Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Le facteur socio-historique à l’origine des changements de sens : cas de l’ancien français
Full text linkThis article is about studying an essential factor in the change of direction. The analysis of the semantic evolution of words in usage makes it possible to compare the meanings of words between different periods in the history of the language. The comparison is made here prospectively, thus going back to the etymological meanings and to the first meanings found in Old French. This shows that the words adapt to the social, historical and cultural situation as well as the expressive needs of its users. Beyond the comparison which puts the etymon and the word in parallel in the context of the 12th century with a feudal society governed by chivalrous values, we notice these semantic changes imbued with the history and the lived experience of the speakers. Words have acquired new meanings from the change of context and to meet the demands of a new context. The history of French therefore teaches us that language is a system subject to change. The evolution of language brings about the evolution of the meaning of words. These changes in meaning take place for different reasons which involve the speaker and which are correlated with context and socio-historical events. Various factors are likely to motivate the passage from one direction to another. The procedures are also varied and always offer surprising results which arouse the curiosity of the researcher. Both should be considered as a whole and analyzed according to usage to judge their relevance. We have learned from this study that the French language, as well as any other language, lives and progresses to meet the need for expression of speakers.Il est question dans cet article d’étudier un facteur essentiel du changement de sens. L’analyse de l’évolution sémantique des mots dans l’usage permet de comparer les sens des mots entre les différentes périodes de l’histoire de la langue. La comparaison est faite ici de manière prospective, remontant ainsi aux sens étymologiques et au regard des premiers sens que l’on retrouve en ancien français Ceci fait voir que les mots s’adaptent à la situation sociale, historique et culturelle ainsi qu’aux besoins d’expression de ses usagers. Au-delà de la comparaison qui met en parallèle l’étymon et le mot dans le contexte du XIIème siècle avec une société féodale régie par des valeurs chevaleresques, on remarque ces changements sémantiques empreints de l’histoire et du vécu des locuteurs. Des mots ont acquis des sens nouveaux du fait du changement de contexte et pour répondre aux exigences d’un nouveau contexte. L’histoire du français nous apprend donc que la langue est un système assujetti aux changements. L’évolution de la langue entraine l’évolution du sens des mots. Ces changements de sens s’opèrent pour différentes raisons qui impliquent le locuteur et qui sont corrélées au contexte et aux événements socio-historiques. Divers facteurs sont susceptibles de motiver les passages d’un sens à un autre. Les procédés sont aussi variés et offrent toujours des résultats surprenants qui incitent la curiosité du chercheur. Il convient de les considérer, tous deux, dans l’ensemble et de les analyser suivant l’usage pour en juger la pertinence. Et nous avons retenu de cette étude que la langue française, ainsi que toute autre langue, vit et progresse pour répondre au besoin d’expression des locuteurs
Hibridinės tapatybės formavimosi tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose: rusakalbio jaunimo etninės tapatybės atvejis
Full text linkThis article aims to investigate the development of ethnic identity. The main focus of the study is the young generation of Russian minority living in Lithuania’s biggest cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The hypothesis of this study is based on previous research and tends to examine whether the younger generation of Russians have difficulties identifying themselves as members of a specific ethnic group and/or have hybrid ethnic identity. In order to collect the necessary data, qualitative and quantitative methods were used. The main age group of this study was youngsters aged from were 15 to 29 y.o. There were also a control group of older Russians aged from 45 to 60 y.o. The latter group was selected in order to compare the data. The study has shown that around 20 percent of all young participants have double or hybrid ethnic identity. The majority of them identified with two ethnic groups and described themselves as Russian-Lithuanians. Almost half of the young participants had certain doubts in categorizing themselves as members of a particular ethnic group. Even more, around a tenth of all the participants avoided assigning themselves to any ethnic group and defined themselves as “humans”, “Europeans” or “world citizens”. Certain differences between the three cities have been observed as well. Both older and younger Russians from Klaipėda and Vilnius have stronger bonds with their ethnic group and language comparing to Russians from Kaunas. Therefore, the processes of assimilation in this city are more prominent that hybridization. This study has revealed not only the latest tendencies of identity development within Russian minority group, but also numerous different factors that might influence these trends. Complex processes of self-identification