Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Galima sociokultūrinių ir socioekonominių parametrų įtaka vietinėms kalboms: Šalčininkų rajono atvejis
Full text linkThe aim of the study is to use GIS tools and methods to identify the mobility trends of the members of the local communities of Šalčininkai district and surrounding areas and their impact on the local languages on the basis of socio-economic and socio-cultural parameters. The research material consists of: 1) survey data, on the basis of which the coefficients of the influence of attractions on the language were calculated; 2) statistical socio-economic data for 2020-2021; 3) geo-spatial data of Lithuania; 4) linguistic studies of Šalčininkai district. GIS tools and methods were used to assess the infrastructure of residential areas, a heat map of attractions with the greatest impact on linguistic shift was created based on the results of the survey, and a link network of Atlas of Lithuanian Language (ALL) points and infrastructures was implemented through accessibility analysis. Based on social network theory, the structure of socio-cultural networks and their influence on linguistic shift, as well as the influence of additional socio-economic and socio-cultural factors was assessed. The analysis has highlighted the linguistic, socio-economic and socio-cultural uniqueness of Šalčininkai district. The study area is a zone with a more internal mobility level: there is less migration between areas where different languages (Slavic and Lithuanian) are spoken, and more migration between different dialects (Eastern Aukštaitians of Vilnius and Southern Aukštaitians). However, due to the disappearance of ALL points in almost half of Šalčininkai district, the well-developed infrastructure in the district centre and the abundance of elderly communities in the district, the intensity of mobility is low. Therefore, all the areas surveyed can be considered socio-culturally non-isolated, but linguistically quite isolated. This ensures the survival and dominance of the Slavic language. The centre of the district – Šalčininkai (ALL 666) - is considered to be the most socio-economically and socio-culturally stable in the study area. However, this town attracts residents from socially unstable areas and residents of different dialects. This creates favourable socio-economic and socio-cultural conditions for the Slavic languages (partly also for Lithuanian dialects) to compete, but remain viable. The other ALL points in Šalčininkai district belong to the open zone, where the processes of shift in the characteristics of Slavic languages and/or Lithuanian dialects are taking place.Straipsnyje, remiantis sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis, siekiama nustatyti Šalčininkų rajono vietinių bendruomenių narių judumo tendencijas ir jų galimą įtaką vietinėms kalboms. Sociokultūrinių ir socioekonominių duomenų pagrindu GIS įrankiais ir metodais įvertinta gyvenamųjų vietovių infrastruktūra, sudarytas įtaką kalbinei kaitai turinčių traukos objektų karščio žemėlapis, realizuotas „Lietuvių kalbos atlaso“ (LKA) punktų ir infrastruktūros objektų ryšių tinklas, įvertinta sociokultūrinių tinklų struktūra, judumo tendencijų ir demografinių rodiklių galima įtaka vietinėms kalboms. Šalčininkų rajono sociokultūrinių tinklų analizė išryškino tiriamojo arealo kalbinį, socioekonominį ir sociokultūrinį išskirtinumą. Tiriamasis arealas vertintinas kaip gana uždara, daugiau vidinio judumo lygio sritis. Visi Šalčininkų rajono LKA punktai sociokultūriškai yra neizoliuoti, bet kalbiškai – gana izoliuoti
Lietuvos kalbos redaktoriai kalbos standartizavimo ir kultūrinės produkcijos laukuose: konkuruojančių nuostatų derinimas
