Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Kiek sakytinė kalba veikia pradinukų rašybą? Kiekybinis 1950–2021 m. rašybos tyrimas
Full text linkQuantitative analysis of spelling among primary school pupils revealed that the spelling of primary school pupils was highly variable, but not chaotic. Despite deviations from norms, primary school pupils, probably based on the internal consistency of spelling, attempted to establish uniformity in their spelling by writing the same sounds or their combinations with the same orthographic codes. The theoretical consistency, grounded in spelling conventions, was statistically significantly higher in the essays of older primary school pupils compared to their younger counterparts, suggesting a potential influence of superior cognitive abilities in older children.The analysis confirmed the assumption that spoken language is a primary factor contributing to spelling variations in our primary school children. Its impact is particularly prominent in grades 1–2. Although teachers use corrections to maintain spelling consistency, only one-seventh of primary school children’s spelling remains unaffected by it.It was determined that spoken language alone accounted for spelling variations in one-fifth of primary school pupils. Additionally, one-fifth exhibited a stronger influence from causes other than spoken language, indicating a diverse range of factors affecting spelling. A small portion of primary school children had spelling influenced exclusively by factors unrelated to spoken language.Contrary to common assertions in the public sphere, the data of this research did not support claims of a decline in literacy among schoolchildren. No statistically significant difference was observed in the frequency of words failing to meet norms when comparing the spelling of primary school pupils from the Soviet era to the current period. Current primary school children do not exhibit a significantly higher tendency to write based on spoken language than their counterparts in the Soviet era.Straipsnyje aprašomas kiekybinis 1–4 klasių moksleivių rašybos tyrimas. Jame analizuojama, kiek pradinukų rašybos variantiškumą veikia sakytinė kalba. Tyrimas lietuvių kalbos duomenimis tikrina kelias hipotezes: (1) pradiniais mokymo(si) rašyti etapais moksleiviai daugiausiai rašo pagal sakytinę kalbą, todėl pagrindinė jų rašybos variantiškumo priežastis – rašymas pagal sakytinę kalbą, (2) sakytinės kalbos įtaka mokytis rašyti tik pradedančių moksleivių rašybai didesnė, todėl jaunesniųjų pradinukų (pirmokų ir antrokų) rašyba dėl sakytinės kalbos varijuoja dažniau nei vyresniųjų (trečiokų ir ketvirtokų). Tyrimu taip pat tikrinama, (3) kiek pagrįsti viešojoje erdvėje dažni teiginiai, kad moksleivių raštingumas prastėja. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sakytinė kalba išties yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų pradinukų rašyba varijuoja. Paaiškėjo, kad stipresnė jos įtaka patiriama 1–2 klasėse. Vis dėlto šio tyrimo duomenys neleidžia teigti, kad dabartiniai pradinukai rašo prasčiau nei sovietmečiu – normų neatitinkančių žodžių vidurkis sovietmečio ir dabartinio laikotarpio pradinukų rašybos statistiškai reikšmingai neskiria
Kalbėtojo ir klausytojo vaidmenų pasikeitimo trukmė ir seka vaikų ir suaugusiųjų pokalbiuose
Full text linkSince its inception, conversation analysis has focused on the question of how participants achieve a fast and smooth alignment between two turns. Most research has analyzed adults’ conversations, but much less has been known about child-adult interactions. The aim of this study is to analyze the temporal patterns of children’s utterances and turn-taking (TT). Twenty adult-child conversations (ages 5 and 7) were selected from the GABI database. Articulation rate, duration of interpausal units, pauses, and FTO-value (Floor Transfer Offset) of turn-taking launched by the children were analyzed. Temporal patterns did not differ between the two age groups, but individual differences were found within both groups. TT mostly occurred with a gap, but children were also able to take the floor immediately. TTs after a gap were significantly longer than after overlapping speech. The results provide new information on the communicative competence in childhood, particularly regarding timing patterns and organization of child-adult dialogues.Nuo pat pradžių vienas kertinių pokalbio analizės tikslų buvo atsakyti į klausimą, kaip pokalbio dalyviams pavyksta greitai ir sklandžiai pasikeisti kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. Dauguma ankstesnių tyrimų analizavo suaugusiųjų pokalbius, tačiau daug mažiau žinoma apie vaikų ir suaugusiųjų bendravimą. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip vaikai perima kalbėtojo vaidmenį ir kiek laiko toks vaidmens perėmimas užtrunka. Iš Vaikų kalbos duomenų bazės (Gyermeknyelvi beszédAdatBázis és Információtár (GABI)) buvo atrinkta 20 suaugusiųjų ir vaikų pokalbių (5 ir 7 metų amžiaus). Tyrime buvo analizuojama vaikų pasakymų pradžia, jų pasakymų artikuliacijos greitis, tarppauzinių vienetų trukmė ir pauzės tarp pasakymų. Išryškėję skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi tarp dviejų amžiaus grupių, tačiau abiejose grupėse buvo nustatyti ryškūs individualūs skirtumai. Tirtuose duomenyse kalbėtojo vaidmenų pasikeitimas dažniausiai įvykdavo po pauzės, tačiau pasitaikė ir tokių atvejų, kai vaikai iš karto perimdavo žodį. Pasakymas perėmus žodį po pauzės buvo žymiai ilgesnis nei po persidengiančios kalbos. Rezultatai suteikia naujos informacijos apie vaikų bendravimo kompetencijas, ypač apie pokalbio seką, žodžio perėmimo trukmę ir pokalbio struktūrą dialoguose tarp vaikų ir suaugusiųjų
Humanitarinių mokslų straipsnių santraukų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis retorinė struktūra ir kalbiniai ypatumai
Full text linkOver the past few decades, research article abstracts have been receiving increased attention of scholars. While abstracts in English have been extensively researched, there are few studies on abstracts in Russian and no studies on abstracts in Lithuanian. This study investigates the rhetorical structure and linguistic features of research article abstracts across different humanities disciplines in Lithuanian, English and Russian. My aim is to detect similarities and differences in abstract structure and corresponding linguistic features within the three different academic writing traditions. I seek to answer the question which writing tradition, the Anglo-Saxon or the Continental, is closer to Lithuanian academic writing. This study employs contrastive qualitative and quantitative analysis and corpus-based methodology. The results highlight aspects of abstract writing that may be relevant for researchers while preparing abstracts of their research articles in these three languages.Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria mokslinių straipsnių santraukoms. Mokslinių straipsnių santraukos anglų kalba yra daug ir išsamiai ištyrinėtos, tačiau vis dar mažai tyrimų, analizuojančių santraukas, parašytas kitomis kalbomis, o ypač trūksta kelių kalbų kontrastyvinių tyrimų. Mokslinių straipsnių rusų kalba santraukos yra mažai tyrinėtos, o lietuvių kalba – netyrinėtos. Šiame tyrime nagrinėjama skirtingų humanitarinių disciplinų mokslinių straipsnių santraukų retorinė struktūra lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Tyrimo tikslas – nustatyti penkių humanitarinių mokslų sričių mokslinių straipsnių santraukų pagrindinius struktūrinius ir kalbinius ypatumus žvelgiant į tris skirtingas akademinio rašymo tradicijas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kuri rašymo tradicija – anglosaksiška ar kontinentinė – yra artimesnė lietuvių akademiniam diskursui. Šio tyrimo metodika remiasi kontrastyvine analize ir tekstynų lingvistikos metodu. Tarpkalbinė analizė rodo, kad lietuviškos santraukos turi daugiau panašumų su rusiškomis santraukomis nei su angliškomis, todėl prieinama prie išvados, kad lietuvių retorikos tradicijos yra glaudžiau susijusios su kontinentine, o ne anglosaksiška rašymo tradicija. Tai matyti iš tam tikrų retorinių žingsnių, kurių dažnumas rusų ir lietuvių kalbų santraukose yra artimesnis, palyginti su angliškomis santraukomis. Be akivaizdžių skirtumų, yra nemažai tarpkalbinių panašumų, susijusių su tam tikrų žingsnių kalbine realizacija. Kontrastyvinė analizė išryškina struktūrinius ir kalbinius santraukų rašymo aspektus, kurie gali būti aktualūs mokslininkams, rengiantiems savo mokslinių straipsnių santraukas šiomis trimis kalbomis, taip pat pradedantiesiems tyrėjams ir studentams, siekiantiems įsisavinti šio kompaktiško, bet labai svarbaus žanro struktūrą ir jam būdingus kalbinius ypatumus. Rezultatai taip pat gali būti naudingi vertėjams, kurie galėtų pateikti autoriams patarimų dėl tarpkultūrinių akademinio teksto kūrimo skirtumų
Garsinių ir vaizdinių stimulų įtaka išgalvotų žodžių pakartojimo testo rezultatams
Full text linkThe aim of this study is to compare research data collected using two different non-word repetition test procedures (live stimuli vs. audio-recorded stimuli). The study sample consists of 100 typically developing children (aged 4;00–5;11) and 50 adults (mean age ~ 30).The comparison of the different modes of the non-word repetition test suggests that the presentation of the stimuli (live vs. audio-recorded) influences the accuracy of the test results. The study found that visual stimuli significantly improved non-word repetition accuracy for both children and adults compared to audio-recorded stimuli (F(1.98) = 8.250, p < 0.005) and (F(1.43) = 8.927, p < 0.005), respectively. It was expected that visual stimuli would have a greater effect on adults than on children, but this hypothesis was not supported by the results.Išgalvotų žodžių pakartojimo testas, kuomet tyrimams reikalingi kalbos pavyzdžiai renkami vaikui kartojant pirmą kartą girdimus žodžius, plačiai taikomas visame pasaulyje. Šiuo testu duomenys gali būti renkami taikant skirtingas procedūras: 1) išgalvoti žodžiai įrašomi ir tiriamiesiems duodama klausyti įrašo; 2) tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam vaikui taria gyvai. Mokslinėje literatūroje svarstyta apie tai, kaip svarbu palyginti šių dviejų procedūrų įtaką išgalvotų žodžių pakartojimo tikslumui (Chiat, Roy 2007), tačiau išsamių lyginamųjų tyrimų nėra atlikta. Šiuo tyrimu siekiama palyginti lietuvių kalbos išgalvotų žodžių, pristatytų skirtingomis procedūromis, testo rezultatus. Tyrime dalyvavo 100 ketverių penkerių metų vaikų ir 45 suaugusieji. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad gyvai pristatytus žodžius tiriamieji (vaikai ir suaugusieji) pakartojo reikšmingai tiksliau nei įrašytuosius. Išsamesnė analizė leido pastebėti, kad trijų ir keturių skiemenų žodžius vaikai tiksliau pakartojo, kai šie buvo jiems pristatyti gyvai nei girdint tik įrašą. Šie skirtumai rodo, kad būdas, kuriuo pasirenkama rinkti duomenis išgalvotų žodžių pakarojimo testu, yra svarbus, ypač atliekant lyginamuosius tyrimus (pvz., tipinės ir netipinės vaikų kalbos raidos); svarbu, kad duomenys būtų renkami taikant tokią pačią išgalvotų žodžių pateikimo tiriamajam procedūrą
Lietuvių kalbos mandagumo vienaskaitos ir daugiskaitos vartosena: jaunų žmonių kalbėsenos polinkiai
Full text linkThis paper investigates the usage of singular and plural forms of address in contemporary Lithuanian. The object of the research is the pronouns tu and jūs, and second-person verbs. The aim of the present study is to analyze how and why singular and plural forms of address are used and which social and psychological factors determine this usage. The research data consists of 111 discourse completion tests filled by university students. For a deeper insight, 6 semi-structured in-depth interviews with students and young people who have just finished their studies were also conducted. Quantitative and qualitative research methods were combined for both data collection and analysis.Based on the results, it can be concluded that the distribution of forms of address in situations where the sociolinguistic and pragmatic choice was not obvious was approximately equal. Statistically significant variables were found to be sex and age. However, as the qualitative aspect of the study reveals, the usage of these forms depends on diverse and subtle variables, including social distance, relative power, and age, as well as their interaction within specific communicational situations. The study confirms that plural forms of address generally convey respect, formality, and polite distance, while singular forms indicate friendliness, intimacy, and familiarity. Nevertheless, both formal and informal forms of address can also be employed as impoliteness strategies. In some cases, the switch between the forms of address is caused by mutual agreement, while in others, it occurs on its own and indicates changes in social or psychological circumstances. The choice between singular and plural forms of address is often complex and not always fluent; therefore, interlocutors may seek to avoid them altogether and navigate a delicate balance between formal and informal ways of addressing people.Straipsnyje analizuojama, kaip dabartinėje lietuvių kalboje vartojama mandagumo vienaskaita ir daugiskaita: įvardžiai tu, jūs ir (ar) juos nurodančios veiksmažodžių formos. Tirta iš studentų gauta 111 diskurso kūrimo testo (DKT) anketų medžiaga ir 6 giluminiai pusiau struktūruoti interviu. Nustatyta, kad mandagumo vienaskaita ir daugiskaita sumodeliuotose situacijose, kuriose adresanto pasirinkimas pragmatiniu ir sociolingvstiniu požiūriu nėra aiškus, pasiskirsčiusi apylygiai. Kiekybinė analizė parodė, kad formų pasirinkimui statistiškai reikšmingi kintamieji yra komunikantų lytis ir amžius. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad mandagumo vienaskaitos ir daugiskaitos vartosena priklauso ir nuo įvairių kitų socialinių, kultūrinių, psichologinių, situacinių veiksnių bei jų sąveikos. Pasirinkimas tarp mandagumo vienaskaitos ir daugiskaitos neretai problemiškas, todėl vartotojai bando jo išvengti, balansuoja tarp oficialiosios ir familiariosios raiškos
Lietuvių gestų kalbos poezija: gesto lokalizacija kaip metaforos raiškos priemonė
Full text linkIn order to solve issues in sign language linguistics, address matters pertaining to maintaining high quality of sign language (SL) translation, contribute to dispelling misconceptions about SL and deaf people, and raise awareness and understand of the deaf community heritage, this article, for the first time in a Lithuanian scientific journal, discusses authentic poetry in Lithuanian Sign Language (LSL) and inherent metaphors that are created by using the phonological parameter – location. The study covered in this article is twofold, involving both the micro-level analysis of metaphors in terms of location as a sub-lexical feature and the macro-level analysis of the poetic context. Cognitive theories underlie research of metaphors in sign language poetry in a range of sign languages. The study follows this practice. In view of the abovementioned reasons, this piece of research is new and relevant to Lithuania. The article covers qualitative analysis of 10 pieces of LSL poetry. The analysis employs ELAN software widely used in sign language research. The target is to examine how specific types of location are used for the creation of metaphors in LSL poetry and what metaphors are created. The results of the study show that LSL poetry employs a range of locations resulting in a host of metaphors created by using classifier signs and by modifying the location of the established signs. The study also reveals that LSL poetry mostly tends to create reference metaphors indicating status and power. As the study shows, LSL poets metaphorically encode status by encoding another meaning in the same sign, which results in creating double metaphors. The metaphor of identity has been determined to consist of chest signing. Notably, the poetic context has revealed that the latter metaphor can also be identified as a metaphor of life. The study goes on to note that deaf poets create metaphors related to the importance of various phenomena, significance of the lyrical subject. Notably, the study has allowed detecting locations never mentioned in previous SL research as used for the creation of metaphors. For instance, previous SL research fails to cover temporal metaphors expressed by signing in central and peripheral areas and attitudinal metaphors represented by signing near the eye. The study has also detected a sign that can be identified as a metaphor of death and that is absent in previous SL research.Viena iš įvairių gestų kalbų poezijoje pasirenkamų metaforos kūrimo priemonių – gesto lokalizacija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kaip kuriant metaforas lietuvių gestų kalbos poezijos kūriniuose pasitelkiami konkretūs lokalizacijos tipai ir kokios metaforos tokiu būdu yra kuriamos. Kokybinės analizės metodu nagrinėjama 10 kūrinių. Analizės rezultatai atskleidė, kad LGK poetai pasitelkia įvairias gestų lokalizacijas ir, dažniausiai vartodami polisintetinius gestus, taip pat modifikuodami nusistovėjusių gestų lokalizacijas, kuria skirtingas metaforas. Nustatyta, kad pasitelkus gesto lokalizaciją kuriamos orientacinės metaforos, rodančios statusą, taip pat rasta metaforų, susijusių su tapatybės, gyvybės, mirties, laiko, požiūrio raiška, meninių subjektų svarbos dalykais
Metafora ir erdvė: 14 pasaulinė metaforų tyrėjų konferencija RaAM14 Vilniaus universitete
Full text linkArtimų sinonimų pasirinkimas: anglų kalba kaip svetimoji ir kaip gimtoji
Full text linkNear-synonyms are words which share certain semantic similarities, yet differ in their contextual usage (e.g. acquire vs obtain, evaluate vs judge). The current study compares lexical preferences and rationalizations for choosing near-synonyms of advanced C1 level non-native speakers of English (n = 45) to those given by native speakers of English (n = 58). The data has been collected using a forced-choice questionnaire which also included a justification section meant to explore respondents’ reasoning behind their lexical choices. The findings of the study suggest that EFL students may lack the depth of vocabulary knowledge necessary to choose the most suitable word from a pair of near-synonyms. Insufficient knowledge of target words resulted in EFL learners’ lexical choices and justifications being statistically different from those given by native speakers. Based on the findings of the study, it is recommended that EFL teachers increase students’ exposure to various contexts as well as focus on vocabulary depth.Straipsnyje analizuojamas artimų sinonimų pasirinkimas ir tą grindžiantys argumentai. Artimi sinonimai – žodžiai, kurie semantiškai panašūs, tačiau skiriasi jų kontekstinė vartosena (pvz., acquire ir obtain, evaluate ir judge). Šiame tyrime lyginama, kokius leksinius vienetus iš sinonimiškai artimų žodžių porų pasirenka ir kaip savo pasirinkimą grindžia pažengę C1 lygio anglų kalbos kaip svetimosios mokiniai (n = 45) bei gimtakalbiai anglų kalbos vartotojai (n = 58). Duomenys buvo surinkti naudojant priverstinio pasirinkimo klausimyną, kur respondentai galėjo nurodyti ne tik savo pasirinkimą, bet ir jį paaiškinti bei argumentuoti. Tyrimo išvados rodo, kad negimtakalbiams trūksta žodyno kompetencijos, būtinos norint pasirinkti tinkamesnį žodį iš sinonimiškai artimų žodžių porų. Nepakankamas apklausoje naudotų žodžių išmanymas lėmė tai, kad anglų kalbos mokinių leksinis pasirinkimas ir tokio pasirinkimo pagrindimas statistiškai skyrėsi nuo tų, kuriuos pateikė gimtakalbiai. Remiantis tyrimo išvadomis, anglų kalbos kaip svetimosios mokytojams patartina daugiau dėmesio skirti žodžių vartosenos kontekstui bei stiprinti žodyno kompetenciją