Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Dvidešimt skandinavistikos studijų metų Vilniaus universitete – puota, žaidimas ir galvosūkiai
No full textThe present review article has been re-published in this electronic journal with kind permission of the author of the article and the editors of the following book: Sausverde, Ērika and Ieva Steponavičiūtė (eds) 2014. Funs and Puzzles in Modern Scandinavian Studies. Vilnius University.Šis straipsnis yra recenzija knygai Sausverde, Ērika and Ieva Steponavičiūtė (eds) 2014. Funs and Puzzles in Modern Scandinavian Studies. Vilnius University. Autorei maloniai sutikus, recenzija perspausdinama iš kito leidinio
Prieštaringos kalbos sampratos metalingvistiniame diskurse Lietuvoje, Norvegijoje ir Serbijoje
No full textThe article analyses the notions of language and their elements in metalinguistic comments taken from comment sections in online news portals from Lithuania, Norway and Serbia. The aim is to find and categorize different types of language notions. The goals were to analyse the elements of the notions of language and categorize them according to the metaphors found in the discourse. The empirical data was taken from comments under three news (three for each country), approximately 1640 comments were collected and the ones that contained metaphorical representations of language were analysed, 257 in total. The results show eight different notions of language, which are called: prescriptivist / authoritarian, instrumentalist, ethnolinguistic, communicative, essentialist, „personal identity“, elitist and constructivist. The last three notions are specific for only one of the environments and are discussed in greater detail. From the users’ perspective, the difference between the notions is based on several elements, most importantly: the place of language in society (what is the relationship to standard and non-standard varieties) perception of change and function and functionality of language. The results also show that notions of ‘pure language’ are connected not only to the ethnolinguistic notion of language (language as a part of the identity, change is understood as decay), but also with other varieties of language are connected with different (even opposing) ideals and practical concerns (language as a neutral tool of communication, as a separate organism, substance etc.), and, finally, those notions of language, where the differentiation between the varieties of language is not important, is only connected with the communicative function (communicative notion of language – language is communication). Speaking about language ideologies in general, results show that there are of language in which standard language ideology (according to Milroy 2001) is negatively valued.Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos, Norvegijos ir Serbijos naujienų portaluose rašomų metalingvistinių komentarų kalbos samprata ir jos elementai. Šio tyrimo tikslas yra surasti ir kategorizuoti skirtingus kalbos sampratos tipus. Tyrimo uždaviniai yra analizuoti kalbos sampratų elementus ir juos kategorizuoti pagal metaforas iš metalingvistinio diskurso. Empirinė medžiaga yra sudaryta iš trijų naujienų komentarų kiekvienoje šalyje. Iš viso surinkta maždaug 1640 komentarų, iš kurių analizuojami tik tie, kuriuose randama metaforinių kalbos vaizdavimų, iš viso 257 komentarų. Tyrimo rezultatai atskleidžia aštuonis skirtingus kalbos sampratų tipus: preskriptyvinė / autoritarinė, instrumentalinė, etnolingvistinė, komunikatyvinė, esencialistinė, „asmens tapatybės“, elitinė ir konstruktyvistinė. Paskutinės trys kalbos sampratos randamos tik vienoje iš trijų šalių, ir jos yra dėl to detaliau analizuojamos ir aptariamos. Iš kalbos vartotojų perspektyvos, šių sampratų skirtumai remiasi skirtingais elementais, iš kurių svarbiausi šie: kalbos vieta visuomonėje, kalbos kaitos suvokimas ir kalbos funkcijų ir funkcionalumo suvokimas. Rezultatai taip pat rodo, kad „grynos kalbos“ samprata yra susijusi ne tik su etnolingvistinės kalbos samprata – kalba kaip identiteto dalis, kur kaita suvokiama kaip griovimas, bet taip pat gali būti susiję su kitais, net ir priešingais, idealais ir praktiniais poreikiais – kalba kaip neutralus komunikacijos instrumentas, kaip atskiras organizmas, kaip skystis ir t.t. Taip pat tyrimas parodo, kad kalbos sampratos, kuriose skirtumas tarp variantų nėra svarbus, yra susijusios išimtinai su kalbos komunikacijos funkcija – kalba suvokiama kaip bendravimas. Kalbant apie kalbos ideologijas apskritai, rezultatai rodo, kad yra atvejų, kai standartinės kalbos ideologijos samprata (pagal Milroy 2001) yra vertinama prieštaringai
