Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas ‒ natūralios vartosenos tyrimų šaltinis
Full text linkThe article describes the Corpus of Spoken Lithuanian, its structure, compilation stages (collection of the recordings, transcription, and grammatical annotation), and the methodology of data collection and digitalization; in addition, it discusses the possibilities of corpus application in the research of natural language usage and the research, which has already been carried out, using the corpus data.
At present (2017), the corpus, which is freely accessible for internet users, contains 226,174 word forms. The users of the online corpus version can perform search of a word or a word form and obtain data on the frequency of the form in the whole corpus or its part as well as see grammatical information about it.
In 2016-2017, the Corpus of Spoken Lithuanian was supplemented by new data resulting from the implementation of the project “Contemporary Spoken Lithuanian: A Corpus-based Analysis of Grammar and Lexis” (LIP-085/2016) financed by the Research Council of Lithuania under the programme of the State Lithuanian Studies and Dissemination Programme for 2016–2024. The project will also create a new internet access, which will provide more possibilities for the users. The updated corpus consists of 256 conversations (383,587 words) produced by 1,086 speakers (659 females and 427 males), whose age ranges from 3 to 81 years. When developing the Corpus of Spoken Lithuanian, much attention was paid to its composition, i.e. the proportions of the corpus. In order to improve the universality and suitability of the corpus for a more varied analysis, the principle of a balanced corpus was maintained; therefore, several criteria were taken into consideration when collecting the data: the nature of spoken language (private vs public speech) and structure (dialogues vs polilogues), different communication situations (direct vs indirect (e.g. a telephone conversation), demographic indicators, and social relations among the interlocutors. Therefore, in 2018, users of the updated version of the corpus will be able to filter results according to different categories, such as gender, age, place and structure of the conversation, and perform a more detailed search. It is expected that when the users are provided with more possibilities to analyse corpus data on the internet, the amount of spoken language research will increase comprising different areas of lexis and grammar.Straipsnyje pristatomas Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, skirtas spontaninės ir parengtos kalbos analizei. Šiuo metu (2017 m.) Sakytinės lietuvių kalbos tekstyną sudaro 265 pokalbiai, apimantys daugiau nei 380 000 žodžių. Tekstynas yra subalansuotas ir apima pokalbius, kauptus atsižvelgiant į sakytinės kalbos pobūdį ir struktūrą, ryšį tarp pašnekovų, demografinius rodiklius, socialinius pašnekovų santykius. Straipsnyje išamiai aptariami šie kriterijai, aprašoma tekstyno struktūra ir jo kūrimo etapai (įrašų kaupimas, transkribavimas, gramatinis transkripcijų anotavimas), duomenų kaupimo ir skaitmeninimo metodika, taip pat aptariamos tekstyno panaudojimo natūralios vartosenos tyrimuose galimybės, trumpai pristatomi jau atlikti tekstyno duomenimis paremti tyrimai.
Šiuo metu vykdant LMT finansuojamą projektą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą „Šiuolaikinė sakytinė lietuvių kalba: leksikos ir gramatikos tyrimas tekstynų lingvistikos metodu“ (LIP-085/2016) atliekami tekstyno analize paremti tyrimai, kuriama nauja internetinė prieiga. Tikimasi, kad 2018 m. vartotojams suteikus daugiau tekstyno duomenų analizės galimybių internete, sakytinės kalbos tyrimų padaugės ir jie apims įvairias leksikos ir gramatikos sritis
Ankstyvoji dvynių kalbos raida: specializuoto tekstyno kūrimas ir duomenų analizė
Full text linkTwin language is considered to be a unique object of scientific studies in psychology, linguistics, psycholinguistics, sociolinguistics, and speech therapy. Twins tend to lag behind singletons in their language development, but the causes are still unknown. There are many factors affecting the development of twins’ language such as low birth weight, genetic factors, gender, amount of input, intensive interaction between the twins themselves, less interaction with adults than singletons, and many other factors. A commonly held belief is that twins develop their own autonomous and unique communication, also known as ‘secret language’, or ‘private language’. The specific twin language is unique for each pair of twins and cannot be understood by others, not