Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Prašymų raiškos įsisavinimas lietuvių vaikų kalboje
Get PDFThis work focuses on early development of requests and investigates how and when these illocutionary acts are acquired by Lithuanian children. There are various ways to ask someone to do something. Expression of requests can vary according to the degree of directness depending on social context. These requests indicate communicative competence, development of pragmatics and politeness rules. The key aim of this study was to investigate types of requests and the sequence of those types first emerging in child speech.The study was based on the longitudinal data of two Lithuanian children, a girl Monika, aged 1;8–2;8, and a boy Elvijus, aged 1;6–2;7. The requests were also analyzed in child directed speech. According to the degree of directness and different types of requests, they were classified into direct (explicit performatives, imperatives, want / obligation statements, prohibitions), conventionally indirect (references to preconditions, hortatives) and non-conventionally indirect requests (hints, warnings).The results of the study demonstrate that direct requests were acquired first and they were the most common in children’s speech and in child directed speech. Firstly, the children formulate requests with nouns, the adverb more, verbs in 2SG imperative, the infinitive and hortative in 1PL present tense, they also use the modal verb want. Later, requests with nouns, infinitive and future tense disappear, the children’s requests start to resemble child directed requests. It was noticed that at the end of the second year the children started using formal and indirect requests. At the beginning of the third year, they acquire the basics how to formulate requests. Presumably, other Lithuanian children could demonstrate similar developmental patterns.Prašymų formulavimas yra svarbus komunikacinės kompetencijos rodiklis. Adresato ko nors paprašyti galima įvairiomis tiesiogiškumo laipsniu ir formos sudėtingumu varijuojančiomis gramatinėmis konstrukcijomis, kurių raišką lemia socialinis kontekstas (pašnekovų tarpusavio santykiai, socialinė padėtis ir pan.) ir konvencionalūs, kultūrai individualūs mandagumo principai.Taigi prašymai atskleidžia ne tik gebėjimą kaip, kur ir kada vartoti kalbą, bet ir tam tikros kultūros mandagumo percepcijas. Šio tyrimo tikslas ir yra paanalizuoti vieną pagrindinių lingvistinės pragmatikos įsisavinimo klausimų – gebėjimą produkuoti prašymą, paisant konvencionalių normų. Tyrimui pasitelkti ilgalaikio natūralaus stebėjimo metodu surinkti 1;6–2;7 amžiaus Elvijaus ir 1;8–2;8 Monikos pokalbiai su mamomis. Naudojantis pokalbių transkripcijomis, vaikų ir vaikiškosios kalbos prašymai pagal lingvistinę raišką skirstyti į skirtingus prašymų tipus. Straipsnyje aptartas šių prašymų tipų įsisavinimo eiliškumas ir vaikų kalbos mandagumo raiškos raida. Nepaisant to, kad pastaroji dėl per mažo tiriamųjų amžiaus vis dar nežymi, komunikacinės kompetencijos užuomazgos ir mandagumo žymikliai vaikų kalboje užfiksuoti anksti. Ištirta, kad trečiųjų metųpradžioje abu vaikai jau buvo įsisavinę pagrindinius prašymų raiškos modelius
Recenzija. Ramutė Dabrytė, Rūta Sakalauskaitė, Dalia Pakalniškienė (sud.). 2014. Rinkis vardą lietuvišką: lietuviškų vardų žodynėlis. Vilnius: Versus aureus, 336 p.