as well as the formation of hybrid ethnic identity in young individuals might be caused by globalization, active migration of people, rapid spread of information, multilingualism. Straipsnyje analizuojama rusų ir rusakalbio jaunimo etninė tapatybė. Pagrindinis darbo tikslas – užfiksuoti hibridinės (daugialypės) etninės tapatybės formavimosi tendencijas skirtinguose Lietuvos miestuose. Respondentais pasirinkti trijų didžiųjų Lietuvos miestų rusų tautybės asmenys ir rusakalbiai, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 29 metų. Siekiant palyginti gautus rezultatus, tyrime taip pat dalyvavo nedidelė kontrolinė grupė – 45–60 metų amžiaus rusai. Duomenims gauti naudoti kokybiniai ir kiekybiniai metodai: speciali apklausos anketa ir pusiau struktūruoti giluminiai interviu. Atlikta analizė parodė, kad hibridinės etninės tapatybės formavimasis gana dažnas reiškinys – ketvirtadalis visų jaunimo grupės apklaustųjų priskyrė save dviem ar daugiau etninių grupių. Kaune, labiau nei hibridizacijos, išryškėjo asimiliacijos procesai. Vilniuje ir Klaipėdoje rusų bendruomenė pasirodė turinti stiprius ryšius – dauguma jaunuolių su artimaisiais bendravo rusiškai, vaikystėje būdavo skatinami dalyvauti bendruomenės renginiuose, buvo baigę ar mokėsi rusų mokyklose, taigi dažniau tapatinasi su savo etnine grupe
2008–2009 m. ekonomikos krizės atspindys žiniasklaidoje ir jo ryšys su realia situacija
Full text linkThe primary goal of this paper is to examine the coverage of the 2008-2009 economic crisis in the Lithuanian online media as well as its relationship to the actual economic situation and perception of media consumers. The theoretical basis for this research is made up of the theories of agenda-setting and framing. The coverage of the media is assessed on the basis of the corpus of economic reporting in 2006–2014 in two Lithuanian media sources, the news agency BNS and DELFI news website, by analysing the volume and the tone of the reports. The coverage in the media is then compared to some statistical economic indicators.The main findings of the paper are the following:1. The coverage of the crisis in the media reflected rather accurately the actual situation: the fluctuations of the volume of the reports largely followed the timeline of the main events of the crisis. The correlation between the reporting tone and industrial production index as a gauge of the economic situation was rather high, which supports the adequacy of the coverage. The relationship between the reporting and economic indicators was found to be stronger in the case of the BNS than in DELFI.2. Negative reports were found to be dominating over positive ones. It is partially inevitable due to the context of the crisis, but the effect of the general media negativity bias cannot be ruled out either.3. During the year of the worst economic situation, the number of the reports of both highly negative and highly positive tone increased, but the volume of the two extremes decreased with the improvement of the economic situation. This might suggest that the media was aiming to counterweight the flow of very negative news during the crisis.4. On average, the tone of the BNS news agency coverage was more positive than that of DELFI. The factors behind this trend could be the linguistic features of the reporting style (usage of intensifying modal words as well as negatively or positively image-evoking lexis) and the intention to attract attention from the audience.5. Certain asymmetry was noticed in the public reaction to the coverage of the crisis in the media as media consumers reacted more rapidly and for a longer time period to the deterioration in the reporting tone than to its improvement.6. The correlation to media coverage was stronger in the case of the consumer sentiment indicator rather than in the case of the indicator for consumer behaviour (retail trade turnover index).It should be noted that the analysis was limited to only two media channels, so the inclusion of other media channels, especially television, could make such research more informative. Further research could include an additional corpus of reports with such keywords as “recession”, “recovery”, “growth”, “unemployment” and similar items. An analysis of the effects of linguistic factors alone on the reporting tone could also provide some interesting insights. Research on the coverage tone in relation to different subjects (economy, companies and political events) could be another valuable addition to the study.Straipsnyje siekiama nustatyti, kaip Lietuvos interneto žiniasklaida atspindėjo 2008–2009 m. ekonomikos krizę ir kaip šis atspindys susijęs su realia ekonomikos situacija bei visuomenės nuomone apie ekonomikos padėtį. Žiniasklaidos atspindys buvo įvertintas pagal sudarytą naujienų agentūros BNS ir interneto portalo DELFI pranešimų tekstyną, analizuojant pranešimų kiekio ir tono kitimą, ir palygintas su statistiniais ekonomikos rodikliais. Nustatyta, kad krizės atspindys žiniasklaidoje iš esmės buvo adekvatus: pranešimų skaičiaus tendencijos atitiko svarbiausių krizės įvykių chronologiją, o pranešimų tono balanso ryšys su ekonomikos situaciją parodančiu pramonės produkcijos indeksu buvo glaudus. Atlikta analizė parodė, kad ryšys tarp BNS pranešimų ir realios padėties buvo stipresnis negu DELFI pranešimų atveju. Pastebėta, kad žiniasklaidos pranešimai turėjo reikšmingesnės įtakos vartotojų nuomonei apie ekonomiką negu vartojimui. Aptikta požymių, kad žiniasklaidos priemonės galėjo bandyti suteikti atsvarą neigiamų naujienų srautui krizės metu. Konstatuota, jog vartotojai greičiau ir ilgesniam laikui reagavo į pranešimų tono balanso blogėjimą negu gerėjimą
