Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Kognityvinis požiūris į žodžių darybą
Full text linkStructural approach to word formation in Lithuanian is still dominant, meanwhile cognitive insights have not been applied yet. The object of this paper is the aspects of cognitive grammar to word formation. In the article, cognitive semantic notions and their application to the morphological analysis of cognitive grammar are introduced.In the cognitive theory of grammar, symbolicity plays a significant role. The essence of cognitive grammar is based on the idea that language units are bipolar language signs. A linguistic unit consists of phonological and semantic poles which are linked by a symbolic structure.A category is a network of meanings of a derivational morpheme, which, as in the case of lexical category, is structured in terms of prototype and periphery. The prototype of a category is considered to be the most typical member, whereas other senses of the prototype comprise the periphery.Morphological expressions are closely related to each other and comprise cognitive domains. A domain is perceived as knowledge in terms of which derivational morphemes can be interpreted.Compositionality is a process when the composite structure is determined by the meanings of its constituents. This process plays an integral part in understanding the senses of new morphological expressions. Full and partial compositionality types are typical of morphological expressions. In compounding, full compositionality is endocentric, meanwhile partial compositionality is exocentric.A large number of units are pertinent to each other by schema and instance relations. A schema is defined as a general model made of instances. The schema reflects the general meaning of instances. Due to further elaboration the instance becomes a basis for a new schema and its elaborating elements become new instances.Lietuvių kalbos žodžių darybos tyrimuose vyrauja struktūrinis požiūris, o kognityvinės įžvalgos yra retos. Šio darbo objektu pasirinktas kognityvinės gramatikos požiūris į žodžių darybą. Straipsnyje supažindinama su žodžių darybos tyrimuose vartojamomis kognityvinės semantikos sąvokomis ir jų taikymu morfologinei žodžių darybos analizei. Kognityvinis žodžių darybos tyrimas yra vienas iš būdų, padedančių aprašyti žodžių darybos sistemą. Morfologinė išraiška yra žodžių darybos rezultatas. Morfologinės išraiškos yra susijusios savo reikšme ir forma bei atspindi kalbos vartotojo mintyse egzistuojančius konceptus. Jos taip pat sudaro sudėtines kategorijas, kurios yra struktūruojamos remiantis prototipu ir periferija. Morfologinėms išraiškoms būdingas visiškas ir dalinis kompozicionalumo tipas. Visiškas kompozicionalumas dūryboje yra endocentriškas, o dalinis kompozicionalumas – egzocentriškas. Konvencionalumas yra lingvistinių vienetų bruožas, atspindintis jų dažną vartojimą. Daugelis šių vienetų susiję schemos ir instanciacijų ryšiais. Schema − bendras modelis, sudarytas iš instanciacijų, o instanciacijos – tam tikri vienetai, atsirandantys detalizuojant schemas
Antrosios kalbos įsisavinimas natūralioje aplinkoje: įvaikinimo Italijoje atvejis
Full text linkThe functional approach to the interlanguage of spontaneous learners of L2 helps identify that from the very beginning without yet possessing many resources of the target language the speaker makes a systemic use of them. When acquiring a language in a natural environment the effectiveness of communication is of vital importance to the speaker because he or she must start interacting without yet having acquired many of the elements of the structure of the target language. A second language learner makes use of the cognitive resources already in possession and therefore when beginning to use the new language invokes the universal pragmatic principles for utterance organization such as word order. A very important step in L2 acquisition is the appearance of the predicate in the interlanguage of the learner because then the utterances of the speaker are constructed following also the semantic-syntactic principles. This variety of the learnerʼs interlanguage, called the basic variety, is in principle sufficient for elementary communication and the development of interlanguage in the morphological perspective for some learners fossilizes in this variety. In due time and given favourable conditions, the interlanguage of the learner can move on to the so-called post-basic variety that sees the formation of a system approaching that of the target language and the principles of utterance organization previously used are gradually replaced by syntactic principles characteristic of the specific target language. The situation of international adoption presents favourable conditions for the