„Skolos bijosi – turtų nepadarysi“. Leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991–2013 m. rašytiniuose tekstuose
Get PDFThe paper introduces available databases of new borrowings into Lithuanian and research into their main features and usage in public written texts, including the Internet, in 1991–2013. The research has shown that new borrowings of the Lithuanian language and the process of borrowing follow the same universal and general patterns noticed in other speech communities. Overall, about 1 500 different new borrowings and borrowed derivatives that have entered the Lithuanian language since early 90ies have been included into the databases. Due to the normative tradition of standard written Lithuanian, in more formal domains there is a tendency to graphically highlight borrowings either by inserting the quotation marks or by writing the borrowings in italics. However, in informal Internet texts (chats, commentaries, etc.) the borrowings are usually not highlighted. The morphological adaptation of most borrowings and orthographical adaptation of a large part of them give a clue to the integration potential of the Lithuanian structural paradigms. The distribution of the new borrowings across the word classes follows the patterns identified in other research: most borrowings are nouns, a much lower number of them are adjectives and verbs and a rather insignificant number are adverbs. Most new borrowings in the studied period include borrowings from English (approx. 70 per cent). Borrowings from other languages are much less numerous: depending on a text type, neo-Latinisms make up 5–8 per cent, words of French origin—3–7 per cent, words of Italian origin—4–5 per cent and Greek borrowings—2–3 per cent. The domains that include most new borrowings are technology and engineering, food, economics and business, also music. As already mentioned, borrowings from English clearly dominate in most domains. However, the semantic field of food seems to be the most diverse in terms of the origin of borrowings: most borrowings are of Italian origin, others come from of English, French, Spanish, Japanese and other languages. French and neoclassical borrowings make up more than 70 per cent of all borrowed law terms and almost 40 per cent of the terms of economics and business. The research of new borrowings into Lithuanian reveals fundamental changes in the socio-cultural development of the society and highlights the potential of the Lithuanian language to adapt to the needs of the speakers and to preserve the marks of ongoing cultural changes.Šiame straipsnyje pristatoma leksikos skolinių tyrimams skirta tęstinė Naujųjų skolinių duomenų bazė ir aptariamos jos pagrindu bei lyginant su kitais duomenynais ištirtos pagrindinės naujųjų skolinių ir jų vartosenos 1991–2013 m. viešuosiuose rašytiniuose (tarp jų, ir elektroniniuose) tekstuose charakteristikos – skolinių skaičius, grafinis pateikimas, rašybos ir morfologijos adaptavimas, skolintų žodžių klasės, skolinių kilmės kalbos, teminės grupės. Pastarųjų poros dešimtmečių rašytinės lietuvių kalbos skoliniai atskleidžia fundamentines Nepriklausomos Lietuvos visuomenės permainas, parodo ją kaip aktyvų, modernėjimo paskatų vedamą kultūrų kontaktų subjektą. Galima teigti, kad lietuvių kalbos naujiesiems skoliniams ir leksikos skolinimosi procesui iš esmės būdingos tos pačios savybės, kokios pastebimos kitų dabartinių kalbų bendruomenėse
Semantizmų vartosena teisės mokslo darbų rankraščiuose