even by their parents.The purpose of this study is threefold: 1) to present a unique Corpus of Lithuanian Twin Language; 2) to discuss the main principles of the Corpus development and methodological issues; and 3) to present the results of pilot research in the Lithuanian twin language.The analysis is based on longitudinal data of one pair of heterozygous twins (a girl and a boy) from Kaunas. The twins’ speech was recorded 2-4 times per week in natural daily situations; (around one and a half hour of recordings per month). The data collection was started when the twins were two years and five months of age. The data was collected by their parents under the supervision of linguists from Vytautas Magnus University.The results of our research attest to manifestations of twin secret language, including the reaction of their parents. In the future, a complex analysis of twin language will be carried out. The results will hopefully be useful to researchers, teachers, speech therapists and anyone interested in atypical language acquisition.Dvynių kalbos specifika pasaulyje susidomėta jau praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, tačiau ankstyvosios dvynių kalbos raida iki šiol nėra kompleksiškai ištirta, tad įvairių sričių mokslininkai (medikai, psichologai, lingvistai, psicholingvistai, sociolingvistai, pedagogai ir kt.) vis dar ieško priežasčių, lemiančių tiek dvynių kalbos raidos vėlavimą, tiek tam tikrų specifinių ypatybių formavimąsi. Dvynių kalbos tyrimų fragmentiškumą lemia finansinių ir žmogiškųjų išteklių ribotumas, tam tikrų techninių galimybių stoka, tad kompleksiniai ankstyvosios dvynių kalbos raidos tyrimai net ir pasaulio kontekste atliekami itin retai, o Lietuvoje dvynių kalbos raida iki šiol buvo visiškai netyrinėta. Šiame straipsnyje pristatoma unikalus Vytauto Didžiojo universitete kaupiamas vienos dvynių poros kalbos raidos duomenų tekstynas, aptariami šio tekstyno kūrimo principai ir metodinės problemos, supažindinama su pirmųjų tyrimų rezultatais.Ankstyvosios dvynių kalbos raidos tekstynas kuriamas Vytauto Didžiojo universitete, pasitelkus ilgametę ilgalaikio kalbos raidos stebėjimo patirtį ir techninę bei programinę įrangą. Esminiai šio darbo etapai – 1) sukurti kompleksinę mokslinio tyrimo metodiką, integruojančią ilgalaikio natūraliojo stebėjimo, tekstynų lingvistikos ir statistinės analizės metodus, pritaikytą būtent ankstyvosios dvynių kalbos fiksavimui ir analizei, ir 2) sukaupti ir automatizuotai kalbinei analizei paruošti vienos dvynių poros ankstyvosios kalbos raidos duomenų tekstyną. Ilgalaikiam stebėjimui atrinkta heterozigotinių dvynių (mergaitės ir berniuko) pora, gyvenanti Kauno mieste. Informantų kalbos įrašinėjimo laikotarpis (2,5-3,5 m.) pasirinktas taip, kad atitiktų intensyviausią ankstyvojo žodyno ir gramatikos vystymąsi ir leistų užfiksuoti gimtosios kalbos sistemos ankstyvosios raidos dinamiką. Vaikų kalba įrašinėjama 2–4 kartus per savaitę namuose ar kitoje vaikams įprastoje aplinkoje kasdienės veiklos metu, stengiantis užtikrinti lygiavertį abiejų vaikų dalyvavimą pokalbiuose. Per mėnesį sukaupiama vidutiniškai 1,5 val. garso įrašų. Vaikų kalbą įrašinėja tėvai, specialiai paruošti ir nuolatos lankomi bei konsultuojami tekstyno kūrėjų.Nagrinėjant iki šiol sukauptus duomenis, nustatytos slaptosios dvynių kalbos apraiškos, nagrinėta tėvų reakcija į slaptąją dvynių kalbą. Tikimasi, kad ateityje sukaupti sisteminiai ankstyvosios dvynių kalbos raidos duomenys ir atlikta kompleksinė jų analizė leis atskleisti specifines dvynių kalbos raidos ypatybes ir bus naudingi tiek mokslininkams, tiek specialistams praktikams, profesinėje veikloje susiduriantiems su dvynių ir kitais netipiškos kalbos atvejais
Mišri kalba darbo aplinkoje: atvejo tyrimas
Full text linkThe paper delves into the situated usage of mixed speech produced by adult Lithuanians at work, the environment hardly ever sociolinguistically researched in Lithuania. By mixed speech, Lithuanian speech interspersed with occasional insertional elements from other languages is meant. The study aims to see how more diverse linguistic resources that are now available in Lithuania are used to construct and negotiate social relations and social identities in the talk at work. The case study, which is a part of an ongoing larger scale project on Lithuanian workplace discourse, draws on digital audio recordings of naturally occurring spontaneous conversations between employees collected by a volunteer in a media-related company in Vilnius. The recordings containing elements of languages other than Lithuanian (English and Russian) have been transcribed and