Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
VAIKŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ, SOCIALINĖ INTEGRACIJA IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOJE: PEDAGOGŲ POŽIŪRIU
No full textAutism is one of the most severe developmental disorders, manifested by impaired social interaction, language disorders, communication problems, time perception problems and unusual behaviour. Autism spectrum disorder is found all over the world and is found in children from different families. It should be noted that autism occurs regardless of the social status of the family, race or education of the parents. Based on various scientific studies, it has been established that autism occurs four times more often in males than in females. Autism is characterized by mental retardation, various diseases that complicate the social integration of children in society. When describing autism, researchers and clinicians present and emphasize different symptoms. However, one of the most used definitions is this, Autistic disorder is a group of disorders that are classified as various disorders of human development. These developmental disorders are characterized as disorders of communication skills, behaviour and socialization that occur in early childhood up to 3 years of age. Researchers suggest that autism manifests as early as the first 2 years of a child\u27s life (Schieve, Blumberg, Rice, & Visser, 2013). Autism is a long-term developmental disorder that accompanies these children throughout their lives (Hallmayer et al., 2012; Haisley, 2014).
According to the WHO (World Health Organization), in 2016, autism spectrum disorder (hereinafter ASD) was diagnosed in 1 child out of 68. The presented research data suggests that the prevalence of ASD in North America, Asia, and Europe is between 1 and 2 percent. In the USA, 1 out of 6 children were diagnosed with various developmental disorders, including ASS (Dirzytė, Mikulėnaitė, Kalvaitis, 2016). Based on the presented research data, it can be observed that more and more children are diagnosed with ASD, therefore the social integration of these children in general preschool institutions is becoming more and more relevant, as there are not enough specialized preschool institutions for children with ASD. It is very important to integrate children with ASD into preschool institutions of general education because the main problem of such children is social exclusion. To facilitate the life of children with ASD and to minimize social exclusion in society, it is necessary to create and ensure a full social life for these children, to become independent, to develop social skills, and to reduce negative experiences that hinder successful integration.
The problem of the research. Research has shown that frequent interactions with peers in certain children can lead to positive changes in their emotional awareness and self-image. In addition, ASD has been shown to be associated with children of typical development, giving them social respect, improving friendships and play skills, in contrast to students attending special schools (Tsamoura, 2020). Also, for children with ASD, social integration, time spent with peers, improving their social skills is very important. These factors of social integration help them to fully live their lives in the future, promoting independence. When searching for scientific information about the education of such children, there is a lack of research that would reveal the best methods for integrating children with ASD into preschool institutions. It can be said that there is still a lack of knowledge for both educators and parents on how to properly integrate children with ASD, creating favourable conditions for their education and development.
The object of the research. Social integration of children with autism spectrum disorder.
The aim of the research. To analyse the social integration of children with autism spectrum disorder in a preschool education institution.
The objectives of the research:
To analyse the possibilities of social integration of children with autism spectrum disorder in preschool education institution.
To determine the methods of social integration of children with autism spectrum disorder in preschool education institution.
The methods of the research: scientific literature analysis, document analysis, written survey (questionnaire), quantitative data analysis.
After conducting a quantitative study, it was found that preschool institutions usually use short verbal instructions and pictures to connect with children with ASD. Visual aids are the most used educational tool in preschools for educating children with ASD. Research data show that verbal and social systems of encouraging and motivating children are mostly used to achieve better educational and socialization results. It turned out that preschool institutions mostly use the game method to promote social integration. Little attention is paid to social integration methods of ABA, PECS and TEACHH in preschool institutions.Daugelio autorių požiūriu, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, visiškai arba dalinai atsiriboja nuo aplinkos ir aplinkinių, pasižymi judrumo, dėmesio, judesių, kalbėjimo, emocijų, mąstymo trūkumu socialiniame bendravime, netinkamu elgesiu. ASS turinčių vaikų stipriausiai pasireiškusi savybė yra socialinė izoliacija, o tai leidžia daryti prielaidą, kad šie vaikai sunkiai formuoja socialinius santykius su žmonėmis. Siekiant palengvinti ASS turinčių vaikų gyvenimą bei sumažinti socialinę atskirtį visuomenėje, svarbu sukurti ir užtikrinti šių vaikų pilnavertį socialinį gyvenimą, ugdyti savarankiškumo įgūdžius bei socialines kompetencijas. Atliekant tyrimą buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė ir apklausa raštu. Pedagogų požiūriu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai taikoma trumpų žodinių instrukcijų ir paveikslėlių pagalba bendraujant su ASS turinčiais vaikais. Gerinant vaikų socialinę integraciją yra taikomos vaizdinės priemonės, struktūruota aplinka, žodinės ir socialinės paskatinimo sistemos, išryškėjo žaidimo, dailės ir muzikos metodų dažnas naudojimas
MOKYMO(SI) APLINKOS KAITOS PRASMIŲ SUVOKIMAS: MOKYTOJŲ VEIKLOS POKYČIAI KURIANT PAMOKŲ TURINĮ
No full textThe study examines the dimension of the change in the learning environment and its implementation practice. In the conditions of a rapidly changing world, teachers are faced with new teaching/learning strategies. As changes in lesson planning become apparent, it is necessary to reflect and justify the guidelines for the teacher\u27s professional activity. When searching for new teaching/learning strategies by way of conceptualization, it is especially important to have a good understanding of the implementation context of the open learning space, to adequately evaluate the content elements and to predict the possible features of their expression.
