Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Kaip tirti antrosios kalbos įsisavinimą: skerspjūvio metodas
Get PDFThis paper describes a cross-sectional method, which is employed when conducting research on acquisition of Lithuanian as a second language. This is one of the most optimal methods to study the process of language acquisition in adults, since it does not demand a long-term commitment on the part of the studied subjects. On the basis of the method, a specific research protocol has been designed in the framework of various second language acquisition research projects conducted in Europe. One of its advantages is that language data can be collected in a fairly small group (10-30 people) of learners of different acquisition levels. The data collected in this way is later analysed and compared between learners in order to determine the acquisitional sequence and other aspects of interest. The main corpus for this study is constituted by language data collected during a semi- structured (socio)linguistic interview, which is a free talk with a participant, who is encouraged to talk. The talk includes some specific questions. During the interview, not only the language data but also some important information about other relevant sociolinguistic factors is collected, such as age, period of stay in the country, language attitudes and motivation. To be able to better compare the participants and to study specific linguistic aspects that might fail to appear in spontaneous speech, all the participants are given the same additional tasks. The tasks described in this paper are of different types: film retelling, storytelling according to a sequence of pictures, describing two similar pictures and indicating differences between them, giving a recipe and repeating sentences. Different competences are required in these tasks but most attention is given to language production. The paper also offers some practical advice and observations based on the study. The specific study where the method was applied for Lithuanian aims at researching the development of acquisition of Lithuanian with the focus on the development of the verb system. The data collected in this manner could be used to study other aspects of language acquisition as well.Lietuvių kalba kaip svetimoji užsieniečiams komunikaciniais tikslais Lietuvoje dėstoma jau nuo Nepriklausomybės, tačiau nuoseklių ir išsamių tyrimų apie jos įsisavinimo raidą nėra. Straipsnyje pristatomas metodas, kuriuo naudojantis buvo renkami spontaninės lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimo duomenys. Metodas remiasi skerspjūvio principu, kai duomenys renkami iš nelabai didelio kiekio skirtingų įsisavinimo lygių kalbėtojų, kurių kalbos raida vėliau analizuojama ir stengiamasi atrasti įsisavinimo principus bei nustatyti skirtingų morfologinių elementų įsisavinimo seką. Straipsnyje aprašomi pagrindiniai principai, kurių reikia laikytis renkant spontaninės kalbos medžiagą. Taip pat specialiai atliktam tyrimui apie lietuvių kalbą pritaikytos užduotys, kurios leidžia geriau palyginti skirtingus kalbėtojus. Šis metodas sudarytas remiantis įvairiais Europoje atliktais antrosios kalbos tyrimais
Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė
Get PDFThe paper deals with the narrative production of developing Lithuanian bilingual children (L1 – Lithuanian, L2 – English). The material was collected in four Lithuanian language schools based in London. The study employs the method of story generation. During the experiment, the participants were asked to tell a story according to a 6 picture sequence Cat Story (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). There were 100 Lithuanian bilingual children (4-10 years old) from middle-class families involved in the experiment. They all lived in London and attended private Lithuanian schools (~3-6 hours per week). The narratives were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES software. During the analysis, the general productivity and lexical diversity (the number of words, the number of utterances, mean length of utterance, type/token ratio) of the narratives were investigated.The results obtained demonstrate significant differences in productivity and lexical diversity among six age groups. The narratives of older children have been found to be longer; they also include more words, consist of more utterances, which on average are longer. A comparison of bilingual and monolingual children\u27s narratives has revealed that bilingual children are capable of producing more words, while the lexical diversity of nouns, verbs and adjectives is similar in bilingual and monolingual children’s narratives or, in some cases, higher in the narratives of monolingual children. These indicators of productivity and lexical diversity suggest that the native Lithuanian language acquired in a bilingual environment is similar to the Lithuanian language acquired in a monolingual language environment.Straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Išanalizavus šimtą 4–10 metų respondentų sukurtų rišliųjų pasakojimų, matyti pasakojimo kūrimo ir kalbos raida. Vyresniųjų vaikų pasakojimai ilgesni, juose pavartota daugiau žodžių, pasakojimus sudaro daugiau pasakymų, kurie yra vidutiniškai ilgesni. Reikšminių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, būdvardžių) leksinės ir gramatikos įvairovės analizė parodė, kad respondentams augant, jų pasakojimuose pavartojama ne tik daugiau, bet ir įvairesnių žodžių. Dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, kad dvikalbiai vaikai pavartoja žymiai daugiau žodžių nei dvikalbiai, o daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai yra panašūs į vienakalbių vaikų
Jungtinės Karalystės ir Lietuvos konstitucinės teisės aktuose vartojamų vientisinių terminų šaltiniai
No full textThe article addresses the issues of formation of legal terminology in Lithuanian and English. The terminology of Lithuanian law started to be formed at the beginning of the 20th century. Its development has been influenced by several political upheavals and has undergone considerable changes. Since new legal terms are constantly created, it is worthwhile to compare and contrast Lithuanian term formation tendencies with term formation traditions in other languages. Contrastive research not only reveals peculiarities of term formation in different languages, but allows researchers to see native terminology in a new light and assessing it more objectively. In this article, the Lithuanian constitutional law terms are compared with the English constitutional law terminology that has a long history dating back to the 13th century. The article analyses the sources and means of formation that have been used for the creation of Lithuanian and UK constitutional law terms and reveals important differences in legal term formation in these two languages. The authors expect that the findings of the research will provide useful information to the developers of Lithuanian legal terminology, as well as to the users of Lithuanian and English legal terms.Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės vientisinius terminus kilmės požiūriu. Terminai išrinkti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992 m.) ir svarbiausių Jungtinės Karalystės konstitucinės teisės aktų, išverstų į šiuolaikinę anglų kalbą, – Magna Carta (1297 m.), Habeas Corpus akto (1679 m.), Teisių bilio (Bill of Rights, 1689), Santvarkos akto (Act of Settlement 1700) bei Žmogaus teisių akto originalo (Human Rights Act 1998). Iš viso surinkti ir išanalizuotas 602 terminai (361 anglų kalba ir 241 lietuvių kalba). Atliktas tyrimas leidžia daryti tokias išvadas:1) Vientisiniai anglų konstitucinės teisės terminai daromi tiek iš vidinių (11%), tiek iš išorinių šaltinių (85%), tačiau terminai, padaryti iš išorinių šaltinių aiškiai dominuoja. Lietuvių kalboje šis santykis yra atvirkštinis: dauguma terminų yra terminologizuoti savos kilmės žodžiai – 76%, ir tik 2% atėjo iš išorinių šaltinių. Abiejose kalbose yra hibridų (terminų, padarytų, jungiant morfemas, kildinamas iš vidinių ir išorinių šaltinių), bet jų skaičius nedidelis: konstitucinės teisės aktuose anglų kalba jų yra 4%, lietuvių kalba – 2%.2) Darant terminus iš vidinių šaltinių, terminizuojami paprastieji savos kilmės žodžiai arba padaromi nauji žodžiai. Konstitucinės teisės aktuose anglų kalba terminizuotų paprastųjų žodžių ir darinių skaičius beveik vienodas, o LR Konstitucijoje darinių skaičius žymiai didesnis už terminizuotų paprastųjų žodžių skaičių.3) Pagrindinis gatavų terminų skolinimosi šaltinis tiek anglų tiek lietuvių kalbose yra lotynų kalba, iš kurios skolintasi tiesiogiai arba per kitas kalbas. Anglų kalbos terminai taip pat atėjo ir iš prancūzų, graikų, senosios skandinavų bei viduriniosios vokiečių arba olandų kalbos, o lietuvių kalbos terminai – iš prancūzų, graikų bei lenkų kalbų.4) Sudarant hibridus, naudojami du morfemų jungimo modeliai: svetimos kilmės šaknis jungiama su savos kilmės afiksu arba savos kilmės šaknis jungiama su svetimos kilmės afiksu. Išanalizuotoje anglų kalbos medžiagoje rasti abiejų modelių hibridai, o lietuvių kalbos medžiagoje – tik pirmo modelio hibridai. Abiejose kalbose svetimos kilmės morfemos yra atėjusios iš lotynų ir prancūzų kalbų.Atliktas tyrimas atskleidžia, kokios kalbos turėjo didžiausią įtaką lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos formavimuisi, ir parodo pagrindinius dėsningumus, būdingus lietuvių ir anglų konstitucinės teisės terminijos darybai. Autorės tikisi, kad šis tyrimas paskatins plačiau patyrinėti įvairių kalbų terminiją ir pasisemti idėjų, kaip kurti ir tobulinti mūsų kalbos terminus
Dėl vietos prieveiksmių bura-, ora- ir şura- vartosenos turkų kalboje
Get PDFThe paper deals with the Turkish deictic locative adverbs bura- (‘here’) ora- (‘there’) and şura- (‘here’, ‘there’). Some researchers (Lyons 1977, Levinson 1983, Anderson and Keenan 1985) claim that şura- occupies an intermediate position between bura- and ora-. Some others (Küntay and Özyürek 2002, 2006) note that şura- is neutral with regard to distance specifications. This investigation has identified a rather problematic usage of the deictic locative adverb şura-. Taking into account that contemporary Turkish language has gradually developed from a three-member deictic system into a two-member system, the paper attempts to more thoroughly investigate the usage of the locative adverb şura- and describe the prevailing deictic system in the Turkish language.Straipsnyje analizuojami turkų kalbos vietos prieveiksmių bura- (liet. čia), ora- (liet. ten) ir şura- (liet. čia, ten) vartojimo atvejai. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų Karlo Bühlerio, Stepheno C. Levinsono, Johno Lyonso, Jacqueline Bastuji, Roberto Underhillo, Aylino Küntayo, Aslı Özyüreko ir kitų darbais, aptariama deiksės, anaforos ir kataforos sampratos, aprašoma vietos deiksės raiška turkų kalboje, pateikiamas požiūris į skirtingai vertinamą trinarę turkų kalbos deiktinių vietos prieveiksmių sistemą. Straipsnyje išskirtinis dėmesys skiriamas vietos prieveiksmiui şura- (liet. čia, ten), nes pastebėta, kad dėl kalbamojo deiktinio žodžio vartosenos yra ginčijamasi. Vieni mokslininkai (Lyons 1977, Levinson 1983, Anderson and Keenan 1985) teigia, kad şura- (liet. čia, ten) užima tarpinę poziciją tarp bura- – ‘čia’ ir ora- – ‘ten’, o kiti (Küntay and Özyürek 2002, 2006) pastebi, kad şura- (liet. čia, ten) yra distanciškai neutralus. Taigi vienas iš pagrindinių šio straipsnio uždavinių – ištirti vietos prieveiksmio şura- (liet. čia, ten) vartoseną ir nustatyti, kokia deiktinė sistema būdinga turkų kalbai
Metaforos nustatymo metodikos MIPVU išbandymas lietuvių kalbos duomenims tirti: problematika ir galimi sprendimai