Get PDF This is a review of a book dealing with Lithuanian proper names.Recenzija knygai apie lietuviškus vardus
Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai
Get PDFThe article is based on a universal social network theory. It also offers a socio-cultural network of two subdialect areas: Western Aukštaitians of Kaunas and Eastern Aukštaitians of Panevėžys. The paper attempts to investigate migration directions of residents of the inhabited areas included into the Atlas of Lithuanian Language (ALL points). They are used to identify hypothetical zones of ALL points demonstrating a high degree of subdialect vitality.The research material consists of statistical data of 176 ALL points (121 of Western Aukštaitians of Kaunas and 86 of Eastern Aukštaitians of Panevėžys) collected in 2011–2015. The data issummarized in a table. The paper also includes a socio-cultural network completed with the help of the software Paint referring to 6 criteria: movement directions (to schools, hospitals, libraries,churches, post offices and supermarkets) of the communities’ members residing in the ALL points and covering dialectal areas of Western Aukštaitians of Kaunas and Eastern Aukštaitians ofPanevėžys. The paper evaluates the viability, social structure, communicative networks of situations and possible directions of dialectal changes of ALL points.The results show that both subdialects are linguistically similar in strength; both demonstrate high vitality. Dialectal features seem to be best maintained in and around Ariogala, Jurbarkas, Šakiai,Kazlų Rūda, Vilkaviškis, Kalvarija and Biržai, Pasvalys, Radviliškis, Ramygala.Subdialect changes have been mainly determined by a high degree of mobility within the dialectal areas rather than the impact of other dialects. Internal migration is stimulated by attractivesupermarkets and medical institutions in the nearest ALL points, while migration to other areas of subdialects is motivated by attractive supermarkets (in case of Western Aukštaitians of Kaunas) or a lack of educational institutions in the original places of residence (in case of Eastern Aukštaitians of Panevėžys).A possible direction of changing dialectal features is the south in case of Western Aukštaitians of Kaunas and the west in case of Eastern Aukštaitians of Panevėžys. However, the oppositedirection is not excluded: dialectal features of Western Aukštaitians of Kaunas are actively penetrating the dialectal area of Southern Aukštaitians and dialectal features of Eastern Aukštaitians of Panevėžys tend to spread in the dialectal area of Western Aukštaitians of Šiauliai.Presumably, the above indicators show that despite similarities and differences between both subdialects and the standard language, the subdialects have similar conditions to survive and become stronger.Straipsnyje remiamasi universalia socialinių tinklų teorija ir pateikiami sociokultūriniai tinklai dviejų patarmių – vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių – tarminiuoseplotuose. Žemėlapiuose žymėtos Lietuvių kalbos atlaso gyvenamųjų vietovių (LKA punktų) bendruomenės narių judėjimo kryptys į mokyklą, ligoninę, biblioteką, bažnyčią, paštą ir prekybosvietas. Tyrime siekta pagal migracijos kryptis nustatyti hipotetines aukštą patarmių gyvybingumo laipsnį turinčias LKA punktų zonas.Atlikta tiriamosios medžiagos, kurią sudaro 2011–2015 metų statistiniai duomenys, užfiksuoti 176 LKA punktuose (121 kauniškių ir 86 panevėžiškių), analize įvertinamas LKA punktų gyvybingumas, socialinė struktūra, komunikaciniai situacijų tinklai ir galimos tarminių ypatybių kaitos kryptys.Rezultatai rodo, kad abi patarmės kalbiniu požiūriu yra panašaus stiprumo ir aukšto gyvybingumo. Tarminės ypatybės galimai geriausiai išlaikomos Ariogalos, Jurbarko, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kalvarijos ir Biržų, Pasvalio, Radviliškio, Ramygalos apylinkėse.Patarmių kaitos procesus galimai labiausiai lemia aukštas mobilumo lygis tarminių plotų viduje, o ne kitų patarmių poveikis. Vidinę migraciją skatina patrauklios prekybos vietos ir gydymo įstaigosartimiausiuose LKA punktuose, o į kitų patarmių plotus vykstama dėl prekybos vietų patrauklumo (kauniškių atveju) arba dėl mokymosi įstaigų trūkumo gimtosiose vietovėse (panevėžiškių atveju)
Humoras ir kūrybinės kalbos galios, arba Kai sentimentai virsta centimentais
