Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai
Full text linkSociolinguistic research shows that Lithuanians in the diaspora notice changes in their mother tongue, especially vocabulary. Therefore, there is a need to study L1 vocabulary attrition in the Lithuanian diaspora. Since one of the main directions of current emigration is Ireland, this article seeks to answer the question of whether the signs of vocabulary attrition can be observed in the language of the first generation of Lithuanian emigrants living in Ireland, and to provide some insight into what factors might influence this trend. This paper describes and analyzes the results of the vocabulary size test of 100 Lithuanians living in Ireland and the answers to the questions of a sociolinguistic survey. The survey involved adults who left Lithuania at the age of 12 or older and consider Lithuanian as their mother tongue. The data of the target group are compared with the data of Lithuanians living in Lithuania (LL) (100 respondents). The results of both groups are compared by applying the T test, and the influence of sociolinguistic factors on vocabulary is estimated by applying regression analysis.The results have revealed that the Irish Lithuanian (IL) vocabulary is smaller than that of Lithuanians living in Lithuania (in average 60,300 and 62,100 words, respectively), and this difference is statistically significant (p = 0.048). The empirical analysis has revealed that education does not affect the size of the IL vocabulary but is significant for the LL vocabulary. The difference in vocabulary size between the IL and LL groups is mainly due to the results of those with higher university education, while the results of those with lower education are very similar in the two groups. However, the IL vocabulary positively correlates with the age of the respondents at the time of the survey (p = 0.01) and the age at the time of emigration (p = 0.006). Thus, it can be assumed that the IL vocabulary continued growing while the respondents were still living in Lithuania, but after emigration their L1 vocabulary stopped increasing. Lack of communication in Lithuanian with people in Lithuania has a negative impact on the respondents’ L1 vocabulary. Considering these results, it can be argued that there are signs of vocabulary attrition in Irish Lithuanian L1.Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją, bei pateikti įžvalgų, kokie veiksniai gali turėti įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui. Analizuojami 100 Airijoje gyvenančių lietuvių žodyno dydžio testo rezultatai ir atsakymai į sociolingvistinio klausimyno klausimus. Tiriamosios grupės duomenys gretinami su Lietuvoje gyvenančių lietuvių (100 respondentų) duomenimis. Abiejų grupių rezultatai lyginami taikant T testą, sociolingvistinių veiksnių įtaka žodynui aprašoma atliekant regresinę analizę. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Duomenų analizė atskleidė, kad išsilavinimas neturi įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui, tačiau stebima teigiama koreliacija su respondentų amžiumi apklausos metu ir amžiumi emigruojant. Neigiamos įtakos turi retas bendravimas lietuviškai su žmonėmis Lietuvoje. Įvertinus visus rezultatus, galima atsargiai teigti, kad Airijos lietuvių K1 žodyne esama atricijos požymių
Kalbų kaita XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto dėstytojų laiškuose
Full text linkIn order to show how research on historical epistolary language can contribute to sociolinguistics and applied linguistics, the present article examines some examples of late 18th-century letters. The research sample includes letters written to Vilnius University professors in that period (now archived in the Vilnius University Library), where the authors of the letters use code-switching or write in a language other than what we would nowadays think of as default. The cases under investigation have revealed that the use of an unusual language could be motivated by pedagogical goals, whereas code-switching could be caused, among other factors, by the need to refer to new realities or to clarify meaning; it could also be used for rhetorical expression (poetic function of language). The article is also important in that it presents accidentally detected instances of code-switching that are generally hard to identify in historically distant letters, e.g. Polish elements in French, Lithuanian and Russian elements in Polish texts. The article is intended to stimulate interest in the research on archaic manuscripts and to enrich the existing knowledge about the linguistic environment of the old Vilnius University.Straipsnyje tiriami XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto profesorių ir jų korespondentų laiškuose aptikti kitų kalbų intarpai ir siūlomos jų paskirčių interpretacijos. Pasirinkti pavyzdžiai teikia žinių apie užsienio kalbų mokymosi istoriją bei užsienio kalbų intarpų priimtinumą to meto bendravime. Kalbų pasirinkimas kito: lotynų kaip mokslo ir tarptautinio bendravimo kalbos vaidmuo slopo, ji dažniausiai liko buvusių jėzuitų korespondencijos požymiu, o tarptautiniai ryšiai, studijų ir mokslo kelionės, gyvenimo naujovės skatino gyvųjų užsienio kalbų mokymosi ir vartojimo poreikį. Daroma išvada, kad laiškų kalbos, kalbų ar jų derinių pasirinkimą lėmė įvairūs rašančiųjų poreikiai: patikslinimas, realijų įvardijimas, stiliaus puošnumo ir ekspresijos siekis. Medžiaga surinkta vykdant detalesnį Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų laiškų aprašymą
Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių
Full text linkThis article is one part of the research of adverbs in Lithuanian slang. Although there is no systematic and comprehensive research into the Lithuanian language slang, slang is commonly believed to be chaotic and have no grammatical system. The purpose of this article is to morphologically examine the derivatives formed with suffix -ai from the adjectives with suffix -iškas and from the primary adjectives without suffixes. The material (79 adverbs) is collected from the dictionary of Lithuanian slang and the dictionary of non-standard Lithuanian. The study aims to identify the systematic morphological features. To achieve the aim the research words are classified according to their suffixes, their origin is determined and morphological analysis is performed.The research reveals that a foreign language unit that emerges in the context of another language undergoes assimilation - it is transformed in one way or another by adapting it to the linguistic system. In Lithuanian slang, adverbs with the suffix -ai are mostly made up from hybrid adjectives of Russian origin with the suffix -iškas. There is also a number of adverbs formed from English hybrid adjectives. A few are derived from semantically neologic adjectives. The majority of suffixal -ai derivatives that are formed from primary adjectives are Russian origin. Adverbs which are derived from the adjectives with the suffix -iškas always retain the accent in the root: this pattern is common to all slang adverbs. All forms of adverbial degrees have accented suffixes. The findings of the reseach reveal that the morphological features of the studied slang adverbs have undergone certain transformations and follow the regularities of the Lithuanian language system: the slang adverbs copy derivative models of the standard language. Įprastai skolinių tyrimuose daugiausiai dėmesio skiriama daiktavardžiams, būdvardžiams, veiksmažodžiams. Atskirų, skirtų kiekvienai kalbos daliai, sisteminių ir išsamių lietuvių kalbos žargono leksikos tyrimų nėra. Straipsnyje morfologiškai analizuojami priesagos -ai hibridiniai prieveiksmiai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių: aptariama jų daryba ir kaityba (laipsniavimas). Medžiaga (79 prieveiksmiai) rinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Tyrimu siekiama nustatyti sistemiškas ypatybes, darybines analogijas, kurios yra perimamos iš bendrinės kalbos sistemos. Tiriamieji žodžiai klasifikuojami pagal darybinio pamato priesagas, atliekama sisteminė analizė, kuria siekiama išgryninti vyraujančius darybinius modelius
Nedarnioji vaikų dvikalbystė mišriose emigrantų šeimose
Full text linkThe article seeks to investigate the main reasons that cause inharmonious early bilingualism in inter-ethnic Lithuanian emigrant families. The data consist of extracts from 25 semi-structured interviews with Lithuanian women and Facebook comments of such emigrant mothers. Firstly, the study identifies the reasons why some informants themselves do not speak Lithuanian in their families, which leads to their children not even being able to understand it. These reasons can be lack of knowledge about the nature of early simultaneous bilingualism with a minority language, weak or negative attitudes towards Lithuanian and / or Lithuania, urgent need to fully integrate, influence of non-Lithuanian speaking partners, dominance of the majority language over bilingual mothers, and children’s passive bilingualism or insufficient comprehension skills. On their part, children can be growing up passively bilingual because of the minority language input shortage, not enough possibilities and real need to practice it in their daily lives, and because mothers tolerate bilingual conversations with certain discourse strategies. Finally, this paper examines the factors determining underdeveloped or attriting competences in the minority language. Children might be able to participate in very simple colloquial conversations in Lithuanian but cannot express themselves more freely in it or on different topics. They lack higher quality and more various input, e.g. through books or films in the Lithuanian language. They protest against minority language classes, where they could have a chance to learn to read and write in the minority language and further develop their skills. The analysis has revealed a variety of different reasons and their complex combinations that contribute to inharmonious bilingualism with Lithuanian as a minority language. They are objective and subjective, primary and secondary, sociolinguistic, psychological, pedagogical, and maybe some other reasons. A crucial role is played by mothers’ negative emotions in the face of struggles and children’s resistance, which also negatively affects success in bilingual child-rearing.Straipsnyje analizuojamos nedarniosios vienalaikės emigrantų vaikų dvikalbystės su lietuvių kalba priežastys. Tirtos atkarpos iš 25 kokybinių pusiau struktūruotų interviu su vaikus mišriose šeimose svetur auginančiomis lietuvėmis ir pluoštas tokių moterų pasisakymų feisbuke. Pirmiausia aiškinamasi, kas lemia pačių emigrančių ne(be)kalbėjimą lietuviškai savo šeimose, kai vaikai neįgyja net recepcinių mažumos kalbos gebėjimų. Po to išskiriamos galimos pasyviosios vaikų dvikalbystės – nekalbėjimo lietuviškai – priežastys, galiausiai – per mažai išlavėjusių ar nykstančių kompetencijų priežastys. Nedarniąją dvikalbystę su mažumos kalba gali lemti daugybė įvairių objektyvių ir subjektyvių, pirminių ir antrinių, sociolingvistinių, psichologinių ir kitų veiksnių bei jų derinių. Manytina, kad itin svarbus yra jausminis – neigiamų emocijų – aspektas
Globaliosios anglų kalbos socialinės reikšmės potencialas: ką rodo skirtingų bendruomenių tyrimai?
