Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Kalbėjimas su tėvais tarmiškai ir gyventojų požiūris į tarmes Žemaitijos miestuose (kiekybinė analizė)
Get PDFCurrently more and more research is devoted to the analysis of the linguistic situation of Lithuanian towns and villages (cf. Ramonienė et al. 2010). The issues of the choice of linguistic varieties and analysis of the trends of using dialects in private and public life as well as relationship between dialectal speech and standard language deserve special attention (Ramonienė et al. 2010; Ramonienė 2006; Aliūkaitė 2007; 2011; Kalėdienė 2009). This paper makes use of the material and the quantitative data from the project The sociolinguistic map of Lithuania: towns and villages implemented by Vilnius University, the Lithuanian Language Institute and Vytautas Magnus University in 2010-2012 as well as of the maps drawn by Viktorija Baranauskienė on the basis of the same data (2013).A more detailed analysis of dialects used by children in communication with their parents in the towns of Žemaitija region (cf. the map The use of dialects in communication with parents among the respondents and regional distribution of dialects) is given and the features of a dialect used in Klaipėda, the largest town of Žemaitija, and smaller towns as well as the opinions of the residents of Žemaitija about the most usual, most valuable and most intelligible dialect and promotion of the use of dialects among young people are discussed separately. The quantitative data is presented in graphs and maps.According to the quantitative data, the use of heterogeneous, or ‘mixed’, and homogenous, or ‘pure’, dialects of the towns of Žemaitija region in communication with parents is as follows: the Žemaitian dialect prevails in many ‘pure’ towns of Žemaitija such as Plungė, Rietavas, Telšiai, Gargždai, Šilalė, Skuodas. The residents of these towns are also more favourably disposed towards the Žemaitian dialect—the majority would encourage young people to learn and speak the dialect; however, a smaller percentage think that the Žemaitian dialect is the most beautiful. In the ‘mixed’ towns of Žemaitija region (where both the Aukštaitian dialect and the Žemaitian dialect are used) Šiauliai, Kuršėnai and Šilutė only 1–5 per cent use the Žemaitian dialect in communication with parents, but there the Žemaitian dialect is considered the most usual and the most beautiful.Šiuo metu randasi vis daugiau tyrimų, skirtų Lietuvos miestų ir miestelių kalbinei situacijai analizuoti. Išskirtinis dėmesys skiriamas kalbinių atmainų pasirinkimo klausimams, tarmių vartojimo privačiame ir viešajame gyvenime tendencijoms, tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos sąsajoms tirti. Čia naudojamasi 2010–2012 metais Vilniaus universiteto kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvių kalbos institutu vykdyto projekto ,,Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai“ (projekto rėmėjai – Lietuvos valstybinis mokslo fondas ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties nr. LIT-2-18, vadovė M. Ramonienė) tyrimų medžiaga ir kiekybiniais duomenimis, taip pat šiuo pagrindu Viktorijos Baranauskienės sudarytais žemėlapiais (2013).Straipsnyje išsamiau analizuojama Žemaitijos regiono miestų gyventojų vartojamos tarmės kalbant su tėvais, aptariami Mažosios Lietuvos miestų Klaipėdos, Neringos ir Šilutės tarmės vartojimo ypatumai, taip pat gyventojų nuomonė apie įprasčiausią, vertingiausią, prestižiškiausią tarmę ir jaunimo skatinimą kalbėti tarmiškai. Gauti kiekybiniai uomenys iliustruojami grafiškai ir žemėlapiais.Kiekybinės apklausos duomenimis, skiriasi mišriųjų ir grynųjų Žemaitijos regiono miestų tarmių vartojimas kalbant su tėvais: žemaičių tarmė dominuoja daugelyje grynųjų Žemaitijos miestų – Plungėje, Rietave, Telšiuose, Gargžduose, Šilalėje, Skuode. Šių miestų gyventojai taip pat palankiau nusiteikę žemaičių tarmės atžvilgiu – dauguma skatintų jaunimą mokytis ir kalbėti tarmiškai, bet mažesnis procentas iš jų laiko žemaičių tarmę gražiausia. Mišriuosiuose Žemaitijos regiono miestuose (čia vartojama ir aukštaičių, ir žemaičių tarmė) – Šiauliuose, Kuršėnuose, Šilutėje – vos 1–5 proc. su tėvais šneka žemaitiškai, užtat čia žemaičių tarmė laikoma ir įprasčiausia, ir gražiausia
Dovanota vertybė ar įsiūlytas paveldas? Lietuvos rusakalbių nuostatos gimtosios kalbos atžvilgiu