analysed using Interactional Sociolinguistics (IS), an in-depth qualitative approach that combines the application of the interpretive methods of discourse analysis with insights into social and cultural issues. The paper argues that mixed speech in Lithuanian workplace discourse is creatively used as group or individual stylistic choice to construct certain social images and to perform various functions: for instance, mixed speech containing Russian insertions, slang and swear words serves as an index of belonging to the group (or a community of practice), whereas English is a necessary tool for doing well in a contemporary work environment and presenting oneself as an expert in one’s professional field; English insertions tend to be employed when things need to be quickly and efficiently done while Russian is still used more extensively for off-task talk, such as small talk, gossiping, humour and jokes, which constitute an integral part of the talk at work. It can be hypothesised, however, that the range of functions performed by English insertions is gradually expanding as the command of Russian among co-workers is decreasing. The study depicts mixed speech as a means of negotiating social identities of a friendly and supportive colleague, a skilled and experienced professional, a creative, playful and adaptive communicator, and an open-minded, educated and sophisticated person.Straipsnyje pristatomas mišrios kalbos tyrimas lietuviškame darbo aplinkos kontekste – aplinkoje, kuri Lietuvoje dar nėra sociolingvistų tirta. Mišri kalba – tai toks kalbėjimo būdas, kai į pagrindinę – šiuo atveju lietuvių – kalbą įterpiama kitų kalbų elementų. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip įvairiakilmiai kalbiniai ištekliai, dabar prieinami Lietuvoje, yra panaudojami socialiniams santykiams ir tapatybėms kurti darbo aplinkoje. Pristatomas atvejo tyrimas, kuris yra didesnės apimties projekto, skirto darbo aplinkos diskursui tirti, dalis, remiasi spontaniškos kalbos darbe garso įrašais, surinktais vienoje žiniasklaidos įmonėje Vilniuje padedant pagrindiniam savanoriui. Iš įrašų atrinkti ir išrašyti segmentai, kuriuose pastebėti angliški ar rusiški intarpai, analizuoti remiantis interakcijos sociolingvistika – ir teorine prieiga, ir kokybiniu tyrimo metodu, siejančiu diskurso analizę ir pokalbio analizę su platesniu socialiniu interakcijos kontekstu. Tyrimas parodė, kad mišri kalba lietuviškame darbo aplinkos diskurse kūrybingai pritaikoma grupės ir atskirų kalbėtojų įvaizdžiui kurti ir atlieka įvairias funkcijas: rusiški intarpai, rusų kalbos kilmės slengas ir keiksmažodžiai būdingi vidiniam grupės (bendros veiklos bendruomenės) kodui ir reiškia tapatinimąsi su grupe, o angliški intarpai įtraukiami į profesinį diskursą kaip individualių kalbėtojų kompetencijos, profesionalumo indeksas; angliškų intarpų randama pokalbiuose, susijusiuose su konkrečia darbo užduotimi ar veiksmu, tuo tarpu rusiški intarpai vartojami kai kalbama ne darbo temomis – juokaujant, pasakojant istorijas, bendraujant su kolegomis. Tačiau hipotetiškai galima teigti, kad angliški intarpai bent iš dalies pamažu perima kai kurias funkcijas iš rusiškų intarpų. Remiantis tyrimo rezultatais, išskirti tapatybių tipai, su kuriais kalbėtojai identifikuojasi vartodami mišrią kalbą – tai visų pirma savo srities žinovo, profesionalo, bei draugiško kolegos tapatybė, tapatinamasi ir su žaismingu, kūrybingu, laisvai bendraujančiu, moderniu ir atviru naujovėms žmogumi
Lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos daiktavardžių giminės atpažinimo ir skyrimo klausimai
Full text linkThe present study investigates how beginner adult students of Lithuanian as a foreign language assign natural gender to nouns. The grammatical category of gender is a complex phenomenon which belongs to the domains of syntax, morphology and semantics. As far as this paper is concerned, the assignment of grammatical gender is recognised as an academically challenging task to foreign language learners; however, the issue is still under-researched in the studies of Lithuanian as a foreign language.The aim of this study is to examine whether the beginner adult learners of Lithuanian as a foreign language rely on semantic or morphological clues when assigning natural gender, to identify the difficulties they encounter and the reasons for the difficulties. The paper analyses how learners assign natural gender to the nouns when their morphological and semantic clues conform, how they deal with gender conflict and how they assign indefinite gender to nouns.15 Vilnius University students, who attended courses on