Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Mandagumo šnekos aktai vaikų kalboje: pragmatinės klaidos ir įsisavinimas
Full text linkThe paper aims to discuss the expression and development of politeness speech acts, i.e. greeting, saying goodbye, thanking, usage of the word please, apology, congratulation and wishes, in the speech of a Lithuanian boy, aged 1;6–2;7, and a girl, aged 1;8–2;8. The source of data contains two corpora of transcribed conversations of the children mostly interacting with their mothers (about 20 and 27 hours of recordings are transcribed). The corpora are developed by scholars of Vytautas Magnus University, Lithuania. One of the foci of analysis is to discuss the expression and development of the above-mentioned politeness speech acts and common pragmatic errors regarding the usage of politeness formulas in the children’s speech. Another focus is the investigation of the socialization strategies applied by the parents. Based on the current research by different scholars, the article raises the hypothesis that Lithuanian children in the second or third year of life acquire the majority of politeness speech acts as discussed in this paper.
The analysis revealed that at the beginning of the observation children lacked communicative competence to use politeness speech acts in a pragmatically appropriate way. They confused situations when to use politeness formulas of thanking, apology and the word please and lacked the knowledge of how to use politeness adjacency pairs. The study also shows that the repetition of parents’ politeness formulas was common. Furthermore, the appropriate use of spontaneous and pragmatic greeting and saying goodbye was observed first, and only later the usage of thanking and the word please appeared. However, only few examples of other politeness speech acts (i.e. apology, congratulation and wishes) were observed in the corpus. Therefore, further research is necessary.
The results demonstrate that at the beginning of the third year the children used most of the politeness speech acts appropriately. An early acquisition was affected by children’s familiarisation with politeness routines taught by their parents. The parents directed and prompted their children to repeat politeness formulas, elicited them by questions or performatives and sometimes taught children to be polite by producing metalinguistic comments. Current research seems to indicate that other Lithuanian children could demonstrate similar developmental patterns of politeness speech acts and make similar pragmatic errors as well as being similarly socialized to use politeness formulas.Straipsnyje aptariama sustabarėjusiomis frazėmis reiškiamų mandagumo šnekos aktų (pasisveikinimo, atsisveikinimo, dėkojimo, mandagumo žodžių prašau / prašom, atsiprašymo, sveikinimo ir linkėjimo) raiška ir raida dviejų vaikų, 1;6–2;7 amžiaus berniuko ir 1;8–2;8 amžiaus mergaitės, kalboje. Tyrimo imtasi siekiant papildyti lietuvių vaikų lingvistinės pragmatikos tyrimus. Nors mandagumo reiškinys vaikų kalboje laikytinas svarbiu pragmatikos raidos ir komunikacinės kompetencijos rodikliu, iki šiol vis dar trūksta mandagumo įsisavinimą lietuvių vaikų kalboje analizuojančių tyrimų. Tyrimo duomenų šaltinis – du natūralaus stebėjimo metodu sukaupti vaikų kalbos tekstynai, reprezentuojantys tirtų vaikų kalbos raidą per maždaug vienus metus. Atliekant tyrimą, tekstynuose ieškota mandagumo šnekos aktų, jie fiksuoti ir analizuoti. Duomenų analizė atskleidė, kad trečiųjų metų pradžioje tirti vaikai jau taisyklingai vartojo daugelį tirtų mandagumo šnekos aktų. Gausiai iliustruojant, straipsnyje aktualizuojami iki minėto laikotarpio rasti sunkumai įsisavinti mandagumo šnekos aktus (vaikų darytos pragmatinės klaidos) ir tėvų pastangos socializuoti vaikus, interakcijoje taikant mandagumo ugdymo strategijas
Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos požiūriu
Full text linkUsing dialectometric methods and instruments, the article analyzes one of the new dialectal derivatives – the geolect of Pasvalys, located in the northern part of Eastern Aukštaitians of Panevėžys. The aim is to find the strong and weak dialectal features of this geolect and to identify its dominant dialectal variants.
10-hour recordings and 60 simple-structure sentences reflecting the primary, secondary and tertiary dialectal features have been analyzed in order to achieve the research aim. The recorded sentences were uttered by nine respondents of three generations: the oldest, the middle-aged and the youngest. The respondents live in the regions of Joniškėlis, Pasvalys and Daujėnai, which are interconnected by the strongest, closest, densest and the most complex socio-cultural networks.
The dialectal data, which includes the recorded sentences transcribed by IPA, was statistically calculated and quantified using the tools of the Gabmap software. The network pseudo map, reference point pseudo maps, cluster analysis pseudo maps and differential dialectal features were analyzed.
The quantitative data analysis has shown that the dialectal variant used in the regions of Joniškėlis, Pasvalys and possibly Daujėnai is affected by the processes of convergence. The most stable dialectal features are used in the region of Joniškėlis. They (as well as the forms of standard language) change or supplement the dialectal features of the subdialects of Pasvalys and Daujėnai spoken in the eastern part of the area of Eastern Aukštaitians of Panevėžys (the direction of its spread is the eastern part of the area of the subdialect) and form the basis of the dialectal features of Pasvalys geolect.