No full textThe aim of this article is to present some insights and reflections as a result of the application of the MIPVU procedure for metaphor identification in Lithuanian and discuss several methodological issues. Firstly, the paper presents the background to the methodology and illustrates its application to Lithuanian. Secondly, the article discusses some difficulties in applying this method to Lithuanian in annotating words as (non)metaphorical. Namely, problematic issues include the following: identification of metaphorical meaning motivated by grammatical cases; demarcation of lexical units, establishing contextual and basic meanings of words based on their definitions provided in available dictionaries of (contemporary) Lithuanian, and the fuzzy boundaries between homonymy and polysemy. As a conclusion, some tentative suggestions are provided regarding more effective application of the MIPVU tool to the analysis of Lithuanian.Sparčiai išpopuliarėjusi konceptualiosios metaforos teorija ne kartą kritikuota dėl metodologinių trūkumų, pavyzdžiui, dėl reprezentatyvių autentiškos kalbos duomenų, kuriais remiantis rekonstruojamos konceptualiosios metaforos, trūkumo. Tyrėjai, kurie pirmenybę teikia metaforai ir jos raiškai kalboje, mėgina kurti metodologines priemones, padėsiančias šiuos trūkumus šalinti. 2010 metais Vrije universitete Amsterdame buvo sukurtas metaforos nustatymo metodas, pavadintas MIP (o vėliau patobulintas ir pervadintas MIPVU), kuriuo remdamiesi metaforų tyrėjai galėtų tiksliau nustatyti metaforinius pasakymus anglų kalboje. MIP(VU) esmė yra nustatyti santykį tarp pagrindinės (bazinės) ir kontekstinės reikšmės, jas palyginti ir nustatyti, ar bazinė ir kontekstinė reikšmės susijusios taip, kad viena padeda suvokti kitą (tokiu atveju laikoma, kad leksinis vienetas diskurse vartojamas metaforiškai). Nors šis metodas buvo kurtas anglų kalbos duomenims tirti, jį taiko ir tyrėjai, dirbantys su kitomis kalbomis. Šio tyrimo tikslas – išmėginti MIP(VU) metodiką lietuvių kalbos duomenims tirti. Straipsnyje aptariamos kelios svarbios metodikos problemos, pastebėtos tyrimo eigoje, bei siūlomi sprendimai. Viena iš tokių problemų laikytina gramatinėmis priemonėmis kuriama metaforinė reikšmė, pavyzdžiui, vietininko ir įnagininko linksniais. Kadangi MIP(VU) remiasi dviejų reikšmių (kontekstinės ir bazinės) gretinimu neatsižvelgiant į gramatinęžodžio formą, jis neleidžia nustatyti metaforinės reikšmės, koduojamos linksniu. Lietuvių kalboje dažnai metaforinę reikšmę perteikia vietininko ir įnagininko linksniai, tačiau MIP(VU) nenumato, kaip galima būtų nustatyti gramatinėmis priemonėmis kuriamą teksto metaforiškumą. Tai aiškiai matyti iš straipsnyje pateikiamų lietuvių kalbos duomenų. Šio darbo autorė siūlo numatyti žingsnelius metaforinei linksnių reikšmei nustatyti.Ne mažiau sudėtingas pasirodė ir leksinių vienetų nustatymo klausimas tekstuose lietuvių kalba. Neaiškumų kilo sprendžiant, ar daugiažodžiai junginiai (pvz. iš tiesų), institucijų ir dokumentų pavadinimai, kai kurie teisės terminai (pvz. laisvės atėmimas iki gyvos galvos) laikytini vientisais leksiniais vienetais. MIP(VU) autoriai neaptaria, kaip reikėtų analizuoti dokumentų ar institucijų pavadinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) ar tikrinius vardus, tačiau pataria laikytis nuostatos dėl referentų skaičiaus. Kitaip tariant, svarbu atsižvelgti į tai, ar žodžių junginys nusako vieną ar daugiau referentų. Jei kalbama apie vieną referentą, visas junginys laikytinas vienu leksiniu vienetu. Šio darbo autorė siūlo daugiažodžius institucijų, dokumentų pavadinimus laikyti vientisais leksiniais vienetais. Metaforiškumo tyrimui toks šių daugiažodžių leksinių vienetų traktavimas reikštų, jog jų vartojimas diskurse yra tiesioginis ir metaforiškumo, slypinčio šiuos pavadinimus sudarančių žodžių vartojime (pvz., žodžio aukščiausiasis reikšmė institucijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pavadinime) fiksuoti nereikėtų. Aiškus apsibrėžimas, ar tokius daugiažodžius pavadinimus metaforų tyrimams, kuriuose tiriamas metaforų dažnumas (dar kartais vadinamas „tankiu“ (angl. metaphor density)) ir jis lyginamas skirtinguose diskursuose, kadangi tai turi tiesioginę įtaką tyrimo rezultatams. Kontekstinės ir pagrindinės (bazinės) reikšmės atskyrimas pagal MIP(VU) taip pat gali būti gana