Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Būdingųjų vilniečių tarties bruožų beieškant: 25–35 metų vilniečių balsių trumpinimo polinkiai
Get PDFThe article discusses the question of Vilnius variant exclusivity and covers one fragment of Vilnius as a complex microcosm: exclusivity of Vilnius variant is examined by analysing spontaneous speech among Vilnians aged 25–35. Empirical research units are variants of phonological variables /i·/ and /u·/ in unstressed positions. Applying two different research methods – one based on hearing (auditory) and an instrumental one – the parameter of duration of these long vowels was evaluated in the spontaneous speech of the interviewed Vilnians aged 25-35. The results of the auditory research and instrumental examination (instrumental checks of almost 800 variants of phonological variables /i·/ and /u·/ in unstressed positions and 384 variants in stressed positions have been carried out) demonstrate that shortened variants of variables /i·/ and /u·/ in unstressed positions are characteristic of the language of the research group. Unstressed variants of the variables under investigation cover the duration continuum range between 60 and 80 milliseconds. Duration range of the variants of variables /i·/ and /u·/ in stressed positions starts at approx. 90 ms. Duration data of variants /i·/ and /u·/ in stressed and unstressed positions was correlated and this correlation reveals that duration areas of these variants almost overlap. Transitional zone is between ~80 and 90 ms. Quantitative reduction is very apparent so it is possible to make an assumption that this tendency reflects this particular peculiarity of the language specific to Vilnians. However, it is essential to state that even after shortened variants of variables /i·/ and /u·/ in unstressed positions are present in the speech of people belonging to different generations or having different sociolinguistic portraits, this characteristic cannot be considered as a distinctive characterization of Vilnius language (Vilnius variant). Distinguishing features in variability analysis cannot be at the same time primary, i. e. distinctive, as well as tertiary, i. e. denoting, characteristic. In this research this would be the case. The value of tertiary features is characteristic of quantitative (shortened) variants of variables /i·/ and /u·/ in some dialects. Therefore, methodologically it is not accurate to evaluate vowel shortening tendency of Vilnians as distinctive characteristics specific to the people of Vilnius. These features are characteristic, but they do not have a clear single-plan dividing power.Svarstant Vilniaus varianto išskirtinumo klausimą, aprėpiamas vienas Vilniaus kaip sudėtingo mikrokosmoso fragmentas: Vilniaus varianto išskirtinumas tikrinamas tiriant 25–35 metų amžiaus vilniečių spontanišką kalbą. Empiriniai tyrimo vienetai yra fonologinių kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantai. Fonologiniai variantai tirti dviem būdais: audiciniu, t. y. klausa paremtu, ir instrumentiniu (nagrinėjant spektrogramas). Taikant klausa paremtą ir instrumentinį tyrimo metodus, 25–35 m. vilniečių interviu spontaniškoje kalboje vertintas šių ilgųjų balsių trukmės parametras.Atlikto audicinio tyrimo ir instrumentinės patikros (patikrinta beveik 800 kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantų ir 384 kirčiuotose pozicijose variantų) rezultatai rodo, kad tirtosios grupės vilniečių kalbai būdingi patrumpintieji kintamųjų /i•/ ir /u•/ nekirčiuotose pozicijose variantai. Nekirčiuoti tiriamų kintamųjų variantai išsitenka trukmės kontinuumo atkarpoje tarp 60–80 milisekundžių. Kintamųjų /i•/ ir /u•/ kirčiuotose pozicijose variantų trukmės erdvė prasideda ties ~90 ms. Koreliuojant kintamųjų /i•/ ir /u•/ kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose variantų trukmės duomenis, išryškėja, kad variantų trukmės zonos beveik susisiekia. Pereiginė zona yra tarp ~80–90 ms. Nekirčiuotose pozicijose konkrečių tiriamųjų realizuojami /i•/ variantai yra patrumpėję mažiausiai 14 proc. ir daugiausiai 49 proc. (vidutinis trumpinimo polinkis yra apie 31 proc.); /u•/ variantai – mažiausiai 7 proc. ir daugiausiai 45 proc. (vidutinis trumpinimo polinkis yra apie 26 proc.). Kiekybės redukcija yra akivaizdi, todėl galima daryti prielaidą, kad ši tendencija atspindi vilniečių kalbai būdingąjį bruožą. Tačiau esminga yra tai, kad net ir patvirtinus patrumpintuosius variantus tarp kitų kartų, kitokių sociolingvistinių portretų vilniečių, šios charakteristikos nebūtų galima vienareikšmiškai traktuoti kaip skiriamosios Vilniaus kalbos (Vilniaus varianto) charakteristikos. Skiriamosios ypatybės variantiškumo tyrimuose negali būti vienu metu ir pirminės, t. y. atskiriančios, ir tretinės, t. y. tiesiog žyminčios, būdingosios. Tretinių ypatybių vertę kiekybiniai (patrumpinti) kintamųjų /i•/ ir /u•/ variantai turi kai kuriose tarmėse, taigi metodologiškai nėra tikslu vilniečių trumpinimo polinkius vertinti kaip vilniečius išskiriančią charakteristiką. Bruožai yra būdingieji, bet jie neturi aiškios, vieno plano skiriamosios galios
Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas
Get PDFIt is not enough just to describe the distribution of linguistic variants in a speech community in order to explain language variation and change in apparent time, it is important to examine what attitudes language users have towards them as well as social meanings attributed to them. To date the social meaning of vowel lengthening as a relevant feature of Vilnius speech has, however, not been studied. In February–March in 2014 speaker evaluation experiment was conducted in two socially and ethnically unmarked schools with Lithuanian as the language of instruction. The schools were ranked in the middle position in the rating of city schools; all of them were located in two socially unmarked boroughs of Vilnius. The experiment aimed at determining the social meanings that vowel lengthening acquires among Vilnius city pupils. A total of 231 senior (9–10) class pupils took part in the study. The experiment has confirmed the hypothesis that vowel lengthening in Vilnius speech is not evaluated ambiguously and has more than one social meaning. It is the articulatory context, in the other words – the cluster of other pronunciation features of a speaker (or stimuli type) that is decisive in which of the meanings is actualized. It has also showed a clear hierarchization of the stimuli types which reveal natural variability of short vowel lengthening in the speech community of Vilnius: 1) Kam+GalLT, 2) Neu, 3) Kam and 4) Kam+GalSL. The study has revealed that if vowel lengthening in the stem of the word and in the inflectional ending occurs in the articulatory context of the speakers of Lithuanian origin, it is perceived as a marker of high social status, power, high professional competence of the speaker as well as representing businessman profession, a speaker who could work as a newsreader, hold leadership positions. Personal traits like „educated“, „wealthy“, „successful“, „managing“, „youthful“, „urban“ and „having a good job“ have mostly been assigned to the latter types of speakers with statistically significant difference. If vowel lengthening occurs in the articulatory context of the speakers of Slavic origin, it is recognized as Slavic and associated with low social status, linked to services and working-class occupations. In addition, all the mentioned personal traits to this type of stimuli have been assigned most rarely by the pupils. Only the stem lengthening articulatory context has been linked to the category of provinciality and this stimuli type representing speakers have been mostly considered to be suitable for service occupations.Šiame straipsnyje pristatomi 2014 m. vasario–kovo mėn. Vilniaus mokyklose atlikto kalbėtojo vertinimo eksperimento rezultatai. Eksperimentas buvo atliekamas kaip pasąmoningųjų nuostatų tyrimas, kai vertintojai nežinojo dalyvaujantys tyrime apie kalbą. Juo tikrinta hipotezė, kad skirtingi kirčiuotų trumpųjų balsių i, u ir i, u + R tipo dvigarsių pirmųjų dėmenų variantai vilniečių kalboje gali turėti skirtingas socialines reikšmes, o kuri iš jų aktualizuojama, priklauso nuo artikuliacinio konteksto, arba, kitaip tariant, nuo kamiene ir galūnėje vartojamų balsių trukmės ir kitų kalbėtojo tarties ypatybių rinkinio.Tyrime dalyvavusiems moksleiviams buvo pateikta vertinti šešiolika garso įrašų iš autentiškų vilniečių pasakojimų, kurie reprezentuoja vilniečių kalbinei bendruomenei būdingą kirčiuotų trumpųjų balsių trukmės variantiškumą ir žymi skirtingus vilnietiško kalbėjimo stilius: 1) neutralųjį, ilginamo kamieno, 3) ilginamų kamieno ir galūnės, 4) ilginamų kamieno ir galūnės ir būdingą kalbėtojams, kuriems slavų kalba yra gimtoji arba viena iš gimtųjų greta lietuvių kalbos. Eksperimentas atskleidė, kad skirtinga balsių trukmė gali diferencijuoti kalbėtojus – žymėti skirtingas asmenines jų savybes ir būti asocijuojama su skirtinga profesine jų veikla
Morfologinio neiginio pragmatika: pejoratyvinis ir eufemistinis priešdėlio non- vartojimas prancūzų kalboje
No full textIn this paper I examine a particular type of morphological negation in French, namely non- prefixation on nominal bases (e.g. non-violence ‘nonviolence’). Drawing on a wide range of authentic examples from the Trésor de la Langue Française informatisé (TLFi), the French literary database Frantext and the internet, I show that although the basic meaning of non- prefixation is negation, the nouns prefixed by non- (abbreviated as [non-N]N) may carry an additional nuance, which can be pejorative or euphemistic; hence the hypothesis defended in this paper that the prefix non- can also serve pragmatic purposes.