Both stable and changing primary, secondary and tertiary dialectal features were found in the speech of the respondents of all the three-generations. The change of dialectal features, or convergence, is the strongest in the youngest generation. It is similarly strong in the middle-aged and in the oldest generations. However, in the speech of young people, most of the primary dialectal features coexist with the secondary and tertiary ones.
Thus, the formation of Pasvalys geolect is based on the more stable (rather than changing) strong variant used in Joniškėlis, which is marked by a high degree of vitality.Straipsnyje dialektometrijos metodais ir įrankiais nagrinėjamas vienas iš naujųjų tarminių darinių – rytų aukštaičių panevėžiškių šiaurinėje dalyje lokalizuotas Pasvalio geolektas. Siekiama nustatyti stipriąsias ir silpnąsias Pasvalio geolekto tarmines ypatybes ir identifikuoti dominuojantį tarminį variantą jame.
Tikslui pasiekti nagrinėta apie 10 val. garso įrašų ir 60 nesudėtingos konstrukcijos sakinių, iliustruojančių skiriamąsias, būdingąsias ir blankiąsias tarmines ypatybes. Juos įskaitė 9 vyresniosios, vidurinės ir jaunesniosios kartos respondentai, gyvenantys Joniškėlio, Pasvalio ir Daujėnų apylinkėse.
Kompiuterine programa Gabmap kiekybiškai išanalizavus duomenis, nustatyta ir stabilių, ir kintančių variantų visuose trijų kartų vartojamų tarminių ypatybių lygmenyse. Joniškėlio, Pasvalio ir galimai Daujėnų apylinkėse vartojamas tarminis variantas yra paveiktas horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos procesų: stipriausios tarminės ypatybės vartojamos Joniškėlio apylinkėse, jos keičia arba papildo Pasvalio ir Daujėnų, rytinės panevėžiškių ploto dalies, šnektų tarminius požymius (skvarbos kryptis – rytinė patarmės ploto pusė) ir sudaro Pasvalio geolekto tarminių požymių pagrindą
Besitvarkančios mamos ir drąsūs policininkai: lyties įvaizdis ir lyčiai neutrali kalba lietuviškose anglų kalbos mokymo priemonėse
No full textGender representation in textbooks used for teaching English as a foreign or second language (EFL/ESL) has been analysed extensively and in various countries since the 1980s. According to most studies (e.g. Hellinger 1980; Porreca 1984; Ansary and Babaji 2003; Pihlaja 2007; Lee 2016), females tend to be underrepresented and depicted in stereotypical ways, which risks reinforcing gender clichés in students (Britton and Lumpkin 1977; Peterson and Lach 1990). To date, only a few studies (Brusokaitė and Verikaitė-Gaigalienė 2015) have focused on gender representation in teaching materials used in Lithuania; moreover, teaching materials other than textbooks remain underexplored. Using corpus analysis tools and criteria adapted from previous analyses of gender representation and language use in textbooks, this study takes a both quantitative and qualitative approach to the analysis of two EFL exercise books and two EFL test books published in Lithuania between 2005 and 2017 and currently available on the Lithuanian book market. More precisely, areas of investigation were the numerical visibility of males and females, stereotypical contexts in which characters appear, and strategies used by the authors to make the language more gender-inclusive.
The results show that males are more visible numerically: not only are there more male than female characters in all four books, males are also more likely to be named first in paired constructions. With regard to stereotypical contexts, both males and females tend to be represented in traditional gender roles: males are typically represented as leaders, the breadwinners of the family and the main decision-makers; females, on the other hand, are depicted as working in stereotypically female professions or in the home domain, and they are more often described as weak, fearful and in need of assistance. Moreover, there is very little variation with regard to the traditional image of a family, typically consisting of a mother, a father and two to three children. As for the use of gender-inclusive language, the use of certain (e.g. naming both male and female pronouns when referring to a person of unknown gender), yet not all available strategies (e.g. singular they) could be observed. These findings suggest that the authors were heavily influenced by the strategies that exist for the Lithuanian language. The language used in the four books can, therefore, be said to differ to some extent from both actual language use (Pauwels 2001; Romaine 2001; Baker 2010) and the language used in teaching materials employed in countries where English is spoken as a first or second language (Jacobs 1999). Finally, this article recommends authors of future teaching materials to pay more attention to the representation of males and females and to also give importance to deviation from what is generally seen as the norm. Arguably, this would provide children with a more truthful picture of contemporary British and North American societies, and help to teach them that diversity is a positive feature.Socialinės lyties kalbinės raiškos ir įvaizdžio kūrimo aspektai anglų kalbos (kaip svetimosios ar antrosios) vadovėliuose yra sulaukę nemažai tyrėjų dėmesio, tačiau lyties raiška Lietuvoje leistuose anglų kalbos vadovėliuose iki šiol analizuota sporadiškai (Brusokaitė, Verikaitė-Gaigalienė 2015), o tyrimų, skirtų ne vadovėliams, bet kitoms mokymo priemonėms, iki šiol beveik neatlikta. Šiame straipsnyje kiekybiniu (pasitelkiant tekstynų analizės įrankius) ir kokybiniu (remiantis turinio analize) būdu analizuojamos socialinės lyties vaizdavimo tendencijos keturiose – dviejose pratybų ir dviejose testų – anglų kalbos (kaip svetimosios) mokymo priemonėse, išleistose 2005–2017 m. Lietuvoje. Remiantis ankstesnių tyrėjų įdirbiu, straipsnyje nagrinėjamos tiek lytį nurodančios kalbinės raiškos priemonės (pvz., įvardžių, kreipimosi formų, šeimos ir lyties vaidmenis įvardijančių daiktavardžių vartosena), tiek vartosenos kontekstas, t. y. lyčių formavimo stereotipai.
Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių tyrėjų (plg. Hellinger 1980; Porreca 1984; Ansary, Babaji 2003; Pihlaja 2007; Lee 2016) rastas lyties įvaizdžio kūrimo vadovėliuose tendencijas: analizuotose mokymo priemonėse dominuoja vyrišką lytį atspindinčios kalbinės raiškos priemonės, o moterys dažniau nei vyrai yra pateikiamos stereotipizuotuose kontekstuose. Vyrai neretai pristatomi kaip lyderiai, šeimos maitintojai, o moterys siejamos su namų ir šeimos sritimi, jos dažniau vaizduojamos kaip bailios, silpnos ir pagalbos stokojančios būtybės. Tokia vartosena, viena vertus, rodo, jog analizuotų mokymo priemonių autoriai (sąmoningai ar nesąmoningai) palaiko ir rizikuoja mokiniams įskiepyti patriarchalines lyties įvaizdžių kategorijas, kurios neatspindi modernioje visuomenėje kintančių kultūrinių lyčių santykių modelių (Britton, Lumpkin 1977; Peterson, Lach 1990). Kita vertus, nei šiuose tekstuose pasirinktos lyties įvaizdžio kūrimo strategijos, nei kalbinių lyties įvaizdžio raiškos priemonių vartosena neatspindi šiandienės anglų kalbos vartosenos tendencijų, kurios pirmenybę vis dažniau teikia lyčiai neutralioms kalbinės raiškos priemonėms (plg. Pauwels 2001; Romaine 2001; Baker 2010).Mokymo priemonių rengėjams ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti kalbinei lyties raiškai: vengti stereotipinių lyčių įvaizdžių ir šališkumo lyties atžvilgiu, atsižvelgti į kintančius lyčių santykius šiandienėse britų ir amerikiečių visuomenėse ir juos atitinkamai atspindėti mokymo medžiagoje. Tai padėtų praplėsti socialinės lyties sampratos ribas ir ugdyti kitokį (nebūtinai heteronorminį) mokinių požiūrį į lytį
Suaugusio lietuvio gimtosios kalbos žodyno dydis
Full text linkThis paper aims to answer the question about the vocabulary size of an adult native speaker of the Lithuanian language and to check which sociolinguistic factors have a significant impact on the size of the vocabulary. The material for this study consists of 132 responses given to a sociolinguistic survey and a vocabulary size test. The data was analysed using the statistical R-Studio program. T-test and regression analysis were also applied in the research. Participants of the study were divided into two age groups (the younger and the older) as the adult age range is very broad. In total, the younger group consisted of 68 participants: 31 females and 37 males. The average age of this group is about 22. The older group consisted of 64 participants: 30 females and 34 males. The average age of this group is about 49.
The study has revealed that the vocabulary of a younger native speaker (about 22 years old) is about 57,490 words and that the vocabulary size varies between 42,021 and 72,703 words. It has been found that the vocabulary of an older native speaker (about 49 years old) is about 60,770 and that the vocabulary size varies between 46,690 and 76,705 words. Regression analysis data shows that such factors as education, knowledge of foreign languages and reading fiction have a significant impact on the size of vocabulary. The study has also revealed that the size of the vocabulary is significantly larger for participants with a Master’s degree. Furthermore, the vocabulary size is larger for those individuals who know several languages which may not necessarily share any vocabulary with the Lithuanian language. Regression analysis data also indicates that reading fiction can significantly influence the size of vocabulary and that the vocabulary is larger for those participants who read sometimes, often or daily. It must be noted that the sample of participants in this study is relatively small, so all the findings and insights need to be verified by expanding the study groups.Šio straipsnio tikslas atsakyti į klausimus, koks yra suaugusio lietuvio gimtosios kalbos žodyno dydis ir kokie sociolingvistiniai veiksniai gali daryti jam reikšmingos įtakos. Analizuojamos 132 tiriamųjų žodyno dydžio testo atliktys ir atsakymai į sociolingvistinį klausimyną. Duomenys apdoroti statistine R-Studio programa, atliktas T testas ir regresinė analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti dvi grupes. Jaunesniųjų tiriamųjų grupėje (amžiaus vidurkis 22 m.) buvo 68 asmenys: 31 mergina ir 37 vaikinai. Vyresniųjų grupę (amžiaus vidurkis 49 m.) sudarė 64 asmenys: 30 moterų ir 34 vyrai.