Lithuanian as a foreign language, were asked to participate in an experimental task, which consisted of assigning a masculine or feminine pronoun to 50 different nouns. The participants were provided with both morphological form of a noun and its visual representation, i.e. the students were given pictures reflecting a biological sex of the referents. The empirical analysis of the material was based on the method of error analysis.The results of the study have revealed that the beginner learners of Lithuanian as a foreign language tended to rely more on semantic than morphological clues when assigning natural gender. As expected, most errors were made when the learners had to deal with gender conflict. It was also established that the participants of the experimental task performed worse on marked plural forms of nouns than on unmarked singular forms. Finally, it turned out that the learners made more errors when they had to assign gender to unknown nouns, which showed that they had not been prepared to use semantic or morphological clues for the purpose of identifying the gender of unknown words. Since a relatively small number of learners were involved in the study, its insights should be confirmed by further research. The study might be relevant to researchers of foreign language acquisition and foreign language teachers.Šiame straipsnyje aprašomas pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos giminės atpažinimo tyrimas. Gramatinė giminės kategorija – tai sudėtingas reiškinys, sutelkiantis savyje sintaksės, morfologijos ir semantikos aspektus, taigi ir šio reiškinio išmokimas tampa nelengva užduotimi.Vis dėlto, kaip svetimkalbiai mokydamiesi lietuvių kalbos dorojasi su šia užduotimi, iki šiol buvo beveik netirta.Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimą, kuriais požymiais – semantiniais ar morfologiniais – pradedantieji mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios dažniau remiasi atpažindami semantinę giminę ir kuriais atvejais bei kodėl jiems kyla sunkumų. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) ištirti, kaip mokiniai nustato semantiškai motyvuotą daiktavardžių giminę, kai morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, 2) išanalizuoti konfliktinės giminės atpažinimą ir 3) ištirti nežymėtosios giminės nustatymo atvejus. Dėmesys sutelkiamas į asmenis pavadinančius daiktavardžius, nes pastarieji turi tiek semantinių, tiek morfologinių giminės požymių, leidžiančių atidžiau pažvelgti į tai, kaip semantikos ir morfologijos sampyna siekiant išmokti lietuvių kalbos žodžių giminę veikia mokymosi rezultatus.Tyrime dalyvavo penkiolikos pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios VU Lituanistinių studijų katedros studentų grupė. Tyrimo metodas – eksperimentinė užduotis, kurią atlikdami tiriamieji turėjo, remdamiesi pateikta daiktavardžio forma ir vaizdine paspara (taigi referento lytimi), parinkti vyriškosios arba moteriškosios giminės įvardį penkiasdešimčiai daiktavardžių formų. Surinkti tyrimo duomenys išanalizuoti kokybiškai, pritaikytas klaidų analizės metodas.Atliktos užduoties rezultatų analizė rodo, kad mokiniai, atpažindami daiktavardžio giminę, dažniau remiasi semantiniais, o ne morfologiniais požymiais. Semantiškai motyvuota giminė, kurios morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, ir nežymėtoji giminė atpažinimo sunkumų mokiniams nekelia, daugiausia abejonių, kaip ir buvo galima spėti, kyla konfliktinės daiktavardžio giminės atvejais. Taip pat tyrimo dalyviams buvo sudėtingiau atpažinti daiktavardžių, pateiktų daugiskaitos forma, giminę, kaip ir nežinomų žodžių giminę, o tai rodo, kad mokiniai ne visada gebėjo nustatyti daiktavardžių giminę pasiremdami jų morfologiniais ar semantiniais (referento lyties) požymiais. Nors minėtas eksperimento išvadas riboja palyginti mažas tiriamųjų skaičius (kaip ir pasirinktas kokybinės duomenų analizės metodas), šis straipsnis gali būti įdomus ir naudingas svetimųjų kalbų išmokimo tyrėjams ir mokytojams, dėstytojams
Vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos. Eksperimentinis tyrimas