Jei tai nepakartojama, ar tai patikimas mokslas? Atviras laiškas apie tyrimų kartojimo svarbą kiekybiniuose tyrimuose
Full text linkThe idea of this paper arose in a reading group of several colleagues at the Faculty of Philology of Vilnius University after a discussion of a review article published by the editors of Language Teaching. Titled ‘Replication studies in language learning and teaching’ (2008), the paper focuses on replication studies and argues that they should be promoted and valued no less than original research. The participants of the reading group agreed that replication studies, understood here primarily as replications of quantitative research, are indeed an important issue that could be of interest to the broader community of applied linguists in Lithuania. The present paper argues that attempts to replicate earlier studies, which are very scarce or non-existent in Lithuania, deserve more attention both from novice and mature researchers. Replications are particularly valuable in developmental studies where replicating a study over a period of time allows the researcher to obtain data for continued analysis. Furthermore, a replication of a published study that deals with data collected in one country offers an opportunity to verify its findings in a different context and this way consolidates our understanding of phenomena under study. Finally, replication is an invaluable learning method to a novice linguist, be it a senior undergraduate or postgraduate student. Thus the authors of this paper would like to promote the idea of replication research in our community as well as encourage everyone interested make use of the increasingly growing amount of open access data available on the internet
Kodų kaita skirtingų lyčių asmenų feisbuko paskyrose. Šalčininkų rajono atvejis
Full text link This study investigates functions of code-switching based on the model proposed by René Appel and Pieter Muysken. Code-switching is an interesting sociolinguistic phenomenon characteristic to bilingual and multilingual communities. It involves the use of different languages within the boundaries of a single sentence or between sentences in one specific domain or discourse. It is an individual language choice determined by such factors as the topic, the situation, the participants of a conversation, their interrelationship, emotions, and demonstration of one or more identities. On this basis, Appel and Muysken (2005) identified six functions of code-switching: referential, directive, expressive (related to identity), phatic (metaphorical), metalinguistic and poetic. This paper sets out to achieve several goals: (a) to find out which of these functions appear in the Facebook discourse of young people originated from Šalčininkai district, (b) to identify the main types of functions in girls’ and boys’ profiles, and (c) to study the frequency of the functions with regard to the variable of gender. The research material consists of 1 048 posts and comments published in 2017–2018 and obtained from 30 Facebook profiles. The dataset represents young people aged between 20 and 30 years, with Polish as their school language. Facebook posts and comments are investigated from a qualitative and quantitative perspective. The research results show that functionally code-switching is similar in both girls’ and boys’ Facebook discourse. On the profiles of both genders, the number of functions is identical, but the frequency of these functions varies. In the datasets of both genders, the most predominant function is directive, which appears when languages change depending on the language chosen by the interlocutor. This research could be informative for sociolinguists who investigate electronic discourse of young people from South East Lithuania and for those who focus on how environment influences the emergence of different linguistic codes on Facebook. The research could also stimulate greater interest of sociolinguists in the conversational features of residents in Šalčininkai district.Šiame straipsnyje pristatomas kodų kaitos ir jos funkcijų feisbuke skelbiamuose įrašuose ir komentaruose tyrimas, atsižvelgiant į lyties veiksnį. Tyrėjai René Appelas ir Pieteris Muyskenas išskyrė šešias kodų kaitos funkcijas: referentinę, valdomąją, tapatybinę, metaforinę, metalingvistinę ir poetinę. Tiriant buvo siekiama išsiaiškinti, kurias iš pateiktų funkcijų kodų kaita atlieka iš Šalčininkų rajono kilusių jaunų žmonių feisbuko diskurse, nustatyti vyraujančias funkcijas merginų ir vaikinų paskyrose bei įvertinti visų rastų kodų kaitos funkcijų atvejų dažnumo panašumus lyties požiūriu. Tiriamąją medžiagą sudarė 1048 įrašai ir komentarai iš 30 feisbuko paskyrų, paskelbti 2017–2018 m. Jaunų žmonių amžius – 20–30 m., juos vienija mokyklos (lenkų) kalba. Feisbuko įrašai ir komentarai tiriami taikant kokybinės kalbinės ir kiekybinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai rodo, kad funkciniu požiūriu kodų kaita merginų ir vaikinų feisbuko diskurse yra panaši. Abiejų lyčių paskyrose pačių funkcijų skaičius yra vienodas, tačiau skiriasi tų funkcijų dažnumas
Politinių TV debatų specifika: kaip menkinti kito įvaizdį ir didinti savo galią?