sudėtingas. Taikant šią metodiką, kurioje akcentuojama žodynuose pateikiama informacija, neretai bent kelios žodžio reikšmės gali būti laikomos pagrindinėmis (bazinėmis). Straipsnio autorė siūlo neapsiriboti tik vienos pagrindinės (bazinės) reikšmės išskyrimu. Jų gali būti kelios. Atkreiptinas dėmesys į specifines lietuvių kalbos žodynų problemas. Pavyzdžiui, juose ne visada pateikiami priesaginiai ir priešdėliniai vediniai, jų, pavyzdžiui, kai kurių veiksmažodinių daiktavardžių, reikšmė apibrėžiama tik per pamatinių veiksmažodžių reikšmes. Pagal MIP(VU) principus žodžiai nagrinėjami atsižvelgiant į kalbos dalis, kuriomis jie vartojami tiriamame tekste. Deja, šiai taisyklei tenka nusižengti, kai imamasi tirti lietuvių kalbos duomenis. Dėl lietuvių kalbos žodynų sudarymo principų kyla sunkumų norint nustatyti, ar dvi viename žodyno straipsnyje pateikiamos to paties žodžio reikšmės yra susijusios homoniminiu ar poliseminiu ryšiu. MIP(VU) metodiką lietuvių kalbos duomenims tirti būtų lengviau taikyti, jei žodynai būtų sudaryti remiantis tekstynų duomenimis, atspindinčiais dabartinės lietuvių kalbos vartoseną
Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis
Get PDFWhen two languages collide in the context of emigration, the heritage language is in danger of extinction because the two languages are different in size, power, vitality and prestige. The question then arises why some ethnic communities maintain their language, despite the fact that their situation is disadvantageous. The main aim of this paper is to explore specific factors that help maintain the Lithuanian language in the emigrant family.This paper analyses the data collected during the research project The Language of Emigrants. Only a subset of the data that is related to the United States was selected for research. This paper analyses linguistic attitudes of two emigration waves (those who moved after World War II and those who went there after the Restoration of Lithuania’s Independence) and three generations of emigrants. This investigation is based on a quantitative survey (n = 438) and qualitative in-depth semi-standardized interviews (n = 15) from the US (most of them were recorded in May 2012 in Los Angeles, CA).The data from the quantitative survey and in-depth semi-standardized interviews shows that a successful maintaining of the Lithuanian language depends on many factors: historical circumstances, reasons for emigrating, attitude towards Lithuania, perception of identity and roots, knowledge about the history of Lithuania, the history of one’s family, and about Lithuanian traditions. If the attitude towards Lithuania is positive, if it is important for the person to be Lithuanian, if the person is knowledgeable about the history of his/her family and about Lithuanian traditions, the prospects for maintaining the heritage language are favourable.The main reasons to maintain the Lithuanian language are ideological. The data from this research shows that all waves of emigrants find it important that Lithuanian language proficiency helps preserve the Lithuanian language and culture. It is no less important to note that participants have expressed a wish to protect the Lithuanian language; they want to keep it “clear”, “true” and “pure”. Another reason to maintain the Lithuanian language is the wish to have two worlds, two familiar countries and two cultures. Naturally, there are also several practical reasons: it is useful to know several languages, to communicate with Lithuanians in Lithuanian. The Lithuanian community in the US and maintaining ties with it are also very important for language maintenance.Susidūrus dviem kalboms emigracijoje, paveldėtajai kalbai gresia išnykimas, nes dažnu atveju ji pagal dydį, galią, gyvybingumą ir prestižą nelygi dominuojančiai šalies kalbai. Tačiau kai kurie emigrantai išlaiko savo kalbą, nepaisant to, kad situacija tam nepalanki. Kyla klausimas, kokie veiksniai lemia paveldėtosios kalbos išlaikymą.Straipsnyje remiamasi projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013) duomenimis, kiekybine apklausa ir kokybiniais pusiau struktūruotais giluminiais interviu. Straipsnyje analizuojama dalis per šį projektą surinktų duomenų iš JAV: pasirinktais aspektais analizuojamos 438 kiekybinės apklausos anketos ir 15 kokybinių giluminių pusiau struktūruotų interviu išrašų.Skaitant mokslinę literatūrą kalbos išlaikymo klausimu, matyti, kad kalbos išlaikymas ar perėjimas prie dominuojančios kalbos priklauso nuo tuo metu susiklosčiusių istorinių, politinių ir socialinių aplinkybių ir vyraujančių nuostatų, tad bendrų teorinių vardiklių, kurie būtų būdingi visiems, nėra: konkrečiu tam tikros bendruomenės, persikėlusios į kitą vietą, atveju daromi tam tikri apibendrinimai, kurie gali visiškai netikti kitai bendruomenei. Straipsnyje aiškinamasi, kokie kalbos išlaikymo veiksniai būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims, emigravusiems pokariu ir po nepriklausomybės atkūrimo į JAV. Nors tai atvejo tyrimas, straipsnyje stengiamasi įžvelgti bendrus dalykus, kurie galėjo lemti / lemia pasirinkimą išlaikyti lietuvių kalbą emigracijoje.Iš analizuojamų duomenų matyti, kad kalbos išlaikymas priklauso nuo emigracijos metu susiklosčiusių istorinių aplinkybių, asmens požiūrio į Lietuvą, nuo žinių apie Lietuvą ir šeimos istoriją. Kuo santykis su Lietuva glaudesnis, kuo svarbiau būti lietuviu, kuo daugiau turima žinių, tuo labiau norima išlaikyti lietuvių kalbą šeimoje. Pagrindiniai motyvai išlaikyti kalbą yra idėjiniai. Iš projekto duomenų matyti, kad idėja, jog lietuvių kalba užtikrina kalbos ir kultūros išsaugojimą ir tęstinumą, yra svarbi skirtingoms bangoms ir kartoms. Ne mažiau svarbus ir tyrimo dalyvių išreikštas noras apsaugoti pačią kalbą, kad ji neišnyktų, nepasikeistų. Dar vienas kalbos išlaikymo motyvas yra noras turėti du pasaulius, dvi artimas šalis, dvi kultūras. Ne kartą buvo įvardytas ir praktinis motyvas – tiesiog gerai yra mokėti kelias kalbas, reikia mokėti susišnekėti su kitais lietuviais. Daug įtakos turi ir JAV lietuvių bendruomenės nuostatos kalbos išlaikymo ir buvimo lietuviu atžvilgiu
Netikrų žodžių kartojimo testas: lietuvių vienakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos tyrimas
Get PDFThe majority of studies comparing the language development of monolingual and bilingual children have found that bilinguals’ lexicon in each language is smaller than that of a comparable monolingual age-peers (Pearson et al. 1997; Werker et. al. 2009). Some studies have found that same-ages bilingual and monolingual children have relatively equal sized vocabularies when the vocabularies of both languages is taken into account (Bialystok 2001; Werker et al. 2009).The purpose of this study is twofold: 1) to introduce the Lithuanian non-word repetition test; 2) to present the results of a test, when monolingual (Lithuanian) and bilingual (L1 – Lithuanian, L2 – English) children had to produce Lithuanian non-words. The main focus of the study was to investigate the performance of monolinguals and bilinguals during the test in reference to word length and word complexity, namely consonant clusters.The test results with monolingual and bilingual children have shown that the length of the word is a very important indicator: repetition accuracy was found to decline with the increasing number of syllables in both monolingual and bilingual groups. The results of the complexity demonstrated that both groups were better when performing initial clusters rather than medial clusters, especially in longer words (mostly 4-syllable). The study has shown that the test results improve with age: older monolingual and bilingual children repeat non-words more accurately than younger children.The overall Lithuanian non-word repetition test results show that bilinguals repeat non-words less accurately than monolinguals. In the future, more children should participate in the non-word repetition test.