language acquisition of younger and also older children. The article offers examples and analysis of the linguistic behaviour of an over 11-year-old Lithuanian girl adopted to Italy. Her linguistic behaviour has been meticulously observed and recorded for a year after the adoption starting from the very first contact with the new language. The analysis shows that the structure of the target language is acquired according to the universal model proceeding from simple to more complex forms. However the situation in which the acquisition takes place determines the rapidity of L2 acquisition and a very advanced level after a year in the new country. The observed girl reaches the basic variety after having spent only a month surrounded by the new language and one month later her interlanguage demonstrates clear signs of morphological sensitivity and the interlanguage system heading towards that of the target language. After a year in the country the entire Italian verb system is in place, including the most complex parts of it. Moreover, the girl makes use of those system elements that are optional, in a way that native speakers are able to do.Analizuojant besimokančiųjų K2 iš aplinkos kalbą funkciniu požiūriu, matyti, kaip nuo pat pradžių net mažai tikslinės kalbos resursų turintis kalbėtojas juos naudoja sistemiškai. Įsisavinantiesiems kalbą natūralioje aplinkoje komunikacijos efektyvumas yra nepaprastai svarbus, todėl tokie kalbėtojai turi pradėti bendrauti net ir nebūdami įsisavinę daugelio tikslinės kalbos struktūros elementų. Komunikacijos efektyvumui pasitelkiami universalūs pragmatiniai pasakymo konstravimo principai, kurie ilgainiui, kalbėtojo tarpukalbei artėjant prie tikslinės kalbos sistemos, pakeičiami konkrečiai kalbai būdingais sintaksiniais principais. Įvaikinimo situacija sudaro palankias sąlygas kalbai įsisavinti net ir vyresnio amžiaus vaikams. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai iš ilgalaikio 11 su puse metų amžiaus įvaikintos mergaitės kalbinio elgesio stebėjimo. Analizė rodo, kad tikslinės kalbos struktūra įsisavinama tipišku būdu: nuo paprastų formų prie sudėtingesnių, tačiau kalbos įsisavinimo situacija lemia didelę įsisavinimo spartą ir labai pažengusį lygį jau po metų naujoje šalyje
Balsių ilginimas kaip sociolingvistinė vilniečių tarties ypatybė
Full text linkThe paper focuses on vowel lengthening in Vilnius speech. This feature has been stigmatised by Lithuanian language planners as a feature of Slavic origin, which has influenced Vilnius speech and therefore has to be avoided as non-standard and incorrect. The aim of the study was to find out how frequent the lengthening of short vowels is in the speech of Vilnius and how it depends on linguistic and social factors and self-monitoring of speech. The research is based on the classical Labovian interview with seventeen second and third generation residents of Vilnius (aged 18–40), 4.5 hours of speech in total.The research has shown that vowel lengthening is far from common in Vilnius speech. It depends largely on the type of syllable and the place of stress; the lengthening mostly affects just stressed syllables and usually in word stem. The lengthening of short inflectional endings, which is highly associated with Russian or Polish accent and regarded as the worst feature of urban speech, seems to be extremely rare. It has also been shown that the tendency to lengthen manifests itself quite consistently; informants who lengthen stressed vowels in the stem of the word more often than others tend to lengthen syllables at the end of the word. This applies to all contextual styles.In spite of relatively big individual difference in speech of informants, the research revealed that vowel lengthening in Vilnius speech is mostly used by the oldest of our informants and by men more than women. The dependence of vowel lengthening on contextual style turned out to be quite controversial and may point to the development of different speech norms in Vilnius.Norminamuosiuose tekstuose vilniečių kalba neretai pavadinama lenkų ir rusų kalbų paveikta žargoniška puskalbe, įvairių tarmių mišiniu. Tokio neigiamo vertinimo ji paprastai sulaukia dėl kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo, o ypač dėl jokiai lietuvių kalbos tarmei nebūdingo, todėl esą dėl slavų kalbos įtakos atsiradusio ilginimo žodžio gale. Straipsnyje analizuojama, kiek vilniečių lietuvių kalboje paplitęs trumpųjų balsių ilginimas žodžio kamiene ir galūnėje, kaip jis priklauso nuo kalbinių ir socialinių veiksnių ir nuo kalbos kontrolės laipsnio. Tyrimo empirinė medžiaga – 4,5 val. sociolingvistinių interviu su skirtingo amžiaus ir lyties lietuvių šeimose gimusiais antros ar trečios kartos vilniečiais. Ilginimo reiškinys informantų kalboje analizuojamas gretinant tris vadinamuosius kontekstinius sociolingvistinių interviu stilius: 1) laisvąjį pokalbį, 2) specialiai sukurto rišlaus teksto skaitymą ir 3) specialiai sudarytų žodžių porų skaitymą