After having briefly described the morphological and semantic variety of nominal lexemes which can be the input of non- prefixation, I show that [non-N]N can have three different readings, namely what I call the “complementary” interpretation (e.g. les Italiens et les non-Italiens aiment la cuisine italienne ‘Italians and non-Italians like Italian cuisine’), the “ontological” interpretation (e.g. Toute sa vie durant, Gandhi est demeuré convaincu du bien-fondé de la non-violence ‘For all his life, Gandhi was convinced of the legitimacy of nonviolence’), and the “contrary interpretation” (e.g. Les fleurs, je m’en fiche. Serais-je une non-femme? ‘Flowers, I don’t care! Could I be a nonwoman?). In the second section, I describe the pejorative and euphemistic uses of [non-N]N. The pejorative useshave been noticed by several authors (a.o. Gaatone 1971, 1987, Di Sciullo and Tremblay 1993, 1996 for French, Zimmer 1964, Algeo 1971, Bauer 1983, Horn 1989 for English); I show that these uses arise when the [non-N]N have a contrary interpretation and that they are quite frequent. I also emphasize the importance of the discourse context compared to the semantics of the base noun. Then I address the euphemistic uses of [non-N]N, which are linked to the ontological interpretation, and which are more constrained and thus less frequent; I note that these uses function almost as a politeness device. The fourth section provides an attempt to draw a parallel between certain uses of [non-N]N and the polemic and metalinguistic uses of sentential negation, as they have been described by Ducrot (1980, 1984) and Horn (1985, 1989).Šiame straipsnyje aptariamas ypatingas morfologinio neiginio tipas prancūzų kalboje, t.y. daiktavardžių non- prefiksacija (pvz., non-violence ‘nesmurtas’). Remiantis gausiu pavyzdžiais, surinktais iš Trésor de la Langue Française informatisé (TLFi), iš prancūzų kalbos tekstyno Frantext ir iš interneto, parodoma, kad nors non- priešdėlio pagrindinė reikšmė yra neigimas, daiktavardžiai su priešdėliu ne- (sutrumpinti kaip [non-N]N) gali rodyti ir papildomą reikšmės atspalvį - pejoratyvinį arba eufemistinį; taigi šiame straipsnyje daroma prielaida, kad priešdėlis non- gali turėti ir pragmatinę paskirtį. Glaustai aprašius morfologinę ir semantinę daiktavardžių, prie kurių galima pridėti non- priešdėlį, įvairovę, parodoma, kad [non-N]N galima interpretuoti trejopai, t.y. a) laikantis "alternatyvios" reikšmės sampratos (pvz., les Italiens et les non-Italiens aiment la cuisine italienne ‘Italai ir ne-italai mėgsta italų virtuvę’); b) laikantis "ontologinės" reikšmės sampratos (pvz. Toute sa vie durant, Gandhi est demeuré convaincu du bien-fondé de la non-violence ‘visą savo gyvenimą Gandhi buvo įsitikinęs ne-smurto teisėtumu‘ ir c) laikantis „priešingos“ reikšmės sampratos (pvz. Les fleurs, je m’en fiche. Serais-je une non-femme? ‘Gėlės? Man nerūpi! Argi aš ne-moteris?). Antrojoje straipsnio dalyje aptariama eufemistinė ir pejoratyvinė [non-N]N vartosena. Į pejoratyvinę vartoseną anksčiau yra atkreipę dėmesį keli autoriai (Gaatone 1971, 1987, Di Sciullo ir Tremblay 1993, 1996 prancūzų kalboje; Zimmer 1964, Algeo 1971, Bauer 1983, Horn 1989 anglų kalboje). Straipsnyje parodoma, kad tie vartosenos atvejai atsiranda tada, kai [non-N]N turi priešingą reikšmę ir kad jie yra gana dažni. Taip pat pabrėžiama kalbinio konteksto svarba, palyginta su priešdėlėto daiktavardžio semantika. Toliau apžvelgiami [non-N]N eufemistinės vartosenos atvejai, susiję su „ontologine“ interpretacija, kurie yra retesni. Pastebima, kad tokius atvejus paprastai galima laikyti mandagumo apraiškomis. Straipsnio pabaigoje bandoma išvesti paralelę tarp tam tikrų [non-N]N vartosenos atvejų ir poleminių bei metalingvistinių sakinio neiginio atvejų, kaip juos yra aptarę Ducrot (1980, 1984) ir Horn (1985, 1989)
Interpretuojančiosios bendruomenės: Estijos atvejo tyrimas
