. Thus, it is essential to weigh the impact of psychosocial interventions, while the main focus of the intervention is the staff member’s direct work with the child through a trusting relationship. The primary purpose of this study is to investigate whether children’s attachment security and mental health outcomes change after participating in a trauma-informed, attachment-based, Trust-Based Relational Intervention (TBRI) provided in a daycare center. It was a case-series study involving twelve children aged 8–11 years. The child attachment interview (CAI), CBCL/6-18, TRF/6-18, and clinical interviews for parents and children were used, measuring the change between the TBRI implementation in the daycare center and after one year. For ten participants, we noticed an improvement in mental health; for seven participants, security scales improved; for two participants, their disorganized attachment changed into insecure–dismissing. We have preliminary evidence that vulnerable children may benefit in terms of attachment security and mental health from the trusting relationship that staff build using the TBRI. Keywords: attachment; middle childhood; traumatized children; Trust-Based Relational Intervention
Father Pranciškus Šulskis: a portrait of the monk who matured in suffering
No full textKunigo ir marijonų vienuolio Pranciškaus Šulskio biografija yra įdomi ir turininga. Jis gimė Minske lietuvių šeimoje, augo Lietuvoje, mokėsi ir svajojo tapti dvasininku bei vienuoliu, Pokario metais gyvendamas ir dirbdamas Marijampolėje, jautėsi laimingas, suradęs savo pašaukimo kelią. Vis dėlto tai buvo jo viso gyvenimo kančios pradžia: sužeistas tarybinių kareivių, Pranciškus liko paralyžiuotas ir jau niekados nebevaikščiojo. Šis lemtingas šūvis pakeitė visą kunigo gyvenimą. Tačiau jis meldėsi, sėdėdamas aukojo šv. Mišias, vertė knygas iš užsienio kalbų, išmoko taisyti laikrodžius, nes reikėjo užsidirbti pragyvenimui. Šulskis daug keliavo, tarybiniais metais tam tikrą laiką slapta vadovavo Lietuvos marijonams – buvo provincijolu. Kunigo Pranciškaus Šulskio gyvenimas paženklintas nuolatine kančia. Tačiau per šią kančią jis subrendo kaip Dievo žmogus, kuris gebėjo kentėti, išlikdamas giedros nuotaikos, ir mylėti visus sutiktus žmones. Raktažodžiai: kunigas Šulskis, kančia, vienuolynas, Marijampolė, prisiminimai.The biography of the priest and Marian monk Pranciškus Šulskis is interesting and rich. He was born in Minsk to a Lithuanian family, grew up in Lithuania, studied and wanted to become a priest and a monk, and during the post-war years, living and working in Marijampolė, he was happy to find his vocation. However, this was the beginning of his lifelong suffering: wounded by Soviet soldiers, he was paralysed and never could walk again. This fatal shot changed his whole life. He translated books from foreign languages, learnt to repair clocks because he had to earn his living, travelled a lot, and for a time during the Soviet years he secretly was the leader of the Lithuanian Marians, he was a provincial. The life of Father Pranciškus Šulskis was marked by constant suffering. In this suffering, however, he matured as a man of God, able to suffer with serenity and to love all the people he met. Key words: priest Šulskis, suffering, monastery, Marijampolė, memories
Under the Shield of Our Lady of Consolation, Comforter and Saviour: civic meanings of the cult of Mother of God in Kanuty Rusiecki's work
No full textKanuto Rusecko paveikslas Verbų sekmadienis yra laikomas vieninteliu kol kas žinomu patikimu vaizdiniu, ikonografiniu šaltiniu, leidžiančiu įsivaizduoti prarastą Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios interjerą. Visgi atidesnis tyrėjų žvilgsnis pastebėjo, kad didžiajame altoriuje kabėjęs Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas skiriasi nuo nutapyto Rusecko drobėje. Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl dailininkas, tiksliai atkartojęs bažnyčios interjero detales, altoriuje pavaizdavo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos ikonografijai artimesnį paveikslą? Atsakymų ieškoma gilinantis į carinės valdžios okupuotame Vilniaus mieste vyravusias visuomenės nuotaikas, keliant hipotezę, kad Ruseckas, pasitelkęs užslėptas simbolines reikšmes, konstravo savo pranešimą, kurį naujai perskaityti bandoma remiantis to meto visuomenės pilietinio pasipriešinimo idėjomis. Reikšminiai žodžiai: Kanutas Ruseckas, Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, Dievo Motinos kultas, pilietinis pasipriešinimas.Kanuty Rusiecki’s painting Palm Sunday stands out as a singularly reliable visual iconographic source, providing a glimpse