Get PDFThe use of semantic calques in academic legal written language is the focus of the present article. Semantic calques are words in new irregular meanings. The following two groups of semantic calques in academic legal written language are distinguished: old calques, which are produced in the Lithuanian language due to the impact of the Russian language, and new calques, which have been produced in the Lithuanian language due the impact of the English language. The most frequently used calques of the first group are the verbs (pa)talpinti, atstatyti, sutikti, naudoti and their derivatives, the adjectives pilnas, -a, vieningas, -a and their derivatives, the noun saugiklis.The most frequently used calques of the second group are the adjectives pilotinis, harmoningas, -a, the verb harmonizuoti and the noun harmonizavimas. The present paper aims to identify the key reasons why some semantic calques spread in the academic language of the law. According to the contact between the user of the calque and the foreign language of its origin, the article distinguishes two types of reasons: primary and secondary. Primary reasons (concerned with the direct contact between the user of the calque and the language of origin) can be divided into three general reasons: (1) life among bilingual population; (2) the author of the text is a non-native speaker of Lithuanian; (3) the author relies on secondary written sources (research papers, documents, legal acts) in foreign languages, especially on its non-professional translation. Secondary reasons are concerned with an indirect contact between the user of the calque and the language of origin. In many cases the user of the calque does not know the foreign language from which the calque has been adopted. Semantic calques are copied from administrative language (legal acts, codes), public spoken language and are the result of imitation. Due to secondary reasons the calque appearing in a narrow peripheral field of standard language is further transferred into general usage. The analysis of the texts has demonstrated that in most cases semantic calques spread in academic legal written language due to extralinguistic factors. For example, Soviet occupation is one of them, when Russian in fact had the status of a state language. Now we are in a different situation, when the EU membership requires that all legal acts be translated into national languages of all member states.Mokslo kalba yra viena iš viešosios bendrinės kalbos vartojimo sričių, kuriai neretai teikiamas prestižinės kalbos statusas, taigi drauge keliami ir griežtesni norminės, taisyklingos kalbos reikalavimai. Kokia yra konkrečios mokslo srities kalba, ar pagrįstai ją galima vadinti prestižine, ar paisoma normų reikalavimų, atskleidžia mokslo kalbos tyrimai. Šiame straipsnyje teisės mokslo kalba tiriama reikšmės vertinių vartojimo aspektu. Tiriamoji straipsnio medžiaga – apie 100 autorinių spaudos lankų 2013 m. lietuvių kalba parašytų teisės mokslo darbų rankraščių, kurie, daroma prielaida, parodo realią rašytinės teisės mokslo kalbos ituaciją. Straipsnio tyrimo objektas – svetima, iš kitų kalbų skolinta reikšme vartojami žodžiai, arba semantizmai. Straipsnio tikslas – nurodyti, kurių semantizmų vartojimo atvejai tėra pavieniai, o kurių – rodo tokio vartojimo polinkį, išskirti pagrindines semantizmų grupes atsižvelgiant į jų kilmę ir išsiaiškinti nurodytų reikšmės vertinių grupių atsiradimo ir vartojimo rašytinėje teisės mokslo kalboje priežastis. Vertinant kilmės aspektu išskiriamos dvi pagrindinės teisės mokslo darbų rankraščiuose vartojamų semantizmų grupės: senieji, arba tie, kurie atsirado dėl rusų kalbos poveikio, ir naujieji, arba tie, kurie atsirado dėl anglų kalbos poveikio. Šių reikšmės vertinių atsiradimo ir paplitimo rašytinėje teisės mokslo kalboje priežastys pagal tai, ar esama tiesioginių semantizmo vartotojo kontaktų su svetima kalba ar ne, straipsnyje suskirstytos į pirmines ir antrines
Konceptualiosios LAIKO metaforos vertime: Kristijono Donelaičio „Metai“
Get PDFThis research focuses on conceptual TIME metaphors in Kristijonas Donelaitis’s The Seasons in order to supplement a so far scarce research in Lithuania of conceptual metaphors in translation, as time metaphors constitute fundamental aspects of culture and communication (Lakoff, Turner 1989). The present research aims to 1) analyze conceptual time metaphors in The Seasons and systemize them; 2) determine whether the metaphors are preserved in the translations of The Seasons: into Spanish (Caro Dugo 2013), English (Tempest 1985) and German (Passarge 1999).Text fragments were selected from The Seasons with hyponyms of the time concept which were analyzed based on the methodology of conceptual metaphors. Linguistic aspects of conceptual metaphors were compared