Nustatyta, kad jaunesnio amžiaus suaugusių gimtakalbių lietuvių kalbos žodyno vidurkis apytiksliai 57 490 žodžių (lemų), o žodyno dydžio variacija nuo 42 021 iki 72 703 žodžių (lemų). Vyresnio amžiaus suaugusių gimtakalbių lietuvių kalbos žodyno vidurkis yra maždaug 60 770 žodžių (lemų), o variacija nuo 46 690 iki 76 705 žodžių (lemų). Regresinė duomenų analizė atskleidė, kad įtakos žodyno dydžiui turi šie veiksniai: magistrantūros pakopos išsilavinimas, mokamų svetimųjų kalbų skaičius ir grožinės literatūros skaitymas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad magistro laipsnį turinčių respondentų žodynas yra didesnis nei visų kitų tiriamųjų. Taip pat atrasta, kad žodynas yra didesnis tų asmenų, kurie moka daugiau svetimųjų kalbų, kurios nebūtinai turi būti giminingos gimtajai kalbai. Regresinė analizė atskleidė, kad reikšmingą įtaką žodyno dydžiui daro ir grožinės literatūros skaitymas: žodynas buvo didesnis tų tiriamųjų, kurie nors kartais arba dažnai, visada skaito grožinę literatūrą. Tyrimas atliktas su palyginti nedidele respondentų imtimi, tad visos išvados ir įžvalgos turi būti tikrinamos plečiant tiriamųjų grupes
Pokalbio strategijos vaikų kalboje
Full text linkoai:ojs.www4063.vu.lt:article/17231The aim of this article is to investigate linguistic and non-linguistic conversational strategies and their realisations, employed by five year olds in peer interactions. 5 hours and 49 minutes of recorded children’s talk were used for the analysis. The data were processed using Transana software, and qualitative conversation analysis was applied. The analysis reveals that children are more inclined to use conversational strategies that motivate cooperation and solidarity rather than competition or dominance in a conversation. Dialogues mostly involve comments and questions, followed by repetitions of both speaker’s own or the interlocutor’s words. Jokes are also used to maintain or restart conversations and to support or restore friendly relationships. Strategies that break the symmetry of conversation are rarely applied. The conversation is sometimes interrupted when opposing the partner or establishing a leader role. Silence as a conversation strategy also serves to communicate disagreement with partner’s statements. Overall, the research subjects appear to be pragmatically competent interlocutors, adhering to the main principles of adult conversation: able to wait for their turn in conversation, choose and change its topic appropriately, involve the interlocutor in it or regain his/her attention if needed, and solve communicational break-downs and conflicts. However, the results presented are to be confirmed by further studies and through more various child-to-child conversations.Lietuvių vaikų pokalbių tyrimų, leidžiančių nustatyti pragmatinę kompetenciją, nėra daug. Šiame straipsnyje analizuojamos dviejų penkiamečių dialoguose taikomos pokalbio plėtojimo strategijos. Keliamas tikslas – išsiaiškinti, kokias kalbines ir nekalbines strategijas tiriamieji renkasi pokalbiams kurti. Tyrimas atliktas taikant kokybinės pokalbio analizės metodą. Gauti rezultatai rodo, kad dialogai daugiausia vyksta taikant komentavimo ir klausinėjimo strategijas. Vaikų pokalbiuose taip pat dažnai juokaujama – tai palaiko pokalbius ir kuria draugiškus santykius. Pasitelkiama daug neverbalinių elementų, kurie derinami su kalbinėmis priemonėmis. Darbe aprašomi dviejų savo kalbine ir socialine aplinka labai panašių vaikų duomenys. Tai, kad daugiau taikytos bendradarbiavimą, o ne konkuravimą skatinančios strategijos, galėjo nulemti artimi ir draugiški tiriamųjų santykiai. Siekiant patvirtinti straipsnyje pateikiamus apibendrinimus ir išvadas
reikėtų atlikti daugiau ir įvairesnių vaikų tarpusavio pokalbių tyrimų
Vartosenos modelių analizė mokomojoje leksikografijoje: žvalgomasis tyrimas lietuvių kalbos veiksmažodžių pavyzdžiu