into the lost interior of the Church of Our Lady of Consolation. However, researchers have observed a discrepancy in the artwork: while Rusiecki meticulously reproduces the church’s interior details, the image of Our Lady of Consolation depicted in his canvas differs from the one that once adorned the high altar. It prompts a question: Why did the artist, known for his precision in capturing the church’s interior, choose to portray an image more aligned with the iconography of Our Lady of the Gate of Dawn? The article delves into the meanings of this painting, drawing connections to the key work of patriotic literature of the 19th century between the two uprisings – Adam Mickiewicz’s The Books and the Pilgrimage of the Polish Nation. The author posits an assumption that the patriotic analogies of the narratives of Christ and national martyrology, articulated in Mickiewicz’s work, serve as a crucial lens for interpreting Rusiecki’s painting. It suggests that the community, bound by the ideals of civil resistance and hopeful for the restoration of the state, may have seen in Rusiecki’s work an allegorical representation – just as Christ’s resurrection symbolizes hope, so does the belief that the Commonwealth of Both Nations will one day experience a revival. The Messianic metaphors expounded by Mickiewicz find reflection in the festive scene depicted in Palm Sunday, commemorating Christ’s triumphant entry into Jerusalem. The insights gained from Rusiecki’s painting were further enriched by the frame’s inscription, positioned above the image of the Mother of God in the High Altar of the Church of Our Lady of Consolation. According to the testimony of Michał Józef Römer (1878–1853), the Latin words “Convertam luctum eorum in gaudium” [I will turn their mourning into joy], extracted from the 13th verse of the 31st chapter of the Book of Jeremiah in the Holy Scripture, were affixed in 1844. This reference to the Old Testament carried clandestine patriotic intentions, as Prophet Jeremiah’s prophecy was linked to divine directives on the nation’s conduct following an unsuccessful uprising. Contextualizing the period between the uprisings in politics, culture, and religion, it became evident that the veneration of the image of Our Lady of the Gate of Dawn in Vilnius was burgeoning. This leads to the assumption that during Rusiecki’s creation of the painting Palm Sunday, the image of Mary revered by the faithful in the Augustinian church was gradually being eclipsed by the increasingly popular image of Our Lady of the Gate of Dawn. This shift likely explains why one of Rusiecki’s sketches shows the painting of Our Lady of Consolation hanging in the altar, while the final work features the image from the Gate of Dawn. Keywords: Kanuty Rusiecki, painting of Our Lady of the Gate of Dawn, cult of Mother of God, civil resistance
Special needs support in the context of inclusive education
No full textĮtraukiojo ugdymo tikslas – užtikrinti, jog visiems besimokantiems būtų sudarytos vienodos galimybės gauti kokybišką ugdymą švietimo įstaigose. Augantis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų skaičius bendrojo ugdymo įstaigose, didina mokinio padėjėjų skaičių gupėse/ klasėse. Pagalba vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, būna labai individuali, mokinio padėjėjui ne visada aiški, suprantama, ko iš jo tikimasi. Šis tyrimas orientuotas į specialiosios pagalbos teikimą vaikams su individualiais ugdymosi poreikiais. Straipsnyje nagrinėjamas specialiosios pagalbos teikimas bei mokinio padėjėjo gebėjimų, kompetencijų plėtojimo aktualumas įtraukiojo ugdymo kontekste. Atliktas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų požiūriu pozityviai vertina mokinio padėjėjų bendravimo ypatumus su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais (pagarbią elgseną, gebėjimą kontroliuoti savo jausmus, emocijas, kantrumą, dėmesingumą), pakankamai supranta jų individualius poreikius, derina veiklas su mokytoju, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais (švietimo pagalbos specialistais), tačiau mokytojai akcentuoja, jog teikiant specialiają pagalbą stokojama gebėjimų dirbti su ugdytiniais, turinčiais elgesio problemų, tinkamai paaiškinti pateiktą mokymo turinį atsižvelgiant į ugdymosi sunkumus, skatinti šių ugdytinių savarankiškumą, informuoti mokytoją apie vaiko daromą pažangą. Mokinio padėjėjas atlieka įvairius vaidmenis, teikdamas pagalbą ugdytiniui grupėje/ klasėje. Įvairios ugdomosios veiklos reikalauja skirtingų mokytojo padėjėjo gebėjimų darbui su vaikais, turinčiais individualių poreikių. Raktažodžiai: specialioji pagalba, mokinio