Full text linkThis paper describes the social value of the global English language as identified in the investigations of various communities worldwide and shows how the social meanings of English relate to each other in a broader ideological field universal for today’s locally global world. The notions of indexical field (Eckert 2008) and bivalent indexicality (Cotter, Valentinsson 2018) are applied in the analysis. The aim of the study is to synthesize results obtained by different researchers from different ideological and communicative contexts and to explore the indexical potential of English, including its local varieties and mixed speech styles. The study is based on a qualitative analysis of a corpus of secondary sources, consisting of a total of 74 scholarly publications from the Expanding Circle communities, which were published in English in 1990–2020 (most of them during the second decade of the 21st century).In total, more than 50 social meanings of the global English language have been identified. It is likely that the abundance of social associations with English is due to the strong first-order indexes. Hence, the social meanings were grouped into the following nine indexical categories based on the presumed first-order sociocultural indexicalities: British and American culture; International sphere; Technologies, science and education; Economic and social status; Personal capital; Youth; Popular culture and media; Urban sphere; and Male. Positive social meanings dominate the indexicalities, but for some of them, bivalent indexicality (presence of contradictory positive and negative values) has been recorded. Although there is much overlap between these relative categories, the constellation as a whole is interpreted as a complex of several separate and multivalent indexical fields. It is to be hoped that this study not only illustrates that the notion of indexical field is applicable for analysis of the imagined global community of users of English, but also provides a broader ideological context for further research of the social meaning-making potential of the global English language.Taikant Penelope’s Eckert (2008) indeksinio lauko (angl. indexical field) sąvoką, straipsnyje aprašoma, kokias globaliosios anglų kalbos ir mišrių stilių socialines reikšmes yra nustatę skirtingų pasaulio šalių mokslininkai. Tyrimo tikslas – analizuojant ir sintetinant įvairiuose sociokultūriniuose ir komunikaciniuose anglų kalbos vartojimo kontekstuose pastebėtas socialines reikšmes atskleisti šios globaliosios kalbos indeksinį potencialą bei pailiustruoti galimus socialinių reikšmių ryšius. Tyrimo pagrindas – 1990–2020 m. laikotarpiu (daugiausia per antrą XXI a. dešimtmetį) anglų kalba publikuoti straipsniai iš vadinamojo Besiplečiančio rato (angl. Expanding Circle) bendruomenių, kuriose anglų kalba turi užsienio kalbos statusą. Pasitelkus devynias kategorijas (Britų ir amerikiečių kultūra; Tarptautinė erdvė; Technologijos, mokslas, išsilavinimas; Ekonominis ir socialinis statusas; Asmeninis kapitalas; Jaunimas; Populiarioji kultūra, medijos; Miestas; Vyras) ir grupuojant per penkiasdešimt identifikuotų socialinių reikšmių parodoma, kad šios reikšmės galėtų būti interpretuojamos kaip susiję daugialypiai indeksiniai laukai ar tokių laukų kompleksas
Pirmieji žingsniai kuriant lietuviškų žodžių asociacijų duomenų bazę
No full textThis paper introduces the first version of the Lithuanian database of free association norms. This is an attempt to provide an open-access resource, which would be helpful for psycholinguists, linguists, computational linguists, and students. This version of the database includes 277 cue word forms. The responses were collected from 304 participants. In total 15,612 association pairs were recorded. The paper presents the procedure of collecting free associations and additional data available for researchers. It also provides a list of all cue words with their five most frequent associates and some summary statistics.Šiame straipsnyje pristatoma pirma lietuvių kalbos žodžių asociacijų duomenų bazės versija, kuri yra laisvai prieinama internetu Zenodo platformoje (doi: 10.5281/zenodo.3451880). Ši duomenų bazė galėtų būti naudinga psicholingvistams, lingvistams, kompiuterinės lingvistikos specialistams ir studentams, kurie domisi leksikos tyrimais. Dabartinėje duomenų bazės versijoje pateikiamos 277 stimulų (dažnų daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių) formos. Renkant šių formų leksines asociacijas dalyvavo 304 respondentai. Iš viso duomenų bazėje pateikiamos 15 612 asociacijų poros.