No full textThis paper discusses Stanley Fish’s notion of interpretive communities, based on interviews conducted with interpreters who operated in Estonia from 1944 to 1991 while Estonia was a Soviet republic. 43 semi-structured convergent interviews were conducted: 21 with people who worked as interpreters and 22 with people who recruited interpreters or worked with an interpreter during this period.This study has presented a new perspective for the consideration of interpretive communities as defined by Stanley Fish. It has demonstrated the applicability of the notion on the basis of interviews conducted with interpreters. It is clear that interpreters apply interpretive strategies, depend on reader’s activities and on the structure of the reader’s experience.In analysing the gathered material, I applied a novel approach and extended Stanley Fish’s notion of interpretive communities from readers to interpreters. My conclusion is that Estonia’s post-World War Two interpreter community falls into two interpretive communities, the dividing line being languages used (Russian as the A or B language versus English, German, Swedish, Polish, French or Spanish as the B language, etc.) and experience (local versus international).While this study focused on interpreters in Estonia after World War II, it could be beneficial to compare the findings with other Baltic and East European countries. The analysis of interviews revealed that the interpreters operating in the years reviewed did not always meet the requirements of a professional interpreter. They were all interpreters by chance, however, not professionals.It should be recognized that factors such as the interpreting setting and preparation, as demonstrated in the above examples, played an important role. This research could be taken a step further and interviews conducted with interpreters active since the restoration of independence.Šiame straipsnyje aptariama Stanley’o Fish’o interpretuojančiųjų bendruomenių (angl. interpretive communities ) sąvoka pritaikant ją tyrimui, kurio pagrindą sudaro pokalbiai su Estijoje 1944–1991 metais dirbusiais vertėjais. Tuo metu Estija buvo Sovietų Sąjungos respublika. Tyrimui surinkti 43 pusiau struktūruoti interviu: 21 iš jų buvo paimtas iš žmonių, kurie dirbo vertėjais žodžiu (angl. interpreters), ir 22 – iš žmonių, kurie tuos vertėjus įdarbino ar kartu su jais minėtu laiku dirbo.Šiame tyrime pateikiama nauja Stanley’o Fish’o interpretuojančiųjų bendruomenių sąvokos perspektyva, išryškėjusi ją taikant iš vertėjų žodžiu paimtų interviu. Vertėjai taiko interpretavimo (vertimo žodžiu) strategijas, kurios labai priklauso nuo skaitytojo ir nuo skaitytojo patirties sandaros.Analizuojant surinktą medžiagą, buvo pritaikytas naujas metodas išplečiant Stanley’o Fish’o interpretuojančiųjų bendruomenių sąvoką. Minėtoje analizėje ji apėmė ne tik skaitytojus, bet ir vertėjus žodžiu. Straipsnyje daroma išvada, kad Estijos pokario (po Antrojo pasaulinio karo) vertėjų žodžiu bendruomenę sąlygiškai sudarė dvi bendruomenės, kurių skiriamasis bruožas buvo vertimui pasitelkiamos kalbos (rusų kalba kaip A arba B kalba, o anglų, vokiečių, švedų, lenkų, prancūzų ar ispanų kalbos kaip B, ir t.t.) ir patirtis (vietinė ir tarptautinė).Šiame tyrime labiausiai domimasi Estijoje po Antrojo pasaulinio karo dirbusiais vertėjais žodžiu, tačiau tyrimo rezultatus būtų įdomu palyginti su situacija kitose Baltijos ir Rytų Europos šalyse. Interviu analizė parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu dirbę vertėjai ne visada atitiko profesionaliems vertėjams žodžiu keliamus reikalavimus. Visi jie buvo vertėjai-mėgėjai, ne profesionalai.Reikia pripažinti, kad tokie veiksniai, kaip vertėjo žodžiu darbo aplinka ir pasirengimas darbui, kaip matyti iš pateikiamų pavyzdžių, buvo labai svarbūs. Šis tyrimas galėtų būti tęsiamas įtraukiant tuos vertėjus žodžiu, kurie nuo nepriklausomybės atkūrimo aktyviai tebedirba iki šiol
Pratarmė
Get PDFThis special issue of the journal Taikomoji kalbotyra/Applied Linguistics includes papers written on the basis of the presentations given at the International Applied Linguistics Conference Languages and People: Space, Time, Identity held in Vilnius University October 3-4, 2013. The Conference was organized by the Department of Lithuanian Studies of Vilnius University and the Lithuanian Association of Applied Linguistics (LITAKA). The total number of the Conference participants amounted to 60; they came from 12 countries: Australia, the Czech Republic, Estonia, France, Hong Kong, Italy, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, United Kingdom and the United States of America. The plenary speakers of the Conference, world-known linguists Antonella Sorace (UK), Joseph Lo Bianco (Australia) and Mark Davies (USA), gave very impressive presentations on bilingualism and language acquisition, language planning and policy, language corpora as a powerful tool in language learning and teaching.Šis specialusis Taikomosios kalbotyros žurnalo numeris skiriamas trečiosios Tarptautinės taikomosios kalbotyros konferencijos Kalbos ir žmonės: erdvė, laikas, tapatybė, vykusios 2013 metų spalio 3–4 dienomis Vilniaus universitete, darbams. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedra ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija (LITAKA). Konferencijoje dalyvavo 60 mokslininkų iš 12 šalių: Lietuvos, Australijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Rusijos, Honkongo, Jungtinių Amerikos Valstijų. Plenarinius pranešimus skaitė Antonella Sorace (JK), Josephas Lo Bianco (Australija), Markas Davies (JAV), pasaulyje plačiai žinomi lingvistai