Get PDFHumour is part of human communication and can serve as an effective means for making contact, finding a way out of an embarrassing situation, or mitigating different political and social tensions. However, not all humans are born capable of generating and processing humour and it remains an open question whether it is possible to learn and develop this ability. Therefore, a sense of humour, but not an *ability of humour, would be a frequent collocation in many languages. Cognitive linguists claim that collocations are not accidental as combinability patterns point to certain conceptualisation processes in the expression of meaning. The cognitive linguistic viewpoint that humour is based on a mismatch, or incongruity, between ideas, otherwise referred to as frame shifting, is adopted as a prerequisite for producing humour in this paper.The focus of this paper is the expression of verbal humour dealing with the introduction of the euro in Lithuania in 2015. Verbal humour is created by employing different linguistic resources: sounds, spelling, word building models, homonymy and polysemy, word combinations and other syntactic structures and larger chunks of texts or discourse. The investigation is based on the main theories of humour: the Semantic Script Theory and the Superiority Theory developed by Attardo (1994) and Raskin (1985). The empirical material consists of 89 cases of verbal humour found in posts and comments in personal profiles and pages on Facebook and in reader comments following different articles in popular news portals written from September 2014 to February 2015. The paper attempts to describe linguistic means contributing to the construction of humour as well as to identify the shifts between frames involved in generating the humorous effect. The results of the investigation suggest that most humorous comments bear content-related political implications, shifting between the frames of the loss of national currency perceived either as the loss of stability or as the loss of national identity and the frame of positive expectations due to the greater integration into the EU. The techniques used to construct humour include wordplay based on sound combinations, similar spelling, non-standard spelling, and code-switching involving English and Russian. An especially productive technique was the construction of existing or non-existing words by code-mixing and the use of metaphor and metonymy. Larger chunks of text also employ intertextuality, parody, switching between registers and different types of echoing.Humoras yra svarbi žmogiškosios komunikacijos dalis, ypač kai reikia užmegzti kontaktą, rasti sprendimą sudėtingoje situacijoje ar sušvelninti įvairią politinę ir socialinę įtampą. Tačiau ne visi žmonės geba juokauti ar humorą suprasti, todėl tebelieka neatsakytas klausimas apie tai, ar humoro galima išmokti. Be to, dažnai vartojame žodžių junginį humoro jausmas, tačiau nekalbame apie *humoro gebėjimą. Kognityvinės krypties lingvistai teigia, kad žodžių junginiai nėra atsitiktiniai. Dažniausiai jie atspindi tam tikrus konceptualizacijos procesus. Šio darbo pagrindą sudaro būtent kognityvinis požiūris į humorą, grindžiamą neatitikimu, priešprieša tarp kontekste apčiuopiamų kelių idėjų, situacijų, dažnai vadinamų rėmais.Šio tyrimo objektas – išskirtinai kalbos priemonėmis kuriamas humoras euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. tema. Empirinė medžiaga surinkta iš asmeninių Facebook’o puslapių ir skaitytojų komentarų įvairiuose naujienų portaluose nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. vasario mėn. Tyrimas iš esmės grindžiamas pagrindinėmis humoro teorijomis: Attardo (1994) ir Raskino (1985) sukurtomis ir išplėtotomis semantine skriptų ir pranašumo teorijomis. Darbe bandoma nustatyti rėmus, kurių neatitikimas sukuria humoro situaciją. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma komentarų nestokoja politinių implikacijų. Vyrauja priešprieša tarp rėmų, kurie užduoda situaciją, kai nacionalinė valiuta suvokiama kaip stabilumo ir nacionalinio identiteto praradimas ir rėmų, kurie kuria pozityvią nuostatą ES atžvilgiu, susijusią su europietiško gyvenimo lūkesčiais.Darbe taip pat nustatomos dažniausios kalbinės priemonės, padedančios kurti humoro situacijas, tokios kaip garsų sąskambiai, nenorminė rašyba, (lietuvių, anglų, ir rusų) kodų kaita, polisemija ir homonimija. Ypač dažnai pasitaiko egzistuojančių ir neegzistuojančių žodžių kūrybos atvejų, maišomi kodai bei vartojamos metaforos ir metonimijos. Ilgesnėse teksto atkarpose atpažįstamas intertekstualumas, parodija, registrų kaita bei įvairaus pobūdžio nuaidėjimas
Ką reiškia “kalba” kalbėtojams? Konstruojant kalbos sampratos modelį viešojoje erdvėje