Duomenų bazę sudaro atsakymai, surinkti atliekant įprastą laisvų asociacijų testą, kai dalyviui pateikiamas stimulas ir jo prašoma užrašyti pirmą į galvą šovusį atsakymą. Duomenys bazei buvo surinkti dviem etapais: 64 dalyviai atliko asociacijų testą raštu, kiti 240 užpildė tyrimo anketą internete. Atsakymai buvo surinkti, suskaitmeninti, ištaisytos rašybos klaidos, ištrinti ilgesni komentarai, pridėtos trūkstamos lietuviškos raidės. Atsakymai niekaip nekeisti, nelemuoti, saugomi bazėje tokia forma, kokia juos pateikė dalyviai. Duomenų bazė sukurta naudoti SQL formatu, ją sudaro lentelės, apibendrinančios stimulus (Cues), dalyvius (Respondents) ir atsakymus (Responses). Naudodamasis šia duomenų baze, vartotojas gali atsirinkti jį dominančius stimulus ir atsakymus pagal įvairias charakteristikas: dalyvių pirmąją kalbą ar amžių, žodžio kalbos dalį, formą ir panašiai. Taip pat pateikiama visus atsakymus į stimulus apibendrinanti lentelė, skirta paprastesniam naudojimui. Ji gali būti paranki mokslininkams, kurie neturi darbo su duomenų bazėmis patirties, ar studentams. Straipsnio Priede taip pat pateikiamas visų duomenų apibendrinimas – dažniausios asociacijų poros ir kiekvieno stimulo aprašomoji statistika.
Ši duomenų bazė – pirmasis žingsnis išsamios lietuvių kalbos asociacijų duomenų bazės link. Planuojama, kad ji ilgainiui bus pildoma naujais stimulais ir taip galės būti naudinga įvairiems moksliniams tyrimams. Autorė mielai bendradarbiautų ir su kitais mokslininkais, kurie norėtų pasidalyti savo turimomis asociacijų normomis
Socialiniai inžinieriai ir mitų griovėjai: Lietuvos, Norvegijos ir Serbijos kalbos ekspertų lyginamasis tyrimas
No full textThis article compares the language ideologies of language experts (both academic and non-academic) in online news media in Lithuania, Norway and Serbia. The results will reveal that language is understood in diametrically opposed ways amongst Lithuanian and Serbian academic experts on the one, and Norwegian academic experts on the other hand. Lithuanian and Serbian academic experts are influenced by modernist ideas of language as a single, homogenous entity, whose borders ideally match the borders of an ethnic group. Norwegian academic experts function in the public sphere as those who try to deconstruct the modernist notion of language by employing an understanding of language as a cognitive tool that performs communicative and other functions. On the other hand, non-academic experts in all the three countries exhibit a striking similarity in their language ideologies, as the great majority expresses modernist ideals of language.Šis straipsnis – lyginamasis kalbos ekspertų kalbos ideologijų Lietuvoje, Norvegijoje ir Serbijoje (virtualiose sferose) tyrimas. Kalbos ideologijos analizuojamos naudojant diskurso analizę; siekiama aptikti numanomus įsitikinimus apie kalbos prigimtį bei jų dažnumą. Tyrime naudojamas iš anksto nustatytas teorinis modelis, kuris susideda iš trijų ideologinių aspektų: reprezentacija, ekspertizė ir funkcija. Pirmasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokią žmonių grupę reprezentuoja kalba arba kalbos atmaina, kuria jie kalba. Antrasis aspektas – skirtingi įsitikinimai apie tai, kas apibrėžia „gerąją kalbą“, tai gali būti autoritetų nustatyta kalbos forma arba pačių kalbėtojų kalba. Trečiasis aspektas – įsitikinimai apie tai, kokia yra pagrindinė kalbos funkcija, tai dažniausiai yra komunikacinė arba simbolinė funkcija. Rezultatai parodė, kad aptikti įsitikinimai apie kalbą gali būti grupuojami į dvi pagrindines (viena kitai prieštaraujančias) grupes – monolingvistinę ir kognityvistinę. Pirmajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kur vieną tautą reprezentuoja viena (homogeniška) kalba, jos struktūra ir forma yra išorinių autoritetų nustatytos, o jos pagrindinė funkcija – išreikšti savo patriotizmą ir socialinį