Kultūrinės savivokos ugdymas per literatūros tekstus
No full textThis paper investigates the use of literature in ESL reading classes and its role in developing cultural awareness. The theoretical part focuses on the role of understanding students’ own culture as the fundamental step in developing cultural awareness. Thus, reading literary texts is understood here as text interpretation from native and foreign linguistic and cultural perspectives, defined by Kramsch as “third space”. The study presented in the second part of the paper attempts to verify the effectiveness of Hanauer’s (2001) method of Focus-on-Cultural Understanding in developing cultural awareness, focusing on gender perception, as one of the most fundamental aspects of culture. The study describes 1st year English philology students’ work with selected extracts from the novel Japanland: a year in search of wa by Karin Muller. It aims at identifying students’ perception of gender roles in their own culture and comparing and contrasting them with those dominating in other cultures, namely Japan and the United States. Firstly, students’ attitudes concerning gender roles within their own culture are measured by a pre-questionnaire. Then, after reading the selected extracts and expert’s interpretations, students’ attitudes are investigated again in order to verify the effectiveness of the tested method in cultural awareness education. Despite its limitations, the study showed that the application of Hanauer’s method Focus-on-cultural-understanding increased students’ cultural awareness, especially in respect to gender-related issues, and led to their reflexivity on their own native culture.Straipsnyje aptariamas grožinės literatūros anglų kalba panaudojimas kultūrinio sąmoningumo ugdymui skaitymui skirtų užsiėmimų metu. Tyrime taikomos teorijos požiūriu, gimtosios kultūros suvokimas yra esminė kitų kultūrų skiriamųjų bruožų įsisąmoninimo dalis. Skaitomų literatūrinių tekstų interpretacijai neabejotiną įtaką turi sava ir svetima lingvistinė bei kultūrinė aplinka, Kramsch apibrėžiama kaip „trečioji erdvė“. Antroje straipsnio dalyje aprašomas tyrimas, kuriuo buvo siekiama patikrinti Hanauerio (2001) „kultūrinio suvokimo principo“ (Focus-on-Cultural Understanding) efektyvumą. Šiame kontekste ypač akcentuojamas skirtingų lyčių požiūris kaip vienas svarbiausių kultūrinės aplinkos suvokimo parametrų. Duomenų šaltinis – pirmo kurso anglų filologijos studentų darbas su Karinos Muller romano Japanland: a year in search of wa ištraukomis. Tyrimo metu pirmiausia buvo bandoma nustatyti, kaip studentai suvokia lyčių vaidmenis savojoje kultūroje, vėliau – lyginant juos su vyraujančiais vaidmenims kitose kultūrose, t. y. Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Studentų požiūris į lyčių vaidmenis savoje kultūroje buvo nustatomas atliekant išankstinio klausimyno analizę. Dar kartą perskaičius kūrinio ištraukas ir ekspertų pateiktas teksto interpretacijas, vėl buvo analizuojamos studentų nuostatos, kad būtų galima įvertinti bandomojo metodo efektyvumą kultūrinio sąmoningumo ugdymo procese. Nepaisant kai kurių tyrimo trūkumų, analizė parodė, kad Hanauerio metodo taikymas praplėtė studentų kultūrino sąmoningumo ribas, ypač susijusias su lyties problemomis, ir paskatino naujai apmąstyti kai kuriuos savosios kultūros aspektus
Lietuvos miestų gyventojų tarminės regioninės savimonės ypatumai (sociolingvistinio tyrimo duomenimis)
Full text linkIn the world which globalizes and levels out the differences of language dialects, their usage becomes an expression of a natural ethnic identity. The studies of their actual changes can reveal the ongoing processes in society. Unfortunately, studies of this kind are very few. To the authors’ knowledge, there has been no research focusing on regional patterns of dialect usage. Based on the data provided by the research project Sociolinguistic Map of Lithuania: Towns and Villages, the authors analyse the use of dialects in 67 towns of Lithuania with the population exceeding 3,000 people. The aim of the article is to determine regional peculiarities of sociolinguistic use and attitudes towards dialects, i.e. the distribution patterns of regional identity.The first section of the article is devoted to the opinions about the links of the distribution of the most beautiful, most common, most prestigious and hardly understandable dialects to the ethnographic regional structure of Lithuania. It has been determined that in smaller Lithuanian towns, especially the ones situated in the regional kernels, the usage of the dialects is still vital