In the article, the changes in teachers\u27 activities are analyzed with reflexive approaches. Teachers move to the logic of organizing the learning process, reveal new directions of expression: competency-based skills, knowledge and experience, activity strategies, lesson quality indicators. The aim of implementing changes is to put students at the center of learning, and learning is based on the development of competences. Competency-based education emphasizes the mastery of teachers as an important factor in the dynamics of the transformation of the learning environment. The analysis of theoretical sources suggests that teachers are the main actors in teaching learning strategies and creating a lesson in which there is a balance between teaching and learning. Therefore, the aim is to encourage teachers to develop didactic competences to create lesson descriptions enriched with learning strategies. A successful teacher tries to help students understand the learning goals, how to introduce the main idea and preliminary questions that stimulate thinking about the problem, how to express expectations, what is aimed and what is expected, what actions are necessary to achieve the quality of the lesson. It is recommended to plan and prepare an introduction to each new learning situation: to present in detail the nature of the activity, linking it to previous knowledge and indicating what effort is required to achieve the planned learning outcome. Students themselves can create a personalized learning process, apply different learning styles, methods and consider the purpose of the learning object. The aim of the new teacher\u27s activity in the lesson is to create learning environments that provide students with different abilities and interests with appropriate learning, adapting to different learning content. It is the student\u27s motivation, beliefs, will, and perseverance that encourage him to consciously explore new knowledge constructs, reflectively engage in self-directed learning cycles, and provide guidance to teachers on how to organize the assimilation of learning content, considering the students\u27 readiness, knowledge level, and experience in applying learning strategies. In the changed learning environment, the teacher engages the students in the discussion during the task so that they are actively involved in the selection, use and evaluation of the strategic process of knowledge creation.
The results of the study show that teachers are aware of changes in the content of updated education, lesson quality indicators, intensively apply learning strategies of competence-based education to acquire knowledge. Qualitative content analysis revealed that teachers use cognitive management and affective strategies.Tyrime nagrinėjama mokymo(si) aplinkos kaitos dimensija bei jos įgyvendinimo praktika. Sparčiai besikeičiančio pasaulio sąlygomis mokytojai susiduria su naujomis mokymo(si) strategijomis. Ryškėjant pamokos planavimo pokyčiams, būtina apmąstyti ir pagrįsti mokytojo profesinės veiklos gaires. Ieškant naujų mokymo(si) strategijų konceptualizavimo būdų ypač svarbu gerai suvokti atviros mokymosi erdvės įveiklinamąjį kontekstą, adekvačiai įvertinti turinio elementus bei numatyti galimus jų raiškos bruožus. Straipsnyje mokytojų veiklos pokyčiai analizuojami refleksyviomis prieigomis. Mokytojai pereina prie mokymosi proceso organizavimo logikos, atskleidžia naujas raiškos kryptis: įgūdžiai, žinios, veiklos strategijos, pamokos kokybės požymiai. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad mokiniai būtų mokymosi centre, o mokymasis būtų grindžiamas kompetencijų ugdymu. Mokiniai patys susikuria personalizuoto mokymosi eigą, taiko skirtingus mokymosi stilius, metodus ir būdus.  
