Klaipėdos Valstybinė Kolegija OJS
Not a member yet
295 research outputs found
Sort by
Цифровые технологии в рабочих процессах экспедиторa
No full textTransport logistics is a field where the quality of work and the number of orders depends on the application of digital technologies. Freight forwarders organize the delivery of goods in the supply chain, considering the needs of the customer and the conditions dictated by the transport market. There is an intensive exchange of information flow between the participants of cargo delivery. The freight forwarder coordinates the incoming information flows by applying various digital technologies in his activities.
The article analyses the freight forwarders work processes using digital technologies. The monitoring survey data collected by the freight forwarder during the execution of one order is analysed. Data collection was carried out in two different companies by observing the work of a road transport and sea transport forwarder. The successful application of work technologies and the distribution of work determines the number of orders, which affects the company\u27s income.Transporto logistika – tai sritis, kur darbo kokybė ir užsakymų gausa priklauso nuo skaitmeninių technologijų taikymo. Krovinių ekspeditoriai organizuoja prekių pristatymą tiekimo grandinėje atsižvelgdami į užsakovo poreikius ir transporto rinkos diktuojamas sąlygas. Krovinio pristatymo proceso dalyviai nuolat ir intensyviai keičiasi informacija. Ekspeditorius koordinuoja gaunamus informacinius srautus, pritaikydamas savo veikloje įvairias skaitmenines technologijas.
Straipsnyje analizuojami ekspeditoriaus darbo procesai taikant skaitmenines technologijas. Nagrinėjami stebėjimo tyrimo duomenys, surinkti krovinių ekspeditoriui vykdant vieną užsakymą. Duomenys rinkti dviejose skirtingose įmonėse stebint kelių transporto ir jūrų transporto ekspeditorių darbą. Sėkmingas technologijų taikymas ir darbų pasiskirstymas lemia užsakymų skaičių, o tai daro įtaką įmonės pajamoms
Visiems medžių puoselėtojams svarbūs leidiniai – Europos arboristikos standartai
No full textIn Lithuania still at 2019 the publication European Tree Care: A Practical Guide to Planting, Pruning and Safe Work Practice was prepared and published. He summarized the thoughts of several previous publications by European Arboricultural Council, presented the main provisions and theses for arborists, organizers of tree planting and maintenance. Actually, EU funded the project TeST (acronym for ‘Technical Standards in Tree Work’) was running by a partnership representing 11 European countries from September 2019 to August 2022 developed new European technical arboricultural standards.
Three European Arboricultural Standards – European Tree Pruning Standard (EAS 01:2021), European Tree Cabling & Bracing Standard (EAS 02:2022), and European Tree Planting Standard (EAS 03:2022) – are based on a harmonisation of formal and informal European multinational norms and standards, including current knowledge and experience in the arboricultural community. The basic texts are created during working group discussions involving experts from 11 European countries. After agreement in the working group, the draft version is subject to a public consultation, open to all interested. Feedback from the public consultation is discussed and processed in the final version of the Standards before publishing it. These standards will reflect the good practice in tree work across Europe and will provide technical definitions and guidelines for tree work.
The European technical standards on tree pruning, tree planting, and tree cabling and bracing are important source for Lithuanian arboricultural methodology and practice, also to legal regulations basis.Trys Europos arboristikos standartai turėtų būti skaitomi, studijuojami, taikomi praktikoje. Jų nuostatos turi būti diegiamos savivaldybių administracijose, projektavimo ir konsultavimo biuruose, specialistų mokymuose. Į standartų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tekstuose, pirmiausia, medžių genėjimą reglamentuojančiuose dokumentuose, taip pat kituose želdinių įveisimą ir priežiūrą, stebėseną reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš esmės šie leidiniai turi tapti nacionaliniu vadovu vykdant medžių sodinimo ir priežiūros darbus, arboristines urbanizuotų teritorijų želdinių ekspertizes. Tačiau būtina pabrėžti, kad visi Europos arboristikos tarybos parengti standartai yra rekomendacinio pobūdžio, nes dviejų vienodų medžių ir vienodų situacijų nerasite, tad ir standarto taikymas turi būti pagrįstas žiniomis, patirtimi, sugebėjimu analizuoti ir vertinti aplinką bei jos pasikeitimus
PROFESINIS TOBULĖJIMAS VEIKLOS TYRIMŲ TAIKYMO KONTEKSTE: SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ SUBJEKTYVUS VERTINIMAS
No full textAs no evidence of scientific studies analysing the professional development of healthcare professionals through reflective practice and performance-based research could be found, this study provides an opportunity to focus on professional performance-based research as a planned change strategy for the professional development of healthcare professionals. The study questions raised include: What is the theoretical rationale behind the professional development of healthcare professionals through reflective practice and performance-based research? What is the role of learning from experience and reflection in professional performance-based research for the professional development of healthcare professionals? Object of the study: professional development and performance-based research of healthcare professionals. Aim of the study: to analyse and ground the professional development potentials of healthcare professionals in the application of reflective and performance-based research. Objectives of the study: 1) to analyse the theoretical insights into the professional development of healthcare professionals through performance-based research, uncovering the need for and methods for professional development, the role of reflection, and the determinants of expression; 2) to explore healthcare professionals\u27 attitudes towards professional development potentials in terms of reflective practice and application of performance-based research. Research methods: analysis of scientific literature, quantitative research (questionnaire survey).