and regional identity is still very strong, whereas the residents of big towns, except Klaipėda, value the dialect of the region of their origin more than the dialect of their current region. The Žemaitija and Aukštaitija regions are dialectically strongest in Lithuania. Their dialects tend to spread. Meanwhile, the positions of the dialect in the small region of Dzūkija and regional identity of its population are weaker.The second section analyses opinions about the value of dialects and the necessity to preserve them. The residents of regions and towns with homogeneous ethnic structure are more determined to encourage the younger generation to use their native dialect. The same attitude is also characteristic of the population residing in kernels of regions.Tarmių vartojimo sąsajų su visuomeniniais procesais tyrimų regioniniu ygmeniu labai maža, Lietuvoje tokie praktiškai nevykdyti. Remiantis mokslo tyrimo projekto ,,Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ duomenimis apie 67 daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, turinčių Lietuvos miestų gyventojų tarmines nuostatas straipsnyje aptariami sociolingvistiniai lietuvių kalbos tarmių vartojimo ir nuostatų jų atžvilgiu regioniniai ypatumai Lietuvoje, siekiant nustatyti tarminės regioninės savimonės pasiskirstymo ypatumus. Pirmojoje darbo dalyje analizuota gyventojų nuomonės apie gražiausias, įprasčiausias, prestižiškiausias ir sunkiai suprantamas tarmes pasiskirstymo sąsajos su Lietuvos etnografine regionine sąskaida, antrojoje daugiau dėmesio skirta gyventojų nuomonės apie tarmių vertingumą ir išlaikymo būtinybę analizei
Recenzija. G.Ilčiukienė „Muzikos poveikis mokant anglų kalbos pradiniame etape“
No full textDr Ilčiukienė’s monograph argues convincingly for placing music at centre of L2 language curriculum in the Lithuanian primary school in face of the fact that music has up to the present time been treated as an ancillary classroom activity in the L2 primary classroom in Lithuania. (This is also the case in most European L2 primary curricula such as in Britain and Germany where the musical activities are usually confined to the status of an optional extra and, at most, are regarded as an effective form of consolidation of material covered in any particular language input unit in a course book.) Ilčiukienė’s argumentation demonstrates not only that music motivates learners by providing a more relaxing and enjoyable classroom atmosphere (positive affect) and that the prosodic features music can provide an excellent basis for acquiring English intonation but also that music can even facilitate the acquisition of syntax, idiom and lexis. For these reasons alone, music should acquire a new status in L2 primary courses
Pyttipanna – tai rimta! Maisto pavadinimai – keletas pastabų rašant švedų – lietuvių kalbų žodyną
Full text linkA Swede making a sandwich will use the word pålägg in reference to what s/he puts on a slice of bread – cheese, ham, sausage etc. In cafeterias in Sweden one can often come across a notice - påtår ingår ‘refill included’. How should the Swedish pålägg and påtår be rendered in Lithuanian?The paper deals with some issues of lexicographic practice arising in the process of compiling a forthcoming Swedish-Lithuanian dictionary. It will include about 30 000 word entries and a large number of expressions. Swedish-Lithuanian lexicography is a rather new field in Lithuania, which has determined the pioneering character of the present investigation.The paper aims at identifying certain tendencies in the search of equivalents to names for food. The words discussed include Swedish examples like knäckebröd, palt, pepparkaka, pyttipanna, pålägg, påtår, pölsa, wienerbröd and some others. The paper also discusses some more general issues pertaining to the field of language and food and some strategies adopted by a fiction translator and lexicographer.The examples demonstrate the complexity of the lexicographer’s task when searching for equivalents to both rather exotic and very simple Swedish dishes, which is be due to the absence of tradition of consuming the dishes by Lithuanians. Despite identical raw food products (potatoes, meat, bread), in the course of history the Swedish and the Lithuanian cuisine have taken differing paths of development and experienced different influences. In some specific cases one can find a rather precise equivalent to an ‘exotic’ dish (cf. SE pölsa, similar to EN haggis, LT košeliena). Meanwhile, a search of an equivalent to some ordinary, casual dish or food product can become a real challenge to a lexicographer resulting in a ‘near’ equivalent with a descriptive or an expository comment, cf. SE knäckebröd, EN crisp bread, LT ‘traški (švediška) duona’; SE wienerbröd, EN Danish pastry, LT ‘sluoksniuotos tešlos bandelė su įdaru’; also cf. SE pyttipanna, similar to EN hash or bubble and squeak, LT ‘patiekalas iš mėsos gabalėlių, bulvių ir daržovių (ypač apie keptus (pietų) likučius)’. The lexicographer’s demanding task requires an interdisciplinary approach, an in-depth knowledge in different fields of research, familiarity with changing culture-specific realia and attention to detail.The field of language and food is rather new in Lithuania. It opens up new interesting research perspectives to lexicography, discourse analysis, culture studies, etc.