Full text linkThe paper aims to reveal the process of face and power construction in the context of political TV debates in Lithuania and to analyse face threatening acts (FTAs) in terms of propositional content and orientation to the addressee’s face. This study adopts the qualitative content analysis approach to analyse 360 minutes of political debates broadcasted before the 2016 Lithuanian parliamentary elections. The current paper presents the concept of impoliteness, which is later applied in the empirical analysis to address two main objectives: (a) to analyse the process of face and power construction in political TV debates and (b) to study FTAs in terms of propositional content and orientation to the addressee’s face. The results of the study have revealed that politicians seek to get more power by producing FTAs towards their opponents; a zero-sum game metaphor can be used to describe this process. Also, the analysis of FTAs has demonstrated that politicians tend to apply both negative and positive impoliteness strategies. The analysis of FTAs in terms of propositional content has shown that politicians are mostly described as the ones who are lying, hiding the truth, and have performed wrong and ineffective actions in the past. This suggests that participants in Lithuanian political TV debates seek to damage their rival’s face in a way which does not harm their own face by applying indirect – positive and negative – impoliteness strategies and by negatively describing their opponents’ professionalism and general competencies.Straipsnio tikslas – atskleisti, kaip vyksta įvaizdžio ir galios konstravimo procesas politiniuose televizijos debatuose ir ištirti adresatą menkinančius pasakymus orientacijos į įvaizdį ir propozicinio turinio aspektais. Tikslui pasiekti kokybiniu turinio analizės metodu nagrinėtos šešios politinių TV debatų laidos, transliuotos prieš 2016 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą. Bendra laidų trukmė – 360 min. Nustatyta, kad politikai siekia įtvirtinti savo galią menkindami oponento įvaizdį. Šio proceso specifiškumui nusakyti gali būti taikoma nulinės sumos lošimo metafora. Ištyrus adresatą menkinančius pasakymus paaiškėjo, kad dažniausiai taikomos netiesioginės nemandagumo strategijos, o jų turinys susijęs su oponentų veiksmų kritika. Tai rodo, kad debatų dalyviai vienas kitam kenkia neigiamai kalbėdami apie vienas kito kompetencijų stoką ir vienas kito įvaizdį menkina taip, kad nepakenktų savo pačių įvaizdžiui. Šis tyrimas gali būti įdomus politinio diskurso tyrėjams, sociolingvistams
Tarmės įtaka garsų ir jų junginių įsisavinimui: eksperimentinis tyrimas išgalvotų žodžių pakartojimo testu
Full text linkThe paper aims to analyse and compare children’s acquisition of phonotactic patterns in two regional areas in Lithuania: Southern Samogitia and Western High Lithuania. The sample of the study consisted of 48 children: 24 children living in Kelmė (representing the Raseiniškiai subdialect of Southern Samogitian) and 24 children living in Kaunas area (representing the Kauniškiai subdialect of Western High Lithuanian). The data was collected using a non-word repetition test task in Lithuanian.In general, since in Lithuanian dialects vowels differ more than consonants, the pronunciation of vowels serves as one of the main criteria used to define dialects. The main dialect divisions are based on the variants of the stressed diphthongs uo and ie when they occur in the non-final position in a word. In the Samogitian subdialects, the vowels o and ė are pronounced as uo and ie (for example, kuoje [= koja] and dieti [= dėti]); the diphthongs uo and ie are pronounced as long vowels ū and ī.The results of the current research have disclosed that some features of the Raseiniškiai subdialect of Southern Samogitian prevail in children’s language. For example, instead of the vowel o, children employ uo: geluoša [= geloša], talabuosa [= staligosa]; instead of the vowel u, they opt for uo: lasmuove [= lasmuvi]; and instead of the vowel e, they tend to use ei: šveila [= švela].The results of the research