Study sample. The survey included healthcare professionals who in the period between January-June 2023 were in non-formal education at the Centre for Continuing Studies of Klaipeda University Faculty of Social Studies and Humanities (total number of participants was 9). The surveyed were healthcare professionals in the following fields (N = 126): nursing, public health, physiotherapy, occupational therapy, rehabilitation, radiology, acupuncture, and others. The sampling that has been chosen for the study – probability convenience, targeted. The sample is heterogeneous, with most respondents being female (76%), aged between 31 and 45 (68%), employed (85%), having more than 11 years of work experience (67%) and with a university degree (81%).
Key results of the study. The respondents understand the relevance of professional development skills but have insufficient awareness of the benefits of learning from experience and reflection as effective ways to improve professional development. The respondents lack reflective thinking and experiential learning skills. Reflection and the use of performance-based research as a means of professional development is the choice of a small number of respondents. This indicates that only some of the respondents associate the skills of reflection and self-performance with the implementation of professional development in practice. Only one fifth of respondents see the development and practical testing of an individual career strategy as a motivating factor for their professional development. This demonstrates that the benefits of performance-based research and reflection are not sufficiently understood and put into practice among respondents. Only a fifth of respondents admit to practising critical reflection skills for learning from experience and improving their performance. The study suggests that healthcare professionals are insufficiently aware of the opportunities for their professional development through reflection and performance-based research. This opens up space for their education in future perspective.Šis tyrimas suteikia galimybę atkreipti dėmesį į profesinius veiklos tyrimus kaip į planingą pokyčių strategiją siekiant sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas (anketavimas), siekiant tyrimo tikslo – atskleisti sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulėjimo galimybes refleksijos ir veiklos tyrimų taikymo aspektu. Straipsnyje išanalizuotos ir susistemintos teorinės prielaidos apie sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos tobulinimo galimybes taikant refleksiją ir veiklos tyrimus, atskleidžiant profesinės veiklos tobulinimo reikmę, būdus, refleksijos vaidmenį, jos raiškos veiksnius ir kt. Tyrimo metu išsiaiškintas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į profesinį tobulėjimą, refleksijos ir veiklos tyrimų taikymo galimybes tobulinant profesinę veiklą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, jog suvokiama profesinės veiklos tobulinimo gebėjimų svarba, tačiau jos tobulinimo galimybės taikant refleksiją ir veiklos tyrimus nepakankamai išnaudojamos, tad atsiveria erdvė šių galimybių edukacijai. Tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti sveikatos priežiūros specialistų profesinės veiklos tobulinimo galimybių plėtrai
PEDAGOGŲ PADĖJĖJAI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE: KAUNO UGDYMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ VERTINIMAS
No full textThe article deals with the issues of the professional activities of the teacherʼs assistants (TAs) in preschool institutions. Relevance of the topic. The demand for the TAs in the educational institutions with regard to various reasons becomes every year more and more relevant, many countries offer more and more working places for this category of educational aide specialists. The implementation of the political principals of the inclusive and universal education cause the raise of the following questions. What challenges are facing the teachers of the preschool institutions in their professional practice and what issues will they confront in the future? Which roles should take the aide personnel during the educational process? How is the actual situation of the TAsʼ work in the preschool institutions? What expectations and requirements they face do to their qualification? What are their professional functions? There are quite a lot publications dealing with similar issues, but the results of the studies are mostly determined locally and by small samples. There are also some research studies on the work of the TAs in Lithuania, but they are exploring exceptionally in the context of the common schools, not in the preschool education field.