statusą. Antrajai kategorijai priklauso tie įsitikinimai, kurie atsirado kaip pirmosios kategorijos įsitikinimų kritika: kalba atskiriama nuo etninių ir siejama su asmeniniais identitetais, kalbos ekspertais laikomi paprasti kalbos vartotojai, o pagrindinė kalbos funkcija – komunikacinė. Lietuvos ir Serbijos akademiniai ekspertai išreiškė daugiausia monolingvistinius, o Norvegijos akademiniai ekspertai – kognityvistinius įsitikinimus apie kalbą. Lietuvos ir Serbijos virtualioje sferoje tik mažuma akademinių ekspertų laikėsi kognityvistinių įsitikinimų. Neakademinių (kalbos mokytojų, redaktorių ir pan.) kalbos ekspertų įsitikinimai buvo panašūs visose trijose šalyse – daugiausia monolingvistiniai
Gal galime sakyti vienas kitam TU? Visuomenės neformalėjimo atspindžiai Danijos ir Lietuvos televizijų serialuose nuo 7 dešimtmečio iki šių dienų
Full text linkBy focusing on public communication, the current study aims to investigate how the concepts of solidarity and equality have influenced the norms of public communication in the West (Scandinavia) and what differences can be found in the context of Lithuania, where the late modernity did not follow the same patterns as in Western societies. This comparative study takes a diachronic approach to the use of the pronouns du/De and tu/Jūs and other address forms in Danish and Lithuanian. We examine these forms in view of democratization processes and the decreasing level of formality in the two societies. The question in focus is how address forms are used in Lithuanian and Danish dialogues in TV-series, which represent everyday communication between strangers in the second half of the 20th century and the 21st century. The empirical data for the research consists of two Danish series ”Ka\u27 De li\u27 østers?” (1967) and ”Bedrag” (2016-2019), as well as two Lithuanian TV-series ”Petraičių šeimoje” (1964-1972) and ”Giminės. Gyvenimas tęsiasi 3” (2017). The study covers almost six last decades and analyzes different forms of address that speakers use to meet the appropriate level of formality in daily conversations. The results have revealed significant differences in the development of Lithuanian and Danish societies and formal communication. The data indicates that Danish dialogues have become less formal over time, public communication emphasizes equality of interlocutors and does not mark differences in social status. Communication between Lithuanians remains formal; the results suggest that the choice of strategies in Lithuanian dialogues between strangers correspond to those used by Danes in the second half of the 20th century. However, it may be assumed that the process of informalisation in Lithuanian public communication is still in progress.Straipsnyje pristatomas lyginamasis dviejų bendruomenių tyrimas iš visuomenės demokratėjimo ir neformalėjimo perspektyvos. Pagrindinis tyrimo objektas – Lietuvos ir Danijos XX a. 7–8 dešimtmečio ir XXI a. 2 dešimtmečio TV serialuose nepažįstamų pašnekovų vartojami adresato įvardijimai, arba kreipiniai, reiškiami įvardžiais pagal modelį Tu–Vous: lietuvių tu ir Jūs, danų du ir De. Siejant medijų istoriją su (post)moderniosios visuomenės raida, daroma prielaida, kad televizijoje fiksuojami kalbos pokyčiai galėtų būti interpretuojami ir kaip visuomenės pokyčiai. Tyrimas pateikiamas plačiame sociopolitiniame kontekste, kaip papildoma tyrimo medžiaga sintetinami ir aptariami įvairūs visuomenės, medijų ir viešosios kalbos raidos duomenys
Ar preskriptyvizmas veikia? Taisomi žodžiai Lietuvos radijo ir TV eteryje 1960–2010
Full text linkThis special issue includes a study of the effects of prescriptivism on the speech of Lithuanian radio and television in the period between 1960 and 2010. The investigation is corpus-based and focuses on the use of lexical items that are classified as “incorrect” by the Lithuanian norm-setters.