padėjėjas, įtraukusis ugdymas.Today, the educational process is modelled in such a way that all children with different abilities and needs can participate. Inclusive education aims to ensure that all learners have equal access to quality education in educational institutions. The concept of inclusion is considered progressive, linked to the successful participation of all learners in the overall educational process, because it is based on the idea that all children are different. The number of children with special educational needs (SEN) in educational institutions who require a range of educational support increases every year. The emphasis on inclusive education in the educational process has led to an increase in the provision of special assistance in educational institutions. In this process, the teacher alone is no longer sufficient to educate children in a group/classroom. Not only special educational, psychological and social pedagogical support is important, but also special support aimed at increasing the accessibility of education and the independence of the pupil. process, because it is based on the idea that all children are different. The article focuses on the provision of special assistance and the relevance of the skills of the pupil assistant. In summary, there is not much research on this topic in Lithuania, but with the growing need for educational support professionals, interest in this activity is expanding. Researchers have investigated the roles of teacher assistants, what activities they perform, how they cooperate with the teacher, what difficulties they encounter, the relationship between teacher assistants' education and classroom work with the teacher/pupil, the directions and possibilities of teacher assistant activities, and the activities of the teacher assistant in the community of teachers. The purpose of the support is to increase access to education and pupil autonomy. All children should have the potential to succeed, and none should be left behind because of their individual capabilities. It can be argued that the emphasis on inclusive education in the educational process is leading to an increase in special assistance in educational institutions. The development of teaching assistants' competences and professional knowledge is particularly encouraged, as secondary education alone is not enough for a teaching assistant. The results are not representative, but they do help to identify current trends in the provision of special assistance to children. The relevance of special assistance is clarified by key problematic issues: 1. What is the need for special assistance in the context of inclusive education? 2. What kind of special assistance is provided for children with special educational needs? What knowledge, skills and abilities are needed for a pupil assistant? The object of the research - is special support in the context of inclusive education. The aim of the research is to analyse the provision of special assistance in the context of inclusive education. The results of the research. The methods of the research: 1. Analysis of scientific literature and documents. 2.Quantitative research method - written survey. Participants - the sample consisted of pre-school and primary school teachers, i.e. 64 participants: 28 primary school teachers and 36 pre-school teachers. Teachers whose group/classroom provides special support for SEN children were selected. Conclusions: today, the educational process is modelled on the creation of a flexible educational environment in which all children with different abilities and needs can participate. Inclusive education in educational institutions raises issues related to the activities of the special needs assistant in the educational process: the ability to interact with pupils and create a safe environment, to involve the pupil in educational activities, to help the pupil to behave in a socially acceptable way, to navigate the environment, to collaborate with other actors in the educational process, and to consult. From the point of view of pre-school and primary education teachers, they positively evaluate the peculiarities of communication between teaching assistants and SEN pupils (respectful behaviour, ability to control feelings and emotions, patience, attentiveness), they sufficiently understand their individual needs, and they coordinate activities with the teacher, cooperate with other actors in the educational process (educational support specialists), however, teachers stress that special assistance lacks the ability to work with pupils with behavioural problems, to properly explain the content of the curriculum in relation to their learning difficulties, to promote their independence, and to keep the teacher informed about their progress. The teaching assistant plays a variety of roles to support the pupil in the group/classroom. The different activities carried out require different skills of the teaching assistant. Keywords: special support, special needs assistant, inclusive education