with the mentioned translations. All the examples were analyzed based on the methodology of translation of linguistic aspects of conceptual metaphors as specified by Kövecses (2005).The following conceptual time metaphors were found in The Seasons: TIME IS OBJECT, TIME IS VOLUME, TIME IS LIMITED RIGHTS, TIME IS PLANT, TIME IS FOOD, TIME IS FESTIVAL, TIME IS MOVING OBJECT, TIME IS CHARACTER, TIME IS HUMAN, TIME IS ANIMAL.By comparing the linguistic aspects of the conceptual time metaphors in The Seasons by Donelaitis and the way they are rendered across several languages, it was determined that most often the conceptual metaphor in translation is preserved, i.e. the conceptual metaphor as well as its literal and figurative meaning are the same in both the original text and the translation. Only one case was found when the literal meaning and the underlying conceptual metaphors were different in the original and all three translations; however, the figurative meaning is maintained. In some cases the conceptual metaphor and its linguistic expression are different in the original text and the translation. Such cases probably occur due to the fact that the translator chooses a different source domain, which changes the conceptual metaphor and the mappings. Another reason could be concerned with the translator’s decision to distance himself/herself from the original due to linguistic and cultural aspects or text-specific factors.Ilgą laiką kognityvinės lingvistikos tyrėjų buvo teigiama, kad konceptualiosios metaforos dažniausiai yra universalios, nes žmonėms būdingos tos pačios fizinės savybės, biologiniai procesai ir mąstymo mechanizmai. Tačiau ilgainiui pastebėta, kad tik tam tikrai kultūrai būdingos konceptualiosios metaforos yra toks pat paplitęs reiškinys kaip ir konceptualiųjų metaforų universalumas. Straipsnyje aptariama konceptualiųjų metaforų universalumo ir kultūrinio variantiškumo problema ir pristatomas vienas fundamentaliausių kalbinio pasaulėvaizdžio elementų – konceptualioji LAIKO metafora, kuriai būdingas, pasirodo, ne tik ypatingas universalumas, bet ir kultūrinė specifika. Pristatomas XVIII a. lietuvių poeto Kristijono Donelaičio „Metų“ tekste užfiksuotų konceptualiųjų LAIKO metaforų tyrimas. Siekiant papildyti kol kas Lietuvoje negausius konceptualiosios metaforos vertime tyrimus, konceptualiosios LAIKO metaforos kalbinė raiška palyginama su „Metų“ vertimais į ispanų (Caro Dugo 2013), anglų (Tempest 1985) ir vokiečių (Passarge 1999) kalbas tikintis ištirti, kokie dėsningumai būdingi konceptualiųjų metaforų kalbinės raiškos vertimams į kitas kalbas, nustatyti, ar „Metų“ tekste užfiksuotos konceptualiosios metaforos išlieka pasirinktuose vertimuo
Kam reklamai skoliniai? Leksikos skoliniai reklamos tekstuose
Get PDFThe aim of the article is to analyse reasons of using new lexical borrowings in advertising, taking into account features of advertising as a genre. The empirical basis of the analysis consists of advertisements including borrowings that were collected in the Database of the New Borrowings. The article offers a qualitative analysis of borrowings in advertising.The theoretical basis of the article is a generalised classification of reasons for lexical borrowing, which includes designative, semantic, stylistic and sociopsychological reasons. Further a more detailed explanation is given by presenting the results of research on multilingual advertising: borrowings are used to fill in a semantic gap; because of creative motives in search for more interesting ways of expression; they help to associate the product with a particular cultural stereotype; or they can help to express the identity of a particular social group. From the viewpoint of advertisers, borrowings help to attract attention to the advertisement or product, to demonstrate its advantages by a symbolic value of other languages, to address a particular audience or to play with language for an emotional effect.The analysis of the Lithuanian data revealed a trend of the majority of borrowings used in advertisements for designative and semantic reasons, in order to name a new object. The origin languages of the borrowings vary; they include English, French, Italian, Spanish, Japanese, and Chinese. Some borrowings are used next to their equivalent of Lithuanian origin