Editor of the special issue: Loreta VaicekauskienėŠiame specialiajame žurnalo numeryje publikuojama studija apie preskriptyvizmo (kalbos taisymų) veiksmingumą Lietuvoje. Tyrimas paremtas tekstyninės analizės metodu ir kelia klausimą, kaip pasikeitė kalbos normintojų taisomų žodžių vartojimas radijuje ir televizijoje nuo 1960 iki 2010 metų.
Specialiojo numerio redaktorė: Loreta Vaicekauskien
Kaip apie kalbą kalba lietuvių kalbos vadovėliai gimnazistams
Full text linkThe article analyses, how the Lithuanian school education system teaches to understand language and evaluate linguistic phenomena (linguistic diversity, different language forms and varieties) as well as language functions (communicative and function of identity). Basis of the research are the newest Lithuanian language textbooks for the last two gymnasium grades (11-12th grades), published since year 2000. Using qualitative analysis method it is being investigated, what notion of language is presented to the pupils, how much the descriptive approach to language of contemporary linguistics and knowledge about language are present in the textbooks, and to what extent there still exist attitude of the so-called traditional (prescriptive) grammar and ideas of language corrections.
Language teaching at school serves double function – on the one hand, school teaches literacy, where language is understood as a tool for creation and analysing of texts. On the other hand, language in itself is a study object, about which pupils at school receive a certain understanding. Therefore, the question arises, what notion of language is being formed in the Lithuanian education system on the gymnasium level through teaching material – Lithuanian (native) language textbooks. Does the teaching material for the last two – 11-12th – grades provide knowledge about language of contemporary science, as it might be expected in the education of the 21st century? Do the pupils get introduced to science-based notion of language, as it is accepted in current linguistics, which is a descriptive science, that seeks to study and describe all the aspects of a language descriptively, based on facts, without prejudices and evaluations. Or is it on the contrary being followed the notion of language, which is characteristic of normativity and prescriptivism and which is rejected by contemporary linguistics as not scientific.
The research analyses five Lithuanian language textbooks for 11-12th grades, published after year 2000, which have been selected for the analysis using the database of textbooks and other teaching materials (https://www.emokykla.lt/bendrasis/mokykis/vadoveliu-db/naujausi-vadoveliai). The main question, that is being raised with this research, is whether and to what extent scientific or non-scientific notion of language is being formed in school language textbooks, what attitude is predominant, and which notion of language is prevalent, if different attitudes exist. The method of the research is qualitative discourse analysis of the textbooks, using the qualitative data analysis program NVivo.
The results of the textbooks’ analysis show, that non-scientific notion of language is dominant in the Lithuanian education system. The majority of the analysed textbooks represent this notion. The main characteristics of this notion, visible in the textbooks, are prescriptivism, romantic images of language, ideology of linguistic nationalism. However, besides the dominant normative approach to language, the scientific, descriptive approach is also visible in the textbooks, though to a lesser extent than the normative approach. One of the analysed textbooks is different from the rest ones with its exceptionally descriptive approach to language as a study object.Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos mokyklinio švietimo sistema moko suvokti kalbą ir vertinti kalbos reiškinius (kalbos įvairovę, skirtingas kalbos formas ir atmainas) bei kalbos funkcijas (komunikacinę ir identifikacinę). Tyrimo pagrindas – naujausi, po 2000 metų išleisti, paskutinių gimnazijos klasių (11–12 klasių) lietuvių kalbos vadovėliai. Kokybinės analizės metodu tiriama, kokia kalbos samprata pateikiama mokiniams, kiek laikomasi šių dienų kalbotyros deskriptyvumo nuostatų ir žinių apie kalbą ir kiek vadovėliuose tebesama vadinamosios tradicinės (preskriptyviosios) gramatikos požiūrio ir kalbos taisymo idėj