Full text linkThe aim of this paper is to present a pilot study which applies the framework of Corpus Pattern Analysis (CPA, Hanks 2004) to analyse some Lithuanian verbs which form part of the basic vocabulary. CPA draws on the insights of the corpus-driven language analysis and contextual and functional theory of meaning: a meaning of a word is associated with a specific lexical and grammatical environment, e.g. corpus patterns which represent an interconnection of lexical and grammatical elements. The CPA procedure is one of the several corpus-driven methods differing from the pattern grammar (Hunston, Francis 2000) in the way that CPA not only uses typical grammatical categories (e.g. word classes) but also introduces semantic values (e.g. semantic types) to distinguish different senses of a word. Semantic types are often the main separator of meanings, especially when two verb senses are associated with the same grammatical pattern. Concerning learners’ dictionaries, CPA could provide learners with more detailed usage data, and this could lead to a better understanding of meaning differences, important both for language reception and language production. After introducing the CPA methodology, we present the CPA analysis of two Lithuanian verbs, namely, the inductive procedure followed to observe and define meaning-related patterning. We also discuss the problematic issues related to the application of CPA as identified in this study and mentioned by other CPA practitioners. First, observing and defining corpus patterns is a challenging task for lexicographers, especially because of the pattern / meaning division and generalizations related to semantic types. The second problematic aspect is automatization in the process of pattern recognition. The third issue relates to foreign language learners as a target group: meaning-related patterning observed in the data has to be presented in a learner dictionary in a user-friendly way.Šio straipsnio tikslas – pristatyti žvalgomąjį tyrimą, kuriame siekta išbandyti vartosenos modelių analizės metodą (angl. Corpus Pattern Analysis, Hanks 2004), pavyzdžiu paėmus du dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius iš pagrindinio žodyno. Šis metodas paremtas tekstynų inspiruotos (angl. corpus-driven) lingvistikos principais, kai į vartoseną žiūrima kaip į neatsiejamą reikšmės dalį, o vartosenoje rasti leksiniai ir gramatiniai dėsningumai yra pagrindas reikšmėms skirti. Susipažinęs ar supažindintas su šiais dėsningumais, besimokantis lietuvių kalbos galėtų geriau suvokti reikšmių skirtumus, o tai būtų svarbu ir suvokiant kalbą, ir ją produkuojant. Išdėsčius vartosenos modelių analizės principus, straipsnyje aprašomas dviejų lietuvių kalbos veiksmažodžių tyrimas, parodant, kaip taikytas šis analizės metodas; taip pat atskleidžiama, kokios yra šiuo metodu surinktų duomenų naudojimo galimybės mokomuosiuose žodynuose. Be to, aptariami ir probleminiai aspektai: vartosenos modelių atpažinimas, aprašymas ir pateikimas mokomuosiuose žodynuose
Netiksli kalba rašytiniuose ir sakytiniuose tekstuose: kiekinių žymiklių analizė
Full text linkVagueness is a controversial issue, which was long stigmatised by both researchers and laypeople and largely neglected in linguistics until the publication of Channell’s (1994) study, which demonstrated that vague language (VL) is a multi-faceted phenomenon of high pragmatic importance. The present study focuses on one of the most central categories of VL in Lithuanian, i.e. vague quantifiers, which can be defined as non-numerical expressions used for referring to quantities, e.g. daug (“a lot”), mažai (“little/few”), keletas (“several”), or šiek tiek (“a little bit”). The meaning of quantifiers frequently encodes some evaluative content concerning the significance of a quantity. The evaluative function is an important and intended speaker’s message, expressed by choosing a vague expression, and is lost if reformulated into a precise expression. A systematic account of this pragmatic category has not been carried out yet in Lithuanian, and the vast majority of research on vague quantifiers focuses mainly on English with only very few exceptions.
VL is omnipresent and is used in all discourse types, but to a different extent and for different purposes; therefore, this investigation has a two-fold aim: (a) to determine the distribution of quantifiers in different discourses including spoken interaction and a variety of written texts (i.e. academic texts, newspapers and magazines, publicist texts, administrative texts, and fiction); and (b) to overview when and why vague quantifiers are prioritized over precise numerical references.
The data for this investigation has been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (tekstynas.vdu.lt), which is a reference corpus comprising over 140 mln words; it represents five major discourse types analysed in this paper. The present analysis has been carried out within the framework of corpus linguistics, pragmatics, variationist sociolinguistics, and discourse analysis; it is primarily quantitative, but to explain some dominant tendencies in the results, it also deals with some qualitative aspects.
