Taikomoji kalbotyra
Not a member yet
189 research outputs found
Sort by
Pirmosios klasės mokinių metalingvistinis sąmoningumas standartinės kalbos socialinio prestižo atžvilgiu
Full text linkThis paper discusses first graders’ linguistic biases in a Hungarian town where both the standard and the local varieties are used. Tests and interviews were conducted to determine whether the children who preferred the standard variety to the local dialect were able to verbalize their biases. In a preceding study conducted in the same town, kindergarteners of both genders preferred the standard variety but could not justify their linguistic choices. The current work showed that children became more judgmental and more aware of their biases in the first year of school. First graders commented on their preferences and followed the adult stereotype when describing the typical local speaker as “older, rural, male”. However, there was no evidence of gendered socialization in the children’s linguistic preferences. The qualitative change in the first graders’ metalinguistic awareness of the prestige of varieties highlights the impact of school on sociolinguistic acquisition.Šiame straipsnyje nagrinėjamos vieno Vengrijos miesto pirmosios klasės mokinių kalbinės nuostatos. Šiame mieste vartojama ir standartinė kalba, ir vietinė kalbos atmaina. Tiriant buvo atlikti testai ir surinkti interviu duomenys siekiant nustatyti, ar vaikai, kurie pirmenybę teikė standartinei atmainai, o ne vietinei tarmei, gebėjo paaiškinti savo pasirinkimą. Ankstesniame tame pačiame mieste atliktame tyrime abiejų lyčių darželinukai pirmenybę teikė standartinei atmainai, tačiau negalėjo pagrįsti savo kalbinio pasirinkimo. Šis tyrimas parodė, kad pirmaisiais mokyklos metais vaikai tampa sąmoningesni kalbinių atmainų atžvilgiu ir geriau suvokia savo pasirinkimą. Pirmosios klasės mokiniai gebėjo paaiškinti savo kalbinį pasirinkimą ir buvo linkę vadovautis suaugusiųjų stereotipais, o tipišką vietinį kalbėtoją apibūdino kaip „vyresnio amžiaus, kaimo gyventoją, vyrą“. Tačiau iš vaikų kalbinių nuostatų neišryškėjo jokių socializacijos pagal lytį požymių. Pirmosios klasės mokinių metalingvistinio suvokimo apie kalbos atmainų prestižą kokybinis pokytis išryškina mokyklos svarbą sociolingvistinei raidai
Dvikalbio estiškai ir angliškai kalbančio vaiko ilgalaikis tyrimas: kalbos pasirinkimas ir kodų kaita
Full text linkThe input that bilingual children receive influences their language proportions, language development, and code-mixing. Most studies on these topics have included early bilinguals whose input proportions undergo large changes in early childhood and whose parents use the one-parent-one-language family language policy. This paper examines the input-output proportions of an Estonian-English bilingual child over a period of 2.5 years (2;3-5;01) using recorded spontaneous speech from a situation where the input language proportions did not change and where the family language policy was different from the one-parent-one-language policy that is presented in most studies: the family rotated the language they all spoke by the day of the week. Additionally, the child’s code-mixing rate and her MLU scores are investigated to provide an overview of these factors in an unstudied input situation. Lastly, it is analyzed whether code-mixing by older siblings influences the code-mixing rate of the younger sibling. The results indicate that in the early phases of language development the child uses all the linguistic resources available to her, and as her language develops, she responds more in the language of the conversation and code-mixes less. However, there is also a period where the child unexpectedly almost stops speaking in Estonian regardless of the unchanged input. The data shows that code-mixed utterances are the longest, hence supporting previous research findings and indicating that code-mixing is a tool that helps the child communicate better. Code-mixing by siblings does not show any signs of affecting the younger sibling’s code-mixing rate, though a more thorough analysis is necessary. Hence, the results indicate the importance of input and shed light on input effects in bilingual language acquisition in an understudied input situation.Dvikalbių vaikų kalbų proporcijoms, raidai ir kodų kaitai daugiausia įtakos turi gaunama jų vartojamų kalbų