No full textResearch into language ideologies is a fast growing field of research, especially within its critical paradigm, highlighting reproductions of dominant and often repressive ideologies about language (racism, sexism, nationalism, etc.). On the other hand, the other, cognitive paradigm has contributed to the field of language ideology by way of closer insights into the world of the speaker, providing a more subtle understanding of the cognitive processes at work behind attitudes to language and ideologies of language. Some of the studies employing the cognitive approach have also looked to how “language” is conceptualised in public discourse. In spite of the differences in the material and the foci in these studies, re-occurring patterns have begun to emerge. This paper offers a systematic review of these studies in order to answer the question “What elements of notions of language have been identified in the research on public debates about language?”. The aim of this review is to create a theoretical model of the “public notions of language”, which would explain differences in understanding of language in public debates. A total of 12 studies examining public notions of language have been collected, analysed and their findings synthesized into a model of a public notion of language. Three key elements construct the notion of language: (1) the function of language, (2) the identification of linguistic expertise, or who the bearer of true/good language is and (3) the identification of language variety which is representative of the language users.Straipsnio tikslas – sukurti kalbos sampratos viešojoje erdvėje teorinį modelį. Toks modelis paaiškintų, kaip kalba suvokiama viešojoje erdvėje (straipsnyje tai vadinama „viešąja kalbos samprata“). Modelis konstruojamas analizuojant ir apibendrinant ankstesnius tyrimus šia tema. Šiai analizei atrinkti tyrimai, priskiriami kognityvinei kalbos ideologijų tyrimų paradigmai, kuriuose, pasitelkiant kognityvinės paradigmos sąvokas, analizuojamas abstraktaus domeno „kalba“ konceptualizavimas. Į analizę įtraukti keli kiti tyrimai, kuriuose daromos išvados apie kalbos konceptualizavimą viešojoje erdvėje, nors ir nėra remiamasi kognityviniu požiūriu. Iš viso į analizę įtraukta 12 straipsnių. Rezultatai rodo tris viešosios kalbos sampratos aspektus. Pirmasis pavadintas „reprezentacija“: čia svarstoma, kokią kalbą ir (ar) jos atmainas viešosios erdvės dalyviai supranta kaip „savo“ (t.y. kokios kalbos atmainos reprezentuoja juos). Tokia kalba gali būti bendrinė valstybinė kalba arba nebendrinė kalbos atmaina (kasdienė kalba, tarmė, kelių etnolektų pagrindu susiformavusi atmaina ir t. t.). Antrasis aspektas pavadintas „ekspertize“: čia aiškinamasi, kas moka „tikrąją“ arba „gerą“ kalbą. Tai gali būti kalbos ekspertas arba ne, o pastarasis gali būti vaizduojamas arba kaip vienas žmogus (t. y., pats individas nusprendžia, kokia yra jo kalba) arba kaip dauguma („sprendžia tauta“ / „gera kalba yra tai, kaip kalba tauta“). Trečiasis aspektas pavadintas „funkcija“ ir nurodo į tai, ką viešosios erdvės dalyviai apibūdina kaip pagrindinę kalbos funkciją. Ši funkcija gali būti komunikacinė, identifikacinė arba ryšių kūrimo/stiprinimo funkcija. Komunikacinė funkcija reiškia, kad kalba suprantama kaip bendravimo priemonė, o identifikacinė – kad kalba yra tapatybės dalis ir naudojama kaip tos tapatybės išraiška. Ryšių kūrimas/stiprinimas reiškia, kad kalbos funkcija yra sieti vienos bendruomenės/visuomenės narius. Šį analizės modelį galima naudoti kalbos ideologijų tyrimams, ypač tais atvejais, kai tyrimais siekiama palyginti kalbos sampratas viešosiose diskusijose apie kalbą skirtingose šalyse. Visuose tyrimuose, kuriais paremtas sudarytas modelis, analizuojamos Europos arba Šiaurės Amerikos šalys, kurių kalbinė aplinka galėtų būti apibūdinama kaip „bendrinės kalbos kultūra“; todėl modelį galima pildyti kitais tyrimais ir toliau tobulinti
Apie pažymimuosius pasakymus sakytinėje lietuvių kalboje
Get PDFThe syntactic features of spoken Lithuanian are still under-researched due to insufficient data bases, limited technologies, and research methodologies. During the last years, the "Corpus of Spoken Lithuanian" (developed at Vytautas Magnus University; 225,000 words; 80 hours of digitalized audio recordings) has been syntactically annotated, and this has enabled complex automatized syntactic analysis. In the present paper, one of the first such studies is presented and its results are discussed. The corpus linguistics methodology has been employed.The paper deals with the frequency and basic types of attributive clauses in spoken Lithuanian language. The results of the study have highlighted that attributive