Švedų-lietuvių leksikografija – gana nauja sritis Lietuvoje. Tai lemia švedų-lietuvių leksikografinio darbo pionieriškumą. Straipsnio tikslas – apžvelgti ekvivalentų paieškos procesus, dirbant prie naujojo švedų-lietuvių žodyno. Tyrinėjimo objektu pasirinkta viena semantinė tema – maisto pavadinimai. Diskutuojami žodžiai: švedų k. knäckebröd, palt, pepparkaka, pyttipanna, pålägg, påtår, pölsa, wienerbröd ir kt. Aptariami kalbos ir maisto temos ypatumai, ekvivalentų paieškos, leksikografinio ir grožinės literatūros vertimų skirtumų niuansai
Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis
Full text linkThe paper investigates a twofold attitude towards linguistic diversity in the Lithuanian-speaking community, where, on the one hand, the dialects are valorised as a national and ethnographic asset and, on the other hand, certain restrictions on their use are imposed because of association with a lower social value and negative stereotypes. Three direct attitudinal studies serve as an empirical basis for the research: a quantitative survey, qualitative interviews and an experiment with high-school students on stereotypical traits of the dialect speaker. When discussing future prospects of dialect change, the overt values of the speakers are compared with the findings of the speaker evaluation experiment that have revealed subconscious values of dialectal speech. The research has shown that compared to the Soviet times, the ideological climate regarding dialects has become more politically correct. Positive attitudes are most prominent at a declarative level and when regional identity and the speaker’s affiliation with a particular community have to be emphasised. Daily personal experiences, however, with the functionality of a dialect and evaluations of social and geographic mobility of dialect speakers, show a less favourable assessment of dialectal speech in comparison to the standard (non-dialectal) varieties. It is very much due to a frequent negative stereotyping of dialect speakers. The subconscious attitudes also reveal that the dialectal variability of speech has an arguably lower social meaning compared to the non-dialectal variability. The attitudes and practices of non-professional (lay) people may be claimed to reflect a double-faced standardization ideology of the Lithuanian language, which valorises dialects as an ecologic asset and at the same time limits their functioning by putting them in the reserve of “immobile” speakers.Straipsnyje kalbama apie tiesioginių tyrimų (reprezentatyvių apklausų, kokybinių interviu, eksperimentų) atskleidžiamas prieštaringas nuostatas lietuvių kalbos tarmių ir tarmės kalbėtojų atžvilgiu ir parodoma, kad tarmės gali būti aukštinamos kaip nacionalinė ir etnografinė vertybė, tačiau jų vartosena tuo pat metu ribojama dėl priskiriamos žemesnės socialinės vertės ir neigiamų stereotipų. Eilinių žmonių vertinimai pateikiami oficialiosios lietuvių kalbos politikos kontekste ir diskutuojama, kokie veiksniai lemia tolesnę tarmių raidą
Etnografinio metodo taikymas sociolingvistiniuose (jaunimo kalbos) tyrimuose
Full text linkIn Lithuanian sociolinguistics ethnography is a new method; there are no comprehensive ethnographic studies. The main purpose of this paper is to introduce the reader to ethnography and to show why it is important to include ethnography in linguistic studies and how this method can enrich the analysis of linguistic material. When applying the ethnographic method it is not only possible to provide a picture of the distribution of linguistic variables in the community, but also to discover the social meaning which is associated with those variables. What is unique about ethnography is that it allows the scientist to discover social meanings instead of presupposing them and to examine the construction and organization of the social meaning of linguistic variables. Even though ethnographic studies are often treated as case studies, the results of a well-constructed ethnographic study are reliable and replicable, for instance, the ethnographically discovered social categories and social meanings, associated with them, can be tested in a different community with a help of match-guise technique.