Full text linkCopy-editors are important agents of language standardisation, yet Following Pierre Bourdieu’s field theory, as well as Michel Foucault’s power/knowledge dichotomy, in this article I am analysing data from semi-structured interviews with 21 Lithuanian copy-editors to determine how they negotiate their often-opposing professional notions on editing ethics and practice. The analysis has shown that in terms of ethical notions, copy-editors maintain that editing “too much” is unethical. This is likely based on the rules of the game of the literary field. It has been noticed, that the editors who also have other roles in the literary field, more strongly oppose the practice they called “author production”. Some copy-editors, however, who did not have such high stakes in the literary field, seemed to sometimes take on this work of “too much” editing, but in an interview situation, they claimed that such practice is different from copy-editing.Pasitelkiant Pierre’o Bourdieu lauko teoriją, straipsnyje analizuojama, kaip veikimą kalbos standartizavimo ir specifiniuose kultūrinės produkcijos – mokslo ar literatūros – laukuose savo profesinėje savimonėje derina Lietuvos redaktoriai. Remiantis interviu su jais atskleista, kad redaktoriai yra internalizavę literatūros ir mokslo laukų nuostatą, kad tekstas turėtų atspindėti autoriaus gebėjimus, todėl kritiškai atsiliepia apie „per gausų“ redagavimą. Keletas informantų teigė, kad jiems yra tekę peržengti ribas redaguojant, tačiau apskritai tokį nusižengimą literatūros lauko taisyklėms informantai vertino kritiškai, siejo su sovietmečiu arba kalbėjo apie tai kaip apie kitą nei redagavimas veiklą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dauguma informantų yra internalizavę ir ortodoksinę kalbos standartizavimo lauko nuostatą, kad leidinių kalbą reikia taisyti, išskyrus atvejus, kai kodifikuotosios normos neatitinkantys variantai autoriaus vartojami sąmoningai. Prieštaringos kultūrinės produkcijos laukų doxos redaktorių savimonėje derinamos pasitelkiant šią ortodoksiją ir taip iš dalies ignoruojant literatūros ar mokslo lauko taisykles pažeidžiančią redaktoriaus veiklą
Percepcinių metaforų vertimas: kalbiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai
Full text linkExplaining the process of translation has become a challenging aim for different research fields. Rather than just relying on the analysis of translated texts, it is vital to analyse the process of translation: what are the reasons behind the translator’s choices and what are the factors that influence the process? This article uses data from three experiments involving a total of 102 participants, who were asked to translate English perception metaphors into Estonian. The empirical results indicate that there are different factors that either hinder or enable translation. Most importantly, context supports the translating of both cross-cultural and culture-specific metaphors. Also, previous translation experience helps participants deal with metaphoric language. Another salient factor was living in an English-speaking country: participants with such experience found it less challenging to translate metaphoric language even if the metaphors were novel. Finally, educational background in translating facilitates the translation of metaphorsVertimo proceso suvokimas ir jo paaiškinimas tapo intriguojančiu ir keliančiu iššūkius tikslu skirtingose mokslinių tyrimų srityse. Nepakanka pasikliauti tik verstinio teksto analize; būtina analizuoti ir tai, kas vyksta vertimo proceso metu: kokios priežastys įtakoja vertėjo pasirinkimus ir kokie faktoriai įtakoja patį vertimo procesą. Šiame straipsnyje orientuojamasi į percepcinių metaforų vertimo procesą ir remiamasi trijų vertimo eksperimentų metu gauta medžiaga. Eksperimentų metu 102 dalyviai buvo paprašyti išversti percepcines metaforas iš estų į anglų kalbą. Tyrimo rezultatai rodo, kad skirtingi faktoriai gali arba padėti, arba apsunkinti vertimą. Pavyzdžiui, verčiant metaforas, turinčias kultūrinių ypatybių, labai padeda kontekstas. Metaforinei kalbai versti taip pat pasitarnauja sukaupta vertėjo patirtis. Dar vienas svarbus faktorius, kuris išryškėjo atliktame tyrime, yra verčiančiojo patirtis gyvenant anglakalbėje šalyje: turintiesiems tokios patirties buvo lengviau išversti metaforinę kalbą net jeigu jiems metaforos buvo neįprastos ar sutinkamos pirmą kartą. Galiausiai, verčiant metaforas svarbus gelbstintis faktorius yra ir verčiančiojo išsilavinimas
Lietuvių kalba kaip klaida. Raštingumo samprata ir kalbos taisymai mokykloje