Get PDFSo far there has been no detailed research done in Lithuania that would allow to analyze the attitudes of the Russian-speaking citizens towards their native language. In this article, an attempt is made to determine the subtle relation between the Lithuanian citizens of non-Lithuanian nationality and the Russian language which is considered to be native in their families, while they either are Russians or identify themselves as Russians.Certain questions concerning this problem are taken into consideration: do Russian-speaking citizens feel good about using their native language; do they feel affinity to Russia as their symbolic homeland or the mother country of their language; do they want their children to have a good command of Russian and consider it their native language; is their relationship with their native language affected by the manifestation of Russophobia in public discourse and mass media.The data of the sociolinguistic projects Language Use and Ethnic Identity in Lithuanian Cities (2007–2009) and A Sociolinguistic Map of Lithuania (2010–2012) focussing on Vilnius, Klaipėda and Visaginas is discussed. These cities have been selected as the ones with the largest Russian-speaking population as compared to other regions of Lithuania.The analysis of in-depth interviews reveals that for the Russian-speaking people in Lithuania the native language remains the only real indicator of their ethnic self-identification. Most of the respondents do not regard Russia as a country close to them in terms of lifestyle and mentality, they do not perceive Russia as a symbolic concept defining their self-identity; it is for them the space of their mother tongue. The respondents claim that they value their mother tongue, see it as emotionally closest and stress the relation between the Russian language and culture as well as the pragmatic value of knowing Russian nowadays. Young respondents declare that they intend to do their best to pass their mother tongue to their future children.However, the intentions of the Russian-speaking people of Lithuania to support the vitality of their native language, which requires more effort than is usual for people living in the environment of a different language. In the Lithuanian media and online comment sections, ethnic and linguistic intolerance towards local people who speak another language is livened up periodically. Therefore Russian-speaking residents of Lithuania need to be psychologically strong in order to resist the pressure of public discourse and to sustain their native language.Straipsnio objektas yra Lietuvos rusakalbių nuostatos gimtosios kalbos atžvilgiu. Aptariami keli su įvardyta problema susiję klausimai: ar Lietuvos rusakalbiai jaučiasi gerai, vartodami gimtąją kalbą; ar jiems yra artima Rusija kaip simbolinė gimtinė arba kalbinė metropolija; ar jie norėtų, kad jų vaikai gerai mokėtų rusų kalbą, laikytų ją gimtąja; ar jų požiūrį į gimtąją kalbą veikia rusofobijos apraiškos viešajame diskurse. Nagrinėjami sociolingvistinių projektų duomenys apie Vilnių, Klaipėdą ir Visaginą, nes tai yra miestai, kuriuose rusakalbių gyventojų skaičius yra didžiausias, lyginant su kitais šalies regionais. Giluminių apklausų analizė rodo, kad Lietuvos rusakalbiams gyventojams rusų kalba išlieka vienintelis realus etninės savivokos komponentas. Tačiau Lietuvos rusakalbių gyventojų noras neprarasti gimtosios kalbos reikalauja didesnių, negu kitoje kalbinėje aplinkoje gyvenantiems žmonėms įprasta, pastangų. Viešajame Lietuvos diskurse periodiškai aktyviai besireiškiant etniniam ir kalbiniam nepakantumui, siekiant išlaikyti savo kalbą, rusiškai kalbantiems gyventojams prireikia dar ir psichologinės ištvermės
Didmiestis ir sostinė "geriausios lietuvių kalbos" percepcijose
Get PDFThe paper examines the ideology of the best language in the Lithuanian speech community. The research is based on synthesis of various metalinguistic data collected during previous research by the author. The regularity of the findings and stereotypical attitudes found in the data suggest that the idea of the best Lithuanian in the Lithuanian speech community is closely linked to the largest city of Lithuania and the one of the highest social status – the capital Vilnius. Through the association with the city of Vilnius, the language of the „metropolis” and the „capital” acquires prestigious social meanings and the highest position in the hierarchy of Lithuanian language varieties. Metalinguistic localization in the metropolis gives following attributes to the best Lithuanian: non-dialectal, grammatical, correct, spoken by educated persons. Additional social values are developed through the association with the dwellers of the capital city and the urban center of the country itself: “modern”, “youthful”, “international”, “cosmopolitan”, “advanced”, as well as “self-confident”, “successful”, “wealthy”, “educated” and “cultivated”. All these attributions can be linked to the category dynamism, a valuable social value for, especially, young members of the community. Compared to the studies conducted elsewhere, it can be assumed that both linking of the ‘best speech’ with the speech of the metropolis or the capital city and the positive social associations of the capital city, is universal. All the research data collected using different methods during different investigations point to that there is basically no hierarchical relationship between the Vilnius speech and the standard Lithuanian in the best language perceptions of the Lithuanians. These two varieties are being integrated into one concept of the best speech spoken by best speaker, the one of the highest status, the most dynamic and competent as well possessing the best personality traits. Neither the stereotypical features associated with Vilnius speech (such as language mixing), nor the structural features of it (such as the so-called vowel lengthening, heavily criticized by the Lithuanian standard speech norm-setters), do not affect the concept of the best language by the community. Vilnius residents themselves and the general speech community evaluate linguistic features and prestige of the Vilnius speech differently from normative textbooks. The research presented in the paper makes it possible to predict that the link between capital Vilnius and the best speech of the community is the condition that will allow the speech of Vilnius to be taken over by language users and spread.Straipsnyje analizuojamas socialinių ir ideologinių veiksnių (miesto, sostinės, oficialiosios bendrinės kalbos ideologijos) poveikis lietuvių kalbos bendruomenėje galiojančiai geriausios kalbos sampratai. Tyrimo pagrindas – įvairiapusišku metodų kompleksu su įvairiomis tikslinėmis informantų grupėmis gauti Vilniaus kalbos ir kalbėtojų metalingvistiniai vertinimai. Reguliariai pasikartojantys ir stereotipiški kalbos vartotojų vaizdiniai leidžia teigti, kad lietuvių kalbos bendruomenėje geriausios lietuvių idėją neabejotinai veikia asociacija su didžiausiu ir aukščiausio statuso Lietuvos miestu Vilniumi. Struktūrinės Vilniaus kalbos ypatybės, į kurias orientuota normatyvinė lietuvių kalbos paradigma, nevaidina lemiamo vaidmens kalbantiesiems Vilniaus kalba priskirti prestižines socialines savybes, o pačiai kalbai kategorizuoti kaip lietuvių kalbos standartui
Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija
Get PDFThe Database of New Borrowings into Lithuanian lists 129 verbs which were either directly borrowed or derived from the borrowed nominal and adjectival stems. In terms of morphosyntactic adaptation, two suffixes, viz. uo ti and in ti, are used as indirect insertion strategy devices (Wohlgemuth 2009: 94 ff.). The suffix uo ti is the most productive verbalizer in modern Lithuanian and is predominantly used to integrate the so called internationalisms in the standard language, while in ti is the main factitive/causative affix and is employed in the non standard language domain to accommodate the verbal borrowings coming mostly from English. In very many cases, verbs, nouns and some adjectives sharing the same stem were borrowed and I argue that a synchronic derivational link between them can be recognized in Lithuanian, no matter what the derivational history of these words in the donor language was. If a borrowed verb has a suffix, but no corresponding noun or adjective is found in the current usage, the suffix can be interpreted as a device of morpho-syntactic adaptation only. Compared to uo ti and in ti, other suffixes are only rarely attested in the database, but they clearly reflect productive types of verb formation, namely, the denominal similatives in au ti and the deadjectival inchoatives in ė ti. The data on prefixal and reflexive derivatives is too scarce to note any definite trends. As far as inflectional productivity is concerned, in ti and uo ti definitely play a major role in enriching the classes characterized by the present stem affixes of the a-type and the past stems affixes of the o-type. The inflexion of verbs in uo ti is also affected by morpho-phonological alternation of the suffix to resolve hiatus, viz. the infinitive stem has /uo/ (no hiatus), the present stem is augmented by the palatal glide /j/ ( uoj ), while in the past stem, /uo/ is replaced by /av/ (i.e. uo ti, uoj a, av o).Straipsnyje skolinti arba skolintų vardažodžių kamienus turintys lietuvių kalbos veiksmažodžiai tiriami morfologinės adaptacijos ir darybinės interpretacijos požiūriu. Kalbant