for metalinguistic reasons. In the group of stylistic reasons, English borrowings are used for creating allusions, language play, and in order to attract the attention of the audience. In the group of sociopsychological reasons, borrowings from English are most prominent; they mostly serve to emphasize the exceptional value of the product. They might also be used as euphemisms. For symbolic reasons, borrowings from French and Italian are also used. English borrowings that are a part of youth slang are used in advertisements to create a youthful identity of the product and to address young consumers.The analysis of spelling of borrowings (original vs. adapted) might also be explained by their functions in the text: original spelling helps to emphasize the authenticity of the designated object, increases the symbolic value of the borrowing. In contrast, the adapted spelling of marked borrowings in the advertisements addressed to young people emphasizes their slang origin.In summary, the analysis of the Lithuanian advertisements confirmed most of the reasons for borrowing found in previous studies on multilingual advertising. The paper concludes that borrowings do not only serve a supplementary role when they are needed to fill a lexical gap, but are also intentionally used as a stylistic, symbolic, identity construction tool in order to enhance the effectiveness of advertisements.Straipsnio tikslas – išnagrinėti naujųjų leksikos skolinių naudojimo priežastis tekstinėje reklamoje, atsižvelgiant į reklamos kaip diskurso rūšies ypatumus. Empirinę analizės medžiagą sudaro Naujųjų skolinių duomenų bazėje sukaupti reklamų su naujaisiais skoliniais pavyzdžiai. Straipsnyje, remiantis ankstesniais tyrimais, apžvelgiamos galimos skolinimosi priežastys, užsienio kalbų naudojimo reklamoje tikslai, kai kurie masinę komunikaciją ir reklamą aiškinantys teoriniai modeliai, kuriais remiantis keliamos prielaidos apie skolinių funkcijas reklamoje. Empirinėje straipsnio dalyje pagal teorinėje dalyje pateiktą skolinimosi priežasčių klasifikaciją ir įvardintus reklamos ypatumus kokybinės analizės principais nagrinėjamos skolinių reklamoje grupės ir jų naudojimo reklamoje atvejai, aptariami skolinių reklamoje rašybos ypatumai
“Šitas blet nachui buvo parduotuvėj”: Vilniaus paauglių keikimosi įpročiai ir požiūris į keikimąsi
No full textThe aim of this article is to analyse swearing practices of Vilnius adolescents and the identities, associated with those practices from the attitudinal and interactional perspectives. The data, which the analysis is based on, consist of the questionnaire survey, completed by 79 adolescents, and two extracts of adolescents’ spontaneous conversations. In the questionnaire, adolescents were asked to evaluate their peer who uses a huge amount of Russian swearwords blet and nachui and their peer who uses the English swearword fuck, i.e. to examine if there are differences in attitudes towards the well-established and generally regarded as very obscene Russian swearwords and the recently appeared English swearwords. Swearing in Russian in the attitudinal questionnaire study was associated with the construction of the masculine streetwise identity. However, the interactional analysis of swearing in Russian shows that Russian swearwords can be employed in the construction of a female streetwise and a masculine non-streetwise identity. The English fuck, which was considered the mild swearing among Vilnius adolescents in the questionnaire study, does not invoke any specific youth social category.Lietuvių kalbotyroje keiksmažodžių tyrimų yra atlikta ganėtinai nedaug. Dažniausiai keikimasis buvo tirtas dialektologiniu aspektu – sudaromi tarmėse vartojami (ar vartoti) keiksmažodžių sąrašai. Nesunku nuspėti, kad šie sąrašai atspindi tik nedidelę dalį kasdien vartojamų keiksmažodžių. Taip pat galima daryti prielaidą, kad tai ne tie keiksmažodžiai, kuriuos galima išgirsti didmiesčiuose, ir tai tikriausiai ne tie keiksmažodžiai, kuriuos renkasi šiuolaikinis didmiesčio jaunimas. Tad straipsniu siekiama užpildyti šią keiksmažodžių tyrimų spragą – straipsnyje analizuojama, kaip keiksmažodžiai yra panaudojami paauglių socialinėms tapatybėms kurti, t.y. straipsnio tikslas yra ne keiksmažodžius dokumentuoti, bet parodyti, kaip jie funkcionuoja realioje vartosenoje.