clauses tend to be more frequent (up to 15% of all subordinate clauses) in public speech, and they are significantly less frequent (up to 7% of all subordinate clauses) in private spontaneous speech.The position of a subordinate clause after the head noun is unmarked and the most frequent in public speech and spontaneous private speech. Consequently, 65% and 88% of all attributive adjectives followed the head noun in private spontaneous speech and in public speech. Since in Lithuanian the word order is not so strict, in private spontaneous speech constructions with a subordinate clause before the head noun are used.The analysis of subordinating conjunctions and relative pronouns has revealed that in public speech the link between a subordinate clause and an independent clause tends to be expressed by the relative pronoun "kuris", "kuri" (‘which’). Namely, in public speech, this pronoun is employed in 85% of all attributive clauses. The number of relative pronouns in private spoken speech reaches only 30%, whereas the subordinating conjunction "kur" (‘where’) has been used in the majority of attributive clauses (51%).The findings of the study reveal the main tendencies in the distribution and frequency of attributive clauses and suggest that the usage of attributive clauses depends, to a large extent, on the register of spoken language.Remiantis "Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno" analize, straipsnyje aptariamas pažymimųjų pasakymų dažnumas ir dažniausi struktūriniai tipai. Tyrimas atskleidė, kad pažymimųjų pasakymų vartojimas labiausiai priklauso nuo komunikacijos oficialumo / privatumo: viešojoje kalboje pažymimieji pasakymai vartojami dažniau nei spontaninėje šnekamojoje kalboje. Atliktas tyrimas parodė, kad ir spontaninėje šnekamojoje, ir viešojoje kalboje vyrauja nežymėtoji šalutinio dėmens vieta iškart po pagrindinio dėmens antecedento − daiktavardžio arba įvardžio, tačiau spontaninėje kalboje dažnesni atvejai, kai tarp šalutinio dėmens ir antecedento yra įsiterpusių kitų žodžių. Be to, spontaninėje kalboje pasitaiko teoriniuose darbuose neaprašytų atvejų, kai šalutinis pažymimojo pasakymo dėmuo pasakomas prieš antecedentą. Atliktas tyrimas atskleidė, kad viešojoje kalboje šalutiniai dėmenys prie pagrindinių dėmenų dažniausiai jungiami santykiniais įvardžiais "kuris", "kuri", o spontaninėje šnekamojoje kalboje − jungiamuoju žodžiu "kur"
Išsilavinęs, pasiturintis verslininkas ar su akcentu kalbantis turgaus prekeivis? Pasąmoningųjų nuostatų tyrimas rusų mokyklose
Get PDFThe article focuses on the speaker evaluation experiment conducted in the spring of 2016 in Vilnius schools with Russian as the language of instruction. The aim of the experiment was to reveal the students’ subconscious attitudes (evaluations) and determine whether the four speaking styles of Vilnius, which had been distinguished conventionally for the purposes of the research, were recognized by the respondents and what social meanings the styles were associated with. The same experiment was conducted in 2014 in Vilnius schools with Lithuanian as the language of instruction. The study proved the hypothesis that there was a clear hierarchy of the speech styles differentiated by the variants of /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ of different duration used in a stressed position. The styles are socially significant to ethnic Lithuanian school students and function as markers of social personality types associated with different personality traits, professions and ethnicity. This year’s experiment is based on the assumption that the social stigma created by standardization ideology and associated with Slavic speakers has affected the subconscious attitudes of students from Russian schools so much that Vilnius speech styles will evoke to them similar associations to those of the students of Lithuanian origin; in other words, phonetic variants which distinguish the styles are likely to identify the same social types of speakers.The research has proved the initial hypothesis. The style Kam+GalSL used by Vilnius city dwellers of Slavic origin tends to be perceived as revealing a Slavic background but does not serve as a marker of high social status and high professional competence. Therefore, even though the participants of the experiment attend Russian schools, their linguistic attitudes are not lingo-centric, namely, they are involved in the same field of social meanings as the Lithuanian school students (such social meanings as non-Lithuanian, less educated, having a poorer job are chosen when reflecting on the Slavic