apie adaptaciją, siekiama parodyti, kad priesagos -in-ti ir -uo-ti šiuo metu turi gana aiškią distribuciją: pirmoji vyrauja nestandartinėje kalboje, o antroji – standartinėje (vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių pogrupyje). Darybinės analizės dalyje daugiausia dėmesio skiriama priesaginiams vediniams, klasifikuojamiems pagal denominatyvų darybos kategorijas, šalia jų aptariami ir negausūs priešdėlinės bei sangrąžinės darybos pavyzdžiai. Tais atvejais, kai skolinantis veiksmažodžius į kalbą yra atėję ir bendrakamieniai vardažodžiai, tarp jų siūloma įžiūrėti sinchroninę darybos opoziciją, nors istoriniu požiūriu darybos veiksmo lietuvių kalboje ir nėra įvykę, o priesagas tie veiksmažodžiai yra gavę tik juos morfologiškai adaptuojant. Aptariant adaptacines ir darybines priesagas, nurodoma ir jų reikšmė kaitybos klasių produktyvumui
Skolinių vartosena ir pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne: barbekiu atvejis
Get PDFThe new borrowing barbekiu has not been included into dictionaries of the Lithuanian language so far, except for the Dictionary of Internationalisms (2001, 2008) and its internet version Interleksis. Due to the frequent use of the word, barbekiu is going to be included into the Dictionary of Standard Lithuanian.The present paper analyses the semantic structure of the borrowing, its use and normative recommendations, investigates dictionary entries of barbecue and its synonym grill as given in a number of English, Latvian, Russian, and Polish dictionaries.The use of the borrowing barbekiu in the Lithuanian language shows a slightly different semantic structure of the word than that offered in the dictionaries of the donor (English) language. On the whole, the findings of this research show that the semantic structure of the borrowing barbecue in the recipient languages differs from its semantic structure in the English language.Finally, the paper offers several tentative dictionary entries for the word barbekiu and its Lithuanian equivalents, which could be included into the Dictionary of Standard Lithuanian. In addition to the two meanings of the word that have already been discussed by language planners (i.e. barbecue as a ‘baking device’ and as a ‘certain steak’), the proposed dictionary entries would contain additional, more frequent meanings: ‘a way of preparing a certain kind of food’ and ‘a party in which food is prepared in this way’.Bendrinės lietuvių kalbos žodyne numatoma pateikti dažniau vartojamų skolinių. Vienas iš jų yra naujasis skolinys barbekiu. Šis skolinys kol kas nėra įtrauktas į aiškinamuosius lietuvių kalbos žodynus ir kitus leksikografijos šaltinius, išimtį sudaro tik kai kurie tarptautinių žodžių žodynai. Tuo tikslu išnagrinėta semantinė šio skolinio struktūra, vartosenos lietuvių kalboje ypatumai, norminamosios rekomendacijos. Tirtas barbekiu ir kai kuriomis reikšmėmis sinonimiškai vartojamo kito skolinio grilis pateikimas keliose dešimtyse įvairių kalbų žodynų (tiek spausdintinių, tiek elektroninių), Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazėje, tyrinėta jo vartosena internete. Lietuviška barbekiu vartosena rodo kiek kitokią šio žodžio semantinę struktūrą, nei pateikta anglų kalbos žodynuose. Apskritai tyrimo rezultatai leidžia pagrįstai spėti, kad skolinio barbekiu semantinė struktūra skirtingose kalbose įvairuoja ir daugiau ar mažiau skiriasi nuo šio žodžio semantinės struktūros anglų kalboje. Apibendrinant tyrimo rezultatus sukurti preliminarūs žodyniniai barbekiu ir siūlomų jo pakaitų straipsniai, kurie galėtų būti pateikti Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Barbekiu straipsnyje be dviejų, į normintojų akiratį patekusių reikšmių būtų pateikiamos ir kitos, dažnesnės, leksemos. Taip pat reikėtų peržiūrėti norminamąsias naujųjų skolinių barbekiu ir grilis rekomendacijas
Žanro apibrėžties klausimu
Get PDFText genres fall within the scope of interest of text linguistics. However, genre studies are not limited to this branch of linguistics, because the methods appropriated for this kind of studies vary to a large extent. An in-depth linguistic study of texts and their language inevitably goes beyond the limits of a few branches of linguistics: it combines the theory of semantics, pragmatics and text linguistics, including their methods. Moreover, corpus linguistics seems to be of specific importance in this kind of studies, including both the diachronic and synchronic aspects of study.Some researchers treat text genre linguistics as a separate branch of linguistics (see Heinemann 2000, Gansel 2011).The present paper suggests that the understanding