įvestis. Iki šiol daugumoje šioms temoms skirtų tyrimų dalyvavo ankstyvieji dvikalbiai, kurių įvesties proporcijos ankstyvojoje vaikystėje stipriai keitėsi ir kurių tėvai taikė šeimos kalbų politiką, paremtą principu „vienas tėvas – viena kalba“. Šiame straipsnyje nagrinėjamos estiškai ir angliškai kalbančio dvikalbio vaiko įvesties ir išvesties proporcijos per 2,5 metų laikotarpį (2;3–5;0) naudojant spontaninės kalbos įrašus. Tyrimo metu kalbų įvesties proporcijos nesikeitė, šeimos kalbų politika rėmėsi ne daugumoje tyrimų aptariamu principu „vienas tėvas – viena kalba“, o šeimos kalba buvo keičiama pagal savaitės dieną. Taip pat darbe tiriamas vaiko kodų keitimo dažnis ir vidutinis pasakymo ilgis (angl. Mean Lenght Utterance – MLU) siekiant įvertinti šių veiksnių svarbą iki šiol netirtoje įvesties situacijoje. Galiausiai analizuojama, ar vyresniųjų brolių ir seserų kodų kaita turi įtakos jaunesniojo brolio ir sesers kodų kaitai. Rezultatai atskleidžia, kad ankstyvaisiais kalbos raidos etapais vaikas pasitelkia visus jam prieinamus kalbinius išteklius, o vystantis kalbai, jis dažniau atsako pagrindine pokalbio kalba ir mažiau keičia kodus. Tačiau esama ir tokio laikotarpio, kai netikėtai vaikas beveik nustoja kalbėti estiškai, nepaisant nepakitusios įvesties. Iš tyrimo taip pat matyti, kad pasakymai, kuriuose keičiami kodai, yra ilgiausi. Tai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus bei rodo, kad kodų kaita yra priemonė, padedanti vaikui veiksmingiau bendrauti. Tyrime nepastebėta, jog brolių ir seserų kodų kaita turėtų įtakos jaunesniųjų brolių ar seserų kodų kaitos dažniui, tačiau tam patvirtinti būtina išsamesnė analizė. Tad, trumpai apibendrinant, rezultatai patvirtina įvesties svarbą ir atskleidžia jos poveikį dvikalbių vaikų kalbų įsisavinimui dar nepakankamai ištirtoje situacijoje
Jungtukai lenkų gestų kalbos žodynuose ir iš lenkų kalbos verstuose tekstuose gestų kalba
Full text linkThis study conducts a comparative analysis of conjunctions catalogued in Polish Sign Language (PJM) dictionaries, from historical to contemporary editions, and those used in actual PJM texts translated from Polish. The analysis includes dictionaries from the earliest known Słownik mimiczny dla głuchoniemych i osób z nimi styczność mających (1879) to the contemporary online Korpusowy słownik polskiego języka migowego UW (2016). The main focus of this article is to examine the frequency of certain PJM conjunctions in texts translated by an all-Deaf team. This is exemplified by the multimedia adaptation of the fifth-grade primary school textbook Jutro pójdę w świat 5 (2016), in which all texts are translated into PJM. The results aim to bridge the gap between lexicographical records and actual language use in the deaf community, and to highlight the dynamics of PJM development.Šis darbas pagrįstas lyginamąja analize. Tiriami lenkų gestų kalbos (LGK) žodynuose pateikiami jungtukai, pradedant istoriniais ir baigiant šiuolaikiniais leidimais, ir jungtukai, kurie vartojami LGK tekstuose, verstuose iš lenkų kalbos. Tyrimas apima žodynus nuo seniausio žinomo šaltinio Słownik mimiczny dla głuchoniemych i osób z nimi styczność mających (1879) iki šiuolaikinio internetinio žodyno Korpusowy słownik polskiego języka migowego UW (2016). Pagrindinis straipsnio tikslas – ištirti tam tikrų LGK jungtukų vartojimo dažnumą tekstuose, kuriuos išvertė kurčiųjų komanda. Tyrime remiamasi vadovėlio daugialypės terpės adaptacija, skirta penktai pradinės mokyklos klasei Jutro pójdę w świat 5 (2016). Ten pateikiami visų tekstų vertimai į LGK. Tyrimu ir jo išvadomis siekiama sumažinti atotrūkį tarp leksikografinių įrašų ir tikrojo kalbos vartojimo kurčiųjų bendruomenėje, išryškinant LGK evoliucijos dinamiką
Anglų kalbos funkcijos Vilniaus kalbiniame kraštovaizdyje