Šiame straipsnyje glaustai pristatoma netikrų žodžių kartojimo metodika, neseniai pradėta taikyti lietuvių vaikų kalbos raidos diagnostikai, ir apžvelgiami Netikrų žodžių kartojimo testo žvalgomojo tyrimo, atlikto testuojant vienakalbius ir dvikalbius lietuvių vaikus, rezultatai. Tyrime dalyvavo trys amžiaus grupės: 1) ikimokyklinio amžiaus (4–5 m.) vaikai; 2) priešmokyklinio amžiaus (5–7 m.) vaikai; 3) pradinio mokyklinio amžiaus (7–9 m.) vaikai. Tyrimui atrinkta po 25 vienakalbius ir dvikalbius (K1 – lietuvių k., K2 – anglų k.) vaikus. Tiriamoji medžiaga rinkta Kauno darželiuose ir mokyklose bei Londono lituanistinėje mokykloje (dvikalbiai vaikai atliko testą tik pirmąją – lietuvių – kalba). Tyrimu siekta nustatyti minėtųjų amžiaus grupių vienakalbių ir dvikalbių vaikų gebėjimą atlikti Netikrų žodžių kartojimo testą. Gauti rezultatai lyginami kalbiniais (kartojamųjų žodžių ilgio ir struktūros) bei psichosocialiniais (tiriamųjų amžiaus ir lyties) aspektais
Naujos tarptautinių žodžių reikšmės administracinėje lietuvių kalboje
Get PDFThe article refers to the data of The Database of New Borrowings, collected in the period of 1998–2010. An attempt is made to analyse the evolvement of new meanings of some international words and to identify the main tendencies. The Lithuanian administrative language is well maintained and innovations occur very seldom; however, if they occur, they tend to rapidly spread to other areas of standard language.After joining the European Union, with an influx of the EU documents translated into the Lithuanian language, the influence of the English language on the Lithuanian administrative language became unquestionable. This is particularly obvious in the international words used in administrative language. First of all, new meanings of international words conveying the original language meaning appear in the translated documents, afterwards the meanings can be found in Lithuanian documents and later may also be found in other language usage areas.The article discusses the new meanings of international adjectives and their suitability for administrative language. The paper also analyses some cases of polysemous nouns, which have preserved in their new international meanings an obvious link to the original meaning of the word. Some new meanings of international words find their place in standard Lithuanian; others are replaced by their Lithuanian equivalents or more traditional international words.Straipsnyje remiantis Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazėje 1998–2010 iš įvairių teisės dokumentų sukauptais duomenimis nagrinėjami tarptautinių žodžių naujų reikšmių radimosi polinkiai administracinėje lietuvių kalboje ir aptariamos jų tinkamumo bendrinei kalbai galimybės. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir į lietuvių kalbą ėmus versti ES dokumentus matyti anglų kalbos poveikis lietuvių administracinei kalbai. Ypač tai išryškėja nagrinėjant tarptautinių žodžių vartoseną administracinėje kalboje. Straipsnyje atlikta tarptautinių žodžių, vartojamų administracinėje kalboje, semantinė komponentinė ir lyginamoji analizė. Aptariamos naujos tarptautinių būdvardžių ir daiktavardžių reikšmės, jų tinkamumas administracinei kalbai. Didesnes galimybes įsitvirtinti administracinėje (taip pat ir bendrinėje) kalboje turi tarptautiniai būdvardžiai, kurie naujomis reikšmėmis plinta apskritai, jei tarptautiniai būdvardžiai naujomis reikšmėmis vartojami tik pastoviuose žodžių junginiuose, tokios naujos reikšmės nėra labai perspektyvios. Tarptautinius daiktavardžius naujomis reikšmėmis pagal tinkamumą administracinei kalbai būtų galima skirti į tris grupes: 1) reikalingi žodžiai naujomis reikšmėmis, nes nėra kitų tikslių atitikmenų; 2) vartosenoje vyksta tarptautinio žodžio nauja reikšme ir lietuviško atitikmens konkurencija, nes atitikmens reikšmė nėra visiškai tapati; 3) žodžiai su perviršinėmis naujomis reikšmėmis, kai yra sinoniminių žodžių tai reikšmei pažymėti
Metaforų tyrėjų puota, arba avinas Sardinijoje
Get PDFThis is an overview of the 10th conference of the Association Researching and Applying Metaphor held in Cagliari, Sardinia, in June 2014.Šiame straipsnyje apžvelgiama Pasaulio metaforų tyrėjų asociacijos 10 konferencija, vykusi 2014 m. birželio mėn. Kaljaryje, Sardinijoje
