Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Jaunų lietuvių kilmės argentiniečių motyvacija mokytis lietuvių kalbos
Full text linkThis paper describes a study that aims to answer the questions: what factors might encourage young Argentinians of Lithuanian origin to learn the Lithuanian language? What are the linguistic attitudes and opinions about Lithuania of young Argentinians of Lithuanian origin? What is their ethnic identity? The research analyzed the responses of 33 Argentinians of Lithuanian origin living in Lithuania and Argentina to a sociolinguistic form, a motivation questionnaire, and 5 semi-structured qualitative interviews with young Argentinians of Lithuanian origin living in Lithuania and Argentina. Descriptive statistics, qualitative analysis, and thematic analysis methods. The results of the data analysis show that the motivation of the research group to learn Lithuanian is quite strong. The research participants are most strongly motivated to learn Lithuanian by their positive attitudes towards the Lithuanian language, Lithuanians, and Lithuania and the weakest by the motivation of the ought-to L2 self. The regression analysis carried out in the study revealed that the motivation of the ought-to L2 self is stronger in the respondents living in Lithuania than in the participants of the research, who are living in Argentina. The older respondents and respondents who have lived in Lithuania for a longer time attitudes towards the Lithuanian language, Lithuanians, and Lithuania are less positive than among the younger respondents and respondents who have lived in Lithuania for a shorter time. Respondents who declared a stronger identity of Lithuanian have a stronger motivation to learn Lithuanian.Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – atsakyti į klausimus, kokie veiksniai skatina jaunus lietuvių kilmės argentiniečius mokytis lietuvių kalbos, kokios tiriamosios grupės kalbinės nuostatos, nuomonė apie Lietuvą, kokia jų etninė tapatybė. Tyrime analizuotos 33 respondentų sociolingvistinės anketos ir motyvacijos klausimyno atliktys bei 5 kokybiniai pusiau struktūruoti interviu su jaunais lietuvių kilmės argentiniečiais. Kiekybinių duomenų analizė atlikta taikant aprašomosios ir išvadų statistikos metodus, o kokybiniams interviu pasitelktas teminės analizės metodas
Ar terminai „kūrybinė apskaita“ ir / ar „pelno valdymas“ tinkami įvardyti manipuliacijų apskaitos informacija reiškinį?
Full text linkThe paper examines the essence of the phenomenon of manipulation of accounting information and the appropriateness of the terms “creative accounting” and “earnings management” to refer to it, and whether terms contribute to the misperception of this phenomenon. The aim of the study is to evaluate the impact of the terms “creative accounting” and “earnings management” used in the Lithuanian scientific and professional literature on the perception of the phenomenon of manipulations of accounting information. The study was carried out using an expert evaluation method. The results showed that the phenomenon of manipulations of accounting information was perceived by the experts as having a negative impact on accounting and accounting outcomes. However, when evaluating the terms used to describe this phenomenon, the experts pointed out that they have positive connotations. As the terms do not reflect the essence of the phenomenon being assessed, it is proposed to discontinue the use of these terms. Experts consider that the most appropriate term for this type of manipulations is “manipulative accounting”.Straipsnyje nagrinėjama manipuliacijų apskaitos informacija reiškinio esmė ir jam įvardyti vartojamų terminų „kūrybinė apskaita“ ir „pelno valdymas“ tinkamumo problema; sprendžiamas klausimas, ar vartojami terminai turi įtakos klaidingam šio reiškinio suvokimui. Tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių mokslinėje ir profesinėje literatūroje vartojamų terminų „kūrybinė apskaita“ ir „pelno valdymas“ daromą įtaką suvokiant manipuliacijų apskaitos informacija reiškinio esmę. Tyrimui atlikti buvo taikomas ekspertinio vertinimo metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad manipuliacijų apskaitos informacija reiškinį ekspertai įvertino kaip neigiamą, darantį neigiamą įtaką apskaitai ir apskaitos rezultatams. Tačiau, vertindami terminus, taikomus apibūdinti šį reiškinį, ekspertai nurodė, kad jie turi teigiamą konotaciją. Kadangi terminai neatspindi vertinamo reiškinio esmės, siūloma šių terminų atsisakyti. Ekspertų manymu, tokio pobūdžio manipuliacijoms apskaitos informacija įvardyti tinkamiausias terminas yra „manipuliacinė apskaita“