Full text linkGlobalization has made English one of the most widely spoken languages in the world. It has become the language code of choice for international communication and plays an important role in various sociolinguistic contexts, such as public or globalized spaces (Pennycook 2010). As a result, English is the most frequently studied object in linguistic landscape studies (Gorter and Cenoz 2023: 252). Examining the use of English in public spaces is relevant because it not only helps to assess the extent to which English is used in various sociolinguistic contexts but also reflects its prestige, power, and socioeconomic values, as well as its relationship with other languages.This paper analyses the functions of the English in the linguistic landscape of Vilnius, exploring how these functions differ depending on the discourse type. An analysis of 861 signs revealed the presence of English in the following discourses: commercial, cultural, street art, infrastructural, public service, tourism, COVID-19, protest, sports, regulatory, political, and health promotion. The findings indicate that English mainly performs an informative function – 63.8% of cases. In certain discourses – public service, COVID-19, and regulatory – English plays an exclusively informative role. Conversely, the symbolic use of English is observed approximately three times less frequently, primarily in the street art and sports discourses, where it accounts for 91.9% and 46.1% of cases, respectively.The study also examines whether the functions of English differ between monolingual and multilingual signs. The analysis shows that the informative function of English is more prominent in multilingual signs, while its symbolic function is more frequent in monolingual signs where English is the sole language. These findings suggest that English occupies a lingua franca role in Vilnius’s linguistic landscape. On the other hand, qualitative analysis shows that English is often influenced by the local Lithuanian language, both in its informative use and when chosen for its prestige, international appeal, or other symbolic powers.Šiame straipsnyje analizuojamos globaliosios anglų kalbos funkcijos Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio ženkluose. Tyrimo tikslas yra nustatyti, kokias funkcijas anglų kalba atlieka Vilniaus viešuosiuose užrašuose ir kaip atliekamos funkcijos skiriasi priklausomai nuo diskurso tipo: komercinio, kultūros, gatvės meno, infrastruktūrinio, viešųjų paslaugų, turizmo, COVID-19, protesto, sporto, reguliacinio, politinio, sveikatinimo. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar anglų kalbos funkcijos skirasi vienakalbiuose ir daugiakalbiuose užrašuose. Derinant kiekybinius ir kokybinius kalbinio kraštovaizdžio metodus, analizuojamas 861 Vilniaus viešųjų erdvių užrašas su anglų kalba. Nustatyta, kad dažniausiai anglų kalba atlieka informacinę funkciją (63,8 proc.), o simbolinė anglų kalbos funkcija išreikšta mažiau (20,5 proc.). Ir simbolinio, ir komunikacinio anglų kalbos vartojimo viename užraše nustatyta mažiausiai (15,5 proc.). Tyrimas parodė, kad anglų kalbos funkcijos skiriasi priklausomai nuo diskurso tipo ir nuo to, ar užrašas yra vienakalbis, ar daugiakalbis
Šeimos kalbų politikos ir ankstyvosios dvikalbystės sankirta: atvejo analizė
Full text linkThe article discusses family language policy in a family of ethnic Russians in Estonia where the father speaks Russian, and the mother speaks Estonian. This is the case of internalization of Estonian among ethnic Russians, a novel phenomenon in the post-Soviet countries. The data come from family conversations (6 h) and the semi-structured interview with the parents (1.5 h). There are discrepancies between the declared ideologies, management, and practices. The declared policy is OPOL and, as the father rendered it, purism because of the concern that the children will be confused otherwise. During the interview the father switched between Estonian, Russian, and English. In family conversations the mother’s speech (539 turns, of which 50 % are directed to the child) contained code-switching (7% in Russian and 8% switches within one turn in speech directed to the child). The parents claimed to speak Russian to each other, yet the mother occasionally switched to Estonian while talking to the father. In general, both family conversations and the interview proved to be linguistically more diverse than expected.Straipsnyje analizuojama šeimos kalbų politikos (ŠKP) tema šeimoje, kurioje abu tėvai yra etniniai rusai, tačiau motina su vaikais kalba estiškai. ŠKP sudaro trys sudedamosios dalys: kalbinė ideologija, kalbų vadyba ir kalbų vartojimas. Paprastai ŠKP tyrimai yra orientuoti į tėvų tikslus ir nuostatas, o duomenys renkami imant pusiau struktūruotus interviu. Tačiau šio tyrimo tikslas yra ne tik pasikalbėti su tėvais, bet ir išanalizuoti vaikams skirtą kalbą, siekiant išsiaiškinti, ar yra skirtumų tarp