This article highlights the thematically trends of the research studies in different countries about the issues of the work of TAs. It also presents the results of the empirical survey, which the authors conducted in the years 2022-2023 in Kaunas with the aim to investigate the perspective of the heads of preschool institutions about the demand, educational status, insufficient professional knowledge and skills as well as the qualification perspectives of their employees – TAs. The research problem. How professionally educated are the TAs in preschool institutions, what expectations exist do to their professional qualification and what demand for such kind of the specialists in preschool institutions can be identified? The object of the research was the assessment of the heads of the preschool institutions concerning the demand for the TAs as well as their professional qualification. The aim of the research was to reveal, how the heads of the preschool institutions appreciate the demand for the TAs as well as their professional qualification. Research tasks were theoretically to reveal the main research trends in the field of the TAsʼ work at the international level, empirically to identify the demand and the education of the TAs in the preschool institutions in Kaunas, to categorize their insufficient professional knowledge and skills as well as to determine the qualification perspectives for the TAs. For this purpose scientific literature, documents and research data from the survey were analyzed. Research results. The analysis of the research studies in different countries has revealed the following trends in the field of TAsʼ professional activities: the peculiarities of TAsʼ work with the children with special needs, the issues concerning effectivity of the work of TAs, the identification of the level of professional qualification and the demand for the improving qualification, their academic training, the determination of the professional functions and roles as well as their personal feelings as a professional. The results of the empirical study revealed the actual and growing demand for TAs in the 5-years perspective in preschool institutions in Kaunas. The heads of the institutions characterize these specialists as very needed in the preschool communities, but most of them are without any pedagogical education, not even seeking such one education actually. The most needed knowledge and skills are the pedagogical, psychological knowledge, skills in special education and special psychology, as well as communication skills and practical experience working with children. The respondents emphasize the necessity for the improvement of the professional qualification of TAs. The study programme for the training of TAs (not only for schools, but also for preschool institutions), who would be able to work with the children with special needs, is regarded by the most of the heads of the preschool institutions in Kaunas as required.Pedagogų padėjėjų poreikis ugdymo įstaigose dėl įvairių priežasčių su metais tampa vis aktualesnis, daugelyje pasaulio šalių steigiama vis daugiau šių specialistų etatų. Pasitelkus mokslinės literatūros analizės metodą, straipsnyje išryškinamos mokslinių tyrimų, susijusių su pedagogų padėjėjų darbu, tendencijos įvairiose šalyse, taip pat pristatomi 2022–2023 metais atliktos Kauno m. valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų apklausos rezultatai, atskleidžiantys ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjų poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šiems specialistams reikalingus gebėjimus ir žinias, jų profesinės kvalifikacijos kėlimo ypatumus. Užsienio šalių ir Lietuvos tyrimuose išryškėjo šios pagrindinės tendencijos: pedagogo padėjėjo darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ypatumai; šio specialisto veiklos efektyvumo klausimai; kvalifikacijos lygio nustatymas ir jos kėlimo poreikis, akademinis rengimas; profesinių funkcijų ir vaidmenų nustatymas; pedagogo padėjėjo profesinė savijauta. Empirinis tyrimas atskleidė pedagogų padėjėjų poreikį per artimiausius penkerius metus ir esamą nepakankamą šių specialistų kiekį Kauno m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pedagogų padėjėjai įstaigų vadovų nurodomi kaip labai reikalinga ugdymo personalo grandis įstaigos bendruomenėje, bet dažniausiai nėra įgiję pedagoginio išsilavinimo ir šiuo metu nestudijuojantys. Pedagogų padėjėjams labiausiai trūksta pedagogikos ir psichologijos, specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos žinių, gebėjimų būtinų sėkmingai komunikacijai, praktinės darbo su vaikais patirties. Respondentų pabrėžiamas šių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo būtinumas. Įvairios profesinės žinios, net ir nesuteikiant kvalifikacinės kategorijos, įstaigų vadovų nuomone, yra labai pageidautinos. Studijų programa, rengianti pedagogo (ne tik darželyje, bet ir mokykloje) padėjėjus, kurie padėtų mokytojui ugdant vaikus, turinčius individualiųjų ugdymo(si) poreikių, daugumos tyrimo dalyvių yra nurodoma kaip reikalinga
PEDAGOGIKOS STUDENTŲ SAVANORIŠKOS VEIKLOS RAIŠKA: LIETUVOS IR LATVIJOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ATVEJIS