Jaunų latvių anglų kalbos vartojimas: daugiakalbės tapatybės ir kalbos dominavimo tyrimas
Full text linkThis paper examines the effects of virtual communication on language use among Latvian students aged 13-25, aiming to investigate whether language proficiency, language attitudes and identity construction are mediated by language dominance and global trends foregrounded by the dominant use of English on social media. The research material consists of 1) Bilingual Language Profile (Birdsong et al. 2012), a questionnaire that targets a variety of sociolinguistic factors and assesses language dominance; 2) a questionnaire on language use across various domains as well as language ideologies. The questionnaire results indicate Latvian language dominance in terms of language history and active use, but English is regarded as a beneficial language and used as a receptive language in entertainment and with peers. The findings of the study suggest English is associated with a multilingual identity, however, this does not seem to impact the expression of adolescents’ national identity.Šiame straipsnyje tiriamas 13–25 m. amžiaus Latvijos moksleivių bei studentų virtualus bendravimas skirtingomis kalbomis ir siekiama išsiaiškinti, ar jų kalbines nuostatas bei tapatybės kūrimąsi veikia socialiniuose tinkluose dominuojanti anglų kalba. Tyrime naudoti dviejų apklausų, kuriose dalyvavo 409 respondentai, rezultatai. Pirmoji apklausa buvo skirta respondentų kalbiniams profiliams sudaryti ir jų mokamų bei vartojamų kalbų dominavimui įvertinti. Antroje apklausoje dėmesys skirtas kalbų vartojimui skirtinguose domenuose ir kalbinėms ideologijoms. Rezultatų dalyje pateikiama bendra vyraujančių kalbinių nuostatų dėl anglų ir latvių kalbų apžvalga, taip pat išskiriamos sritys, kuriose latvių kalba išlaikė arba prarado dominavimą, ir nurodomos galimos įvykusių pokyčių priežastys. Kalbos dominavimo apklausos rezultatai rodo, kad latvių kalba išlieka dominuojanti daugumai respondentų, tačiau dėl kalbos mokėjimo ir kalbinių nuostatų pasakytina, kad rezultatai tarp anglų ir latvių kalbų smarkiai nesiskiria. Paaiškėjo, kad anglų kalba matoma kaip paranki neoficialioje aplinkoje – kaip priemonė pramogauti internete ir bendrauti su bendraamžiais. Anglų kalba jaunimo nelaikoma latvių kalbos pakaitalu, yra siejama su dvikalbe kalbine tapatybe, bet tai neveikia tautinės jų tapatybės
Daiktavardžio neapykanta ir su juo semantiškai susijusių žodžių valentingumas dabartinėje lietuvių kalboje
Full text linkUsing methods of interpretation, descriptive analysis, grammatical analysis, semantic and lexical analysis, 657 sentences containing different forms of the noun neapykanta drawn from the Corpus of Contemporary Lithuanian Language were analysed. The research showed that the syntactic valency of the noun neapykanta differs significantly from that of the verb nekęsti. Specifically, the nominative and genitive cases governed by the verb nekęsti are replaced by the genitive and dative cases governed by the noun neapykanta.The findings indicate that the valency of neapykanta is influenced by the semantics and grammar of nouns within its minimal semantic field. For example, neapykanta, like priešiškumas, nemeilė, and netolerancija, requires a genitive and/or dative actant. Similar to priešiškumas and netolerancija, neapykanta can take a construction with atžvilgiu instead of the dative, and, like nemeilė and netolerancija, it can govern the genitive. Furthermore, like the verb nekęsti, neapykanta can govern a subordinate clause and a prepositional phrase with dėl. It can also, like priešiškumas