of genre should not be limited to a certain set of textual conventions; it could be treated as a meaningful communicative action. In this context, genre recognition by informants seems to be of paramount importance. This approach to the genre, including the invocation of genre recognition, is fundamental in arguing that any texts, even short ones, could be analyzed as independent and produced under certain genre rules identified in the texts. The author of this paper adheres to the view that text units meaningful in communication and functioning without reference to other texts should be regarded as independent texts. Texts meaningful in communication refer to those conveying information, emotions, attitudes, etc., i. e. the addressers of such texts communicate with their addressees, and the latter perceive and recognise such texts as an expression of certain communicative situations.This paper discusses headlines in the news portals as one of the objects of independent text studies to substantiate the theoretical foundation introduced in the paper. It also presents the results of a pilot survey carried out to identify how internet users perceive headlines in the news portals. The results of the survey suggest that headlines in the news portals could be perceived as texts with a communicative purpose and the means to achieve it. Therefore headlines could be treated as characterized by certain attributes that help identify them as specific texts.Tekstų žanrai yra vienas pagrindinių teksto lingvistikos objektų, tačiau jų tyrimai sietini jau ne tik su šia kalbotyros mokslo šaka, nes tekstų žanrams tirti taikytina metodika gali būti labai įvairi, t. y. jų tyrimas – plačiai apimantis. Nuodugnus lingvistinis tekstų ir jų kalbos tyrimas neišvengiamai peržengia kelių kalbotyros šakų ribas: jame susijungia semantikos, pragmatikos, teksto lingvistikos sričių teorija ir šių sričių tyrimuose taikomi metodai, o užsienio šalių praktika rodo, kad tokiuose tyrimuose (tiek diachroninio, tiek sinchroninio pobūdžio) ypač svarbus vaidmuo tenka tekstynų lingvistikai. Pasakytina ir dar daugiau: yra kalbama netgi apie tekstų žanrų lingvistiką (žr. Heinemann 2000, Gansel 2011).Straipsnyje siūloma į žanrą pažvelgti ne tik kaip į tam tikrų teksto konvencijų rinkinį, bet ir kaip į prasmingą komunikacinį veiksmą. Šiuo atžvilgiu svarbiu žanro kriterijumi tampa jo atpažįstamumas. Straipsnio tikslas – parodyti, kad pasirinkus minėtą požiūrį į žanrą ir atsirėmus į žanro atpažįstamumo aspektą bet kokie tekstai, net ir trumpieji, nors iš tradicijos ir būtų laikomi nesavarankiškais, galimi tirti kaip savarankiški, kuriami pagal tam tikras žanro taisykles, kurios juose yra atpažįstamos. Savarankiškais šiame straipsnyje laikomi savarankiškai funkcionuojantys komunikaciniu požiūriu prasmingi tekstiniai vienetai. Komunikaciniu požiūriu prasmingais čia vadinami tokie tekstai, kuriais jų adresantai siekia perduoti tam tikrą informaciją, žinią, emocijas, nuostatas ir pan., t. y. komunikuoja su tekstų adresatais, o šie jiems perteikiamus tekstus suvokia ir atpažįsta kaip tam tikrų komunikacinių situacijų išraiškas.Teoriniam pamatui pagrįsti atlikta eksperimentinė apklausa, kurios objektu pasirinktos naujienų portalų antraštės. Apklausa siekta išsiaiškinti, kaip interneto vartotojai žvelgia į antraštes naujienų portaluose. Šiuo atveju apklausa reikalinga tam, kad būtų galima pamatyti, kaip žanras siejasi su skaitytojų lūkesčiais, kylančiais iš įpratimo matyti vienokias, o ne kitokias antraštes. Iš respondentų atsakymų numanytina, kad naujienų portalų antraštės galimos suvokti kaip komunikacinį tikslą ir priemones jam pasiekti turintys tekstai, kuriami ne bet kaip, o sąmoningai taip, kad tas tikslas būtų pasiektas. Dėl to esama tam tikrų antraštėms būdingų bruožų, padedančių jas atpažinti kaip antraštes
Antraščių-faktinių teiginių poveikio priemonės interneto portale Delfi.lt
Get PDFThe object of the article is article headlines of the internet news portal Delfi.lt: factual statements containing the mentioning of a person by their name, surname or pseudonym. A headline is perceived as a complex representative unit, where a complex means, namely, employing accompanying notes and illustrations, and is used to achieve its main functions: to inform and affect. The aim of the article is to identify the effect of factual statements employed in headlines, which the statements have on the person mentioned and how they serve in drawing the readers’ attention. The material for the analysis was collected from the internet news portal Delfi.lt. A total of 191 headlines including the illustrations were