The findings obtained from spoken and written discourse have revealed that quantifiers are distributed very unevenly in the two modes of language; the results have also shown some dramatic differences in the use of quantifiers in different written texts. Their distribution and functions depend on the formality of quantifiers and their semantic type. Multal quantifiers (i.e. those referring to large quantities) are emphatic, whereas paucal quantifiers (i.e. those referring to small quantities) are mainly used for mitigation and are more prone to soften the effect of negatively loaded lexemes. Importantly, quantifiers are used for persuasion since they evaluate a quantity and convey the speaker’s interpretation of its significance. They can be important in discourse structuring, in shaping interpersonal relationships, and as a face-saving strategy. Due to the large variety of communicative functions that quantifiers can perform, they are an important category in second language teaching and should be adequately dealt with in lexicography.Šiuo tyrimu siekiama parodyti, jog tam tikros netikslios kalbos (NK) kategorijos gali būti vartojamos kaip daugiafunkcė komunikacinė strategija, o NK vartoseną stipriai lemia kontekstas bei diskurso tipas. Šiame darbe analizuojama viena NK kategorija – kiekiniai žymikliai (KŽ; pvz., daug, šiek tiek, mažai). Tyrimas apima šių leksinių vienetų vartoseną lietuvių sakytiniame diskurse, kuris lyginamas su rašytiniu diskursu siekiant išryškinti skirtingų žymiklių paplitimą keliuose diskurso tipuose. Tyrime remiamasi duomenimis, surinktais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT, tekstynas.vdu.lt), o rezultatai aptariami ir interpretuojami iš tekstynų lingvistikos, variantinės sociolingvistikos, pragmatikos ir diskurso analizės perspektyvos. Rezultatai rodo, jog KŽ dažniau vartojami sakytiniame diskurse, tačiau kai kurie žymikliai būdingesni tam tikriems rašytiniams tekstams. Labiausiai KŽ dažnumas, panašu, priklauso ir nuo oficialumo lygio: kuo oficialesnis bendravimas ar tekstas, tuo mažiau KŽ vartojama. Taip pat pastebėta, jog didelius kiekius žymintys KŽ yra (gerokai) dažnesni nei mažus kiekius žymintieji visuose diskurso tipuose, tačiau sakytiname diskurse skirtumas tarp šių dviejų KŽ tipų yra visai nežymus. Pragmatiniu požiūriu KŽ atlieka svarbias komunikacines funkcijas: vertina pasakymo stiprumą, yra vartojami kaip mandagumo strategija bei yra svarbūs kuriant diskurso struktūrą
Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas mokant profesinės prancūzų kalbos universitete
No full textCette étude interpelle une problématique incontournable tenant à l’enseignement à l’université, à savoir l’adaptation continue aux exigences du marché du travail, ce qui se traduit au niveau des contenus par une mise en concordance des objectifs d’enseignement avec les compétences professionnelles requises. Au niveau de l’enseignement d’une langue étrangère à des fins professionnelles, cette mise en concordance implique, entre autres, l’intégration de la dimension interculturelle dans les contenus dispensés afin de munir l’étudiant des compétences nécessaires pour qu’il/elle puisse (inter)agir dans le contexte multiculturel actuel du marché du travail. Dans ce contexte, cette étude propose, dans un premier temps, un retour théorique sur les concepts culture et interculturel envisagés comme des balises significatives dans l’enseignement actuel des langues étrangères et qui précisent, par les compétences spécifiques à atteindre, les nouvelles exigences auxquelles l’enseignement d’une langue étrangère doit satisfaire. Notre recherche se poursuit par un retour sur les spécificités de l’enseignement d’une langue étrangère à des fins professionnelles et fournira une proposition concrète d’alignement des contenus enseignés dans le cours Langues modernes (français) pour la filière de médecine de notre université aux objectifs de la compétence interculturelle. Une proposition de programme contenant des activités visant l’interculturel articulées autour des contenus initialement proposés pour cette spécialisation sera avancée.
Developing intercultural competence in teaching French for professional purposes at university
Our study investigates an essential problem related to university teaching, namely continuous adaptation to the labour market standards and requirements, which at the curriculum level involves a correlation between learning objectives and competency profile requested and expected in the professional world. With respect to foreign language teaching for professional purposes, this correlation implies, among other things, the integration of intercultural dimension in the contents taught in order to provide the student with necessary skills and enabling him/her able to efficiently (inter)act in today’s multicultural labour market, and finally meet the needs of contemporary world. In this context, our research firstly offers a theoretical approach to the concepts of culture and interculturel, which are envisaged as landmarks in today’s foreign language teaching philosophy and which specify, through their specific objectives to be achieved, new standards that foreign language teaching must comply with. Our study also offers a theoretical framework to the particularities of foreign language teaching for professional purposes. This enables us to reformulate the initial objectives associated to foreign language for professional purposes by integrating the objectives related to the development of intercultural competence. Finally, this study also proposes a concrete course content of medical French based on the course already delivered to the students studying medicine in Dunarea de Jos University of Galati. The course has been remodelled so as to meet the objectives of intercultural competence. In doing so, we firstly analysed the topics included in the course content with respect to aspects related to culture or intercultural communication, and afterwards we provided a list of cultural- and intercultural communication-oriented topics that could be articulated around the already proposed content of a French course for medicine. This proposal is also accompanied by a series of methodological recommendations that should be taken into consideration prior to designing a course for medical French.