JAUNIMO PILIETIŠKUMO RAIŠKA IR JĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI
No full textYouth voices and perspectives are a critical component of contributing to positive social change. But there is a clear ‘youth participatory deficit’. Therefore, article aims to identify the expression of citizenship of young people and factors promoting it. Qualitative methods (analysis of scientific literature, group discussion, content analysis) were employed in the research. Group discussion participants – 48 young people living, studying or working in Klaipeda’s city. Literature review revealed variety of citizenship expression forms such as loyalty, patriotism, social responsibility, accomplishing of responsibilities and duties. Group discussion participants statements about their expression of citizenship mostly concerned with belonging to the nation or country and traditional volunteering. Scientists indicate different factors promoting citizenship engagement like education, identifying motivation and interest and so on. Group discussion participants statements analysis reveals some specific factors which would encourage bigger participation of youth in different activities: more and very specific information on different events and possibilities to participate in citizenship activities, suitable time, free of charge participation, activities and information about them must be very interesting or shocking.Pilietiškumas (pabrėžiantis kiekvieno piliečio įgalinimą) ir jo ugdymas yra svarbi priemonė sudėtingoms bendruomenių problemoms spręsti ir visuomenės pažangai įgyvendinti. Jaunimo balsai, požiūris ir dalyvavimas yra labai svarbūs prisidedant prie teigiamų socialinių pokyčių. Tačiau mokslininkai ir tyrėjai identifikuoja akivaizdų „jaunimo dalyvavimo trūkumą“. Studijose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose dokumentuose daugiausia dėmesio skiriama pilietiškumo ugdymui (mokyklose, universitetuose ar kitose institucijose). Tačiau aktualiau yra analizuoti ir pripažinti jaunų žmonių pilietiškumo skatinimo galimybes. Todėl straipsniu siekiama nustatyti jaunų žmonių pilietiškumo raišką ir ją skatinančius veiksnius.
Tyrimo objektas – jaunimo pilietiškumas.
Tyrimo tikslas – nustatyti jaunų žmonių pilietiškumo raišką ir ją skatinančius veiksnius.
Tyrimo tikslai:
Išanalizuoti jaunimo pilietiškumo raišką.
Atskleisti veiksnius, skatinančius jaunų žmonių pilietiškumą.
Tyrime buvo taikomi kokybiniai metodai (mokslinės literatūros analizė, grupinė diskusija, turinio analizė). Tyrimas buvo vykdomas įgyvendinant projektą „Pažink pilietiškumą“. Tyrimo dalyviai – jaunuoliai (14–29 m.), gyvenantys, studijuojantys ar dirbantys Klaipėdos mieste. Kvietimas dalyvauti projekte buvo paskelbtas projekto Facebook paskyroje, išsiųstas įvairių Klaipėdos jaunimo organizacijų el. Duomenų rinkimas – grupinėse diskusijose buvo renkami kokybiniai duomenys / informantų nuomonės. Surengtos 4 diskusijos; kiekvienoje diskusijoje dalyvavo 12 informantų. Tyrimo imtį sudarė 48 informantai. Diskusijos metu dalyviams buvo pateikti 7 klausimai. Diskusijos buvo įrašytos; įrašai buvo surašyti į protokolus. Tyrimo įgyvendinimo ir duomenų analizės metu buvo vadovaujamasi bendraisiais tyrimo etikos ir kokybinio tyrimo principais. Informantų atsakymai skirstomi pagal kategorijas ir subkategorijas. Šiame straipsnyje analizuojami informantų teiginiai dviem klausimais.
Literatūros apžvalga atskleidė, kad pilietiškumas yra teisinis ir psichologinis konstruktas, turintis įvairių išraiškos formų, tokių kaip lojalumas, patriotizmas, socialinė atsakomybė. Paprastai aktyvūs piliečiai žino savo teises, pareigas ir pareigas demokratinei valstybei; dalyvauti, įsitraukti ir dirbti visuomenės labui, bendrapiliečių teisių ir laisvių apsaugai, demokratijai ir savo šalies gerovės siekimui. Jie dalyvauja, dalyvauja ar net daro įtaką visuomenės ekonominiam, socialiniam, kultūriniam, pilietiniam ir politiniam gyvenimui. Grupinės diskusijos dalyvių teiginius apie jų pilietiškumo raišką galima suskirstyti į priklausymo tautai ar šaliai bei tradicinės savanorystės kategorijas. Jaunimas aktyviai vardijo įvairių įsipareigojimų vykdymą, skirtingų tautinių elementų, tokių kaip vėliava, himnas ir/ar tautinių tradicijų laikymąsi, naudojimą, pagarbą savo šaliai, tradicijų puoselėjimą ir tradicinio elgesio demonstravimą, šalies reprezentavimą. Jaunuoliai grupinėje diskusijoje minėjo savanorystę ar nesavanaudišką elgesį, laiko skyrimą sau, mandagų bendravimą su kitais žmonėmis.