pronunciation). Therefore, the respondents may apply the same ideological scheme on the subconscious level while evaluating the speech of a group to which they belong according to the distinguished features of stimuli. Additional social meanings of this style include otherness (weird), poor communicational skills (poor speaker), low social status and working-class professions indicating meanings (laborer, janitor, market dealer).It seems that the variability of duration in stressed /i/, /u/, /i + R/, /u + R/, which is typical of Lithuanian city dwellers in Vilnius, acquires a different value among Russians speakers in Vilnius. The Kam speaking style, originating from a dialect and distinguished by phonetic variants, is associated with a lower social value in comparison with the styles Kam+GalLT and Neu, which include strongly stigmatized phonetic variants, associated with the speech of Vilnius city dwellers. Both styles Kam+GalLT and Neu are associated with a social type of a speaker of high social status, substantial income, leading positions and high professional competence; however, their sub-types of association are different. Representatives of the Kam speaking style are characterized as provincial, of lower status, working-class professions and representatives of the services area.Straipsnyje pristatomas 2016 m. pavasarį Vilniaus mokyklose rusų dėstomąja kalba atliktas kalbėtojo vertinimo eksperimentas. Eksperimentu siekta išgauti pasąmoningąsias kalbines moksleivių nuostatas (vertinimus) ir nustatyti, ar tyrimo tikslais sąlygiškai išskirti keturi vilnietiško kalbėjimo stiliai yra atpažįstami rusų mokyklose ir su kokiomis socialinėmis reikšmėmis jie asocijuojami. 2014 m. pavasarį toks pat eksperimentas buvo atliekamas Vilniaus mokyklose lietuvių dėstomąja kalba. Jis patvirtino keltą hipotezę, kad esama aiškios vilnietiško kalbėjimo stilių hierarchijos, o stilius vieną nuo kito skiriantys kirčiuotoje pozicijoje vartojami nevienodos trukmės fonetinių kintamųjų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ variantai lietuvių kilmės moksleiviams yra socialiai reikšmingi ir funkcionuoja kaip socialinių žmonių tipų žymikliai, t. y. siejami su skirtingomis asmens savybėmis, profesijomis, tautine kalbėtojo kilme. 2016 m. eksperimentas grindžiamas prielaida, kad standartizavimo ideologijos kuriamos su slavų kilmės kalbėtojais asocijuojamos socialinės stigmos bus taip paveikusios rusų moksleivių pasąmoningąsias nuostatas, kad vilnietiško kalbėjimo stiliai jiems kels panašias asociacijas kaip ir lietuvių kilmės moksleiviams, kitaip tariant, stilius skiriantys fonetiniai variantai bus linkę nurodyti į tuos pačius kalbėtojų socialinius tipus.Straipsnyje pristatomas tyrimas patvirtino keliamą hipotezę. Nustatyta, kad slavų kilmės vilniečių vartojamą Kam+GalSL stilių linkstama suvokti kaip atskleidžiantį slaviškąją tapatybę, tačiau nefunkcionuojantį kaip aukšto socialinio statuso ir didelės profesinės kompetencijos žymiklį. Taigi nors eksperimento dalyviai priklauso slavų etninei grupei, jų kalbinės nuostatos nėra lingvocentriškos: jie dalyvauja tame pačiame socialinių reikšmių lauke kaip ir lietuviai (slaviškai tarčiai apibūdinti renkasi reikšmes nelietuvis, ne toks išsilavinęs, ne tokį gerą darbą turintis), todėl gali būti, kad tokią pačią ideologinę schemą taiko pasąmoniniu lygmeniu vertindami slavų kilmės kalbėtojų (taigi ir savo pačių) kalbą. Į šio stiliaus socialinių reikšmių lauką jie taip pat įtraukia kitoniškumą, prastus komunikacinius gebėjimus, žemą socialinį statusą ir darbininkiškas profesijas nurodančias reikšmes.Vilniečiams lietuviams būdingas kirčiuotų /i/, /u/, /i + R/, /u + R/ trukmės variantiškumas rusų vilniečių kalbinėje bendruomenėje, regis, įgauna nevienodą vertę. Iš tarmės kildinamais fonetiniais variantais išsiskiriantis Kam stilius rusų moksleivių yra suvokiamas kaip esantis žemesnės socialinės vertės palyginti su Kam+GalLT ir Neu stiliais, kuriems būdingi standartizavimo ideologijos stipriai stigmatizuojami ir tipiškomis Vilniaus kalbos ypatybėmis vadinami fonetiniai variantai. Kam+GalLT ir Neu stiliai asocijuojami su aukšto socialinio statuso, didelių pajamų, vadovaujamų pareigų ir didelės profesinės kompetencijos kalbėtojų socialiniu tipu, tik skirtingais jo potipiais, o štai Kam stiliaus reprezentantai charakterizuojami kaip provincialūs, žemesnio statuso, darbininkiškų profesijų ir aptarnavimo/paslaugų srities atstovai
Pastovieji žodžių junginiai nėra vienodi: idiomatinių frazių, kolokacijų, leksinių samplaikų ir frazinių veiksmažodžių dažnumo kalboje palyginimas