Rusiški ir angliški ištekliai Vilniaus paauglių kalboje: tekstynu paremtas tyrimas
No full textThis paper presents the quantitative analysis of Russian and English resources in Vilnius adolescents’ language. The analysis draws on Vilnius Adolescents’ Language Corpus data, documenting the linguistic practices of 10–16 year old adolescents from differently socially and ethnically marked Vilnius neighbourhoods. The research has revealed strong correlation between ethnic marking of Vilnius neighbourhoods and both frequency as well as lexico-functional variation of Russian resources. Creativity, playfulness, situational strategic use of Russian resources characterize the language of adolescents from ethnically marked neighbourhoods. In contrast, Russian resources among adolescents in ethnically unmarked neighbourhoods have been limited to slang and swearing. In addition, Russian resources may correlate with such values as toughness and masculinity as they were twice more frequent among boys (from ethnically unmarked neighbourhoods) than girls. English resources are available to adolescents through computer-mediated communication, popular culture. Accordingly, the frequency of English resources and lexico-functional categories are similar among adolescents irrespective of the ethnic marking of the district. Generally, Vilnius adolescents’ practices of using Russian and English resources can hardly be described as one system. It is rather an open, dynamic interplay of different sub-systems having their internal organization, norms, which correlate with gender or ethnic marking of Vilnius neighbourhoods.Didmiesčiuose daugėjant daugiakalbių gyventojų, intensyviau pradėta tyrinėti ir didmiesčiuose vartojama jaunimo kalba. Tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas, norėdamas savo kalbinei veiklai suteikti kūrybiškumo ir žaismingumo, dažnai savo kalboje įterpia ir kitų kalbų leksikos, pvz., danai paaugliai vartoja turkų, britai – vokiečių kalbos išteklių. Teorinį jaunimo kalbos tyrimų pagrindą sudaro postruktūralistinis požiūris į kalbą kaip sociokultūrinį konstruktą. Manoma, kad kalbos kaip uždaros sistemos samprata nėra tinkama šiuolaikinei įvairialypei miesto paauglių kalbinei vartosenai apibūdinti: paaugliai ne tik įterpia kitų kalbų leksikos, bet drauge maišo ir fonetinius, sintaksinius įvairių kalbų bruožus, todėl atskirų kalbų ribų dažnai neįmanoma nubrėžti. Jaunimo kalbai apibūdinti tyrėjai pasitelkia kitai kalbai būdingų išteklių sąvoką. Darant prielaidą, kad Vilnius kaip daugiakalbis Lietuvos miestas yra itin tinkama terpė rastis įvairiakalbei, mišriai vartosenai, tyrimui pasirinkta būtent sostinės jaunimo spontaniška kalba. Tyrimo empirinis pagrindas - beveik 170 tūkst. žodžių Vilniaus paauglių (10–16 m.) iš skirtingos socialinės ir etninės sudėties Vilniaus rajonų kalbos tekstynas. Etniškai žymėtais rajonais įvardyti tie, kuriuose didžioji gyventojų dalis yra lenkai ir rusai, etniškai nežymėtais – kuriuose daugiausia lietuvių tautybės gyventojų. Visose tekstyne pasirinktose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Kiekybinės analizės duomenimis, paaugliai iš etniškai žymėtų rajonų vartoja statistiškai daugiau ir įvairesnių rusų kalbos išteklių. Be to, jiems būdinga didesnė leksinių ir funkcinių rusų kalbos išteklių kategorijų įvairovė – ne tik rusų slengas ir keiksmažodžiai (kaip ir paaugliams iš etniškai nežymėtų rajonų), bet ir citatos, kodų kaita. Etniškai nežymėtuose rajonuose vaikinai vartoja du kartus daugiau rusų kalbos slengo ir keiksmažodžių išteklių nei merginos, todėl tikėtina, kad rusų kalbos ištekliai koreliuoja su vyriškumu. Anglų kalbos išteklių vartosenai etninis rajono žymėtumas įtakos neturi. Gali būti, kad tą lemia skirtinga prieiga prie anglų kalbos resursų: tiek žymėtų, tiek nežymėtų rajonų paaugliai su anglų kalbos ištekliais susiduria per populiariąją kultūrą, internetą. Taip pat tyrimas parodė, kad Vilniaus paauglių kalba nėra chaotiškas kitakalbių išteklių kratinys, tačiau savitas normas turinti kalbinė praktika