Full text linkThe aim of this study is to determine the strategies of pronunciation simplification. The sample of the study consisted of 288 Lithuanian children: 96 preschool age children (4;00–4;11), 95 pre-primary school age children (6;00–6;11) and 97 junior primary school age children (8;00–8;11). The data were collected using a non-word repetition task in Lithuanian.The results of the research have shown that Lithuanian children apply universal strategies of pronunciation simplification, mostly substitution and omission; other strategies such as consonant assimilation, metathesis, sound migration to another syllable and sound addition were much less frequent. Also the results show that children possibly apply associations with real Lithuanian words or their derivational forms.The research has demonstrated that the ability to repeat different structure words is related to the rules of Lithuanian phonotactics. Consonant clusters which are typical of Lithuanian words were pronounced accurately, whereas clusters which are rare in Lithuanian words were simplified in their pronunciation. Age was an important factor in the present study: older children repeated non-words more accurately. Older children have a larger lexicon and eventually develop it further; they learn new consonant clusters, which they are capable to pronounce more accurately.Šiame straipsnyje apžvelgiamos universalios vaikų taikomos žodžių tarimo paprastinimo strategijos bei pristatoma, kokias strategijas taiko skirtingo amžiaus grupių lietuvių vaikai bandydami pakartoti pirmą kartą išgirstą žodį. Tyrimo imtį sudaro 288 vaikų kalbos duomenys: 96 ikimokyklinio amžiaus (ketverių metų), 95 priešmokyklinio amžiaus (šešerių metų) ir 97 jaunesnio mokyklinio amžiaus (aštuonerių metų). Tyrimo medžiagai rinkti taikytas lietuvių kalbos išgalvotų žodžių pakartojimo testas.Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai vaikai taiko universalias žodžių tarimo paprastinimo strategijas: vyrauja garsų keitimas, šiek tiek mažiau rasta garsų ar jų junginių praleidimo pavyzdžių. Kitos žodžių tarimo paprastinimo strategijos (metatezė, tolimoji asimiliacija, garsų iš vieno skiemens perkėlimas į kitą) taikytos kur kas rečiau.Tyrimas atskleidė, kad gebėjimas pakartoti skirtingos struktūros žodžius yra susijęs su lietuvių kalbos fonotaktika, nes kartodami pirmą kartą išgirstą žodį, vaikai tiksliau ištaria tuos garsų junginius, kurie būdingi lietuvių kalbos žodžiams ir dažniau klysta tardami retai kalboje pasitaikančius junginius. Amžiaus veiksnys taip pat svarbus aspektas analizuojant gautus duomenis: vyresni vaikai geba tiksliau ištarti skirtingos struktūros žodžius, taip pat juos sudarančius garsus ir jų junginius. Vaikai augdami plečia leksikos, gramatikos ir fonologijos žinias: išmoksta vis kitokių garsų kombinacijų, kurias pastebi ir atpažįsta kalboje ir geba jas tiksliau ištarti patys
Emigrantų K1 kitoniškumo suvokimas: sociolingvistinių veiksnių įtaka
Full text linkThe paper aims at providing insights into sociolinguistic factors which affect the understanding of the first-generation emigrants that their L1 is different (or not) from Lithuanian used in Lithuania. The data for the analysis comes from the project The Language of Emigrants (2011-2013, coordinator Meilutė Ramonienė, funded by The State Commission of the Lithuanian Language). The data from the surveys were analysed using SPSS (version 20). Answers to the target questions of 1,491 first-generation emigrants were analysed. As the assumption was that the perception of change in one’s L1 can be a reflection of the L1 attrition of that individual, seven factors that could play a role in this change based on the previous studies were chosen for the analysis. The analysis revealed that five factors played a role in the perception of change of one’s L1:1. The length of the stay abroad: the longer the respondents lived abroad, the higher percentage of the respondents claimed that their L1 was different from the Lithuanian language used in Lithuania.2. The age of the respondents: older respondents more frequently thought that their L1 had changed.3. Gender: fewer men perceived their L1 as different. Also, the interplay between gender and occupation was important.4. Contact with the L1 in the country of residence: the general use of L1 in the country of residence played a role in the perceptions, especially the use of L1 at home.5. Ethnic identity: respondents who strongly identified themselves as Lithuanians perceived the difference of their language.The answer to the question which factors were the most important for perceiving the change in one’s L1 can be informative for answering the question what influences a faster or slower loss of L1 when living in emigration; however, to answer this question, analysis of actual language performance of the emigrants would be necessary.It has to be acknowledged that some of the analysed subgroups were rather small; therefore, insights about them should be tested on a larger number of respondents. Also, a limitation of this study is the fact that during the project The Language of Emigrants, emigrants who intentionally had