Mokslininkai nurodo tokius pilietiškumą skatinančius veiksnius kaip edukacijas, aiškų vertės įvardinimą jaunimui (motyvacijos ir susidomėjimo), efektyvumą, aiškią veiklos svarbą; kai kurių kliūčių, tokių kaip laiko spaudimas ir/ar socialinė atskirtis, sprendimą ar pašalinimą. Grupinės diskusijos dalyvių atsakymų duomenų analizė atskleidžia tam tikrus specifinius veiksnius, kurie paskatintų didesnį jaunimo dalyvavimą įvairiose veiklose. Kai kurie iš jų yra susiję su objektyviais veiksniais, tokiais kaip gausesnė ir labai konkreti informacija apie įvairius renginius ir galimybes dalyvauti pilietiškumo veikloje, tinkamesnis laikas ar nemokamas dalyvavimas. Diskusijos dalyviai įvardijo ir kai kuriuos teiginius, kuriuos galima identifikuoti kaip subjektyvius veiksnius: veikla ir informacija apie juos turi būti labai įdomi ar šokiruojanti
SAVIVALDUS VYRESNIO AMŽIAUS SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: LITERATŪROS APŽVALGA
No full textMost of later life learning is in the areas of non-formal or informal learning (Merriam and Bierema, 2014), and the prevalence of self-directed learning in later life is associated with the needs, interests and self-sufficiency of older adults (Lamdin, 1997). Older adults face the challenge of assuming the responsibility for their personal growth and learning, which is determined by the demands of later life. However, theoretical analysis of self-directed learning presents some challenges due to the variety of contexts, interpretations and models this concept has been used in for over five decades. In the present study self-directed learning is defined as intentional, conscious learning (Schugurensky, 2000) with the learner taking on the initiative and responsibility for the implementation and assessment of their learning (Merriam & Caffarella, 1991). It is viewed as an autodidactic learning process (Candy, 1991), in which the learner assumes an active role and has the competences to manage their learning (Brockett & Hiemstra, 1991; Caffarella & Merriam, 1999). Based on a review of research literature of the recent decades on the issues of self-directed later life learning, this study aims at exploring how the later life context determines the peculiarities of self-directed learning. This also includes finding answers to the following questions: What influence does the later life environment have on the self-directed learning of older adults? How do older learners construct and implement their learning? What is the impact of later life learning on the lives of older adults?
The literature review allowed to identify the main characteristics of self-directed learning in later life including the factors determining older adults’ learning, the qualities of the learning process, and the importance of the learning outcomes for the older learners. The factors affecting self-directed later life learning include the access to learning resources, and the learning experience accumulated during one’s lifetime. The congruous context, availability of intellectual resources, access to resources in one’s social environment are identified as contributing factors, whereas lack of resources is associated with obstacles to learning. Previous learning experience and development of self-efficacy stimulate learning, which is also facilitated by integration of previous experience. The characteristics of the self-directed learning process include later life needs related motivation, maintaining control over one’s learning, balance in planning and adjustment, and the determining influence of the aging person’s environment on the process of learning. The learning motivation is linked to the adjustment to ageing-related changes, access to relevant information, the need to control one’s health, the influence of other people and is expressed through expressive or instrumental motivation. The maintenance of control over one’s learning is represented by autonomous learning, coping strategies, self-efficacy and a strong system of values and beliefs. Balancing planning and adjustments in the course of learning is expressed by using certain strategies to adjust the pre-planned learning activity when encountering obstacles. The ageing person’s environment determines the learning process, which is reflected in the reactive, collaborative and contextual nature of learning. The meaning of the learning outcomes to older learners is represented by positive impact on the older person’s life and empowering competence development. The impact on the quality of life is associated with adaptation to ageing-related changes, prevention of decline, and increased independence. The empowering competence development is represented by developing self-directedness in learning, the coping competence, and personal growth.Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, analizuojamas savivaldus mokymasis vyresniame amžiuje. Siekiama atskleisti kaip vyresnio amžiaus sąlygotas mokymosi kontekstas formuoja savivaldų mokymąsi. Literatūros apžvalga leido nustatyti savivaldaus mokymosi vyresniame amžiuje ypatumus, apimančius savivaldų vyresnių suaugusiųjų mokymąsi sąlygojančius veiksnius, vyresnio amžiaus suaugusiesiems būdingus mokymosi proceso bruožus, bei mokymosi rezultatų svarbą vyresniame amžiuje. Vyresnio amžiaus sąlygotų mokymosi konteksto dimensijų analizė suteikia įžvalgas kaip mokymosi vyresniame amžiuje aplinka daro įtaką savivaldaus mokymosi praktikai