No full textAlthough special attention has been paid to volunteering in the last decade, there is a tendency to get involved in this activity, but not all EU countries, including the Baltic countries, pay enough attention to strengthening the idea of volunteering and its infrastructure, many processes are left to themselves. In order to draw attention to this, the European Economic and Social Committee calls on the EU Commission to take action and declare 2025 as the European Year of Volunteers. In the article, based on the data of the scientific analysis and the conducted research, it was aimed to find out the extent, motivations and benefits for personal development of Lithuanian and Latvian pedagogical pre-school and pre-school education program students. In the course of this research, it was relevant to find out the extent, motives and benefits of future prie-school and pre-school education pedagogues\u27 involvement in voluntary activities for personal development. The purpose of this study was to investigate the expression and characteristics of voluntary activities of Lithuanian and Latvian high school students who have chosen Preschool and Preschool education studies. In order to define the essence of the scientific problem, problematic questions are raised: what is the involvement of students of pedagogical study programs in voluntary activities? What are the motivations for volunteering? What are students\u27 attitudes towards the benefits of volunteering? The purpose of the research is to reveal the expression of students\u27 volunteering. The research used the methods of scientific literature and document analysis, written survey, descriptive statistics, content analysis and generalization. The analysis of scientific literature revealed that volunteering can take very different forms - local volunteering, national and international volunteering, specialized activities, specific age groups activities of representatives, short-term and long-term. Each form has its own advantages, so it is very important to choose not only the topic, but also the form that meets the needs of the volunteer. The results of the study revealed: the level of participation in voluntary activities is higher among Latvian students than Lithuanian students. Almost half of the respondents said that they have never participated in voluntary activities, but would like to participate. The largest part of those interviewed did not participate in long-term, but episodic volunteer activities. Lithuanian pedagogic studies students participated in formal voluntary activities to almost twice the extent compared to Latvian students. The main motive that encourages participation in voluntary activities is the same for both surveyed groups - the desire to help others, it is still important for Lithuanian students to test themselves in different activities and to improve their personal qualities, while for Latvian students it is important to look for new challenges and test themselves in different activities. Respondents usually participated in voluntary activities on their own initiative or encouraged by friends, and during voluntary activities they usually did not work alone, but worked with other persons or worked in a group. It was noticed that volunteering was mostly done in the fields of social activities, education and cultural activities. Lithuanian students tended to participate even more actively in the fields of religious activities and community activities, while Latvian students - in the field of sports activities. When participating in voluntary activities, it is important to meet not only the needs of others, but also personal benefiting and personal development. The most significant thing for both Lithuanian and Latvian students is that they experienced emotional satisfaction, were able to realize themselves and gain new experience. For Lithuanian students, the personal benefit received was also very important - the cultivation of moral values, and for Latvian students - finding new acquaintances.Straipsnyje, remiantis mokslinės analizės ir atlikto tyrimo duomenimis, pagrįstas Lietuvos ir Latvijos pedagoginių studijų (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) studijų programų studentų dalyvavimo savanoriškoje mastas, motyvai ir reikšmė asmeniniam tobulėjimui. Nagrinėta teorinė medžiaga atskleidė, kad, nors pastarąjį dešimtmetį skiriamas ypatingas dėmesys savanoriškai veiklai, jaučiama įsitraukimo į šią veiklą tendencija, tačiau ne visose ES šalyse, tame tarpe ir Baltijos šalyse, skiriama pakankamai dėmesio savanorystės idėjos stiprinimui, jos infrastruktūrai, daugelis procesų paliekami savieigai. Siekiant į tai atkreipti dėmesį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina ES Komisiją imtis veiksmų ir 2025 metus paskelbti Europos savanorių metais. Tyrimo problema – nepakankamas pedagoginių studijų programų studentų įsitraukimas į savanorišką veiklą. Tyrimo tikslas – atskleisti studentų savanoriškos veiklos raišką. Tyrime taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, apklausos raštu, aprašomosios statistikos, turinio analizės ir apibendrinimo metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos ir Latvijos aukštosiose mokyklose, apklausiant pedagoginių studijų programų studentus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad savanoriškoje veikloje dalyvavimo mastas didesnis Latvijos studentų nei Lietuvos. Didžiausia dalis apklaustųjų dalyvavo ne ilgalaikėje, o epizodinėje savanoriškoje veikloje. Pagrindinis motyvas, skatinantis dalyvauti savanoriškoje veikloje, abiejų apklaustųjų grupių yra vienodas – noras padėti kitiems. Ir Lietuvos, ir Latvijos studentams, dalyvaujantiems savanoriškoje veikloje reikšmingiausia yra emocinis pasitenkinimas, savirealizacija, naujos patirties įgijimas. Tyrimas atskleidė, kad, dalyvaujant savanoriškoje veikloje svarbu tenkinti ne tik kitų, bet ir savo poreikius, gaunant naudos savo asmeniniam tobulėjimui. Respondentų teigimu, reikšmingiausia yra tai, kad jie savanoriškos veiklos metu patyrė emocinį pasitenkinimą, galėjo save realizuoti bei įgyti naujos patirties. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentams labai svarbi gauta asmeninė nauda – dorovinių vertybių ugdymasis bei naujų pažinčių atradimas savanoriškų veiklų metu
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS IMIGRANTŲ VAIKŲ SOCIALINĖ ADAPTACIJA IR TAIKOMI PAGALBOS BŪDAI KLAIPĖDOS MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE
No full textResearch problem. How to help preschool immigrant children to successfully adapt in educational institutions? What methods of organizing assistance, preventing possible difficulties, are applied in preschool institutions?
Research object – social adaptation of pre-school immigrant children.
Research aim – analyse and justify the social adaptation of children of preschool immigrants and the methods of assistance used.
The main results of the study:
Summarizing the results of the first qualitative study, it can be concluded that immigrant children experience stress in the beginning in a new environment. This is influenced by the language barrier, new peers, teachers, new spaces and activities. It is very important that parents, teachers and the educational institution cooperate. The study revealed that one of the main factors facilitating the adaptation of immigrant children is that the teacher knows the child\u27s native language, so that the child understands the teacher and the teacher understands the child. The main factor of adaptation is a close and harmonious relationship in the family, family help and support during adaptation.
Summarizing the results of the second qualitative study, it can be stated that the informants who participated in the study said that they are happy with Klaipėda preschools and the professional services they provide, as well as the individual attention to each child and his family. The research participants confirmed that constant efforts were made to help children get used to the new environment more easily, to overcome existing difficulties. It is important that the educational institution also provides speech therapist and psychologist support for immigrant children.
Research methods: analysis of documents on scientific literature and statistical accounting, two semi-structured interviews, qualitative analysis of the content (content).
Conclusions. The analysis of the authors of the scientific literature and the results of the qualitative research show that the successful social adaptation of children of preschool immigrants in the educational institution is influenced by the close cooperation of parents and educators and the administration of the institution in achieving the common goals of the child\u27s education, competent work of educators and the educational community that responds to the child\u27s feelings and needs.Imigrantai, atvykstantys iš kitų šalių ir ketinantys apsigyventi Lietuvoje, dažnai atvyksta su savo šeimomis, kuriose yra ikimokyklinio amžiaus vaikų. Didėjant imigrantų vaikų skaičiui, Lietuvos švietimo sistema turi pasirūpinti kokybišku imigrantų vaikų ugdymu ir sudaryti palankias sąlygas atvykusiųjų vaikų socialinei adaptacijai. Imigrantų vaikų ugdymas reikalauja papildomo valstybės dėmesio, daugiau paramos ir pagalbos, pasiruošimo, ugdymo įstaigos bendruomenės susivienijimo, t. y. daugiau pastangų nei įprasta. Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t. y. kaip padėti ikimokyklinio amžiaus imigrantams vaikams sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigose?; kokie pagalbos organizavimo būdai, užkertant kelią galimiems sunkumams, taikomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose? Tyrimo rezultatai, apklausus pedagogus, dirbančius su imigrantais vaikais, bei imigrantus tėvus, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas Klaipėdoje, paaiškėjo, kad sėkmingai ikimokyklinio amžiaus imigrantų vaikų socialinei adaptacijai ugdymo įstaigoje svarbus tėvų ir pedagogų bei įstaigos bendruomenės glaudus bendradarbiavimas, siekiant bendrų tikslų, reikiamos pedagogų kompetencijos, daugiakalbiškumo bei multikultūriškumo vertybinės patirtys
BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ RAIŠKA IR PLĖTOTĖ NEFORMALIAJAME ŠVIETIME: KVALIFIKACIJĄ TOBULINANČIŲ PEDAGOGŲ POŽIŪRIS
No full textThe low level of general competences is one of the obstacles to the professionalization of pedagogues, and the current situation, when there is a lack of research in Lithuania analyzing the activities of adult educators in non-formal education in developing the general competences of pedagogues, presupposes a research problem: how are the general competences of pedagogues expressed and what are the opportunities for their development when participating in non-formal education?