No full textFormulaic language is widely acknowledged to be a central part of a language. However, it is heterogeneous in nature, made up of various formulaic categories with their own characteristics and behaviour. A first step towards systematically describing the relationship between these categories is to describe their distribution in language. This study investigated the frequency of occurrence of four categories of formulaic sequences: collocations, phrasal verbs, idiomatic phrases, and lexical bundles. Together the four categories made up about 41% of English, with lexical bundles being by far the most common, followed by collocations, idiomatic phrases and phrasal verbs. There were differences in the frequencies of each category in the overall corpus, and also in the four registers analysed (academic prose, fiction, newspaper language, and spoken conversation). Language mode (spoken/written) had a substantial effect on the frequency distribution of the categories as well.Dabar jau plačiai pripažįstama, kad pastovieji žodžių junginiai – labai svarbi kalbos dalis. Tačiau tai gana heterogeniška leksinių vienetų grupė, sudaryta iš įvairių, tarpusavyje besiskiriančių pastoviųjų žodžių junginių tipų. Norint aiškiau suvokti pastoviųjų žodžių junginių tipus, pirmiausiai reikėtų aprašyti jų dažnumą ir pasiskirstymą kalboje. Šis tyrimas analizavo keturių pastoviųjų žodžių junginių tipų (kolokacijų, frazinių veiksmažodžių, idiomatinių frazių ir leksinių samplaikų) dažnumus.Norint aptarti šių keturių pastoviųjų žodžių junginių pasiskirstymą kalboje buvo atlikta tekstyno analizė. BNC Baby bendrasis tekstynas (4 milijonai žodžių) buvo analizuotas AntConc ir WordSmith Tools programomis. Kolokacijos ir leksinės samplaikos buvo išskirtos iš tekstyno automatiškai, o idiomatinių frazių ir frazinių veiksmažodžių buvo ieškota pagal anksčiau sudarytus dažniausių šių tipų leksinių vienetų sąrašus. Vėliau visi iš tekstyno išskirti pastovieji žodžių junginiai buvo sutikrinti, kad nesikartotų tarp atskirų tipų, siekiant pateikti kuo tikslesnius skaičiavimų duomenis.Tyrimo rezultatai rodo, kad drauge šie keturi pastoviųjų žodžių junginių tipai sudaro apie 41 % anglų kalbos tekstų. Leksinės samplaikos buvo pats dažniausias tipas, kuris sudarė apie 29,5 % tekstyno. Kolokacijos buvo antrasis pagal dažnumą pastoviųjų žodžių junginių tipas, vartotas gerokai mažiau (7,5 % tekstyno). Idiomatinės frazės ir fraziniai veiksmažodžiai buvo dar retesni (atitinkamai 2,6 % ir 1 %). Visų tipų vartojimo dažnumas skyrėsi visame tekstyne, bet taip pat ir atskiruose registruose (akademinėje prozoje, grožinėje literatūroje, publicistikoje ir sakytinėje kalboje). Sakytinė kalba paaiškėjo besanti pati fraziškiausia tekstyno dalis. Kiek mažiaus pastoviųjų žodžių junginių buvo grožinėje literatūroje ir akademinėje prozoje. Publicistika buvo mažiausiai fraziška. Tačiau svarbu paminėti, kad nors registrai ir skyrėsi tarpusavyje, vis dėlto, pastoviųjų žodžių junginių vartojimo dažnumu sakytinė ir rašytinės tekstyno dalys skyrėsi gerokai labiau – sakytinei kalbai pastoviųjų žodžių junginių vartojimas buvo daug būdingesnis
Alkoholio prevencijai skirtų socialinių reklamų vaizdatekstis. Įtikinimo būdai
Get PDFThis paper analyses anti-alcohol social advertisements. Assuming that in social advertising both linguistic and visual means of persuasion are used to provoke the addressee’s reaction, the author aims at determining the most dominating and effective linguistic and non-linguistic means of persuasion employed in social advertising. The methods of semiotic analysis and the qualitative target addressees’ interview are combined to achieve this aim. The semiotic analysis is used to determine visual and verbal means of persuasion used in social advertisements, while the qualitative interview is employed to assess their suggestibility. The results suggest that different persuasion techniques are targeted at different age groups. Advertising aimed at young people often portrays famous people of Lithuania. The text of such advertisements is usually written as friendly advice based on the author’s personal experience. The demonstration of solidarity is considered to be an effective technique; therefore, the personal pronouns I, my, you, your are common. In the advertisements aimed at seniors it is common to emphasise death, which is usually expressed by contrasting black and white. Such choice of colours creates a frustrating and inhospitable atmosphere and is effective in reaching persuasion. Slogans are usually short, which allows the addressee to concentrate on the essential elements of the advertisement. In