KLAIPĖDOS MIESTO IR RAJONO FIZINIŲ ASMENŲ SKOLINIMOSI ĮPROČIŲ TYRIMAS
No full textThe main reason why individuals borrow more and more often. The purpose of the study is to investigate the borrowing habits of individuals in the city and district of Klaipėda. In order to find out the borrowing habits of individuals in the city and district of Klaipėda, two questionnaire surveys were conducted: in 2020 and 2021. Analyzed in 2021 survey and compared with 2020 survey results. The methods of vertical and horizontal analysis were chosen for the analysis. Research was conducted in 2020. March. 09 - in 2020 in April 01 and 2021 February. on the 20th - in 2021 March. 21. 277 respondents from the city and district of Klaipėda took part in the surveys, respectively (statistical error - 6%). Pearson\u27s Chi-square (χ²) criterion with 95% was chosen for the distribution of the frequency of responses between discrete (nominal) attributes to assess statistical significance. probability, the difference is statistically significant at p<0.05Decisions made by individuals lead to the formation of certain habits. By making measured borrowing decisions that guarantee financial security, it is possible to develop borrowing habits that help avoid misunderstandings and risks in managing personal finances, and increasing financial literacy makes it possible to avoid irresponsible borrowing. After carrying out a study of the borrowing habits of individuals in the city and district of Klaipėda, it was found that the majority of surveyed households were in good financial condition. Most of the respondents planned their income and expenses. Households in the city and district of Klaipėda mostly borrowed for real estate (acquisition of housing), consumption, purchase of a vehicle, education and housing repairs. Borrowing from banks and leasing companies dominated. The most common reason for using credit was unwillingness to wait for savings. It was established that the number of households that planned to borrow more in the future decreased during the analyzed period. The study revealed that the financial condition of individuals in the city and district of Klaipėda depended on their borrowing habits. The following statistically significant correlations between households in Klaipėda city and district were established: households with lower incomes have statistically significantly more often real estate credit, and households with higher incomes have leasing obligations; the higher the income the household earns and the more members there are in the household, the longer the financial obligations they have; households with two working persons have a statistically significantly higher income between 501 and 1500 euros; households whose members lost their jobs due to the quarantine experienced a statistically significant decrease in income more often; statistically significantly more often those households whose financial condition improved during the quarantine assessed their household\u27s financial situation as excellent, while those households whose financial condition worsened assessed their financial situation as average or satisfactory; Statistically significantly more often, during the COVID-19 pandemic, those households whose financial condition worsened during the quarantine delayed their loan payments. Most of the time, housing is purchased not with personal but with borrowed funds, so when planning to repay the loan, borrowers must ensure that their income is sufficient to fulfill their financial obligations. In addition, it should not be forgotten that the creditor carefully evaluates the solvency of customers, so it is necessary to borrow responsibly. The study revealed that in 2021 real estate was purchased by those households of Klaipėda city and district whose income was lower compared to 2020. with the obtained results, and the leasing service in 2021. used by more households that earned higher incomes. The most common purpose of the leasing service is to fulfill smaller household needs, so it can be assumed that in 2021 survey participants tended to save more or borrow less, possibly fearing the future as the COVID-19 pandemic drags on.Augant vartotojų poreikiams gauti papildomų pinigų bei noras gyventi čia ir dabar, neatidėliojant savo svajonių, yra pagrindinė priežastis, kodėl fiziniai asmenys vis dažniau skolinasi. Tyrimo tikslas – ištirti Klaipėdos miesto ir rajono fizinių asmenų skolinimosi įpročius. Atlikti du anketiniai tyrimai: 2020 m ir 2021 m. Atsakymų dažnio pasiskirstymui tarp diskrečių (nominaliųjų) požymių statistiniam reikšmingumui įvertinti pasirinktas Pirsono (Pearson) Chi kvadrato (χ²) kriterijus su 95 proc. tikimybe, skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Teorinė analizė atskleidė, kad fizinių asmenų priimami sprendimai sąlygoja tam tikrų įpročių susiformavimą. Priimant pamatuotus skolinimosi sprendimus, kurie suteikia finansinio saugumo garantiją, yra sudaroma galimybė formuotis skolinimosi įpročiams, kurie padeda išvengti nesusipratimų ir pavojų valdant asmeninius finansus, o finansinio raštingumo didinimas sudaro galimybę išvengti neatsakingo skolinimosi. Atlikus Klaipėdos miesto ir rajono fizinių asmenų skolinimosi įpročių tyrimą nustatyta, jog didžiosios dalies apklaustų namų ūkių finansinė būklė buvo gera, namų ūkiai dažniausiai skolinosi nekilnojamajam turtui (būstui įsigyti), vartojimui, transporto priemonės įsigijimui, mokslams bei būsto remontui. Dominavo skolinimasis iš bankų ir lizingo bendrovių. Tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos miesto ir rajono fizinių asmenų finansinė būklė buvo priklausoma nuo skolinimosi įpročių. Nustatyta, kad kuo didesnes pajamas namų ūkiai turėjo, tuo ilgesniems laikotarpiams skolinosi bei tuo ilgiau jų namų ūkis būtų galėjęs išgyventi praradęs pagrindinį pajamų šaltinį papildomai nesiskolindamas. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog vėlesnėje apklausoje dalyvavę namų ūkiai buvo linkę labiau taupyti arba skolinosi mažiau, nes buvo neužtikrinti savo tolimesne finansine padėtimi dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos
Personalizuota mityba: naujas požiūris į ateities maitinimo paslaugą
No full textThe concept of the personalized portion is associated with the amount of food adapted to each person and their needs, the proposal is based on the integration of work environment of companies that collaborate with the contract catering sector. The key points to act and implement in the companies are: the implementation of the nutrition appointments; the development of the database with the information of each employee; the translation of this information for the distribution in macronutrients and grams that, finally, are converted from the image of the employee’s "dish" of simple and fast interpretation.Personalizuotos mitybos koncepcija siejama su kiekvienam žmogui ir jo poreikiams pritaikytu maisto kiekiu, šios koncepcijos siūlymas grindžiamas darbo aplinkos įmonių, bendradarbiaujančių pagal sutartis su maitinimo sektoriumi, integracija. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įgyvendinti įmonėse, yra šie: mitybos planų (receptų) įgyvendinimas; duomenų bazės su informacija apie kiekvieną darbuotoją kūrimas; šios informacijos taikymas nustatant konkrečių makroelementų poreikį gramais, atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno asmens poreikius, ir galiausiai greitas ir paprastas personalizuoto patiekalo sukūrimas
Internetinės svetainės kokybės vertinimas: keleivių pervežimo paslaugas teikiančio tinklo atvejis
No full textCompanies that provide passenger transportation services aim to become accessible to every customer. A website is a tool that not only promotes the idea of public transport, but also simplifies processes. The quality assessment model of the Moustakis, et al. (2004) website was chosen for the research of the article.The study revealed that out of the possible 110 points, the analyzed website scored 87. This is not a poor result, but the website has features to be improved that will help achieve the highest result in the future.Įmonės, teikiančios keleivių pervežimo paslaugas, siekia tapti prieinamos kiekvienam klientui. Internetinė svetainė – įrankis, padedantis ne tik populiarinti viešojo transporto idėją, bet ir lengvinti procesus. Straipsnio tyrimui atlikti pasirinktas Moustakis ir kt. (2004) internetinės svetainės kokybės vertinimo modelis. Tyrimas atskleidė, jog iš galimų 110 balų, analizuojama internetinė svetainė surinko 87. Tai nėra prastas rezultatas, tačiau internetinė svetainė turi tobulinamų funkcijų, kurios ateityje padės siekti aukščiausio rezultato
EDUKACINIO ROBOTO PASITELKIMAS PRADINĖJE MOKYKLOJE MOKINIŲ STE(A)M KOMPETENCIJŲ UGDYMUI
No full textSTEM education, now also known as STEAM, is a multi-discipline approach to teaching. STEM education is a teaching approach that combines science, technology, engineering, and math. Its recent successor, STEM, also incorporates the arts, which can expand the limits of STEM education and application. STEM is designed to encourage discussions and problem-solving among students, developing both practical skills and appreciation for collaborations, according to the Institution for Art Integration and STEM. Many works have been done to acquire students STEM competency such as digital competence and creativity. This study focusses on using the robot technology in this purpose. Robots are becoming an integral component of our society and have great potential in being utilized as an educational technology. Many studies were presented in the field of robots in education to engage this technology in classrooms and to promote a deeper understanding of the area. Educational robots enable students of all ages to become familiar with and deepen their knowledge of robotics while at the same time learning other cognitive skills. The paper presents the design and the implementation of a simple robot to education process that could help children to acquire STEM competences. The robot has a cubic shape attached with a camera colors sensor. A teacher chooses a color by pressing on a switch, then children are asked to find the required color from the color board. The robot sensor decides if they could find the correct color and provide a flag. The robot can be used as a selector in multiple choice game using the color sensor and as an educational tool for children at elementary school.STEM ugdymas, labiau žinomas kaip STEAM, yra integralus kelias disciplinas jungiantis ugdymas. STEM ugdymas – tai mokymas, sujungiantis technologijas, inžineriją, matematiką bei meną ir kūrybą į vieną visumą. Meno ir kūrybos integravimas praplečia STEM ugdymo sampratą ir pritaikymo ribas. Viena iš problemų mokymo procese