Following the sociolinguistic wave theory, I explain how and why ethnography has been employed in sociolinguistic studies. The studies in the first sociolinguistic wave applied survey and quantitative methods to examine the relation between linguistic variation and the traditional social categories – class, age, sex, and ethnicity. However, the quantitative methods were not sufficient enough in explaining which social mechanisms caused linguistic variation. Studies in the second wave employed ethnography in order to find the relation between linguistic variation and locally determined social categories. Studies in the third wave departed from the dialect-based approach of the first two waves, employed stylistic practice approach and examined any linguistic material that is socially meaningful in the community.
I also discuss the main aspects of ethnographic method: participant observation, fieldnotes, ethnographic interview and other types of interviews. I come in with advice for researchers who plan to use ethnography in their research. The examples of ethnographic studies that I’m using in my paper are mostly taken from studies of youth language. Nevertheless, the paper can also be useful to any researcher who is willing to conduct an ethnographic sociolinguistic study.Lietuvių sociolingvistikoje etnografinis metodas yra naujovė, išsamių etnografinių tyrimų neturime. Vienas pagrindinių iš straipsnio tikslų yra supažindinti skaitytoją su etnografiniu metodu, parodyti, kodėl metodą verta taikyti kalbiniuose tyrimuose ir kaip šis metodas praturtina kalbinės medžiagos analizę. Taikant etnografinį metodą, galima ne tik perteikti tam tikros bendruomenės kalbinių variantų pasiskirstymo vaizdą, bet ir nusakyti socialinę reikšmę, kuri tiems variantams yra suteikiama. Etnografinio metodo atveju vadovaujamasi ne iš anksto numanomomis socialinėmis reikšmėmis, o tomis, kurios yra reikšmingos patiems informantams. Nors etnografiniai tyrimai dažnai laikomi atvejo studijomis, visgi gerai sukonstruoto ir atlikto etnografinio tyrimo rezultatai yra patikimi. Etnografiniu metodu gautas socialines kategorijas ir socialines reikšmes galima patikrinti taikant kitus metodus, pavyzdžiui, kaukės testo metodą.Remiantis sociolingvistikos bangų teorija, straipsnyje aiškinama, kaip ir kodėl etnografinis metodas pradėtas taikyti sociolingvistiniuose tyrimuose. Pirmajai sociolingvistikos bangai priklausančių tyrimų duomenys buvo renkami taikant apklausas ir kitus kiekybinius metodus. Pirmosios sociolingvistikos bangos tyrimų rezultatai atskleidė ryšį tarp kalbinių variantų ir tradicinių socialinių kategorijų – socialinės klasės, amžiaus, lyties ir tautybės. Tačiau kiekybiniais sociolingvistiniais metodais gautų rezultatų neužteko norint paaiškinti, kokie socialiniai veiksniai lemia kalbos pokyčius ir kalbinę įvairovę. Taigi reikia keisti tyrimų metodiką, taikyti tokius metodus, kuriais būtų galima gauti ne tik kalbinės medžiagos, bet ir ištirti socialinį bendruomenės gyvenimą. Tad antrosios sociolingvistikos bangos tyrimuose pradėtas taikyti etnografinis metodas. Pirmosios ir antrosios bangos tyrimus skiria metodika (kiekybinius metodus keičia kokybiniai – etnografija), tačiau atskaitos taškas lieka dialektologinis – kaip kalbinė įvairovė atspindi socialines kategorijas (socialinius sluoksnius, lytį, amžių ir t. t.). Trečiosios bangos tyrimuose kinta atskaitos taškas – dialektologinį požiūrį keičia stilistinės praktikos požiūris, tiriamas bet koks kalbinis požymis, kuris yra socialiai reikšmingas tiriamoje bendruomenėje.Straipsnyje aptariamos pagrindinės etnografinio metodo sudedamosios dalys: stebėjimas dalyvaujant, stebėjimo užrašai, etnografinis interviu ir kiti interviu tipai. Taip pat pateikiami keletas naudingų patarimų mokslininkams, planuojantiems taikyti etnografinį metodą savo tyrimuose. Straipsnyje daugiausia remiamasi etnografiniais jaunimo kalbos tyrimų pavyzdžiais, tarp jų ir vienu iš pirmųjų Lietuvos sociolingvistinių etnografinių tyrimų, atliktu straipsnio autorės. Tačiau iškeliamos problemos ir pateikiami jų sprendimo būdai gali praversti ir tiems, kurie pasirinks kitokį tyrimo objektą