Full text linkThis special issue documents the history of formal writing education in Lithuania in the second half of the 20th and early 21st centuries by taking a (socio)linguistically informed approach to school literacy. The study consists of four contributions, one theoretical and three empirical. The authors explore authentic pupils’ written language practices by focusing on variation in spelling, morphology and syntax, word choice as well as stylistic expression, as corrected by teachers, and critically contrast the data with the dominant normativist (or prescriptivist) approach to school literacy in Lithuania. The data for the empirical contributions were retrieved from an anonymised database “Rašinėliai” (‘School Essays’) which some of the authors of the study have been collecting since 2014 for the purpose of investigation of school writing in Lithuania. At the time the study was conducted, the researchers could choose among more than 7,500 PDF files documenting writing by almost 950 different pupils between 1st and 12th grades, of which almost 80% were teacher-corrected. The results of the study can be interpreted as revealing the cognitive and social diversity of the literacy phenomenon. There were virtually no cases in the data of the pupils’ written essays that could not be explained by natural cognitive or social causes. Among the main causes of linguistic variation, the findings identified (1) the influence of spoken language with its own phonetic and grammatical rules; (2) the cognitive mechanism called analogy, whereby pupils internalise a certain spelling convention and then generalise it; and (3) the potentially interconnected factors as the genre, the motivation of the pupils and pedagogical practice. The authors hope that the study will show both the originality and productiveness of the sociolinguistic approach when applied to data from Lithuanian schools, as well as its theoretical potential of developing sociolinguistics of school literacy. Besides that, there is an expectation that the research will have important implications for local educational policies and pedagogical practice.Šiame specialiajame numeryje, remiantis (socio)lingvistiniu požiūriu į mokyklinį raštingumą, dokumentuojama XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Lietuvos formaliojo rašymo mokymo istorija. Tyrimas susideda iš keturių dalių: viena iš jų teorinė, likusios empirinės. Autoriai tyrinėja autentiškas mokinių rašymo praktikas, pirmiausia, mokytojų taisomus rašybos, morfologijos ir sintaksės, leksikos, taip pat stilistinės raiškos variantus, ir interpretuoja taisymus iš preskriptyvizmo kritikos perspektyvos. Tyrimo medžiaga atsirinkta iš anoniminės mokyklinių rašto darbų bazės “Rašinėliai”, kurioje tyrimo metu buvo daugiau nei 7500 pdf failų, reprezentuojančių beveik 950 skirtingų moksleivių rašytus įvairių žanrų tipų tekstus, iš kurių beveik 80 proc. sudarė mokytojų taisyti darbai. Tyrimo rezultatus galima interpretuoti kaip atskleidžiančius kognityvinę ir socialinę mokyklinio raštingumo įvairovę. Tarp taisytų mokinių kalbos variantų praktiškai nebuvo atvejų, kurių nebūtų galima paaiškinti kognityvinėmis ar socialinėmis kalbos varijavimo priežastimis. Kaip pagrindinės priežastys indentifikuotos: 1) sakytinės kalbos įtaka; 2) analogijos veiksnys, kai mokiniai įsisavina tam tikrą rašybos konvenciją ir vėliau ją apibendrina kitiems atvejams; bei 3) veikiausiai tarpusavyje susiję tokie veiksniai kaip žanras, rašymo motyvacija ir preskriptyvi pedagoginė praktika. Viliamasi, kad šis tyrimas atskleis ne tik sociolingvistinės prieigos novatoriškumą ir produktyvumą mokyklinio raštingumo analizei, bet ir jos teorinį potencialą tolesnei mokyklinio raštingumo sociolingvistikos plėtrai. Norėtųsi manyti, kad tyrimo rezultatai ir pabaigoje pateikta diskusija bus pravarti formuojant Lietuvos švietimo politiką ir tobulinant mokyklinio raštingumo pedagogiką
Slaviškos kilmės veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti lietuvių kalbos žargone: derivaciniai ir adaptaciniai hibridai*