cut the ties with Lithuania were not contacted; therefore, the data does not reflect their attitudes and their perception about their language change. It has to be noted that all the insights only concern the respondents of the participants in The Language of Emigrants project.Straipsnyje keliamas tikslas pateikti įžvalgų, kurie sociolingvistiniai veiksniai labiausiai veikia pirmos kartos emigrantų suvokimą, kad jų K1 yra (ne)kitoniška nei Lietuvoje vartojama lietuvių kalba. Atsakymų ieškoma pasitelkus projekto Emigrantų kalba (2011–2013 m., vadovė Meilutė Ramonienė, projektas remtas VLKK) kiekybinių apklausų medžiagą, kuri apdorota SPSS programa, 20 versija. Tiriami 1 491 pirmos kartos emigranto kiekybinės apklausos atsakymai į tikslinius klausimus. Kadangi buvo daryta prielaida, jog savo K1 kitoniškumo suvokimas gali būti kalbos nykimo reiškinio atspindys, pasirinkta analizuoti 7 veiksnius, kurie, kaip spėja tyrėjai, gali daryti įtaką kalbos nykimui. Duomenų analizė atskleidė, kad atliktame tyrime įtakingiausi, kai vertinamas K1 (ne)kitoniškumas, pasirodė 5 veiksniai:1. Gyvenimo svetur trukmė: kuo ilgiau gyvenama svetur, tuo labiau auga procentas tų, kurie mano, kad jų K1 yra ne tokia pati, kokia vartojama Lietuvoje.2. Respondentų amžius: vyresni respondentai dažniau mano, kad jų K1 tokia, kokia yra vartojama Lietuvoje.3. Lytis: mažesnė dalis vyrų jautė savo kalbos kitoniškumą. Taip pat svarbi pasirodė lyties ir užimtumo veiksnių sąveika.4. Sąlytis su K1 gyvenamoje šalyje: stiprią įtaką daro tai, ar K1 respondentų gyvenamoje šalyje yra vartojama. Šiuo požiūriu itin reikšmingas yra namų domenas.5. Etninė savivoka: mažesnė dalis tų, kurių etninė savimonė stipri, jaučia K1 kitoniškumą.Atsakymas į klausimą, kurie veiksniai įtakingiausi suvokiant K1 kitoniškumą, gali tapti postūmiu ir ieškant atsakymo, kas lemia spartesnį ar ne tokį spartų gimtosios kalbos nykimą gyvenant svetur, žinoma, tokiu atveju veiksnių analizė turėtų būti derinama su emigrantų kalbinių atlikčių tyrimu.Aprašomo tyrimo ribotumas yra tas, kad kai kurios tiriamųjų grupės buvo palyginti nedidelės, tad su jų elgesiu susijusias įžvalgas reikėtų tikrinti sutelkiant daugiau respondentų. Taip pat paminėtina ir tai, kad vykdant projektą, nebuvo pasiekti tie asmenys, kurie yra sąmoningai nutraukę ryšius su Lietuva, taigi pabrėžtina, kad visos pateiktos įžvalgos sietinos tik su projekto Emigrantų kalba respondentais
„O kodėl Jūs mane pertraukinėjate?“ Persidengimų bei pertraukimų kaita pokalbių laidose 1960–2011 metais
Full text linkThe article deals with one of the features of media discourse connected to conversationalization—speaking at the same time, i.e. speech overlaps and interruptions. The article focuses on overlaps and interruptions in talk programmes in Lithuanian radio and television in 1960–2011. Theoretically, overlaps are treated as an objective (audible) category, while interruptions are regarded as an interpretative category that can be analysed in terms of the talk sequence analysis or from the perspective of participants on the basis of their comments on interruptions (metadiscourse). In the empirical part of the article, the data of radio and television corpus were used to compare the change of overlaps and interruptions over three periods (Soviet, transitional and present-day).The quantitative analysis has shown that the number of overlaps increased considerably with every new period. The analysis also reveals an increased variety of situations where overlaps and interruptions occur. In the Soviet period overlaps and interruptions were associated with neutral and collaborative functions; in the transitional period they started to be used as turn-competitive device; in the present-day period, overlaps and interruptions are strongly competition- and power-oriented and also reflect the commercial nature of the media (entertainment function, interruptions for commercial breaks). These trends are also reflected in metadiscourse. In the present-day period there are relatively fewer apologies for interruptions but more verbal defence of one’s right to speak. This means that the competition for turn and the right to interrupt is taken as a norm. The identified changes should be interpreted not as a shift, but as an increase of variety, since in later periods programmes with many overlaps and new functions of overlaps and interruptions appear as an additional feature, without making the earlier types of programmes and functions of overlaps and interruptions disappear.The change of overlaps and interruptions can be associated with more general changes in media discourse, e.g. increased