Įvadas. Vilniaus kalba: naujas tyrimų etapas
Get PDFŠiame teminiame žurnalo numeryje skelbiami mokslinio projekto „Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė“ (2012–2014) rezultatai. Drauge su savo pirmtaku „Kalba Vilnius I: Vilniaus kalbos vaidmuo šiandieninėje Lietuvoje“ (2010)1 projektas žymi naują sociolingvistinių Vilniaus kalbos studijų etapą, pradėtą po kelių dešimtmečių pertraukos nuo pirmųjų, daugiausia Laimos Grumadienės atliktų tyrimų.Šiandieniniams projektams suburta tyrėjų grupė, todėl jie kompleksiškesni, turi gerokai platesnį teorinį, metodinį ir empirinį pagrindą. Vilniečių kalbos ypatybės ne tik aprašomos deskriptyviai, bet ir siejamos su vartotojų tapatybės raiška ir tos tapatybės išoriniais vertinimais
Vilniečių kalbos vardažodžių kirčiavimas: sinchroninis Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis
Get PDFThe article presents the research on how Vilnians follow the main synchronic accentuation law of the Lithuanian language – de Saussure and Fortunatov’s (SF) synchronic law. The research aims at evaluation of whether the stress of nominal words is often not placed on attracting endings; whether accentuation tendencies of Vilnians are predetermined by external (social) factors – age, gender, education; what impact on the accentuation of townsmen is made by dialects. The empirical research material includes 30 direct interviews recorded from 18–75 year-old Vilnians (total number includes 26 hours of records). Sociolinguistic variables were coded via the language element analysis programme CLAN, statistical significance of the results was analysed through SPSS (ANOVA and t-tests). SF law was chosen as the axis of the research, which effect (accentuation of attractive endings) is to be linked with standard language accentuation system. Weakened SF law effect (the stress falls on stems preceding attractive endings) is to be linked with levelling of accents specific for eastern highlanders subdialects and accentuation system changes related with it: accentuation of column model, hypercorrection accentuation and accentuation variability. It was established that in view of accentuation the Vilnius speech is not homogenous. The divide separating most likely two individual phonological systems is between the older (over 50 years old) and two younger generations (18-29 years old and 30-49 years old). In the vertical of language variety, situated between dialect and standard language, older Vilnians language, formed and influenced mostly by eastern highlander’s subdialect, is closer to dialect, whilst middle and younger generation Vilnian’s speech is closer to standard language. In older generation of Vilnians speech 59 % of nominal words with attractive endings are accentuated in stems, whilst in two younger generations (Vilnians urbanolect) – vice versa: 58-63% attractive endings are accentuated by SF law. The research showed statistically significant influence of the age, gender, social status of the informants and activity developed by them on accentuation tendencies. More rare application of SF law is to be linked with the category of male gender, low social status and traditional activity (of industrial enterprises). More frequent application of SF law is to be linked with female gender, high social status and modern activity (of knowledge enterprises, service areas).Vilniečių ir apskritai miestiečių šnekamajai kalbai tradiciškai priskiriamos kirčiavimo sistemos prastinimo tendencijos: silpstantis ryšys tarp kirčio vietos ir priešpaskutinio skiemens priegaidės, kirčio atitraukimas iš trumpos galūnės, vienabalsių priegaidžių nykimas. Straipsnyje1 tiriama, kaip vilniečių kalboje veikia sinchroninis Saussure’o ir Fortunatovo dėsnis, t. y. ar dažnai vardažodžių kirtis neatitraukiamas į atrakcines galūnes. Tyrimu siekiama nustatyti, ar vilniečių kirčiavimo polinkius lemia išoriniai (socialiniai) veiksniai – amžius, lytis, išsilavinimas, kokią įtaką miestiečių kirčiavimui daro rytų aukštaičių patarmė. Empirinė tyrimo medžiaga atrinkta iš vilniečių interviu bazės „Kalba Vilnius“ (http://kalbavilnius.sociolingvistika.lt/); tyrimui naudota trisdešimt daugiausia antros ir trečios kartos 18–75 m. vilniečių interviu (iš viso išanalizuota apie 26 val. įrašų)
Gatviniai, aktyvistės ir kietuolės: Kaip Vilniaus paaugliai suvokia savo bendraamžių kalbinę tapatybę?