and netolerancija, co-occur with an adjective that indicates the cause of hatred or construction with dėl, similar to the verb nekęsti. Additionally, neapykanta, like priešiškumas, nemeilė, and netolerancija, can emphasize the fact that sometimes the feeling is mutual. This is expressed by reciprocal anaphora (vienas kitam), constructions such as tarp + genitive or genitive and genitive, and adjectives abipusė, savitarpio, (genitive) tarpusavio.When the noun neapykanta is in agreement with a dative beneficient, it expresses an emotional relationship between two beings. However, it describes a person᾽s attitude towards an object or a concept, neapykanta agrees with the dative contentive. When a hateful person is mentioned or emphasized in a sentence, the noun neapykanta agrees with the genitive percipient. Hence, the noun neapykanta has the same semantic valency as the verb nekęsti and other nouns within its minimal semantic field.As is known, the verb nekęsti requires an agent, which can be either a person or a living thing. However, the collected examples of neapykanta show that the feeling of hatred is unique to humans (just like nemeilė and netolerancija). Nonetheless, hatred can be directed towards anything: people, animate and inanimate objects, or abstracts concepts.Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – daiktavardis neapykanta. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno medžiaga buvo siekta nustatyti šio žodžio junglumą sintaksiniu, semantiniu ir leksiniu aspektais. Tyrimas parodė, kokią įtaką neapykantos valentingumui daro kitų daiktavardžių (t. y. priešiškumas, nemeilė ir netolerancija) iš jo minimalaus semantinio lauko semantika ir gramatika, kokias veiksmažodžio nekęsti valentingumo savybes daiktavardis neapykanta išlaiko. Paaiškėjo, kad sintaksinis daiktavardžio neapykanta valentingumas sutampa su sintaksiniu daiktavardžių iš jo minimalaus semantinio lauko valentingumu ir skiriasi nuo sintaksinio veiksmažodžio nekęsti valentingumo. Semantinis daiktavardžio neapykanta valentingumas sutampa su semantiniu veiksmažodžio nekęsti ir daiktavardžių iš jo minimalaus semantinio lauko valentingumu. Leksinis daiktavardžio neapykanta valentingumas minimaliai skiriasi nuo leksinio veiksmažodžio nekęsti valentingumo
Vengrų kalbos akuzatyvo mokymas švedų kalbos gimtakalbiams: problemos ir sprendimai
Full text linkThe accusative case has a widespread use in Hungarian, as it marks direct objects, and it is also used to form certain types of adverbials. In standard Swedish, nouns used as direct objects are never marked, and expressing the direct object function is linked to invariant structural positions in sentences, while traces of (formal and functional) accusative remain in active usage for personal pronouns only. Besides, the Hungarian accusative usually causes extra difficulties for Swedish native speakers because of the resemblance of the Hungarian accusative suffix ‑(V)t and the Swedish suffixed definite article ‑(e)t for neuter nouns in singular.The paper demonstrates different types of mistakes made by Swedish university students learning Hungarian, comparing their difficulties to those of other students having Danish, Norwegian, Icelandic or Finnish as mother-tongue. A similar issue concerning accusative in the South Saami language is presented as well. The paper also discusses how the Hungarian accusative can be effectively introduced to Swedish learners.Šiame darbe aptariamos klaidos, būdingos vengrų kalbos akuzatyvo formų besimokantiems vieno Švedijos universiteto studentams. Akuzatyvo linksnis plačiai vartojamas vengrų kalboje tiesioginiams papildiniams žymėti ir tam tikrų tipų prieveiksmiams sudaryti. Šiuolaikinėje bendrinėje švedų kalboje daiktavardžiai, vartojami kaip tiesioginiai papildiniai, užima nekintamą vietą sintaksinėse struktūrose, bet nėra žymimi galūnėmis. Švedų kalboje (formalaus ir funkcinio) akuzatyvo formos vartojamos tik su asmeniniais įvardžiais. Šie kalbiniai faktai ir tipologiniai skirtumai lemia tam tikrus sunkumus švedų gimtakalbiams mokantis vengrų kalbos akuzatyvo. Aptariami sunkumai yra panašūs į