looked into. The analysis comprised not only the evaluation of the headlines but also the articles in their entirety, including illustrations and commentaries. The qualitative analysis of headlines as factual statements was carried out in three aspects: description of a person, naming the action performed by the person, and the relationship of the person and the illustration. The research revealed that the headlines of the internet news portal Delfi.lt often employ a person as a means of drawing the readers’ attention as well as illustrations as a means of conveying visual information complementing the headlines. It turned out that in the headlines taking the form of a factual statement, the readers’ attention is mostly drawn by the information of negative nature where the accompanying expressive illustrations present well- known persons, mainly Lithuanian politicians, businessmen, and sportsmen. Descriptions of a person exert no influence on the popularity of the article in cases where people well known to society are referred to but are of particular importance when dealing with much less known people. Expressions in the past simple tense are attractive to the readers since the expressions provide a possibility, based on the facts presented, to design potential consequences on one’s own. Expressive headlines with accompanying expressive illustrations, where the presented scene does not only specify the idea of the headline but also complements it with intriguing meanings, enjoy the highest popularity. Therefore, headlines and illustrations kindle the readers’ emotions and encourage them to interpret their own meanings.Šiame straipsnyje1 asmens paminėjimo aspektu tiriamos interneto naujienų portalo Delfi.lt antraštės. Analizuojama 191 antraštė, kuriose vardu ir/ arba pavarde arba žinomu slapyvardžiu minimas koks nors asmuo. Taip pat analizuojama 191 šalia antraščių esanti iliustracija bei peržvelgiamas 191 straipsnis ir su jais susiję komentarai. Analizuojant remiamasi tokiomis teorinėmis prielaidomis: interneto portalų antraštės kartu su iliustracijomis sudaro titulinių puslapių pagrindą – nuorodas, kurios ne tik reziumuoja straipsnius, bet ir skatina juos skaityti. Viena iš poveikio skaitytojams priemonių yra antraštės-faktiniai teiginiai. Šio straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kokių poveikio priemonių yra šio tipo antraštėse ir kaip jos veikia interneto naujienų portalo skaitytojus. Analizuojama, ar individo vardu ir pavarde pasinaudojama siekiant atkreipti skaitytojų dėmesį ir kaip tai daroma. Tyrimui pasirinktas kokybinis turinio analizės metodas. Pasirinktu aspektu siekiama atskleisti tipiškiausias poveikio skaitytojams priemones, taikomas antraštėse. Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad interneto naujienų portalo Delfi.lt straipsnių antraštėse asmens paminėjimas dažnai tampa poveikio priemone, kuria norima atkreipti skaitytojų dėmesį: nors esama situacijų, kai tai daroma neutraliai ar pozityviai įvertinant minimo asmens pasiekimus, vis dėlto daugiau esama kritiško, neigiamo individo vertinimo
Retrospektyvus Lietuvos sakytinės žiniasklaidos tekstynas: rengimo metodologija ir patirtis
Get PDFThe article aims to introduce the corpus of broadcast media (radio and television), which was compiled in the framework of the project Lithuanian Language: Ideals, Ideologies and Identity Shifts to the academic community. The corpus includes about 63 hours of transcribed recordings from 1960 to 2010. The article discusses theoretical principles of corpus sampling, which were based on the criteria of time periods and genres; the methodological issues encountered when constructing the sampling scheme; shares the practical experience of selecting and gathering recordings to be included into the corpus; and presents the actual structure of the corpus.One of the main requirements for any corpus is its representativeness and balance. One possible way to achieve them is to distinguish objectively defined text types and to build the corpus along these lines. Thus the composition of the corpus of the broadcast media was designed on the basis of two criteria: periods of broadcast media development and genre. There are three periods distinguished: Soviet 1960–1987, transitional 1988–1992 and contemporary 1993–now. In respect of genre, three groups of programs are included: talk programs (further subdivided into the types of interview, debate and talk-show); documentaries, features and journal programs; information programs. The article discusses problems that were encountered when trying to implement the corpus along these