yra ta, kad tradiciniai mokymo/si metodai daugeliui vaikų yra neįdomūs, tačiau mokytojai vis dar neskiria pakankamai dėmesio inovatyviems IT technologijomis pagrįstiems mokymo metodams. Šis straipsnis atskleidžia, kaip integruoti vaikus į ugdymo procesą panaudojant roboto technologiją Straipsnio tikslas pristatyti ugdymo priemonę – robotą, kuris padėtų pradinių klasių mokytojams išmokyti vaikus pažinti spalvas, ugdyti/s STEM skaitmeninę ir kūrybinę kompetencijas. Roboto technologijos panaudojimas gali būti naudojamas pamokose, kada vaikai mokomi pasirinkti vieną iš siūlomų sąvokos alternatyvų (aplinkos pažinimo pamokose, matematikos pamokose ir t.t.). Straipsnio pradžioje pristatomi keli tyrimai, kurie pagrindžia robotų technologijos sąsajas su ugdymu, įskaitant robotų naudojimą mokyklose ugdant mokinių kompetencijas. Ankstesni tyrimai rodo, kad robotai atlieka svarbų vaidmenį ugdant mokinių tiriamąsias, matematines ir skaitmenines kompetencijas, lavinant tokius įgūdžius kaip kalbos ir bendravimo. Nagrinėjamos mokslinės literatūros apžvalgoje ypatingas dėmesys skiriamas aktualiems su robotų technologijos įtraukimu į ugdymo procesą susijusiems klausimams, pvz., pateikiama keletas tyrimų, kuriuose aptariamas ugdymo proceso dalyvių vertinimas apie robotų įtraukimą į ugdymą. Tyrimai rodo, kad tėvai robotų įtraukimą į ugdymą laiko naudinga metodine priemone. Be to, kas yra svarbu - vaikai robotams priskiria/suteikia emocines, pažinimo, elgesio savybes. Tačiau kai kurie tėvai mano, kad robotai sukelia atstūmimo ir diskomforto jausmą. Šiame straipsnyje pristatomas robotas, skirtas pradinių klasių mokiniams, aptariamas roboto dizainas ir roboto integravimas į ugdymo procesą. Darbas su robotu vaikams yra įdomesnis nei įprasti mokymo metodai ir modernesnis nei paprastas kompiuterio naudojimas. Naujasis robotas skirtas kai kurioms STE(A)M kompetencijoms įgyti. Tyrimo metu pavyko sukurti roboto grandinę ir sukurti kodą, valdantį žaidimo eigą. Straipsnis pristato bandymą integruoti roboto technologiją kaip žaidimą ugdant skaitmeninės kompetencijos, kūrybiškumo, reflektyvaus ir savarankiško mąstymo, problemų sprendimo, bendravimo ir mokymosi kompetencija
FIZINIŲ ASMENŲ SKAITMENINĮ INVESTAVIMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ BALTIJOS IR ŠIAURĖS ŠALYSE
No full textDigital investment is becoming more and more popular and accessible not only to legal entities, but also to individuals. The article examines the factors that determine successful digital investment – financial literacy and digital literacy. Research aim – to analyse the factors determining the digital investment of individuals in the Baltic and Nordic countries. Two countries from each region have been selected for the analysis: Latvia and Lithuania from the Baltic countries, and Finland and Sweden from the Nordic countries. Research methods: the analysis of the scientific literature; the analysis of statistical data; systematisation and generalisation.
It has been identified that, during the analysed period, the household investment rate varied unevenly, but in Sweden it stood out the most significantly – it was about twice as high as in Finland and in the Baltic countries. The lowest household investment rate was in Latvia. It has been observed that the share of individuals with basic digital skills was significantly higher in the Nordic countries than in the Baltic countries. Although Finland\u27s real GDP (gross domestic product) per capita was significantly higher than in the Baltic countries, the analysis revealed that the dynamics of household investment rates was not as high as in Sweden, only slightly higher than in the Baltic countries. Arguably, Sweden had the highest digital investment opportunities in terms of household investment rates and the share of individuals with basic digital skills.Šiais laikais finansų valdymas yra neatsiejamas nuo skaitmenizacijos. Finansinės technologijos (fintech) leidžia didesnei daliai gyventojų gauti įvairesnių finansinių produktų, o tai turi įtakos ne tik mokėjimams ir pervedimams, bet ir draudimui, kreditui ir santaupoms. Todėl vartotojams reikia naujų finansinio raštingumo formų, glaudžiai susijusių su skaitmeninio raštingumo sąvokomis. Šis finansinių žinių trūkumas gali paskatinti rizikingą finansinį elgesį, pvz., nepakankamas santaupas sunkiems laikams ar išėjus į pensiją, impulsyvius pirkinius ir pan. Kita vertus, skaitmeninis investavimas tampa vis populiaresnis, prieinamas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Ypač tai tapo aktualu pasaulinės COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai fizinių asmenų finansinės operacijos (įskaitant ir investavimą) iš fizinių tapo elektroninėmis. Siekiant kokybiškai investuoti skaitmeninėmis priemonėmis, reikalingas aukštesnis finansinio raštingumo lygis, nes asmuo turi pasirinkti tokį investavimo instrumentą, kuris atitinka jo lūkesčius: investicijos sumą, riziką, grąžą, laikotarpį ir kt. Be to, asmenys turi turėti skaitmeninių įgūdžių norėdami investuoti skaitmeniniu būdu.
Mokslinė problema – kokie veiksniai lemia sėkmingą fizinių asmenų skaitmeninį investavimą.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti fizinių asmenų skaitmeninį investavimą lemiančius veiksnius Baltijos (Latvijos ir Lietuvos) bei Šiaurės (Suomijos ir Švedijos) šalyse.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, sisteminimas ir apibendrinimas.