tuos, kuriuos patiria ir kitų (pavyzdžiui, anglų, olandų, prancūzų, ispanų) kalbų gimtakalbiai. Vis dėlto priežastis, kodėl vengrų akuzatyvas dažnai sukelia papildomų sunkumų švedų (iš dalies ir danų arba norvegų) kalbos kalbėtojams, yra kita. Akuzatyvo priesaga vengrų kalboje yra -(V)t. Švedų (taip pat ir danų bei norvegų) kalboje -(e)t yra labai dažnai vartojama priesaga – tai vadinamasis priesaginis apibrėžiamasis artikelis, žymintis vienaskaitos niekatrosios giminės daiktavardžių apibrėžtumą. Švediškai kalbantys studentai itin dažnai tapatina šią švedų kalbos galūnę su vengrų kalbos akuzatyvo priesaga ir todėl vengrų akuzatyvą vartoja net ir su apibrėžtais subjektais. Be to, daugelis mokinių akuzatyvą vartoja su tiesioginiais papildiniais tik tada, kai jie yra apibrėžti. Straipsnyje pateikiami tipiniai įvairius klaidų tipus iliustruojantys pavyzdžiai, surinkti iš vengrų kalbos besimokančių švedų studentų rašto darbų Upsalos universitete. Problemos, su kuriomis susiduria švedai, taip pat lyginamos su kitų studentų, kurių gimtoji kalba yra danų, norvegų, islandų ar suomių. Taip pat pristatoma akuzatyvo linksnio vartosena pietų samių kalboje. Straipsnyje aptariama, kaip švedams galima tinkamai paaiškinti vengrų kalbos akuzatyvą
Automatinis kalbos dalių žymėjimas (POS) Tartu estų anglų kalbos mokinių tekstyne: mokinių klaidų poveikis CLAWS7 įrankio tikslumui
Full text linkThe present paper, which is a continuation of Tammekänd and Torn-Leesik’s (2022) study, aims to examine how learner errors affect the CLAWS7 tagger’s automated assignment of part-of-speech (POS) tags to a sample of 24,812 words of the Tartu Corpus of Estonian Learner English (TCELE). Learner errors causing tagging errors in the sample were identified, based on which a working error taxonomy was created. The POS-tagged and error-tagged samples were collated and compared to map correlations between learner and tagging errors. Error groups that correlated with significantly increased rates of tagging errors were identified. Possible reasons were suggested to account for the impact of learner errors on the tagger’s performance. The CLAWS7 tagger misanalysed only 2.8% of forms representing learners’ language errors but assigned wrong tags to every fifth spelling error (22%).Pagrindinis šio darbo, kuris yra Tammekändos ir Torn-Leesikos (2022) tyrimo tęsinys, tikslas buvo ištirti mokinių klaidų įtaką automatizuotam kalbos dalių (POS) žymų priskyrimui naudojant CLAWS7 įrankį. Tyrimas paremtas 24 812 žodžių imtimi; duomenys surinkti iš Tartu estų anglų kalbos mokinių tekstyno (TCELE). Duomenims anotuoti buvo naudojamas CLAWS7 žymų rinkinys, kurį sudaro 137 žodžių žymės. Siekiant įvertinti mokinių klaidų įtaką anotavimo tikslumui, detalesnei analizei buvo atrinkti atvejai, kai mokinio klaidos sutapo su automatinio žymėjimo klaidomis šio tyrimo imtyje. Remiantis tyrime nustatytomis klaidomis, sukurta klaidų taksonomija ir klaidų tipų, turinčių įtakos anotavimo rezultatams, klasifikavimo ir analizės sistema. Siekiant ištirti ryšį tarp besimokančiojo klaidų ir automatinio anotavimo klaidų, automatinio žymėjimo klaidos sistemingai lygintos su mokinių klaidomis, o tai padėjo nustatyti sąsajas ir dėsningumus šiuose dviejuose duomenų rinkiniuose. Kitaip tariant, tyrime buvo siekiama nustatyti klaidų tipus, kurie gali turėti ženklios įtakos automatinio anotavimo klaidoms. Nurodytos galimos priežastys, paaiškinančios tyrime pastebėtą mokinių kalbos klaidų poveikį anotavimo įrankio tikslumui. Taip pat darbe bandyta paaiškinti pagrindinius veiksnius, galimai lėmusius automatinio kalbos dalių žymėjimo klaidas, susijusias su tekste esančiomis mokinių klaidomis.Tyrimo rezultatai rodo, kad mokinių kalbos klaidų nulemtos CLAWS7 įrankio klaidos sudaro vos 2,8 % visų atvejų. Tačiau rašybos klaidos daro kur kas didesnį poveikį anotavimo tikslumui – įrankis priskyrė neteisingas žymas net 22 % tokių klaidų. Taigi atliktas darbas atskleidė, jog apskritai mokinių klaidos neturi didelės įtakos CLAWS7 įrankio tikslumui, tačiau rašybos klaidos – turi
Estų kalbos planavimo rekomendacijos dėl žodžių reikšmių – pagrįstos ir būtinos, ar ne?