lines: problems of availability of materials due to technological peculiarities of different periods and organisational factors of archive institutions; the issue of balance between the periods; the problems of genre comparability and different extent of diversity of genres in different periods, and continuity of genres.Finally, the composition and the size of the corpus are presented (63 hours of recordings, about 350 thousand words). The paper concludes that despite the limited availability of materials and other problems discussed above which is why the corpus cannot be regarded as perfectly representative and balanced, it is sufficient for research into public language change. This was confirmed by tentative research studies done on its basis. The corpus meets the usual technical requirements: the transcriptions have been made in CLAN software developed within the CHILDES project, the recordings have been transcribed, coded and morphologically annotated following the conventions of the CHILDES project, the speakers have been assigned individual codes, and the transcriptions have been linked to the sound/image files.Straipsnio tikslas – pristatyti akademinei bendruomenei projekte „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ parengtą apie 60 val. sakytinės žiniasklaidos kalbos tekstyną, aptarti metodologinius jo kūrimo principus ir problemas, pasidalinti praktine tekstų paieškos ir atrankos patirtimi. Straipsnyje pateikiama metodologinė tekstynų kūrimo principų apžvalga, daugiausia dėmesio skiriant reprezentatyvumo ir balanso kriterijams ir jų įgyvendinimo problematikai. Pristatoma teorinė tekstyno sandaros schema, besiremianti laiko (skirstymu į laikotarpius pagal sakytinės žiniasklaidos raidos etapus) ir žanro (išskirtos trys žanrinės grupės) kriterijais. Aptariami praktiniai ir metodologiniai šios schemos įgyvendinimo sunkumai, kuriuos lėmė ribotas medžiagos prieinamumas, medžiagos balansas tarp laikotarpių, žanrų palyginamumas tarp skirtingų laikotarpių, nevienoda žanrų įvairovė skirtingais laikotarpiais ir žanrų tęstinumas. Straipsnio pabaigoje pristatoma faktinė tekstyno sandara, apimtis ir techniniai jo požymiai
Horinzontalusis ir vertikalusis kalbos kontinuumo skaidumas: XXI amžiaus kalbėjimo variantai paprastojo kalbos vertintojo požiūriu
Get PDFThe paper deals with the representative systems of the Lithuanian language from the perspective of ordinary members of language community. The empirical data includes the names and nominations of the language variants given by ordinary members of language community. The data for the research was collected during the preliminary stage of the implementation of the research project Lithuanian Language: ideals, ideologies and identity shifts focusing on the analysis of prestigious aspects of the varieties of the Lithuanian language, language ideals, language ideologies, etc.The paper is an attempt at the typologization of discourse variants identified by ordinary members of language community by estimating the (lack of) correspondence of the variants with geolinguistic and sociolinguistic language variants offered by scholars within certain scientific paradigms. Geolinguistic and sociolinguistic perspectives identify discursive variants according to objective differences and degree of their distinction.The investigation has manifested that the taxonomy of discursive variants suggested by ordinary members of language community helps locate oneself in the holistic space of the national language. The arguments raised in support of the above taxonomy include language facts as well as intuition, or the claim of I think that this is so type. Thus the isoglosses of perception of ordinary members of language community divide the national language continuum into a large number of segments.The respondents tend to give the status of \u27variety\u27 to the large, objectively independent representational systems, cf., Highland dialect, Lowland dialect, etc.; and to the representational systems that do not have the value of \u27variety\u27 from the perspective of a researcher, cf., regular vs irregular speech, sophisticated speech, etc.When speaking about the horizontal divisibility of language continuum offered by the ordinary members of language community and researchers, the most outstanding difference was that the ordinary members of language community had supplemented the binary dialect classification by two members. The taxonomy of the ordinary members of language community includes the Dzūkai and the Suvalkiečiai dialects alongside with the Highland and the Lowland dialects.When speaking about the