dialogicality. These changes were brought about by political changes in the public sphere, and changes in radio and television (shift to the commercial model of broadcasting). In the late present-day period changes must be also influenced by global (Western) trends of media development.Straipsnyje analizuojamas vienas iš žiniasklaidos diskurso bruožų, galintis atskleisti konversacionalizacijos tendenciją – kalbėjimo vienu metu atvejai, t. y. kalbos persidengimai ir pertraukimai. Straipsnio objektas yra persidengimai ir pertraukimai pokalbių laidose Lietuvos radijuje ir televizijoje 1960–2011 m. Teoriniu atžvilgiu laikoma, kad persidengimas yra objektyvi (girdima) kategorija, o pertraukimas – interpretacinė kategorija, kurią galima analizuoti pokalbio sekos arba pokalbio dalyvių požiūriu, atsižvelgiant į pokalbio dalyvių komentarus apie pertraukimus. Empirinėje straipsnio dalyje, remiantis sakytinės žiniasklaidos tekstyno duomenimis, lyginama persidengimų ir pertraukimų kaita trimis laikotarpiais (sovietiniu, pereinamuoju, dabartiniu).Kiekybinė persidengimų kaitos analizė rodo, kad persidengimų radijo ir televizijos pokalbių laidose ryškiai padaugėjo su kiekvienu išskirtu laikotarpiu. Kokybinė analizė rodo, kad su kiekvienu etapu taip pat atsirado įvairesnių persidengimų ir pertraukimų funkcijų ir situacijų. Sovietinio laikotarpio laidose identifikuotos neutralios ir bendradarbiavimo funkcijos, pereinamuoju laikotarpiu atsiranda konkurencinės funkcijos užuomazgos, dabartiniu laikotarpiu persidengimams ir pertraukimams būdinga ryški konkurencija ir orientacija į galią, jie atspindi komercinį žiniasklaidos pobūdį (pramoginė funkcija, pertraukimai dėl reklamos pertraukos). Persidengimų ir pertraukimų kaitos tendencijas atspindi ir jų metadiskursas. Dabartiniu laikotarpiu santykinai mažiau atsiprašymų dėl pertraukimo, tačiau daugiau verbalinio teisės į žodį gynimo. Tai rodo, kad pripažįstama konkurencija dėl žodžio ir teisė į pertraukimą. Nustatyti pokyčiai turi būti interpretuojami ne kaip kaita, bet kaip įvairovės didėjimas, nes vėlesniais etapais laidos su dideliu persidengimų skaičiumi bei naujos persidengimų ir pertraukimų funkcijos atsiranda kaip papildomas naujų etapų bruožas, išliekant ir ankstesniam (-iems) etapui (-ams) būdingoms laidoms bei persidengimų ir pertraukimų situacijoms.Persidengimų ir pertraukimų kaitą galima sieti su bendresniais žiniasklaidos diskurso pokyčiais ir konversacionalizacijos rodikliais, pvz., didesniu dialogiškumu. Tokius viešojo diskurso pokyčius lėmė politiniai viešosios erdvės pokyčiai bei radijo ir televizijos kaita (komercinio radijo ir televizijos įsigalėjimas). Pokyčius vėlyvuoju dabartiniu laikotarpiu galima aiškinti ir universaliomis (Vakarų) žiniasklaidos raidos tendencijomis
Kalbų vartojimas Pabradėje (skelbimų duomenys)
Full text linkThis article presents a quantitative study of public notices in Pabradė. It continues the research of the linguistic landscape of Pabradė started in 2008. The data has been collected by taking pictures of different texts in the public spaces of the area. The analysis focuses on the languages used (in their written form) in this small (population 5,542) multinational town. Pabradė is home to more than five nationalities, with Poles constituting the largest ethnic group (42.5%). In 2015, pictures of public notices on five of the town’s bulletin boards and in other places were taken three times (in January, May, and December). At first, the pictures of all notices were taken; then 400 different notices were selected. The material was classified according to the method of execution (handwritten, typewritten, handwritten/typewritten), the language of the notice, the number and sequence of the languages used (in multilingual notices). The languages were then verified for prevalence and the way such prevalence was manifested.The town’s monolingual notices are mostly written in Lithuanian, Russian, and Polish; some notices are bilingual and trilingual. A count of notices written in the languages of the ethnic groups residing in the town has shown that notices in Lithuanian prevail, whereas those in Polish constitute the smallest number. The analysis of language importance in bilingual and trilingual notices has also revealed a unique position of the Lithuanian (state) language: it is the language most frequently employed in the notices; it is used in all bilingual and trilingual notices.The studies of the texts (graffiti and notices on the bridges) photographed in 2008 and 2015 revealed very similar tendencies: texts in Lithuanian prevail, texts in Polish constitute an absolute