Full text linkOn the example of Estonian language planning, this research paper explores whether it is justified and necessary to give recommendations for the meanings of words. The focus is on the general language. Technical language is out of the scope of this research. First, a brief overview of the history of Estonian language planning and the development of Standard Estonian, as well as the current situation is provided. Then the paper focuses on recent research on the meanings of words in Estonian. The purpose was to revise the recommendations for the meanings of words by Estonian language planning. The research is based on the common approaches in Estonian linguistics today – the usage-based linguistics and corpus linguistics. The paper argues that recommendations by language planning for the meanings of words are not justified nor necessary in the general language, even if some explanations on the choice of words are relevant (e.g., for offensive words).Remiantis estų kalbos planavimo pavyzdžiu, šiame moksliniame darbe nagrinėjama, ar yra pagrindo ir būtinybė teikti rekomendacijas dėl žodžių reikšmių. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendrajai kalbai, nesigilinama į dalykines kalbas ar techninę kalbą. Pirmiausia trumpai apžvelgiama estų kalbos planavimo ir estų bendrinės kalbos raidos istorija bei esama situacija. Toliau dėmesys skiriamas naujausiems estų kalbos žodžių reikšmių tyrimams. Šio darbo tikslas yra peržiūrėti estų kalbos planavimo rekomendacijas dėl žodžių reikšmių. Tyrimas grindžiamas šiuo metu estų kalbotyroje įsitvirtinusiomis teorinėmis prieigomis – vartosena grįsta kalbotyra ir tekstynų lingvistika. Straipsnyje teigiama, kad kalbos planavimo rekomendacijos dėl žodžių reikšmių nėra nei pagrįstos, nei būtinos bendrinėje kalboje, net jei kai kurie paaiškinimai dėl žodžių pasirinkimo gali būti svarbūs (pvz., kai aiškinami įžeidžiantys žodžiai)
Ką lemia asimetrija: turkų kalbos kreipiniai bendraujant su naminiais gyvūnais, kūdikiais ir vaikais
Full text linkTerms of address in Turkish spontaneous pet-, infant-, and child-directed speech were compared in terms of the proportion of diminutive and hypocoristic morphemes attached to various types of bases. The goal of the study was to see whether there was any difference in their distribution in different addressee groups that could be attributed to the asymmetrical communication in pet-directed speech. The results showed that, in Turkish, a language poor in diminutives and hypocoristics, the asymmetry is not observed in the distribution of diminutive and hypocoristic forms. It is observed, however, in the morphopragmatic expression of endearment in general that included the possessive morphology, which seemed to be an alternative form used instead of diminutives and hypocoristics or along with them.Šiame tyrime turkų kalbos kreipiniai, vartojami spontaniškai kalbant su augintiniais, kūdikiais ir vaikais, buvo lyginami pagal mažybinių ir hipokoristinių morfemų, pridedamų prie įvairių tipų kamienų, dažnumą. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar skirtingų kreipinių formų pasiskirstymą lemia adresatų grupė bei asimetriškas bendravimas, būdingas kalbant ir su naminiais gyvūnais. Rezultatai parodė, kad turkų kalboje, kurioje yra itin ribota deminutyvų ir hipokoristikos raiška, asimetrija neturi įtakos mažybinių ir hipokoristinių formų pasiskirstymui. Tačiau ji lemia bendrąją morfopragmatinę malonybinę raišką, kuri apima posesyvines morfologines konstrukcijas, vartojamas vietoj deminutyvų ir hipokoristikos arba kartu su jais
Kodėl svarbios neasmenuojamosios formos: Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono veiksmažodžių tyrimas