Use of artificial intelligence in the education of preschool and pre-primary age children
No full textŠiame straipsnyje apžvelgiamos dirbtiniu intelektu grindžiamos skaitmeninės technologijos ir jų taikymo galimybės vaikų ugdyme. Siekiama išanalizuoti ir įvertinti, kaip šios technologijos gali būti integruotos į ugdymo procesą ir skatinančios vaikų kognityvinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Tyrimo tikslas - atskleisti dirbtino intelekto panaudojimo galimybes ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Empiriniame tyrime nustatytos pedagogų nuostatos skaitmeninių technologijų atžvilgiu. Kokie sunkumai ir iššūkiai jiems kyla integruojant skaitmenines technologijas į ugdymo procesą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, kiekybinė duomenų analizė. Pagrindiniai žodžiai: dirbtinis intelektas, edukacija, šiuolaikinės technologijos.As digital technologies become more and more popular, the question arises as to how they can help the educational process, what new methods can be used and what challenges they pose to educators. Does artificial intelligence help to differentiate tasks according to the individual needs of each child? Can it ensure the quality of education without violating ethical principles while respecting data protection? The purpose of the research is to reveal the possibilities of using artificial intelligence in the education of pre-school and pre-primary children. Research methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey, quantitative data analysis. Key Findings: The potential of artificial intelligence-based digital technologies in education lies in their ability to create adaptive learning environments tailored to individual student needs and progress. Interactive learning environments driven by artificial intelligence and digital technology provide instant feedback to help children understand and correct their mistakes, thereby promoting deeper learning. During the empirical study, it was found that educators agree that digital technologies develop children's learning to learn, problem-solving skills, digital intelligence and creativity. The inclusion of digital technologies in the educational process is considered an important aspect, but the lack of motivation and digital competence hinders successful integration. Keywords: artificial intelligence, education, modern technologies
Value of compulsory military service in the soviet army (1967-1990) from the conscripts' perspective
No full textStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame, pasitelkus kokybinio tyrimo – sakytinės istorijos ir turinio analizės – metodus, analizuojama tarnyba sovietinėje armijoje (1967–1990 m.) vertės aspektu, žvelgiant iš ideologinės bei tarnavusiųjų refleksijos perspektyvos. 1967–1990 m. Lietuvos Sovietų Socialistinėje Respublikoje (toliau – LSSR) leistuose periodiniuose leidiniuose „Komjaunimo tiesa“ ir „Jaunimo gretos“, nors juose ir skiriama nemažai dėmesio vyro kaip kario tapatybei, spausdintų straipsnių turinys paviršutiniškas ir akcentuoja tokias pagrindines savybes kaip „bebaimiškumas“, „užsigrūdinimas“, „sutvirtėjimas fiziškai“ bei „vyriškumas“. O interviu metu užfiksuoti tarnavusių lietuvių pasakojimai atskleidžia požiūrių į tarnybą armijoje įvairovę – jie priklauso nuo socialinės aplinkos, įgytos patirties ir išsilavinimo. Nors tarnyba daugumos matoma kaip „prarasti gyvenimo metai“, dalis įžvelgia ir teigiamų jos rezultatų, tokių kaip surimtėjimas ar savarankiškumo įgijimas. Visgi tarnybos metai dėl įkrautos smurtinės aplinkos bei nemalonių gyvenimo sąlygų prisidėjo ir prie susvetimėjimo, atsargumo arba kitaip – prie tarybinio gyvenimo būdo įtvirtinimo, kai buvo įprasta meluoti, vogti, prisitaikyti ar tuščiai leisti laiką. Ir nors tarnyba, atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų rūšį, trukdavo tik dvejus ar trejus metus, kai kuriems vis dar yra didžiausias gyvenimo nuotykis arba slogus prisiminimas, kuris sugrįžta kuriozinių pasakojimų pavidalu arba poreikiu burtis į bendraminčių ratą ir išsikalbėti. Reikšminiai žodžiai: sovietinė armija, karo tarnyba, vėlyvasis sovietmetis, atmintis.This article presents a study using qualitative research methods, including oral history and content