įsitikinimų, priemonių, kurių imamasi vaikų dvikalbystei ugdyti, bei natūralaus kalbų vartojimo.Atsižvelgiant į sociolingvistinę situaciją, šis tyrimas yra aktualus ne tik Estijai, bet ir kitoms posovietinėms šalims. Rusų kolonizatorių palikuonių, kurie turėjo teisę išlikti vienakalbiais, pavyzdžiai ir atvejai, kai rusakalbės šeimos nusprendžia vartoti estų kalbą namuose, neturėtų būti painiojami su tais atvejais, kai daugumos kalba yra vartojama mažumų šeimose. Apsisprendimas namuose kalbėti ir estiškai rodo rusakalbių bendruomenės Estijoje pokyčius.Tyrimo duomenys buvo renkami dviem būdais: imti pusiau struktūruoti interviu (1,5 val.) bei įrašyti šeimos pokalbiai (6 val.). Pastebima tam tikrų neatitikimų tarp deklaruojamos ideologijos, kalbų vadybos ir kalbų vartojimo. Nors deklaruojama ideologija yra „vienas tėvas – viena kalba“, per interviu tėvas pakaitomis vartojo estų, rusų ir anglų kalbas. Kalbų vadybą šeimoje lemia praktinės priežastys, t. y. jeigu tam tikroje situacijoje patogiau vartoti tam tikrą kalbą, taip ir yra daroma. Motinos kalboje per šeimos pokalbius, kurių pusė skirti vaikui, taip pat esama kodų kaitos. Tėvai teigė, kad tarpusavyje (dviese) kalbasi rusiškai, tačiau motina kartais vartojo ir estų kalbą. Rezultatai rodo, kad, nežiūrint į deklaruojamą kalbų politiką šeimoje, iš tiesų kodų kaita yra neišvengiama
Neišsilavinęs ir mažiau patikimas. Socialinė distancija pasąmoninėse nuostatose lietuvių kalbos su rusišku akcentu atžvilgiu
Full text linkSociological surveys have shown that social distance towards Lithuanian-Russians (the so-called “ethnic Russian minority” in Lithuania) is rather marginal or non-existent. This paper presents a pilot study at Vilnius schools (n=151), which used the verbal guise technique to investigate subconscious language attitudes towards Lithuanian (i) with Vilnius speech traits, (ii) with a Lithuanian-Russian accent, and (iii) with a Scandinavian accent – an accent presumed unfamiliar to the study participants. Half of the participants were also informed of the speaker’s profession to assess if it can reverse their attitudes. The main findings of the study show that speakers with a Lithuanian-Russian accent are perceived as less interesting, less educated, less trustworthy, and older. These results put into question the notion of absent social distance towards Lithuanian-Russians, highlighting the need for further research on this topic.Sociologinės apklausos rodo, kad socialinė distancija lietuvių-rusų atžvilgiu yra nedidelė arba jos nėra. (Straipsnyje vartojama sąvoka „lietuviai-rusai“ kaip įtraukesnis pavadinimas grupei, kuri dažnai vadinama „rusų etnine mažuma“, „Lietuvos rusais“ arba „rusakalbiais“.) Šis straipsnis pristato pilotinį tyrimą, atliktą keturiose Vilniaus gimnazijose su mokiniais (n=151). Tyrime naudotas nesuporuotos kaukės testas (angl. verbal guise test), siekiant ištirti moksleivių pasąmonines nuostatas trijų kalbinių atmainų atžvilgiu: lietuvių kalbos su a) Vilniaus kalbos savybėmis, b) rusišku akcentu ir su c) tyrimo dalyviams, tikėtina, mažai pažįstamu skandinavišku akcentu. Ankstesniems tyrimams liudijant, kad kalbėtojai lietuviškai su „slavišku“ akcentu dažniausiai siejami su žemo socialinio statuso profesijomis, šiuo tyrimu taip pat siekiama patikrinti, ar galima pakeisti nuostatas kalbėtojų atžvilgiu, jeigu tyrimo dalyviams pasakoma, kad kalbantieji su rusišku akcentu turi aukšto socialinio statuso profesiją. Pagrindiniai tyrimo rezultatai indikuoja, kad kalbėtojai lietuviškai su rusišku akcentu yra laikomi mažiau įdomiais, mažiau išsilavinusiais, mažiau patikimais ir vyresniais. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad rusiško akcento indeksai pagal socialinį kontekstą (keičiamas kalbėtojų profesijas) reikšmingai nekinta. Tyrimas kvestionuoja ankstesnius teiginius, kad socialinės distancijos lietuvių-rusų atžvilgiu nėra, ir rodo tolesnių tyrimų šia tema poreikį
Sąmoningumo lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu svarba socialinei įtraukčiai Latvijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje
Full text linkEasy Language serves as a communication tool designed for use by a broad spectrum of individuals within our society. Like any tool, it requires development, adjustment, and application standards. Some of these standards are common across languages and societies, while others are unique to specific languages, groups of people, or needs. This implies that language users, developers, and researchers can benefit from cooperation but also need to develop their own language- and situation-specific tools and standards of communication.The aim of this research is to compare the change in Easy Language awareness from 2021 to 2022 among societies in Latvia, Lithuania, and Slovenia within a year, using such tools as surveys, in-depth interviews, and statistical analysis. The findings suggest that awareness levels vary across different countries and social groups. Furthermore, it takes more than two years to reach the levels of legal structures and political readiness necessary to embrace the needs of the entire society.Lengvai suprantama kalba – tai metodas, kuriuo įtraukiai bendraujama su visuomene, atliepiant jos įvairius poreikius. Kaip ir kiti metodai, lengvai suprantama kalba yra nuolat tobulinama, jai keliami tam tikri reikalavimai. Kai kurie reikalavimai yra bendri, o kai kurie – taikomi tam tikrai kalbai, tam tikrai žmonių grupei ar tam tikriems individualiems poreikiams atliepti. Tai reiškia, kad kalbų vartotojams ir tyrėjams naudinga bendradarbiauti, tačiau jie taip pat turi kurti savo kalbai ar kontekstui aktualius komunikacijos metodus ir standartus.Šiame tyrime keliamas tikslas palyginti, kaip per vienerius metus (nuo 2021 iki 2022 metų) pasikeitė tai, kaip Latvijos, Lietuvos ir Slovėnijos visuomenės suvokia lengvai suprantamą kalbą, kiek sąmoningos yra jos atžvilgiu. Tyrime taikomi apklausos, kurioje dalyvavo 1500 dalyvių iš 3 šalių, 3 diskusijų grupių su 27 specialistais, ir statistinės analizės metodai.Tyrime paaiškėjo, kad sąmoningumo lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu lygis tiriamosiose šalyse įvairuoja. Nors didelio pokyčio nematyti, tyrimas parodė keletą teigiamų pokyčių požiūrio į lengvai suprantamą kalbą atžvilgiu. Pavyzdžiui, visuomenės supratimas, kad lengvai suprantama kalba yra naudinga visai visuomenei, išaugo. Tyrimas parodė ir tai, kad skiriasi skirtingų socialinių grupių sąmoningumas lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė specialistų, dirbančių su lengvai suprantamos kalbos tikslinėmis grupėmis, sąmoningumo lygio augimą, tačiau apskritai visuomenė netapo reikšmingai sąmoningesnė šiuo požiūriu. Tyrimas atskleidė ir tai, kad reikia kur kas daugiau negu dvejų metų, kad teisiškai ir politiškai būtų pasirengta atliepti visos visuomenės poreikius
Le désaccord et les formes de politesse dans le débat médiatique marocain: Une approche interactionnelle
Full text linkThis study aims explores the concept of disagreement in Moroccan media debates during the COVID-19 pandemic. It aims to analyse how disagreement is expressed and the forms it takes in the context of confrontational televised debates. Drawing on the framework of ethnomethodological conversational analysis, disagreement is viewed as a reactive act that is conditionally dependent on the speaker‘s initiating act. Recognising the potential risks of their respective acts, participants in these verbal interactions employ softeners and/or emphatics to mitigate or intensify their responses, striving to avoid outright rudeness when expressing disagreemnt. The analysis is based on a substantial corpus of transcribed and aligned speech, enabling the identification of key elements that shape responses in this context.Cette étude se veut une esquisse de la notion de désaccord dans le débat médiatique marocain au temps du covid-19. Il s’agit, en l’occurrence, de démontrer les modalités de production de désaccord et les formes qui lui sont afférentes dans un débat télévisé essentiellement conflictuel. Cet acte discordant est conçu selon l’appareil terminologique de l’analyse conversationnelle d’orientation ethnométhodologique, dans la mesure où l’acte réactif (désaccord) dépend intimement (dépendance conditionnelle) de l’acte initiatif du locuteur. Conscients de la dangerosité de leurs actes respectifs, les participants à l’interaction verbale mettent en place un ensemble d’adoucisseurs et/ou de durcisseurs afin d’éviter de se montrer impolis lors du déclenchement du désaccord. Pour ce faire, nous avons fait appel à un corpus composé de deux émissions télévisées marocaines, durant la crise mondiale de la COVID-19, transcrites et alignées afin de repérer des éléments de réponse au sujet en question