Full text linkFrom the corpus data, we observe that in the real language usage, the particular verb does not appear in all theoretically possible finite and infinite verb forms in the morphologically rich Lithuanian but is used in those forms which are relevant for the verb patterning. On the one hand, by teaching vocabulary, is it important to represent lexis in these relevant forms – frequently used forms, and, on the other hand, in grammar teaching, there is a need to provide learners with appropriate vocabulary, e.g., by teaching infinite forms, to use verbs, in the usage of which, these forms are relevant and frequent.In this paper, we provide language teaching practitioners with the data about the frequently used Lithuanian verbs and show which of them and how often appear in infinite forms (participles in passive and active voice, adverbial participles, half participles). As a research data we use 200 verbs from the Lexical Database of Lithuanian Language Usage which was developed on the basis of the written subcorpus of the Pedagogic corpus of Lithuanian. The investigated verbs belong to the frequent vocabulary: in the corpus of approx. 700,000 tokens, these verbs are used 100 times (and above). First, we analysed, which verbs appear in infinite forms, second, we checked whether frequent and typical infinite forms are included into corpus pattern(s) of these particular verbs, and if there is a link between the infinite form and a particular meaning of the verb.All verbs (except of three verbs with no infinite forms) were included into one of three groups: 1) 11 verbs which occur in the infinite forms frequently (more than 50% of all forms – finite and infinite) and, accordingly, typical; 2) 117 verbs with the infinite forms making up from 10 to 50%; 3) 69 verbs, with the infinite forms making up less than 10% of all verb forms. Interestingly, the verbs of the first group, usually have only one infinite form, e.g., participle in passive voice which makes up more than 50% of all forms of verb. These cases are also frequently observed in the second verb group. Thus, if the verb tends to be used in infinite forms, it is important to know which infinite form is relevant to that particular verb.In the Lexical Database of Lithuanian Language Usage, lexical and grammatical patterning of the word is represented in the form of corpus patterns. In this study, we showed the interrelation between the frequently used infinite forms of the verb and its corpus patterns (also, corpus patterns related to particular meaning of the polysemous verb). We can expect various applications of the provided data in the Lithuanian as a foreign language teaching: the provided data about the verbs typical and frequent in infinite forms and the corpus patterns including these infinite forms can be used for building vocabulary training as well as for developing grammar exercises.Tekstynų duomenys rodo, kad visų galimų veiksmažodžio asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų įvairovė nėra svarbi. Todėl, mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios leksikos, svarbu mokyti konkretaus veiksmažodžio vartosenai svarbių formų – dažnų formų, o mokant gramatinių formų, svarbu jas susieti su reikalinga leksika. Šiame straipsnyje aprašytame tyrime sukaupta medžiaga apie dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius, kurių vartosenoje svarbią dalį užima neasmenuojamosios formos: veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviai, padalyviai, pusdalyviai. Tyrimo šaltinis yra Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas, sudarytas Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno pagrindu. Tiriamoji medžiaga yra 200 veiksmažodžių, kurie minėtame tekstyne pavartoti 100 ar daugiau kartų. Nustatyta, kuriems veiksmažodžiams ir kokios neasmenuojamosios formos yra būdingos; parodyta, kad jeigu tam tikra neasmenuojamoji forma yra svarbi veiksmažodžio vartosenai, tai ji bus ne tik dažna (palyginti su visomis to veiksmažodžio formomis), bet ir įeis į to veiksmažodžio vartosenos modelius (jie rodo žodžiui būdingą leksinę ir gramatinę aplinką), kai kuriais atvejais bus susijusi tik su viena kuria reikšme