also demonstrate that Lithuanian children apply the typical universal strategies of pronunciation simplification, mostly substitution and omission; other strategies, such as consonant assimilation, metathesis, sound migration to another syllable, and sound addition, were much less frequent.Lietuvių kalbos garsų ir jų junginių įsisavinimas skirtingose amžiaus grupėse aptartas gana išsamiai (žr. Krivickaitė-Leišienė 2018; Krivickaitė 2017; Krivickaitė 2016; Kamandulytė-Merfledienė 2015; Krivickaitė 2014; Krivickaitė, Dabašinskienė 2013; Garšvienė, Juškienė 2008; Kamandulytė 2006 ir kt.), tačiau nėra duomenų apie skirtinguose etniniuose Lietuvos kraštuose gyvenančių vaikų kalbos ypatybes. Šiuo tyrimu siekiama palyginti 4–5 m. amžiaus vaikų, gyvenančių skirtinguose Lietuvos regionuose, pirmą kartą išgirstų žodžių pakartojimo rezultatus.Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas. Lyginamasis tyrimas parodė, kad to paties amžiaus vaikai, nesvarbu kuriame Lietuvos regione gyvena ir kokią lietuvių kalbos atmainą girdi aplinkoje, taiko tas pačias universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas. Tyrimo rezultatai leido pastebėti nežymius skirtumus tarp vaikų grupės iš Kelmės ir vaikų grupės iš Kauno bei jo rajonų testo atsakymų
Prancūzų K2 daiktavardinio junginio aktualioji skaida predikatinėje konstrukcijoje VBE rašto darbuose
Full text linkThe noun phrase (NP), one of the key elements of a sentence, can reveal the characteristics of a learner’s linguistic competence. The present study focuses on actual decomposition of NP in the predicate construction. This is when the attribute elements of a noun phrase are included in the predicate construct as factor-actualized determinants. In this position, the copula verb is merely a grammatical means of allowing the attribute to become a predicate (Gaulmyn, Basset 1991: 177).The aim of the study being a more thorough investigation of the criteria and peculiarities of producing this type of predicate constructs in learner language, the present research is based on the empirical material from the Lithuanian learner corpus. The paper briefly discusses the concept of the predicate construction and describes the process of compiling the learner corpus as well as the principles of data selection. The analysis of the NP in a predicate construction is then presented, and the characteristic cases from the corpus data are examined. The main limitation of the present study is related to the scope of the learner corpus. Having summarized the results of the quantitative and qualitative research, the following conclusions were formulated. The learner language is dominated by NP predicate constructions with an adjective more often than a noun. As to the verb conjunction, the typical attribute verb être ‘to be’ was the only one widely used in the corpus under investigation. The analysis of the corpus data also revealed a number of specific errors that are typical of the learners’ written language. In general, the predictive constructions in the learners’ language are characterized by the omission of redundancy tags in the grammatical categories of gender and number. The analysis of the learner corpus provided a broader look at the NP in a predicate construction, highlighting the simplicity, conciseness and repetition of this construct. The results of the study are important for a more comprehensive description of the learners’ language, for solving problems in foreign language analysis, and for contributing to the quality of teaching and learning the French language.Mokinių kalba pasižymi interferencijos ir tarpukalbės požymiais. Vienas iš pagrindinių sakinio elementų – daiktavardinis junginys (DJ) – gali atskleisti mokinių kalbinės kompetencijos ypatybes. Tyrimui pasirinkta daiktavardinio junginio aktualioji skaida predikatinėje konstrukcijoje: kai daiktavardinio junginio atributiniai dėmenys patenka į predikatinės konstrukcijos sudėtį, kaip veiksnio aktualizuoti determinantai. Norint tiksliau ištirti tokio tipo predikatines konstrukcijas ir jų ypatumus mokinių kalboje, remiamasi lietuvių mokinių tekstyno empirine medžiaga. Darbe trumpai aptariama predikatinės konstrukcijos samprata, aprašomas mokinių tekstyno duomenų kaupimas ir atrankos kriterijai. Pateikta DJ predikatinėje konstrukcijoje analizė. Nagrinėjami būdingesni analizuojamo tekstyno atvejai. Apibendrinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatus, suformuluotos pagrindinės išvados