minority, and the proportion of texts in Russian is similar (10.7% and 15.5%, respectively). The only difference was identified in the number of texts written in English. It is used more often in graffiti on bridges than in other notices in the town. Apparently, this is due to the difference in the age of their authors and potential readers of such texts; it also depends on the purpose of writing.Straipsnyje pristatomas kiekybinis Pabradės skelbimų tyrimas. Juo tęsiami 2008 m. pradėti Pabradės kalbinio kraštovaizdžio tyrimai. Fotografuojant įvairius užrašus šios vietovės viešosiose erdvėse, stebima, kokios kalbos (rašytine forma) vartojamos mažame (5542 gyventojų) daugiataučiame mieste. Pabradėje gyvena daugiau nei penkių tautybių žmonės, didžiausia etninė grupė – lenkai (42,5 %).2015 m. tris kartus (sausį, gegužę ir gruodį) fotografuoti 5 miesto skelbimo lentų ir kitų vietų skelbimai. Fotografuoti visi tuo metu buvę skelbimai, vėliau analizei atrinkta 400 skirtingų skelbimų. Medžiaga rūšiuota pagal atlikimo būdą (rašyta ranka, spausdinta, mišru – ir spausdinta, ir rašyta ranka), kalbas, kalbų skaičių skelbime, kalbų eilės tvarką (jei skelbimas ne viena kalba). Žiūrėta, ar kuri nors iš vartojamų kalbų vyrauja, kaip tai reiškiama.Vienkalbiai skelbimai mieste rašomi lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, esama dvikalbių ir trikalbių skelbimų. Skaičiuojant mieste gyvenančių etninių grupių kalbomis parašytus skelbimus nustatyta, kad daugiausia skelbimų, parašytų lietuvių kalba, mažiausiai – lenkų. Vertinant kalbų svarbos ženklus dvikalbiuose ir trikalbiuose skelbimuose, taip pat pastebėtas lietuvių (valstybinės) kalbos išskirtinumas: lietuvių kalba dažniau yra pirmoji skelbimo kalba, ji vartojama visuose dvikalbiuose ir trikalbiuose skelbimuose.2008 m. ir 2015 m. fotografuotų užrašų (tiltų užrašai ir skelbimai) tyrimų rezultatai miesto etninių kalbų vartojimo aspektu pasiskirsto labai panašiai: vyrauja užrašai lietuvių kalba, mažiausiai užrašų lenkų kalba, panašus užrašų rusų kalba santykis (10,7 % ir 15,5 %). Skiriasi tik užrašų anglų kalba skaičius: ant tiltų angliškų užrašų daugiau nei miesto skelbimuose. Suprantama, kad taip yra dėl skirtingo rašančiųjų amžiaus, potencialių užrašų skaitytojų ir užrašų rašymo tikslų
“On the radio and TV perhaps they even speak Vilnius-like”. An acoustic analysis of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/ in broadcast media and Vilnius speech
No full textThe paper focuses on the quantitative and qualitative features of the variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/ in spontaneous broadcast media as compared with spontaneous Vilnius speech. The research also explores how the variants of the variables are located on the spectrum, whether the speaker’s type (his linguistic education) has any impact on the length and tenseness of the variants.The research was conducted using for acoustic analysis the sound analysis program PRAAT. The informants were six Vilnius city dwellers and six radio and TV hosts. The data of the Vilnius city dwellers’ speech drew on targeted sampling from the database “Vilnius speaking”. The hosts were chosen from a representative Corpus of Broadcast Media. The empirical data consists of 840 variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/, equally selected from each speaker’s spontaneous speech.The survey has revealed that the quantitative and qualitative features of the variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/ used in the hostsʼ spontaneous speech are very similar to those used by spontaneously speaking Vilnius city dwellers. This leads to a conclusion that Vilnius speech is more firmly entrenched in the prestigious public discourse (broadcast media) than the codified standard language. In our speech community Vilnius speech may function as a model of exemplary pronunciation, thus strengthening the role of Vilnius speech in public discourse and at the same time weakening the positions of standardisation ideology. The investigation has confirmed that phonetic features traditionally assigned to Vilnius speech are erroneously associated only with private discourse and speakers of low social status; however, these features inevitably gain their highest value when used in broadcast media
Berlynas ir neblėstanti meilė metaforoms ir futbolui, arba Kas naujo metaforų tyrimuose
Full text linkThis is an overview of the 11th conference of the the Association Researching and Applying Metaphor held in Berlin in July 2016.Šiame straipsnyje apžvelgiama Pasaulio metaforų tyrėjų asociacijos 11 konferencija, vykusi 2016 m. liepos mėn. Berlyne