Key words: French for professional purposes; culture; intercultural; competence; teaching and learning.Šiame tyrime aptariamas neišvengiamas universitetinių studijų iššūkis – nuolatinis prisitaikymas prie darbo rinkos poreikių. Dėstant profesinę užsienio kalbą, šis prisitaikymas, be kita ko, reikalauja į studijų programą integruoti tarpkultūrinę kompetenciją, kad studentai įgytų būtinų kompetencijų ir galėtų dirbti šiandieninėje daugiakultūrėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnio pradžioje apžvelgiamos kultūros ir tarpkultūriškumo sąvokos, kurios yra pagrindinės gairės dėstant užsienio kalbą ir patikslina naujus kompetencijų poreikius, kuriuos privalo patenkinti užsienio kalbos dėstymas. Toliau aptariama profesinės užsienio kalbos dėstymo specifika ir pateikiamas konkretus pasiūlymas, kokia tvarka, siekiant ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją, reikėtų išdėstyti mokomąją medžiagą Šiuolaikinių kalbų (prancūzų kalbos) kurse, skaitomame Galacio universiteto medicinos studentams. Tikimasi parengti šiai specialybei skirtą programą, kurioje jau esamas turinys būtų papildytas tarpkultūriškumą ugdančia medžiaga
Lietuvių ir danų kodų kaita socialiniame tinkle „Facebook“
No full textThis paper examines and compares Danes’ and Lithuanians’ code-switching on Facebook. Currently Facebook is one of the most popular social media platforms, where a lot of human communication occurs. The language on such platforms is similar to spoken language in its informality, yet it is written and is therefore at least somewhat planned. This research was carried out by collecting status updates and their respective comments from Facebook profiles of six well-known people (three people from each country) and their followers. Based on the quantitative and qualitative analyses, it seems that the way Lithuanians and Danes switch codes is mostly universal and used to achieve similar purposes. The most common foreign language for code-switching in each dataset was English. Both Danes and Lithuanians switched between their respective native and foreign languages in order to mark discourse, emphasize a point, attract reader’s attention, show identity and refer to a different context. However, while code-switching between the native language and English was used for all these purposes, other languages were chiefly used to refer to different cultural contexts. In the future, more research on how Lithuanians code-switch on Facebook could be carried out, possibly focusing on smaller groups of people, and thus being able to make ethnographic observations.Šiame straipsnyje analizuojama, kaip danai ir lietuviai kaito kodus socialiniame tinkle „Facebook“, ir tiriamos galimos tokios vartosenos priežastys. Tyrimui surinkti šešių įžymių žmonių – trijų danų ir trijų lietuvių – „Facebook“ įrašai ir kitų „Facebook“ vartotojų komentarai po šiais įrašais nuo 2015-08-31 iki 2015-09-06. Atrinktieji yra žinomi žmonės iš Lietuvos – Andrius Tapinas (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Paulius Ambrazevičius ir Oleg Šurajev (humoristai) – bei iš Danijos – Clement Kjersgaard (žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas), Peter Falktof ir Michael Schøt (humoristai). Specialiai buvo atrinktos panašaus profilio žmonių poros, nes norėta geriau palyginti komentarus po šių žmonių įrašais iš skirtingų kalbinių bendruomenių.
Tyrime taikoma kodų kaitos (code-switching) teorija, teigianti, kad kalbos vartotojai kaito kodus dėl įvairių priežasčių: pritrūkę reikiamos ar tinkamai skambančios frazės, paveikti tam tikros nuotaikos, norėdami pabrėžti tai, ką sako, iš įpročio, norėdami suteikti savo pasakymui tam tikrą, su kažkuria kalba asocijuojamą prasmę, kurdami savo identitetą, kreipdamiesi į kitus klausytojus, referuodami į pokalbio kontekstą ar tiesiog norėdami atkreipti dėmesį (Malik 1994, cituojama Eldin 2014).
Tyrimas susideda iš kiekybinės ir kokybinės analizių. Iš kiekybinės analizės matyti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ lietuviai buvo labiau linkę maišyti kalbas panašiai kaip ir danai, ir kad anglų kalba pasitaikė dažniausiai visuose maišytos kalbos atvejuose.
Iš kokybinės analizės matyti, kad maišytos kalbos priežastys yra gana panašios: tiek lietuviai, tiek danai vartoja angliškas diskurso žymes, kad pabrėžtų tai, ką sako. Angliški bruožai taip pat vartojami siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį, o entekstualizuodami kita nei gimtąja kalba tiek danai, tiek lietuviai dažniausiai pasitelkia angliškai kalbančių šalių popkultūrą, kas atspindi kalbos vartotojų sociokultūrinę realybę. Vis dėlto, skirtingai nuo danų, lietuviai kartais vartoja rusiškus lingvistinius bruožus, kad referuotų į Sovietų Sąjungą.