Vengriški kokybės užtikrinimo srities terminai naujadarai
Full text linkBy employing a functional-cognitive frame, this paper, in which neologisms derived from English are analysed, focuses on the semantics of new Hungarian terms of quality assurance (quality management in general). Although the importance of unambiguous terms in scientific communication is often emphasised (Temmerman 2002: 211), it has been observed that the presence of conceptual metonymies and metaphors (Lakoff and Johnson 1980, Panther and Thornburg 2003, Kövecses 2015) also fosters understanding of technical languages. The author’s previous research in the field of the semantics of Hungarian neologisms (e.g. Sólyom 2014a, b, 2016) has also revealed that the presence of metonymies and metaphors has a significant impact upon the process of meaning construal. The present research assumes that various metonymic and metaphorical meanings occur in the semantics of novel Hungarian terms of quality assurance. To attest this, examples from a questionnaire filled by Hungarian quality engineers in 2018 will be analysed. Another question addressed in this paper is whether there is a mental reason for the fact that although there are colloquial Hungarian words and expressions for describing the processes of manufacturing, experts in the field do not use them, but rather employ neologisms with English roots. Indeed, this is how specialists distinguish technical terms from everyday expressions.Straipsnyje funkciniu ir kognityviniu aspektu nagrinėjami nauji vengriški kokybės užtikrinimo srities terminai, naujadarai analizuojami atsižvelgiant į jų gramatines ir semantines savybes. Medžiaga rinkta 2018 metais, šios srities ekspertai (kokybės inžinieriai) užpildė klausimyną. Naujus terminus vienija tai, kad jie kurti naudojant angliškų žodžių šaknis, o iš kelių žodžių sudarytuose terminuose esama ir angliškų žodžių.Nors mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama vienareikšmių terminų svarba mokslinėje komunikacijoje (Temmerman 2002: 211), šiandien jau aišku, kad konceptualiosios metaforos ir metonimai (Lakoff-Johnson 1980, Panther-Thornburg 2003, Kövecses 2015) gali turėti svarbų vaidmenį kuriant žodžių reikšmes, jie taip pat palengvina terminijos supratimo procesą. Straipsnio autorės tyrimai atskleidė, kad metaforų ir metonimų vartojimas gali turėti reikšmingą poveikį reikšmių kūrimo procesui sudarant kasdien vartojamus naujadarus, kai kalboje pradedama vartoti naują žodį arba naują konstrukciją.Šiame straipsnyje teigiama, kad tai būdinga ir naujiems vengriškiems kokybės užtikrinimo srities terminams, todėl šiuose terminuose taip pat galima rasti įvairių metoniminių ir metaforinių semantinių struktūrų. Ypatingas dėmesys skiriamas gramatinių procesų semantikai, t. y. žodžių darybai, nes didelę dalį šių terminų sudaro tokie vengriški veiksmažodžiai, kurie yra sudaryti prie angliškos šaknies prijungus produktyvias vengrų kalbos darybos morfemas -(V)z arba -(V)l. Kitas svarbus dalykas kuriant šiuos terminus yra vengriškų priešdėlių semantika, nes jie suteikia naujiems veiksmažodžiams perfektinę reikšmę, pabrėžia veiksmo užbaigtumą.Antroje straipsnio dalyje iškeliama hipotezė, kad esama ir mentalinių priežasčių, kodėl, nepaisant to, kad gamybos procesus galima aprašyti kasdieniais (šnekamosios) vengrų kalbos žodžiais ir žodžių junginiais, nagrinėjamosios srities ekspertai, užuot vartoję juos, pirmenybę teikia naujadarams su angliškomis šaknimis. Šiai hipotezei pagrįsti straipsnyje aptariami informantų atsakymai apie nagrinėjamų terminų vartojimą. Analizė atskleidė, kad vartodami naujadarus kokybės užtikrinimo srities specialistai gali atskirti specialiuosius terminus nuo bendrų, kasdienių leksemų