vertical divisibility of language, it should be noted that no more such differences between the perspectives of the ordinary members of language community and sociolinguists have been observed; only the isoglosses of perception are much thicker.It should be noted that although the sample of the research is not large, the participation of the ordinary members of language community in the discussion has been definitely beneficial as it brought in the data contributing to the increasing awareness of the boundary problem both in geolinguistics and sociolinguistics.Kiekvienos kalbos repreentacinių sistemų kiekis ir įvairovė iš esmės parodo tos kalbos tyrimų išsamumą ir teorinius tyrėjų prioritetus. Įteisinti mokslinėje tradicijoje teoriniai imperatyvai yra kalbėjimo variantų skyrimo ir jų mokslinio tyrimo sąlyga. et kokiu atveju tyrėjas skiria variantus tik vadovaudamasis objektyviais raiškos požymiais. Kitaip yra su paprastuoju kalbos bendruomenės nariu. o kalbėjimo variantų atmainų taksonomija padedanti orientuotis olistinėje tautinės kalbos erdvėje nebūtinai argumentuojama kalbos faktu t. y. objektyviu raiškos skirtumu. Šiame straipsnyje bandoma tipologiuoti paprastųjų kalbos bendruomenės narių vardijamus kalbėjimo variantus įvertinant jų neatitartį mokslinėse paradigmose tyrėjų išskiriamiems geolingvistiniams ir sociolingvistiniams kalbos variantams. Tiriamoji medžiaga gauta vykdant parengiamuosius mokslinio projekto Lietuvių kalba idealai ideologijos ir tapatybės lūžiai skirto lietuvių kalbos atmainų prestižiškumui kalbos idealams, kalbos ideologijoms ir pan. tirti, darbus
Tarmės socialinė vertė: Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos
Get PDFLanguage standardization ideology prevailing in most European countries sustains a lower social value of dialects in comparison to the standard language. The linguistic variety of social elite, media, public administration, and public use – the standard language – is often rated as ideal or at least more adequate for most domains of language use than local dialects. This paper investigates the situation in Lithuania, analyzes linguistic attitudes towards dialects of upper-secondary school students in Lithuanian cities. The data gathered in the context of the project “Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts, 2010-2013” group discussions organized in schools of nine Lithuanian cities (Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Utena and Vilnius) as well as the experimental data, is analyzed for the social value of Lithuanian dialects. The research revealed both overt and covert prestige of dialects. The overtly declared prestige of a dialect is weak and the social value is lower when comparing to the standard language. Moreover, the usage of a dialect is fairly strictly limited and involving only a private sphere, non-official communication. On the other hand, an indirect evaluation when describing stereotypical characteristics of a dialect speaker has shown a rather positive covert prestige of the dialects. Even though dialect speakers are not distinguished by a superior status or social power and are most often seen as coming from a rural environment, which is not modern and associated with old traditions, social attractiveness of a dialect speaker is specifically emphasised, also the dimension of social solidarity and resistance to standardization associated with a dialect is highlighted. The results of the research point out some tendencies of the (not yet extinguished) vitality of dialects.Daugumoje Europos šalių vyraujanti kalbų standartizacijos ideologija palaiko menkesnę tarmių socialinę vertę palyginti su standartine kalba, tačiau kai kur (pvz., Šveicarijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Italijoje ir kt.) tarmės gyvai vartojamos ir viešojoje komunikacinėje erdvėje. Ypatingas yra Norvegijos atvejis, kur vietinės tarmės kaip sakytinis kalbinis kodas beveik visuotinai visų socialinių sluoksnių vartojamas visuose domenuose. Tokių šalių pavyzdžiai rodo kalbų politikos, kalbinių nuostatų svarbą kalbinės įvairovės išlaikymui, vietinių tarmių gyvybingumui. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos miestų moksleivių kalbinės nuostatos tarmių atžvilgiu. Nagrinėjant projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013“ devynių Lietuvos miestų mokyklose surinktus duomenis, aiškinamasi tarmių socialinė vertė, atvirasis ir paslėptasis prestižas. Organizuotų grupių diskusijų ir eksperimento medžiagos analizė rodo menkesnį tarmės statusą ir prestižą palyginti su bendrine kalba, bet kartu atskleidžia su tarme susijusį socialinį patrauklumą