analysis, to explore the value of compulsory military service in the Soviet Army (1967–1990). The investigation considers both the ideological context and the perspectives of the individuals who were serving. Periodicals such as Komjaunimo tiesa and Jaunimo gretos, published in the Lithuanian Soviet Socialist Republic (LSSR) between 1967 and 1990, focus on the soldier’s identity. However, these publications often present a superficial view, emphasizing qualities such as ‘fearlessness’, ‘toughening’, ‘physical strength’, and ‘masculinity’. In contrast, interviews with Lithuanian conscripts reveal a wide range of experiences and perspectives on the military service, shaped by their social environment, personal experiences, and education. While many view their military service as ‘lost years’, some men recognize positive outcomes, such as increased maturity and greater independence. The harsh conditions and difficult living environment during their service also led to feelings of alienation and caution, reinforcing certain Soviet lifestyle habits, such as dishonesty, theft, adaptation, and time-wasting. Although the length of service typically ranged from 2 to 3 years, for some men, it remains a significant life adventure or a troubling memory, often revisited through humorous stories or a desire to connect with others who share similar experiences. Keywords: Soviet army, military service, late Soviet period, memory, periodicals
Dictionary of Mykolas Miežinis in the Vilnius University library
No full textXX a. viduryje, uždarius Vytauto Didžiojo universitetą (toliau VDU) Kaune, dalis jo bibliotekos fondų pervežta į Vilnių. Daug VDU iš Juozo Tumo-Vaižganto kurto Rašliavos muziejaus perduotų rankraščių tuo metu pateko į Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyri (toliau VUB RS), kur sudarė pirmąjį fondą (F1). Biblioteką praturtinusią rankraščių gausą, deja, lydėjo ir kraustymųsi metu retai išvengiama painiava. Pervežant ir perkomplektuojant, kai kurie rankraščiai apibūdinti lakoniškai ir tapo nepastebimi tyrėjams, o dėl į katalogus ir rodykles įsivėlusių klaidų net sunkiau atrandami. Šio straipsnio objektas neišvengė tokio likimo. Kaune Rš 323 pažymėtam rankraščiui Vilniuje suteiktas saugojimo šifras VUB RS: F1–F133. 2017 m. kuriant trumpąjį elektroninio katalogo įrašą popieriniame kataloge jį atitinkąs lakoniškas įrašas „Miežinio žodynas“ buvo praplėstas netiksliai. Autoriumi nurodytas Matas Miežinis (1851–1929), o rankraštis datuotas dvidešimtuoju amžiumi. Pirmojo skaitytojo rankraštis sulaukė 1995 m. – juo buvo prof. Vincas Urbutis. 2021 m. rugsėjį atsitiktinai pervertus kelis rankraščio puslapius į akis krito redakcinių taisymų margumas. Raudonu, žaliu, sodriu juodu rašalu įvairia rašysena įrašyti taisymai supo tvarkingas sepijos spalvos žodyno eilutes. Poreikis patikrinti spėjimą, kad tai yra spaudai rengtas Mykolo Miežinio žodyno juodraštis, suklostė šį straipsnį. Jame apžvelgiu žodynininko biografiją, žodyno rengimo ir tolesnio redagavimo aplinkybes, pateikiu rankraščio aprašymą, miniu išspausdinto žodyno recepciją ir siūlau kalbamojo rankraščio datavimo versiją. [...]This article successfully identifies the manuscript, which currently is in the Manuscript Division of the Vilnius University Library and previously had been mistakenly ascribed to another author, as the draft of Mykolas Miežinis’s (1827–1888) quadrilingual Dictionary. To perform this task, it explores the history of assembling and editing the Dictionary and the structure of the handwritten text. Though Miežinis’ dictionary was far from perfection in many respects, this publication was an important lexicographic event for the epoch, becoming the only available dictionary of the Lithuanian language at that time and sparking interest in further lexicographic research (Antanas Baranauskas, Ignotas Šopara). We found that the marks in the manuscript correspond to the structure of the printed copy, which appeared in 1896 in Tilsit (today Sovetsk). The editions left by no fewer than three people who used several colours of ink resemble the complicated history of getting the manuscript ready for publishing (which is reconstructed based on contemporary correspondence and newspaper articles). The corrections included altering the Lithuanian spelling, choosing different synonyms for Russian and Latvian translations, adding Polish lexemes, and more. The character of the corrections and the sequence of languages allow dating the manuscript. The research concludes that this manuscript was a draft for the final copy, used by the typography. It could have been created before 1883, and no later than 1894