Straipsnio medžiagą sudaro anketinio tyrimo duomenys – 79 Vilniaus paauglių užpildytos anketos, kuriose paauglių buvo prašoma apibūdinti paauglius, kurie savo kalboje vartoja daug rusiškų keiksmažodžių blet ir nachui, ir paauglius, kurie savo kalboje vartoja anglų kalbos keiksmažodį fuck, bei dvi paauglių spontaniškos kalbos analizės. Anketinis nuostatų tyrimas atskleidė, kad šiuolaikiniai Vilniaus paaugliai angliško keiksmažodžio fuck nelaiko vulgariu ir stipriu. Dėl savo naujumo keikimasis anglų kalba neturi aiškios socialinės reikšmės miegamuosiuose Vilniaus mikrorajonuose, kur gyvena tyrime dalyvavę paaugliai. Angliškų keiksmažodžių naujumas, švelnumas ir neturėjimas aiškios socialinės vertės gali būti jų nepopuliarumo priežastis. Tuo tarpu rusų kalbos keiksmažodžiai, tiksliau, jų gausa, visų pirma indeksuoja gatvės kultūrą. Tiek anketinis nuostatų tyrimas, tiek spotaniško paauglių pokalbos analizė atskleidė, kad rusiškų keiksmažodžių gausa yra viena iš priemonių kurti gatvės paauglio / paauglės tapatybei. Paprašyti apibūdinti savo bendraamžį, vartojantį daug rusiškų keiksmažodžių, absoliuti dauguma informantų įvardijo jį kaip gatvės kultūros atstovą ar tiesiog neišauklėtą paauglį. Tačiau tie patys rusiški keiksmažodžiai, turintys gatvės kultūros socialinę reikšmę, gali būti panaudoti kurti socialinę tapatybę, kuri neturi nieko bendro su gatvės kultūra. Šie keiksmažodžiai tampa vienu iš būdų geriems vaikinams demonstruoti vyriškumą, kai to padaryti negalima kitomis tapatybės kūrimo priemonėmis
Pratarmė
Get PDFThis special issue of the journal publishes research papers focusing on new borrowings in Lithuanian. They approach the problem of borrowing from different perspectives: sociolinguistic, morphological, lexicographic, and terminological.Šiame teminiame „Taikomosios kalbotyros“ žurnalo 2013-2014 (3) numeryje publikuojami naujausi vieno lietuvių kalbos skolintos leksikos sluoksnio – vadinamųjų naujųjų skolinių – tyrimai iš kelių disciplinų perspektyvos – sociolingvistikos, morfologijos, leksikografijos ir terminologijos. Naujaisiais skoliniais laikomi maždaug nuo Nepriklausomybės pradžios į lietuvių kalbą atėję įvairių kalbų kilmės žodžiai ar jų kamienų vediniai su lietuviškomis morfemomis, formaliai žiūrint, tie, kurie iki tol nebuvo įtraukti į tarptautinių žodžių žodynus, pirmiausia, į paskutinį sovietmečiu išleistą „Tarptautinių žodžių žodyną“ (1985). Beveik visų straipsnių pagrindinis empirinis pagrindas – tęstinė Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazė (toliau – NSDB) – specialiai suprogramuotas įrankis, teikiantis duomenų apie įvairiuose lietuvių kalbos rašytiniuose šaltiniuose paskutinius keliolika metų vartotus naujuosius skolinius
Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas
Get PDFThe paper analyses affixation of new borrowings in Lithuanian and the process of their integration into the system of Lithuanian morphological paradigms applying the framework of Natural Morphology. Two word classes, nouns and adjectives, have been analysed and productivity patterns of the new lexicon are presented and discussed. To the group of new borrowings are assigned those items that have been accepted into Lithuanian since 1990 or those that have not been included into the “Dictionary of International Words” (1985). The corpus of data used for the present analysis is compiled from the material found in the Database of New Borrowings, which provides information about borrowing into Lithuanian in written public texts of the last two decades, and the Corpus of Spoken Lithuanian (2006–2009).It has been found that the new borrowings follow the inflectional and derivational rules of the most productive morphological paradigms of Lithuanian. The most productive inflectional class of the borrowed nouns is -as, less productive is -is (-io), and the least productive is -a. As for the suffixes, the most productive are -imas (signalling abstract nouns), -ininkas (naming of persons), and the feminine derivational form -inė (from the masculine form –inis) for naming of instrument/ location.The newly borrowed adjectives, as a rule, are only rarely integrated into Lithuanian vocabulary by just adding the Lithuanian inflectional endings, they are mainly integrated using a suffix. In the adjective group the most productive suffix is -inis, while the least productive is -iškas.The research of new borrowings as either inflectional or derivational. This is due to the fact that the derivational relationship between the base and the derived forms in the case of new borrowing is difficult to identify and to prove.Remiantis natūraliosios morfologijos teorija straipsnyje analizuojami lietuviški naujųjų skolinių afiksai, su kuriais skoliniai integruojami į lietuvių kalbos paradigmas, ir aptariamas naujosios skolintos leksikos posluoksnio išryškinamas tų afiksų produktyvumas. Tyrimo objektas – dvi dažniausios skolintų žodžių klasės – daiktavardžiai ir būdvardžiai. Naujaisiais skoliniais šiame straipsnyje laikomi maždaug nuo pirmųjų Atgimimo metų į lietuvių kalbą atėję arba pasidaryti iš skolintų kamienų leksikos vienetai, formaliai žiūrint tie, kurie neįtraukti į ankstesnius tarptautinių žodžių žodynus, pirmiausia, į paskutinį sovietmečiu išleistą „Tarptautinių žodžių žodyną“ (TŽŽ 1985). Pagrindinis tyrimo duomenų šaltinis – Naujųjų skolinių duomenų bazė, pateikianti duomenų apie skolinius rašytiniuose, daugiau ar mažiau viešuose paskutinių poros dešimtmečių lietuvių kalbos tekstuose. Taip pat lyginama su negausiais 2006–2009 m. vartoseną apimančio Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis.