No full textThe current sociolinguistic enterprise is preoccupied with the local meaning of the linguistic resources, however, the global meaning is equally important, because any linguistic resource becomes socially meaningful only when it is recognized as such by the others. Therefore, the main objectives of this article are (1) to advocate for the need to investigate not only the local meaning, discovered through the in-depth ethnographic fieldwork, but also the global meaning of the linguistic resources, (2) to demonstrate how by inclusion of other methodologies, in this case, the verbal guise technique, we can investigate the global meaning of the ethnographically derived data, and (3) to present results of the study of Vilnius adolescents’ perception of their peers’ linguistic identity which encompassed these two methodologies. During the course of the fieldwork in a school in Vilnius, five main social categories of Vilnius adolescents were distinguished: active schoolwise girls, cool girls, cool boys, streetwise girls, and streetwise boys. Different linguistic resources are incorporated in construction of different adolescents’ social categories. But are those linguistic differences local or could they be recognized as having this particular social meaning in other communities of practice? In order to answer this question, the verbal guise experiment was conducted in 3 other schools. Most of the adolescents’ identities were recognized by theadolescents in the verbal guise experiment. This implies that the linguistic variation, involved in the identity construction, has the same meaning in Vilnius dormitory neighborhoods.Šiuolaikinėje kalbotyroje atliekama daug etnografinių tyrimų, didžiausias dėmesys yra skiriamas kalbinės įvairovės vietinės reikšmės nustatymui: kaip per savo veiklas kalbos vartotojai skirtingiems variantams priskiria tam tikras socialines reikšmes. Tačiau svarbu ne tik ištirti, kaip socialinė reikšmė yra sukuriama, bet ir patikrinti, ar ji kaip tokia yra atpažįstama kitų vartotojų, nes bet koks kalbinis vienetas tampa socialiai reikšmingas tik tada, kai jis yra atpažįstamas. Tad pagrindinis straipsnio tikslas yra parodyti, kaip, taikant kalbėtojo vertinimo testą, galima ištirti, ar etnografiškai nustatytos reikšmės yra lokalios ar jos yra būdingos ir kitoms bendruomenėms? Remiantis etnografinio tyrimo medžiaga, buvo išskirtos penkios pagrindinės Vilniaus paauglių kategorijos: merginos aktyvistės, merginos kietuolės, vaikinai kietuoliai, gatvės paaugliai ir gatvės paauglės. Išskirtos kategorijos yra konstruojamos pasitelkiant ne tik nekalbinius išteklius. Kalba taip pat atlieka skiriamąją (arba jungiančiąją) funkciją: skirtingi kalbiniai ištekliai pasirenkami kurti skirtingoms kategorijoms. Siekiant patikrinti etnografiniais stebėjimais išskirtų socialinių reikšmių lokalumą / universalumą, buvo atliktas kalbėtojo vertinimo eksperimentas kitose 3 mokyklose panašios demografinės sudėties Vilniaus miegamuosiuose mikrorajonuose. Eksperimento rezultatai rodo, kad daugumos paauglių tapatybė buvo atpažinta, vadinasi, etnografiniu metodu išskirtos socialinės kalbinių išteklių reikšmės nėra visai lokalios – jos yra būdingos ir kitiems Vilniaus mikrorajonams. Tai leidžia teigti, kad aktyvumas, kietumas ir gatviškumas yra kuriami naudojant tuos pačius kalbinius išteklius ir kituose Vilniaus miegamuosiuose mikrorajonuose. Tyrimas taip pat parodė, kad kuriama tapatybė yra atpažįstama tik tuo atveju, jei tai tapatybei būdingos priemonės yra naudojamos intensyviai ir nuosekliai. Įdomiausias ir kartu komplikuočiausias eksperimento rezultatas, ko gero, yra eksperimente dalyvavusių paauglių kirčiuotųjų trumpųjų /i/ ir /u/ ilginimo vertinimas. Dauguma Vilniaus paauglių ilginimą vertino kaip gatvės kultūros tapatybės kūrimo priemonę. Tačiau buvo mokinių, kurie ilginimą vertino kaip rusų kalbos akcentą. Taigi panašu, kad paaugliai trumpųjų balsių ilginimą sieja su dviejomis kategorijomis – gatvės kultūros ir rusakalbio. Ar tarp šių kategorijų esama ryšio? Norint gauti atsakymus į šiuos klausimus reikėtų atlikti Vilniaus mikrorajonų gatvės kultūros etnografinį tyrimą
Graži ar protinga? Socialinės Vilniaus merginų tarties variantų reikšmės ir diskurso stereotipai