Teorinė analizė parodė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėkmingą fizinių asmenų skaitmeninį investavimą yra finansinis raštingumas ir skaitmeninis raštingumas. Finansinis raštingumas mokslinėje literatūroje apibrėžiamas kaip įgūdžių ir sugebėjimų, reikalingų tinkamai suprasti ir aiškinti finansinei informacijai, ir ja remiantis priimti teisingus finansinius sprendimus, visuma. Finansinio raštingumo lygį galima nustatyti įvertinant finansinių žinių ir supratimo turinio, procedūrinių gebėjimų bei situacijų kontekstą. Skaitmeninis raštingumas yra techniniai–procedūriniai, kognityviniai ir emociniai– socialiniai įgūdžiai. Išskiriami trys skaitmeninio raštingumo lygiai: skaitmeninė kompetencija (įgūdžiai, sąvokos, požiūriai, nuostatos), skaitmeninis naudojimas (profesionalus, disciplininis taikymas), skaitmeninė transformacija (novatoriškumas, kūrybiškumas).
Atliktas tyrimas atskleidė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių namų ūkių investicijų norma analizuojamu laikotarpiu kito netolygiai, tačiau Švedijos namų ūkių investicijos norma išsiskyrė ženkliausiai – analizuojamu laikotarpiu ji svyravo tarp 12,04-12,25 proc. ir buvo apie du kartus didesnė nei Suomijoje bei analizuojamose Baltijos šalyse. Mažiausia namų ūkių investicijų norma buvo Latvijoje, ji siekė 4,48-5,83 proc. Pastebėta, kad 2020 m. palyginus su 2019 m. visose analizuojamose šalyse namų ūkių investicijų norma neženkliai sumažėjo (išskyrus Suomiją – šioje šalyje analizuojamas rodiklis padidėjo), tai galima sieti su visą pasaulį apėmusia COVID-19 pandemija, kuomet namų ūkiai buvo linkę taupyti.
Visu analizuojamu laikotarpiu (2017-2021 m.) skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių asmenų dalis analizuojamose Baltijos šalyse buvo ženkliai mažesnė nei Šiaurės šalyse. Skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis Lietuvoje buvo mažiausia. Ji svyravo tarp 42-49 proc. Šiek tiek didesnė skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis buvo Latvijoje (51-56 proc.). Suomijoje ir Švedijoje skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalis svyravo tarp 67-79 proc.
Apibendrinant analizuotus statistinius duomenis galima teigti, kad pagal namų ūkių investicijų normos ir skaitmeninių įgūdžių pagrindus turinčių fizinių asmenų dalies rodiklius didžiausios skaitmeninio investavimo galimybės buvo Švedijoje, o šios šalies realusis BVP (bendrasis vidaus produktas) gyventojui buvo sukuriamas didžiausias. Suomijos realusis BVP vienam gyventojui buvo beveik tris kartus didesnis nei Baltijos šalyse, skaitmeninio raštingumo lygis buvo didžiausias visose analizuotose šalyse, tačiau šios šalies namų ūkių investicijų norma buvo artima Baltijos šalių normai, todėl galima formuluoti išvadą, kad Suomijos namų ūkiai, nors ir turėjo galimybes, tačiau nebuvo linkę investuoti
Bridge Construction. An Economical and Sustainable Approach
No full textThis paper presents a methodology that quantifies the life cycle costs of concrete decks of roadway bridges that supports the decision-making regarding the optimal selection between several construction / repair alternatives.
A deterioration model based on the main material and environmental characteristics of bridges is presented. Some of the most up-to-date materials that are used on concrete bridges are also presented and characterized. The quantification of the user costs is presented. These calculations are made considering the vehicle operating costs, the cost of time and accident costs. The user costs are determined by comparing the traffic costs under free flow conditions with those that arise from disrupting the free traffic flow.
The created model is applied to an existing bridge, where the determination and comparison of the costs of the application of different repair alternatives are analysed. At the end, the main conclusions and recommendations are presented.This paper presents a methodology that quantifies the life cycle costs of concrete decks of roadway bridges that supports the decision-making regarding the optimal selection between several construction / repair alternatives.
A deterioration model based on the main material and environmental characteristics of bridges is presented. Some of the most up-to-date materials that are used on concrete bridges are also presented and characterized. The quantification of the user costs is presented. These calculations are made considering the vehicle operating costs, the cost of time and accident costs. The user costs are determined by comparing the traffic costs under free flow conditions with those that arise from disrupting the free traffic flow.
The created model is applied to an existing bridge, where the determination and comparison of the costs of the application of different repair alternatives are analysed. At the end, the main conclusions and recommendations are presented