Ateityje kalbos vartosena socialinėje svetainėje „Facebook“ tarp lietuvių kalbos vartotojų galėtų būti tiriama taikant etnografinį metodą, kad būtų galima geriau atsižvelgti į kalbėtojų motyvus pasirenkant vienokią ar kitokią vartoseną, jų socialinį statusą, išsilavinimą bei lytį, o taip pat – socialinius ryšius tarp dialogo dalyvių
Pralaužti užtvaras: užsienio kalbos mokymas(is) pasitelkiant teatrą
No full textA l’ère de la mondialisation, l’accès illimité à l’information modifie de plus en plus le rapport des jeunes gens mais surtout la vision des adultes du troisième âge à l’égard des barrières de l’apprentissage. De nos jours, de nombreuses institutions d’enseignement et des ONG proposent aux derniers une large panoplie d’activités dans le but de leur faire acquérir de nouvelles compétences et capacités linguistiques, culturelles, techniques, artistiques, etc. En tant que formateurs en FLE, nous avons cherché à briser les barrières qui séparent les générations et à favoriser la communication entre adultes au-delà des frontières géographiques, culturelles, linguistiques à travers un projet européen PLALE. Réunies autour du coordinateur italien de Pavie, cinq autres institutions partenaires se sont proposé de partager leur expérience dans l’enseignement-apprentissage des langues par le jeu théâtral. Pendant deux années, des professionnels et des apprentis de la langue provenant du système formel universitaire se sont servis de leurs compétences didactiques et de leur expérience liée à l’emploi du jeu théâtral pour transformer le contexte non formel de l’Ecole populaire d’arts et de métiers de Bacau en Roumanie en un laboratoire pour l’expérimentation de nouvelles techniques et méthodes d’acquisition par les adultes des connaissances en L2. Le déroulement du projet et la création d’un spectacle théâtral joué à Bacau par les apprenants par les apprenants adultes des six partenaires nous ont permis de faire l’apprentissage d’une pédagogie vivante mais aussi de l’andragogie et de prendre conscience du rôle des relations intergénérationnelles pour assurer la santé de la société actuelle.
Breaking barriers, or teaching and learning French by playing drama
In the era of globalization, due to unlimited access to information, the relationship and the attitude among the young people have increasingly modified. In addition, the adult’s point of view regarding traditional limits of learning has also changed. Nowadays, more and more institutions of teaching and NGOs are proposing to them a variety of activities which offer them a possibility to develop not only their computer skills but also linguistic, artistic and cultural abilities. As foreign language teachers, we have tried to create a connection between generations, so as to ease the communication between adults which would not have been possible without the existence of a European project. Entitled PLALE or Playing for Learning, it integrates five partners from France, Spain, Portugal, Germany and Romania coordinated by an Italian specialist from Pavia. The specialists’ purpose is to share their experience in the field of foreign language teaching and learning through drama.
Key words: European project; pedagogy; andragogy; language teaching and learning; theatre performance; relations between generations.Globalizacijos eroje dėl neribotos prieigos prie informacijos vis labiau keičiasi ne tik jaunimo, bet ir trečiojo amžiaus žmonių požiūris į mokymosi sunkumus. Mūsų dienomis daug mokymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų siūlo daug įvairių užsiėmimų, leidžiančių įgyti naujų kalbinių, kultūrinių, techninių, meninių ir kitokių kompetencijų bei gebėjimų. Mes, prancūzų kaip užsienio kalbos dėstytojai, dalyvavome europiniame projekte „PLALE”, kuriuo siekiama pralaužti skirtingas kartas skiriančias užtvaras ir skatinti suaugusiųjų bendravimą, peržengiant geografines, kultūrų ir kalbų ribas. Dar penkios institucijos partnerės, suburtos italų koordinatoriaus iš Pavijos, pasisiūlė pasidalinti savo patirtimi dėstant ir mokantis užsienio kalbų pasitelkiant teatrą. Dvejus metus formalioje universitetinėje sistemoje dirbantys kalbos dėstytojai ir besimokantieji naudojosi jų didaktinėmis kompetencijomis bei patirtimi, kaip mokyti(s) pasitelkiant teatrą, ir neformalią Rumunijos miesto Bakeu meno ir amatų mokyklos aplinką pavertė laboratorija, kurioje buvo išbandomi nauji metodai, leidžiantys suaugusiesiems įgyti antrosios užsienio kalbos žinių. Vykdydami projektą ir su suaugusiais besimokančiaisiais iš šešių institucijų partnerių kurdami spektaklį, kuris buvo parodytas Baku mieste, ne tik mokėmės gyvosios pedagogikos bei andragogikos, bet ir suvokėme, koks svarbus vaidmuo tenka skirtingų kartų santykiams siekiant, kad šiuolaikinė visuomenė būtų sveika