Research object: expression and development of pedagogues\u27 general competences in non-formal education.
The purpose of the research: to analyze and substantiate the importance, expression and development possibilities of general competences of pedagogues in non-formal education.
The tasks of the research: 1) to investigate the attitude of pedagogues towards the expression and development possibilities of abilities that make up general competences in non-formal education; 2) to reveal the necessity of general competences in the professional activities of the pedagogue and their development, focusing on the aspects of adult educator\u27s activities in non-formal education.
After choosing the expression and development of general competences of a pedagogue in non-formal education as the object of research, after analyzing the scientific literature, a questionnaire survey of pedagogues was carried out in order to reveal the importance of general competences in pedagogical activities, the expression and development of the abilities that make them up, focusing on the aspects of adult educator\u27s activities in non-formal education. Pedagogues (total: 316) who participated in qualification improvement events (total: 13) held at the Continuing Studies Center of the Faculty of Social Sciences and Humanities of Klaipėda University were interviewed in 2023 January – April for this purpose.
Main results of the study. The research revealed that when pedagogues are developing general competences in non-formal education, it is necessary for adult educators to evaluate them, guided by the documents regulating the teaching profession, to help acquire new, deepen and expand the general competences developed so far, such as communication and information management, communication and cooperation, reflection and learning to learn, improvement of the organization, but essentially to activate the development of research activity competence. This is relevant, because only by researching and analyzing professional activities can one design a personal career, which includes the successful professional realization of a teacher, an activity strategy. The research confirmed that it is important not only to use various methods and forms of developing general competencies, but also to take into account and respond to the individual needs of pedagogues, to prepare trainings of various and relevant content, in the development of pedagogues\u27 general competencies. The results of the research testify that although educators have the opportunity to choose qualification events according to their individual needs, there is a lack of training programs directly related to the development of general competencies. For an adult educator, in order to develop the general competences of pedagogues, communicative competence is particularly important, in order to realize and ensure constructive and productive interaction between him and learning pedagogues improving their qualifications in non-formal education.Straipsnio aktualumą pagrindžia šiandienos reikalavimai pedagogui tiek kaip profesijos atstovui, tiek kaip asmenybei. Šiandien pedagogai susiduria su vis naujomis ir greitai besikeičiančiomis situacijomis, reikalaujančiomis ne tik išplėtotų profesinių, bet ir bendrųjų kompetencijų, atliepiant pokyčių realijas, sprendžiant kompleksines problemas. Todėl šio tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pagrįsti pedagogų bendrųjų kompetencijų svarbą, raišką ir plėtojimo galimybes neformaliajame švietime. Tyrimo metu taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, pedagogų apklausa (anketavimas). Straipsnyje pateikiami empiriniu tyrimu įvertinti pedagogų bendrųjų kompetencijų svarbos, raiškos ir plėtotės aspektai neformaliojo švietimo bei suaugusiųjų švietėjo veiklos kontekste. Empirinis tyrimas išryškino, jog neformaliajame švietime pedagogų sėkmingai plėtojamos bendrosios kompetencijos (komunikacinė ir informacijos valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, reflektavimo ir mokymosi mokytis ir kt.), kai tarp suaugusiųjų švietėjo ir kvalifikaciją tobulinančio, besimokančio pedagogo vyksta konstruktyvi, produktyvi sąveika; į neformaliojo mokymo(si) programų turinį, skirtą pedagogams, įtraukiama jų bendrųjų kompetencijų plėtotė; suaugusiųjų švietėjo veikla grindžiama išplėtotomis jo bendrosiomis kompetencijomis (ypač komunikacine) ir kt. Tyrimu atskleista, jog neformaliajame suaugusiųjų švietime nepakankamai orientuojamasi į pedagogų tiriamosios veiklos kompetencijos plėtojimą. Dėl šios kompetencijos stygiaus pedagogams sudėtinga spręsti profesinius klausimus. Todėl iškyla būtinybė šią kompetenciją plėtoti, aktualizuojant ją kaip pedagogo sėkmingos veiklos pagrindą
Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros tradicija Europoje ir Lietuvoje
No full textThe German school and tradition of landscape architecture has its own expression. The German tradition of landscaping and garden art had an influence on other European countries, both neighboring and distant ones. The article analyzes the aspects of this tradition - organization of pedagogical, practical and creative activities, artistic expression - in European countries and Lithuania.Vokiškoji kraštovaizdžio architektūros mokykla ir tradicija turi savitą raišką. Vokiškoji kraštovaizdžio formavimo, sodų meno tradicija turėjo įtakos ir kitose Europos šalyse, tiek kaimyninėse, tiek atokiau esančiose. Straipsnyje analizuojama šios tradicijos – pedagoginės, praktinės ir kūrybinės veiklos organizavimo, meninės raiškos – aspektai Europos šalyse ir Lietuvoje
Biofilinė mokyklų architektūra Lietuvoje: teorinis galimybių tyrimas
No full textTaking into account the inadequacy of traditional learning environments for modern educational purposes and the challenges of multifunctionality of school buildings posed by the optimization of the school network in Lithuania, the paper analyses the possibilities of applying biophilic design principles to the design of contemporary schools in order to identify criteria and guidelines that could be applied to the design of biophilic school. The methods used in the research include the analysis of literature and analysis and evaluation of examples and the formulation of a theoretical model of biophilic school design. The research has led to the identification of factors relevant to the design of a biophilic school, including natural lighting, natural colors typical of the natural environment with bright contrasting color insertions, organic curvilinear forms, natural elements and motifs, natural, local materials, connection to ecosystems, plants, animals, planning of clear legible spaces, outdoor classrooms, gardens, water motif.Atsižvelgiant į tradicinių mokymo(si) aplinkų neatitikimą šiuolaikiniams ugdymo tikslams ir mokyklų tinklo optimizavimo Lietuvoje keliamus mokyklų pastatų daugiafunkciškumo iššūkius, straipsnyje analizuojamos biofilinio dizaino principų taikymo šiuolaikinių mokyklų projektavimui galimybės, siekiant išskirti kriterijus, gaires, kurie galėtų būti taikomi biofilinės mokyklos kūrimui. Darbe taikyti metodai apima literatūros analizę ir pavyzdžių analizę bei vertinimą ir biofilinės mokyklos projektavimo teorinio modelio formulavimą. Tyrimas leido išskirti biofilinės mokyklos projektavimui svarbius veiksnius, apimančius natūralų apšvietimą, natūralias gamtinei aplinkai būdingas spalvas su ryškių kontrastingų spalvų intarpais, organiškas kreivalinijines formas, gamtinius elementus ir motyvus, natūralias, vietines medžiagas, ryšį su ekosistemomis, augalais, gyvūnais, aiškių, lengvai suvokiamų erdvių planavimą, lauko klases, daržus, sodus, vandens motyvą
Jean-Claude Nicolas Forestier (1861–1930) ir Thomas H. Mawson (1861–1933) – du amžininkai, du Europos kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos vedliai
No full textFrench landscape architect and urban planner Jean-Claude Nicolas Forestier, and British landscape architect, urban planner Thomas H. Mawson left a vivid mark on the development and consolidation of the landscape architect profession in France, UK and Europe. It is logical to say that J.-C. N. Forestier and T. H. Mawson formed the basis of landscape architecture practice and theory, which were also studied by Lithuanian specialists before the Second World War. The article analyses the aspects of pedagogical, social and creative activities of these creators.Prancūzų kraštovaizdžio architektas ir urbanistas Jean-Claude Nicolas Forestier, ir britų kraštovaizdžio architektas, miestų planuotojas Thomas H. Mawson paliko ryškų pėdsaką profesijos ugdymo ir įtvirtinimo baruose. Logiška teigti, kad šie kraštovaizdžio specialistai formavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Europos kraštovaizdžio architektūros praktikos ir teorijos pagrindus, kuriuos prieš Antrąjį pasaulinį karą studijavo ir Lietuvos specialistai. Straipsnyje analizuojama šių kūrėjų pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai