Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Kalbėtojo pozicija ir santykio su adresatu kūrimas lietuviškose universiteto paskaitose: mes atvejis medicinos ir verslo administravimo disciplinose
Full text linkTo gain a greater understanding of how speakers construct their disciplinary-situated identities and interact with their addressee(s) in Lithuanian spoken academic discourse, this corpus-based exploratory analysis focuses on the use of mes ‘we’ as a marker of stance and engagement in lecturers’ speech in Lithuanian university lectures on business administration and medicine. The data reveals that the lecturers in business administration used only the inclusive mes ‘we’, which is known to promote student involvement and strengthen lecturer-student rapport. The instructors in medicine frequently employed the exclusive reference to indicate their belonging to professional communities and highlight their level of expertise in the discipline, creating a sense of distance between the lecturer and the student audience.Siekiant geriau suprasti, kaip kalbėtojai pozicionuoja save ir kuria santykį su adresatu (-ais) sakytiniame akademiniame lietuvių diskurse, šioje analizėje tirti asmeninio įvardžio mes semantiniai ir funkciniai ypatumai universiteto dėstytojų kalboje. Duomenys atskleidžia, kad dėstytojai, dėstantys verslo administravimą, vartojo tik aprėpiamąjį mes, kurio vartosena rodo dėstytojų pastangas skatinti studentų įsitraukimą ir mažinti atstumo tarp dėstytojų ir studentų jausmą. Neretais atvejais mes vartotas pabrėžiant dėstytojo, kaip vedlio, vaidmenį. Kita vertus, medicinos dėstytojų kalboje rasta gana dažna išskiriamojo mes vartosena atskleidė kur kas didesnį jų norą pabrėžti savo, kaip ekspertų medicinos disciplinoje, vaidmenį, kuris neišvengiamai kuria didesnę atskirtį tarp dėstytojo ir studentų
Būdvardiškųjų žodžių derinimo ryšio įsisavinimas dvikalbystės sąlygomis
Full text linkWhile studies on the acquisition of adjective agreement in the Lithuanian language are scarce, some research indicates that children face challenges in understanding morphosyntactic relationships, leading to errors in the use of adjectives and nouns in agreement. Consequently, children may switch less common inflections to more common ones, select declension paradigms based on analogy to other words, and exhibit errors in the grammatical category of gender. The present study investigates adjective agreement in bilingual children. Thirty-five bilingual children residing outside Lithuania completed a task based on a corpus of children’s and child-directed speech. The experimental task aimed to capture the diversity of adjective and noun paradigms. Test choices included, alongside the correct one, a paradigm error (a different paradigm inflection), a number error (a different number in the target paradigm), and a gender error (a different gender in the target paradigm). Results reveal that bilingual children encounter the most difficulty with agreement due to inflectional diversity, involving changes in inflection from unproductive to productive paradigms and copying noun inflections. Agreement errors in gender and number are also associated with paradigm diversity.Lietuvių kalbos būdvardžių įsisavinimo tyrimai vienkalbystės atveju yra atskleidę, kad derinimo klaidos yra susijusios su derinimo ryšio nesuvokimu, daiktavardžio paradigmų kopijavimu, retesnių galūnių keitimu į dažnesnes, giminės painiojimu. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti ir aprašyti dvikalbiams vaikams kylančius būdvardiškųjų žodžių derinimo ryšio sunkumus. Tam sukurtas testas Free Online Surveys platformoje, apimantis būdvardžius ir kitus ypatybę žyminčius žodžius – būdvardiškuosius įvardžius ir dalyvius. Testas sudarytas taip, kad atspindėtų būdvardžių ir daiktavardžių paradigmų įvairovę, t. y. kiekvienos paradigmos būdvardžiui parenkami skirtingų paradigmų daiktavardžiai. Testą atliko 35 šešerių–dvylikos metų ne Lietuvoje gyvenantys dvikalbiai vaikai. Analizės rezultatai atskleidė, kad derinimas dvikalbiams vaikams kelia sunkumų dėl fleksinės sistemos įvairovės: neproduktyvios paradigmos yra keičiamos į produktyvesnes, kopijuojama daiktavardžio galūnė. Paradigmų įvairovė lemia giminės ir skaičiaus klaidas
Subūdvardėjusių lietuvių kalbos dalyvių atpažinimo kriterijai
Full text linkThe aim of this paper is to present criteria for identifying adjectival Lithuanian participles, which function as adjectives but have participial forms, and to explain how adjectival participles can be identified through corpus data analysis. The relevance of the research lies in the fact that adjectival participles are considered as adjectives in dictionaries. Moreover, the devised identification criteria may be of added value for part-of-speech tagging, teaching Lithuanian, and other related domains.The article examines the concept of adjectivization, proposing a potential classification of Lithuanian participles based on the extent of their adjectivization (i.e., fully adjectival and partially adjectival participles). It also suggests criteria for identifying adjectival participles. The criteria, categorized into grammatical, semantic, derivational, and quantitative, are distinguished based on prior research and a pilot study. The data for the pilot study was extracted from Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas (The Lexical Database of Lithuanian Language Usage), encompassing 200 most frequent verbs and 49 adjectives with participial forms analyzed across two Lithuanian corpora. In addition, the order of criteria application is demonstrated in the present paper. In total, 185 frequent verbs were analyzed in the corpora to identify adjectival participles based on the following parameters: (1) the inclination of the participle to form an adverb with the suffix -ai; (2) its propensity to generate comparative and superlative forms and be used with adverbs of measure/degree; and (3) its inclination to be used attributively without verbal arguments. Methodologically, a quantitative approach was applied to analyze the data (only frequent participle forms were examined, as it is hypothesized that particularly frequent participles are adjectival).The results show that the proposed criteria, along with quantitative information, aid in the identification of adjectival participles. Seventeen identified participles are classified as separate words rather than verbal forms by Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (The Dictionary of the Standard Lithuanian Language); one identified participle is categorized as an adjective by Lietuvių kalbos žodynas (The Lithuanian Language Dictionary); one identified participle was found to be adjectival, and another participle was used as a pronoun, while eight identified participles are considered partly adjectival. Six identified participles should not be considered adjectival. Thus, it appears that additional criteria need to be applied, and the methodology requires refinement for a more accurate identification of adjectival participles.Straipsnio tikslas – pristatyti subūdvardėjusių lietuvių kalbos dalyvių atpažinimo kriterijus ir paaiškinti, kaip jie gali būti atpažįstami remiantis tekstynų duomenimis. Atpažinti šiuos žodžius svarbu, nes žodynuose jų žymėjimo tradicija nėra nusistovėjusi, anotuojant tekstynus svarbu žinoti, kokias morfologines pažymas nurodyti, o mokant lietuvių kalbos kaip gimtosios ir svetimosios būtina paaiškinti skirtį tarp dalyvio ir būdvardžio. Straipsnyje pirmiausiai pristatoma adjektyvizacijos problema, aptariama, kaip dalyviai galėtų būti klasifikuojami pagal adjektyvizacijos laipsnį (gali būti skiriami subūdvardėję ir iš dalies subūdvardėję dalyviai), remiantis teoriniais darbais ir tekstynu aprašomi subūdvardėjusių dalyvių atpažinimo kriterijai. Toliau pristatomas tyrimas, kurio metu remiantis keliais objektyviais kriterijais tekstynuose atpažįstami subūdvardėję dalyviai
Kazachstano lietuvių kilmės diasporos saitai su lietuvio etnine tapatybe ir lietuvių kalba
Full text linkThis article focuses on the diasporas of Lithuanian Origin in Kazakhstan and their links with Lithuanian ethnic identity and the Lithuanian language. This research aims to answer the question of what strategies were chosen by three generations of the target diaspora to maintain Lithuanian identity and the Lithuanian language. Also, the paper is exploring the reasons that encouraged specific decisions and behavior of the target diaspora. The research material was 38 qualitative semi-structured interviews collected in November 2021 during the expedition in Kazakhstan. The interviews were qualitatively analysed using the adapted Bamberg’s (2011) Narrative Practice and Identity Navigation model. The analysis of the case of the diaspora of Lithuanian origin in Kazakhstan revealed that three generations of the diaspora have preserved their Lithuanian ethnic identity and expressed favorable attitudes towards Lithuanianness, Lithuania, and Lithuanians. However, the Lithuanian language, which is not necessarily considered part of the ethnic identity of the target group, was not maintained. It can be said that the second generation does not know the Lithuanian language. However, the third generation shows a more active relationship with the Lithuanian language and wants to learn it. There are various reasons why the Lithuanian language is not being passed down to the next generations, namely: 1) the consequences of social trauma, such as the abandonment of the first generation’s language as a survival strategy; state policies promoting Russification; 2) the formation of mixed families of deportees, 3) conflicts between the first generation and their relatives in Lithuania, the broken contacts reduced the possibilities of communication in Lithuanian; lack of available Lithuanian-speaking individuals to communicate with, as there are no larger Lithuanian communities; 4) the pursuit of economic prosperity and integration, particularly for those who voluntarily migrated to Kazakhstan, etc.Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kazachstano lietuvių kilmės diasporą, jos saitus su etnine lietuvio tapatybe ir lietuvių kalba. Tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, kokias lietuviškos tapatybės ir lietuvių kalbos išlaikymo strategijas rinkosi kelios Kazachstano diasporos kartos ir kokios priežastys skatino konkrečius sprendimus. Tiriamoji medžiaga – 38 kokybiniai pusiau struktūruoti interviu, surinkti 2021 m. lapkritį ekspedicijoje Kazachstane, kurioje dalyvavo LMT remiamo projekto „Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ tyrėjų grupė. Atliekant kokybinę interviu analizę pasitelkta Michaelio Bambergo (2011) naratyvinės praktikos prieiga. Duomenų analizė atskleidė, kad trys diasporos kartos išlaikė savo lietuvišką etninę tapatybę ir reiškia palankias nuostatas lietuviškumo, Lietuvos, lietuvių atžvilgiu. Tačiau nebuvo išlaikyta lietuvių kalba, kuri nebūtinai laikoma etninės tapatybės dalimi
Asimetrinė komunikacija: kaip kalbame su gyvūnais ir apie juos?
Full text linkThe emotional bond between pets and their owners is intimate in many cultures, where pets are often regarded as family members or even children. Communication with pet animals is frequently likened to infant/child-centered speech situations (Mattiello et al. 2021: 150). Pet owners commonly employ specific language forms that convey sympathy, empathy, or playfulness. This study aimed to explore the characteristics of pet-directed speech in Lithuanian, utilizing a questionnaire survey conducted through the Google Forms platform.Survey data reveal that women, predominant in this study, often perceive pets, particularly dogs and cats, as family members, bestowing upon them the status of children. This is evidenced by the frequent use of diminutives and onomatopoeia. The profusion of adjectives employed to depict pets supports the assertion that such communication is influenced by anthropomorphism, attributing human-like characteristics to pets. The regular use of diminutives when addressing pets or describing their belongings, such as food and toys, indicates that diminutives serve a pragmatic function. They make the speech act more playful, enabling owners to accomplish their goals in a less formal, friendlier manner, even when discussing less pleasant topics.erbalinės komunikacijos požiūriu suaugusiųjų bendravimas dažniausiai suvokiamas kaip prototipiškai simetriškas. Gyvūnams skirta kalba, kaip ir kūdikiams ar mažiems vaikams skirta kalba, apibūdinama asimetrinės komunikacijos terminu. Šiame straipsnyje siekiama aptarti verbalinės komunikacijos elementus situacijose, kai kalbama su gyvūnais arba apie juos. Tyrimas atskleidė, kad lietuviai, bendraudami su augintiniais, vartoja daug deminutyvų ir garsažodžių, o kalbėdami apie savo gyvūnus juos apibūdina labai įvairiais būdvardžiais. Apklausos duomenys rodo, kad moterys (jų apklausta daugiausia) linkusios naminius gyvūnus, ypač šunis ir kates, prilyginti šeimos nariams, suteikti jiems vaiko statusą. Gausūs augintinių apibūdinimai rodo, kad tokiam bendravimui būdingas antropomorfizmas, nes gyvūnams priskiriamos žmogaus savybės. Dažnai vartojamų deminutyvų pragmatinės reikšmės leidžia šeimininkams kalbėjimo su augintiniu aktą paversti žaismingesniu ir pasiekti savo tikslus mažiau formaliu, draugiškesniu būdu, net jei kalbama apie ne tokius malonius dalykus
Įkūnijimas ir bendrystės jausmas kalbų mokymosi nuotoliniu būdu kontekstuose
Full text linkThis paper studies how embodiment is realised in distance and online language learning. Eleven students from the University of Helsinki Language Centre participated in the study. The interviews conducted were thematic, and the research question was as follow: How is embodiment evident in students’ narratives about online language learning? I apply nexus analysis (Scollon & Scollon 2004, 2007, 2009) as the analytical method of this study. Focusing on the connections between narratives of historical bodies and language learning in online contexts, four distinct discourses emerged in the data: 1) the lack of embodiment; 2) embodiment as a matter of power; 3) private, safety-giving embodiment; and 4) embodiment in relation to the material and social world.Šiame darbe nagrinėjama, kaip įkūnijimas ir bendrystės jausmas realizuojami mokantis kalbų nuotoliniu būdu. Tyrime dalyvavo vienuolika studentų iš Helsinkio universiteto Kalbų centro. Duomenys buvo surinkti teminių interviu būdu, o analizėje buvo keliami šie tyrimo klausimai: 1) kaip įkūnijimas pasireiškia mokinių pasakojimuose apie kalbų mokymąsi internetu?, 2) kaip įkūnijimas ir bendrystės jausmas yra susiję nuotoliniame mokyme? Šio tyrimo analitinė prieiga paremta ryšių analize (angl. nexus analysis) (Scollon & Scollon 2004, 2007, 2009). Išanalizavus sąsajas tarp istorinių kūnų naratyvų ir kalbos mokymosi nuotoliu būdu kontekstų, tyrimo duomenyse išryškėjo keturi vytraujantys diskursai: 1) įkūnijimo poreikis; 2) įkūnijimo sąsajos su kalbėtojo galia; 3) privatus, saugumą suteikiantis įkūnijimas ir 4) įsikūnijimas materialaus bei socialinio pasaulio atžvilgiu
Lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai – atvejo aprašymas
Full text linkThe research is devised as a case study focused on the study course “Easy Language for Social Inclusion” developed within the ERASMUS+ project “Promoting Easy-to-Read Language for Social Inclusion/PERLSI”. The discussion is contextualized within a broader discourse on the training opportunities available for translators in the project countries (Latvia, Lithuania, and Slovenia). The macro-level of analysis introduces the socio-political frame of discourse on inclusion and information accessibility. The meso-level discussion evolves around the Easy language translator’s profile, based on the best practice offered by German scholars (Maaß and Rink 2020) and the immediate experience acquired during the project. Micro-level analysis offers insights into the course syllabus, the study materials developed to ensure the acquisition of knowledge, skills, and competencies necessary for reducing cognitive load at lexical, syntactic, and textual levels as well as the visual language of the text. Straipsnis „Lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai – atvejo aprašymas“ sukurtas kaip atvejo analizė, kurios centre yra studijų kursas „Lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“. Kursas parengtas pagal ERASMUS+ projektą „Lengvai suprantamos kalbos skatinimas socialinei įtraukčiai“. Diskusijos kontekstas sukurtas platesniame diskurse apžvelgiant intralingvistinio vertimo mokymo galimybes vertėjams projekto valstybėse (Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje). Darbo tikslas yra retrospektyviai įvertinti kurso kokybę atsižvelgiant į tai, kad jis buvo parengtas siekiant pasiūlyti visapusišką įtraukiančios visuomenės, prieinamos informacijos bei lengvai suprantamos kalbos koncepcijų įvadą ir tokiu būdu ugdyti intralingvistinio vertimo sugebėjimus, reikalingus kognityviniam krūviui tiksliniame tekste mažinti. Atitinkamai analizės makrolygmeniu atskleidžiamas įtraukimo ir informacijos prieinamumo diskurso sociopolitinis rėmas bei lengvai suprantamos kalbos galutinių vartotojų svarba nustatant vertimo strategijas ir vertinant atliktus vertimus. Diskusijos viduriniu lygmeniu apžvelgiamas vokiečių akademikų siūlomas lengvai suprantamos kalbos vertėjo profilis (Maaß and Rink 2020) ir per minėtą projektą įgyta tiesioginė patirtis. Mikrolygmens analizė siūlo susipažinti su kurso planu ir mokomąja medžiaga, kuri sukurta taip, kad teiktų žinių, įgūdžių ir sugebėjimų, reikalingų kognityviniam krūviui mažinti leksiniu, sintaksiniu ir teksto rengimo lygmeniu bei teksto vizualiniam įforminimui. Kurso pabaigoje atliktos apklausos analizė leidžia tyrinėti galimybes skatinti lengvai suprantamos kalbos vertėjo profilio suvokimą ir atpažįstamumą. Numatyta, kad kursas tobulins žurnalistų, socialinių darbuotojų, mokytojų, vertėjų ir ryšių su visuomene specialistų darbą
Vengrų kalbos konsultacijų tarnyba: konsultacijos kalbiniais klausimais ir kalbų vadyba
Full text linkApplying the framework of Language Management Theory, the paper explores how language consulting services may be involved in the management of various language problems experienced by speakers. Focusing on the discourse-shaping activity of everyday speakers, Language Management Theory is a comprehensive theoretical framework aimed at the detection, analysis and treatment of linguistic and communicative problems. One viable path toward solving language problems is for language users to contact a language consulting service. The paper shows how the Language Consulting Service of the HUN-REN Hungarian Research Centre for Linguistics applies problem-management practices to the spelling and language use problems of inquirers. The practice of institutional language consulting provides a bridge between simple and organised language management processes, and between the micro and macro levels of management. In today’s complex linguistic context, which promotes linguistic diversity, the role of language consulting services is primarily to provide a data-driven and discursive approach to language problems, working closely with the language users themselves.Šiame straipsnyje, pasitelkiant kalbų vadybos teorijos prieigą, nagrinėjama, kaip kalbinių konsultacijų paslauga gali pasitarnauti sprendžiant įvairių kalbėtojų patiriamus kalbinius iššūkius. Kalbų vadybos teorija, orientuota į kasdienį kalbėtojų diskursą kuriančią veiklą, yra visapusiška teorinė sistema, skirta kalbinėms ir komunikacinėms problemoms nustatyti, analizuoti ir spręsti. Vienas iš galimų būdų sprendžiant kalbines problemas yra kalbos vartotojų kreipimasis į Vengrų kalbos konsultacijų tarnybą. Straipsnyje aptariama, kokią Vengrijos kalbotyros tyrimų centro Kalbos konsultacijų tarnyba taiko problemų valdymo praktiką besikreipiančių asmenų rašybos ir kalbos vartojimo problemoms spręsti. Institucinė kalbinių konsultacijų praktika yra tiltas tarp natūralių ir koordinuotų kalbos valdymo procesų bei tarp mikrolygmens ir makrolygmens vadybos. Šiandienis sudėtingas kalbinis kontekstas skatina kalbinę įvairovę, tad kalbinių konsultacijų paslaugos vaidmuo pirmiausia yra teikti duomenimis pagrįstą ir diskursyviu požiūriu į kalbinius iššūkius paremtą pagalbą, glaudžiai bendradarbiaujant su pačiais kalbos vartotojais
Frederiko H. Bissingerio (2021) knygos "Family Language Policies and Immigrant Language Maintenance. Lithuanian in Sweden" recenzija
No full textElektroninio prancūzų kaip užsienio kalbos mokinių tekstyno kūrimas
Full text linkAccording to research findings, learner corpora can have many functions in the field of Applied Linguistics. This was the thinking behind the creation of the KPG Learner Corpus of French1. This interlanguage corpus is comprised of written productions in French obtained from Greek-speaking learners/users of French who participated in the differentiated and graded certification examinations for the National Foreign Language Exam System (Κρατικό Πιστοποιητικό Γλωσσομάθειας, ΚΠΓ) in Greece. It is an ongoing project, which, in its present form, is comprised of 630 written productions of Levels A, B and C (165 000 words) covering a period of two years (2018-2019). As regards its potential applicability and value, useful observations could bring to the fore choices, problems and errors relating to the learners’ interlanguage.Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, jog mokinių tekstynai gali atlikti daugybę funkcijų taikomosios lingvistikos srityje. Būtent tokia nuostata buvo remtasi kuriant KPG prancūzų kalbos mokinių tekstyną (angl. KPG Learner Corpus of French). Šį tekstyną sudaro rašytiniai tekstai prancūzų kalba, surinkti iš graikiškai kalbančių prancūzų kalbos besimokančiųjų ir (arba) vartotojų, dalyvavusių diferencijuotuose ir įvertintuose Nacionalinės užsienio kalbų egzaminų sistemos (Κρατικό Πιστοποιητικό Γλωσσομάθειας, ΚΠΓ) sertifikavimo egzaminuose Graikijoje. Tai tęstinis projektas, kurio metu surinktą duomenų bazę šiuo metu sudaro 630 A, B ir C lygių rašto darbų (iš viso 165 000 žodžių). Tekstynas apima dvejų metų laikotarpį (2018–2019 m.). Šiuo tekstynu paremti tyrimai gali atskleisti mokinių kalbai būdingas vartosenos tendencijas, sunkumus ir tipines klaidas, kas gali būti vertinga prancūzų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo praktikoje