Lietuvių kalbos išsaugojimas emigrantų šeimoje: JAV atvejis
Get PDFOne of today’s most painful problems of the society of Lithuania is massive emigration, which is often heated debated in different circles of the society. One of the aspects of the problem is concerned with the Lithuanian language: whether or not the language should be maintained. Lithuanian emigrants often complain that their children are not willing to talk with their parents in their native/heritage language. On the other hand, there are many examples when after spending long years in emigration, people are still fluent in their native tongue and/or maintain strong national identity. Thus the paper aims at exploring strategies of how Lithuanian emigrant families maintain the Lithuanian language.The paper analyses the US subset of the data collected during the research project “The Language of Emigrants”. The subset consists of three generations of Lithuanian emigrants. The investigation is based on a quantitative survey (n = 438) and qualitative in-depth semi-standardized interviews (n=15) from the USA (most of them recorded in May 2012 in Los Angeles, CA).The results of the research suggest that successful maintenance of the Lithuanian language has been due to a conscious decision by the members of the family to keep the language as a language of communication in the family and to pass it over to the younger generation. Emotional ties with the native/heritage language are also very important. The investigation has identified the prevalence of the authoritarian management model of language maintenance in those families.No less important is the social environment outside the children’s home domain. Formal education and active involvement in the Lithuanian community are considered significant factors contributing to learning/maintaining the Lithuanian language. Regular trips to Lithuania also help strengthen the sense of ethnic identity.Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš skaudžiausių Lietuvos visuomenės gyvenimo problemų – didelę Lietuvos gyventojų emigraciją. Manoma, kad lietuviai svetur turi išlaikyti kalbą. Patys emigrantai skundžiasi, kad vaikai nebenori kalbėti tėvų gimtąja kalba. Kita vertus, būna ir labai gražių pavyzdžių, – ne vienam teko sutikti pokariu pasitraukusių lietuvių vaiką ar anūką, kuris puikiai kalba lietuviškai ar yra išlaikęs stiprią tautinę tapatybę. Kyla klausimas, kaip tėvams pavyko tai pasiekti. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti, kokios strategijos lemia tai, kad lietuviai emigrantai išlaiko lietuvių kalbą, kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje, kad lietuvių kalba būtų išlaikyta.
Šiame straipsnyje analizuojami duomenys, surinkti per projektą „Emigrantų kalba“. Iš visų duomenų atsirinkti duomenys, kurie susiję su JAV. Ši šalis ir projekte, ir šiame straipsnyje pasirinkta analizuoti todėl, kad joje gyvena įvairių bangų emigrantų: ir pokario, ir po Nepriklausomybės. Joje gyvena trijų kartų emigrantai. Iš viso analizuojamos 438 kiekybinės anketos ir 15 giluminių pusiau struktūruotų interviu iš JAV (dauguma jų įrašyta 2012 metų gegužės mėnesį JAV, Los Andžele).
Iš kiekybinės anketos ir kokybinių pusiau struktūruotų giluminių interviu duomenų matyti, kad kalbų vadyba šeimoje išlaikant lietuvių kalbą yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, o lietuvių kalba suvokiama kaip viena iš kalbų, labiausiai tinkančių šeimos bendravimui, jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Pastebėta, kad kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, jei kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Taip pat svarbu paminėti, kad kalbai išlaikyti svarbi parama už namų domeno ribų. Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės mokantis gimtosios ar paveldėtosios kalbos. Labai svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuviškos tapatybės jauseną