Nustatyta, kad naujieji skoliniai išryškina lietuvių kalbos morfologijos produktyviąsias taisykles. Tarp skolintų daiktavardžių adaptacinių fleksijų aiškiai vyrauja fleksija –as, gerokai retesnė yra –is (-io) ir kiek mažiau produktyvi – fleksija –a. Naujųjų skolintų būdvardžių grupėje vien su lietuviška galūne skoliniai įforminami labai retai. Neoklasikinių kamienų būdvardžiai (dažniausiai su fonologiškai adaptuotomis lotyniškos kilmės priesagomis –al- ar –yv-) kaitybai gramatinami su galūne –us, o su kitų kalbų kamienais gali būti naudojama ir galūnė –as. Iš lietuviškų priesagų daiktavardžių klasėje produktyviausiomis savo kategorijose laikytinos abstraktų priesaga –imas, asmens pavadinimų priesaga –ininkas ir neabejotinai darybinės instrumento/ vietos pavadinimų priesagos –inis moteriškos giminės variantas –inė. Būdvardžių grupėje produktyvumu išsiskiria –inis, gerokai rečiau naudojama –iškas. Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į problemą, kad kategorizuoti afiksus kaip darybinius arba adaptacinius, kaitybinius naujųjų skolinių atveju gana sudėtinga. Skolintos, ypač naujos, leksikos darybinį ryšį (pamatinio ir išvesto žodžio santykį) sunku ir fiksuoti, ir įrodyti
Daugiakalbė reklama lietuviškuose žurnaluose 1993–2013 metais
Get PDFThe article presents a quantitative analysis of multilingual advertising in Lithuanian magazines 1993–2013. The analysis includes those advertisements where alongside Lithuanian separate elements in a foreign language are used, and monolingual non-Lithuanian advertising. The sample included advertisements from four magazines of different profiles (a news magazine, a TV magazine, a women’s magazine, and a business lifestyle magazine) from years 1993/1994, 1998, 2003 and 2013, in total 1995 unique advertisements.A general conclusion is made that the amount of multilingual advertising in Lithuanian magazines has increased. Although as early as 1993/1994 the magazines contained a fair amount of non-Lithuanian advertisements, those years were atypical, since non-Lithuanian advertisements were by Lithuanian advertisers mostly and the models of bilingual advertisements were different than the models that prevailed in the later periods. In 1998 there were less non-Lithuanian advertisements than in 1993/1994 and since then their amount was continuously increasing. The trend of increase of multilingual advertising is best confirmed not by the dynamics of its amounts in single magazines, which was different from magazine to magazine, but by its increase within separate product categories and within the flow of advertisements by Lithuanian companies.In 2013, the proportion of non-Lithuanian advertisements in different magazines, without including into this number the names of companies and products, was 11–42 percent. The use of other languages in advertisements was related to product category (the biggest amount of non-Lithuanian advertisements were in categories associated with prestige, modernity, technological progress, and certain lifestyles); country of origin (advertisements by foreign producers were more likely to contain foreign text elements); size (full-page advertisements were more likely to be bi- or multilingual); structure (monolingual non-Lithuanian advertisements predominantly contained company/product name only or company/product name plus slogan/product type).English is the most often used foreign language in Lithuanian advertisements; French, German, Italian are also used; some other languages are used in single cases only. English is used by advertisers from all countries of origin and it is used mostly to create a modern identity of the brand. Other languages, judging by the product categories they are used in, are associated with ethnocultural stereotypes of those countries.Straipsnyje pristatomas kiekybinis daugiakalbės reklamos Lietuvos žurnaluose 1993–2013 metais tyrimas. Daugiakalbe reklama laikoma tokia reklama, kurioje kartu su lietuvišku reklamos tekstu yra panaudojami atskiri, į lietuvišką tekstą neintegruoti nelietuviški reklamos teksto elementai. Į analizę taip pat įtraukta vienakalbė nelietuviška reklama, nes ji rodo reklamos domeno daugiakalbiškumą. Atliekant tyrimą, išanalizuota reklama keturiuose skirtingo pobūdžio žurnaluose (Veidas, Laima, TV antena, Verslo klasė) ketveriais skirtingais analizuojamo laikotarpio metais (1993/1994, 1998, 2003 ir 2013; išskyrus du iš atrinktų žurnalų, kurie pradėti leisti vėliau nei 1993 m.). Iš viso išanalizuoti 1995 reklaminiai pranešimai. Lietuviška ir nelietuviška reklama analizuojama pagal tokius papildomus bruožus: įmonės/gamintojo kilmės šalis, prekės kategorija, nelietuviški struktūriniai reklamos elementai, reklamos dydis, nelietuviškų elementų kalba. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama kiekybinei surinktų duomenų analizei, ją iliustruojant konkrečiais pavyzdžiais. Prieinama pagrindinė išvada, kad iš analizuotos imties matyti Lietuvos žurnalų reklamos daugiakalbiškumo didėjimo tendencija