Get PDFCombining metalinguistic discourse analysis with statistical and qualitative speaker evaluation analysis the paper examines perceptions of phonetic variation in the speech of urban girls and discusses the impact of social stereotypes on the evaluation of their speech styles. The approach is adapted that speech variants are meaningful elements of a style cluster used by speakers for construction of certain personality types and stances and recognized by hearers as such (Agha 2007, Campbell-Kibler 2009, Blommaert 2010). Subconscious Speaker evaluation experiment was carried out in four upper-secondary schools of Vilnius. 14 female speech samples, representing three supposed speech styles indexed by either open back rounded [ɒ] (variant of standard Lithuanian /o/), or alveolar [s] (variant of dental /s/) or unmarked with regard to the mentioned features were presented for subconscious assessment to 232 students. The students were asked to rate the voices on several 7-point scales to assess the personality traits of the voices and their suitability for several professions. The idea was to investigate whether the students will recognize these speech styles of urban girls as different ways with language, whether this recognition will result in categorisation of speakers into separate social types and whether the discourse stereotypes will impact the assessments of students. The research confirmed the presuppositions. The voices that included an open rounded [ɒ] were subconsciously associated with the social stereotypes that were found in the discursive construction of the pop girls, the so called fyfas. These voices were assessed significantly more negatively on qualities related with personal maturity and trustworthiness, such as not being goal-directed, conscientious and intelligent, and most positively on the trait joyful. As well they were significantly more often associated with fashion, music and advertising branches. The highest intellectual capacities and skills as well prestigious professions such as businessman or physician were attributed to the unmarked voices, relating this speech style to the stereotype of a nerd. Whereas the voices that included alveolar [s] were perceived as belonging to an in between position – on most of the scales their ratings were lower than the unmarked voices’ and higher than the [ɒ] voices’. Such attribution confirmed the hypothesized assignment of alveolar [s] to “serious entertainment”, a style that is presented as serious in entertainment contexts. The research revealed significant association of this style with the music branch. To summarize, the studied speech styles are subject of conscious and subconscious awareness in the Lithuanian speech community. They are reacted to applying certain ideological schemes, be it stereotypes constructed and maintained by the public discourse or subconscious knowledge, formed by social and linguistic competence of the judges. There is no doubt that at least two of the studied styles – the unmarked Vilnius speech and the alveolar [s] including style are not limited to female speakers. The gender variable would be an interesting supplement to the further study of language variation in the Lithuanian capital Vilnius.Straipsnyje kalbama apie socialines fonetinių kalbos variantų reikšmes – jų atpažinimą, vertinimus ir sąsajas su socialiniais stereotipais. Tyrimo pagrindas – viešajame diskurse skleidžiami socialiniai stereotipai ir pasąmoninio kalbėtojo vertinimo eksperimentu išgautos Vilniaus moksleivių reakcijos į merginas, kurių kalboje pasitaiko užpakalinės eilės lūpinis [ɒ] arba alveolizuotas [s], bei merginas, kurios nevartoja nė vieno iš šių garsų. Tyrimu siekta nustatyti, ar hipotetiškai išskirti trys kalbėjimo stiliai moksleiviams iš tiesų asocijuosis su trimis skirtingais socialiniais tipais. Metalingvistinio diskurso analizė derinama su kalbėtojų vertinimo eksperimento duomenų statistine ir kokybine analizėmis ir žiūrima, kokią įtaką kalbėtojo vertinimams daro socialiniai stereotipai. Eksperimentuojant su Vilniaus paauglių merginų kalbos garsais parodoma, kaip kalbos variantai, net ir būdami skirtingai įsisąmoninti, tampa socialiai reikšmingu indeksu kalbėtojams kategorizuoti į skirtingomis asmeninėmis savybėmis ir profesiniais siekimais pasižyminčius socialinius tipus