addition, slogans are often impersonal, which creates some distance from the addressee. This sanction has been positively evaluated by the respondents. In advertisements, which intend to affect a large number of the population, the implicit addressee, usually bright colours prevail; however, this sanction disturbs the addressees.Straipsnyje tiriamos alkoholio prevencijai skirtos socialinės reklamos. Teorinėje darbo dalyje aprašoma socialinės reklamos samprata, jos vieta masinės komunikacijos kontekste ir aptariama vizualinės komunikacijos, kurios didelė dalis yra visų rūšių reklamos, svarba. Darbe daroma prielaida, kad socialinės reklamos veikia adresatą tiek kalbinėmis, tiek vaizdinėmis priemonėmis. Dėl šios priežasties tiriamas ir kalbinis, ir nekalbinis reklamos tekstai bei jų sąveika. Straipsnio tikslas – nustatyti, kokios poveikio priemonės dominuoja ir yra veiksmingiausios alkoholio prevencijai skirtose socialinėse reklamose. Šiam tikslui pasiekti derinami semiotinis analizės metodas ir kokybinis tikslinių adresatų interviu. Semiotiniu analizės metodu siekiama nustatyti socialinėse reklamose pasirenkamas vaizdines ir žodines poveikio priemones, kokybiniu interviu – įvertinti jų paveikumą. Darbe analizuojama 12 alkoholio prevencijai skirtų reklamų. Kokybinio interviu metu apklausta 13 skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondentų
Erdvės prielinksnių semantinių tyrimų apžvalga
No full textThe paper overviews the main trends of research into the semantics of spatial prepositions, as demonstrated by a plethora of papers on linguistic data from a variety of languages. The more traditional approach focuses on the locative meaning with respect to other words—both syntagmatically and in paradigms, thus ruling out pragmatics—and considers multiple senses of the same preposition to be arbitrary. In contrast, the modern framework employs the principles of cognitive linguistics for semantic analysis, highlighting the conceptual structuring of entities or relations in extralinguistic reality. On the basis of geometric, functional, and other relations between the figure and the ground, it attempts to explicate not only prepositional synonymy, but also extensive polysemy as a form of categorisation. As a consequence, the distinct meanings of a preposition are considered to be related, deriving either from the prototypical sense or any other sense which is related to it, and arranged in a network. The modern line of investigation may provide more possibilities for researchers interested in one language and/or in cross-linguistic studies, thus contributing to the development of lexicography, translation, and other fields of applied linguistics.Šiame straipsnyje apžvelgiami gausūs erdvės prielinksnių semantiniai tyrimai iliustruojant juos įvairių kalbų pavyzdžiais. Tradiciniu požiūriu prielinksnio reikšmė nagrinėjama atsižvelgiant į jo tarpusavio santykius su kitais žodžiais, t.y. sintagmose, kai pabrėžiama konteksto svarba, ir paradigmose, atspindinčiose hierarchinius santykius kalbinėje sistemoje. Ir vienu, ir kitu atveju semantika ir pragmatika yra atskiriamos, o įvairios prielinksnio reikšmės nėra laikomos susijusiomis. Tačiau dėl nuorodų į sinonimus (šis deskriptyvinėje analizėje naudojamas principas dažnai pasitaiko žodynuose) ir dėl iš dalies teisingų universalių kategorijų, kurias be verifikacijos siūlo paradigmas tiriantys mokslininkai, klasikiniuose tyrimuose ne visada pavyksta tiksliai diferencijuoti prielinksnio reikšmes. Štai kodėl pastaruoju metu vis labiau pereinama prie kognityvinio požiūrio į semantiką, kai prielinksnio reikšmė tiriama per kalbos ir mąstymo ryšį, akcentuojant žmogiškosios patirties svarbą. Prielinksnio polisemijos ir sinonimijos analizei kognityvistai vartoja figūros ir fono terminus, nuosekliai taiko geometrinius parametrus bei atsižvelgia ne tik į objektų išdėstymą erdvėje, bet ir į jų funkcinius (talpos, jėgos dinamikos) ir kitus ryšius. Be to, įsivedamas laipsniuojamų radialinių kategorijų principas, paaiškinamas giminės panašumais, bei remiamasi iš geštaltų psichologijos kildinama prototipų teorija, tad kitaip nei klasikiniuose reikšmių aprašuose, prielinksnio polisemija yra laikoma motyvuota, o reikšmių perkėlimas grindžiamas mentalinių erdvių bei konceptualiosios metaforos teorijomis. Straipsnyje teigiama, kad kognityvinis požiūris gali pateikti daugiau reikšmės niuansų kalboje ir/ar tarp kalbų, todėl tokie tyrimai yra ypač aktualūs ir svarbūs plėtojant leksikografijos, mašininio vertimo idėjas, kalbų mokymo(si) procese, o taip pat suvokiant ryšius tarp kalbų ir kultūrų