Full text linkThe article analyses 246 hybrid verbs of Slavic origin with the suffixes -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrowings with affixal adaptation are always adapted to the linguistic system. The most popular suffix is -inti (190 hybrid verbs). There are some (64) derivative hybrids with this suffix, hybrids are formed from the adapted basic words, and therefore, in such cases hybrid verbs are derivations of the suffix -inti. There are twice as many adaptive hybrids (126), which are morphologically adapted by replacing the derivative suffix of the language donor with the suffix of the language recipient. Other suffixes are rare: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), with which derivative hybrids are usually formed from already adapted basic noun in slang.Straipsnyje nagrinėjami 246 slaviškos kilmės lietuvių kalbos žargono hibridiniai veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos. Žargone pati dariausia hibridų priesaga yra -inti (190 hibridinių veiksmažodžių). Su šia priesaga iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių sudaryta nemažai derivacinių hibridų (64), tokiais atvejais hibridiniai veiksmažodžiai yra priesagos -inti derivatai. Dvigubai daugiau su priesaga -inti yra adaptacinių hibridų (126), kurie morfologiškai adaptuojami pakeičiant kalbos donorės darybinę priesagą su kalbos recipientės priesaga -inti. Kitos priesagos nėra tokios darios: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), dažniausiai su jomis sudaromi derivaciniai hibridai jau iš žargone adaptuoto pamatinio vardažodžio
Kaip kalba TV ir radijo laidų vedėjai? Balsių įtempimas kaip formalaus ir rimto kalbėjimo požymis
Full text linkThe present paper reports the instrumental analysis of the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/. The study was carried out by employing the sound analysis software PRAAT, which was used to measure the length and tenseness of the specified variants. 10 residents of Vilnius city and 10 hosts of TV/radio programmes covering serious public topics were selected as the informants of the study. The main aims of this research were as follows: (1) to determine whether vowel length and tenseness differentiate the pronunciation of Vilnius city residents from that of the hosts of TV/radio programmes covering serious public topics, and (2) to reveal whether the hosts of TV/radio programmes use the length or tenseness of the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ as a resource for creating a formal and serious speaking style. The current study examines, among other things, if the TV/radio hosts pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ systematically more tensely, or perhaps on the contrary – they create the impression of a serious style only with isolated sounds of increased tenseness. The analysis has revealed that the hosts of TV/radio programmes covering serious topics pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/ in the same length as Vilnius city residents speaking in a semi-formal style. Hence, vowel length in the said programmes is not a significant linguistic resource when creating a serious and formal speaking style and constructing the linguistic identity of a TV/radio host addressing serious public topics. However, TV/radio hosts covering serious public topics pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/ with more tenseness than Vilnius city residents, which suggests that the style of the hosts is distinct from the semi-formal speaking style of Vilnius city residents and serves as a well-defined marker of a certain language standard. These findings are in line with some previous studies indicating that vowel tenseness statistically significantly distinguishes programmes covering serious public topics from entertainment-based programmes covering personal topics. Therefore, it can be argued that vowel tenseness differentiates speakers (TV/radio hosts vs. Vilnius city residents), types of programmes (programmes covering serious public topics vs. entertainment-based programmes covering personal topics), styles (formal vs. semi-formal), and language varieties (actual standard language vs. Vilnius speech). Thus, in the speech of hosts of TV/radio programmes covering serious public topics, tenseness acquires the indexical meaning of “I am speaking seriously”. The use of isolated vowels of increased tenseness is thus sufficient to create the impression of a serious speaking style and to form the linguistic identity of a TV/radio host covering serious topics.Ankstesniais lyginamaisiais žiniasklaidos, standartinės ir Vilniaus kalbos tyrimais nustatyta, kad nekirčiuotų kintamųjų /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ variantų trukmė nėra reikšmingas požymis kuriant laidos vedėjo kalbinę tapatybę – laidų vedėjai šiuos variantus taria trumpesnius nei vilniečiai. O štai formaliam, rimtam kalbėjimo stiliui kurti jie pasitelkia didesnį balsių įtempimą. Balsių įtempimas ne tik skiria laidų vedėjus nuo vilniečių, tačiau ir rimtos, visuomeninės tematikos laidas nuo pramoginių, asmeninės tematikos laidų. Tai rodytų įtemptesnius balsius turint indeksinę reikšmę „kalbu rimtai“. Suformavus didesnę ir homogeniškesnę laidų vedėjų tiriamąją imtį, šiame straipsnyje tikrinama, ar ankstesnių tyrimų apčiuoptas ryšys tarp įtemptesnių balsių ir rimto kalbėjimo stiliaus nėra atsitiktinis. Prie tyrimo išvadų prieinama kompiuterine programa PRAAT atliekant instrumentinę nekirčiuotų /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ analizę
Mišrūs stiliai dviejose vienalytėse profesinėse grupėse: tapatybės raiška
Full text linkThis paper qualitatively examines mixed speech styles within the context of two single-gendered white-collar Lithuania-based workplaces situated in Vilnius: an IT company and a company producing cosmetics (COSM). In Lithuanian contexts, mixed speech styles could be broadly defined as a flow of speech consisting of linguistic resources from languages other than Lithuanian (mainly English and Russian) incorporated into otherwise Lithuanian talk. The paper focuses on situated usage of mixed speech styles employed in talk at work. It aims to see how the linguistic enactment of mixed speech styles varies according to the working team and how such variation may influence the construction of participants’ complex identities. The research is based on naturally occurring recorded speech, and the method applied could be determined as ethnographically informed Interactional Sociolinguistics. The analysis shows that the two single-gendered communities of practice examined do not draw on the same non-native linguistic resources and that such dissimilar speaker choices and identity work can be predetermined by an intricate interplay of social and situational factors.Straipsnyje pristatomas mišrios kalbos lietuviškoje darbo aplinkoje tyrimas. Mišri kalba – toks kalbėjimo būdas, kai į pagrindinę – šiuo atveju lietuvių – kalbą įterpiama kitų kalbų elementų. Iš keturių tirtųjų darbo aplinkų šiam straipsniui pasirinktos dvi darbo aplinkos Vilniuje, kuriose dirba tik vyrai ir tik moterys. Pirmoji – informacinių technologijų įmonė, o antroji – kosmetiką gaminančios įmonės rinkodaros skyrius. Tyrimo dalyvių skaičius tiriamosiose grupėse, jų tautybė ir amžius yra panašūs. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokiems pragmatiniams ir socialiniams tikslams pasiekti abiejų grupių kalbėtojai vartoja mišrią kalbą ir kaip mišrus stilius – papildomas kalbinis išteklius – prisideda prie kalbėtojų tapatybės raiškos. Tyrimas paremtas autentiškais natūralios kalbos darbe garso įrašais ir apie dalyvius ir tiriamąsias aplinkas surinkta informacija. Tyrimo medžiaga analizuota remiantis interakcijos sociolingvistikos metodu, kuris sujungia diskurso analizę su etnografinėmis įžvalgomis. Tyrimas parodė, kad mišrios kalbos skirtumai tarp grupių labiau išryškėja ne profesinėje (kur abi grupės panašiai viena į kitą vartoja angliškus savo specialybės terminus), bet santykių plotmėje. Būtent šiai funkcijai grupės kalbinius išteklius konstruoja skirtingai: vyrų grupės vartosenoje rasta ir angliškų, ir rusiškų elementų, o moterų grupės mišriame stiliuje kaip kitakilmiai ištekliai vartojami tik angliški elementai. Vyrų grupėje mišrus stilius vartojamas keikiantis, erzinant ir pravardžiuojant vienas kitą; moterų grupėje – plepant apie įžymybes, apkalbant kolegas, konfliktinėse situacijose. Vyrų grupės mišri kalba pasitarnauja bendradarbiaujant, palaikant vienas kitą, o moterų mišri kalba pasitelkiama užslėptai konfrontacijai, konkurencijai ir pasyviam agresyvumui reikšti. Šiuos formos ir socialinių reikšmių skirtumus tarp grupių nulemia įvairūs tarpusavyje susipynę situaciniai ir socialiniai parametrai