Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Dirbtinio intelekto taikymas projektams valdyti: praktikų požiūris
Full text linkOrganizations are deploying Artificial Intelligence (AI) solutions to manage project processes efficiently. Research shows that the potential of AI is growing. It is predicted that, by 2030, 85% of project tasks will be performed by using AI, thereby improving the project success rate to 25% (Nieto-Rodríguez & Vargas, 2023).The aim of this research paper is to analyze the characteristics of the application of AI in project activities. To achieve this goal, the following objectives are formulated: (1) to analyze the applicability of AI in project management, (2) to identify the benefits of AI in project activities, and (3) to investigate the current situation of the integration of AI in project management processes.To achieve the aim and objectives of this work, complex research methods are applied. For the presentation of the theoretical part of the project, systematic and comparative analysis of foreign scientists’ works is used. The exploratory research is carried out by employing a questionnaire survey.The results of the study show that AI is applied in project planning and implementation phases in resource planning, scheduling tasks, and risk management. AI allows planning and controlling project progress and risks based on current and retrospective data. The application of AI allows for a more accurate prediction of results and optimized decision making. Organizations face barriers in terms of the application of AI, such as lack of staff skills, insufficiently prepared infrastructure, and undefined legal and ethical issues surrounding the use of AI, which slows down the scalability of artificial intelligence.Siekdamos efektyviai valdyti projektų procesus, organizacijos diegia dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad DI potencialas auga. Prognozuojama, kad 2030 m. 85 proc. projekto užduočių bus atliekama naudojant DI. Tai pagerins projektų sėkmės rodiklį iki 25 proc. (Nieto-Rodriguez &Vargas, 2023).Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti DI taikymo projektinėje veikloje ypatumus. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: išanalizuoti DI pritaikymo projektams valdyti galimybes, nustatyti DI naudą projektinėje veikloje, ištirti DI integracijos į projektų valdymo procesus padėtį. Tikslui ir uždaviniams įgyvendinti taikomi kompleksiniai tyrimo metodai. Teorinėms įžvalgoms pristatyti pasitelkiama sisteminė ir lyginamoji užsienio mokslininkų darbų analizė. Žvalgomasis tyrimas įgyvendinamas atliekant anketinę apklausą. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad DI taikomas projektų planavimo ir įgyvendinimo etapuose atliekant išteklių planavimo, tvarkaraščių sudarymo užduotis ir valdant rizikas. DI suteikia galimybę planuoti ir kontroliuoti projekto eigą ir rizikas remiantis einamaisiais ir retrospektyviais duomenimis. DI taikymas leidžia prognozuoti tikslesnius rezultatus ir priimti tinkamiausius sprendimus. Organizacijos, taikydamos DI, susiduria su kliūtimis: personalo kvalifikacijos trūkumu, iš dalies pritaikyta infrastruktūra, neapibrėžtais DI naudojimo teisiniais ir etiniais klausimais. Visa tai lėtina DI pritaikomumą
Beyond the Headlines: The Anti-Israeli Campaign in Football and Its Implications
Full text linkThis paper analyzes the anti-Israeli campaign within international football, which escalated following the 7 October 2023 Hamas attack and Israel\u27s subsequent military actions in Gaza. The study examines the content of these messages and their different implications for international club and national team contexts. It specifically focuses on the “Show Israel the Red Card” campaign, launched by Celtic fans, and the communications from the Norway Football Federation in the context of a World Cup qualification game between the national teams of Norway and Israel. An analysis reveals that specific messages in club-level campaigns contain clear antisemitic patterns. Consequently, the display of some banners goes beyond what can be justified by fans\u27 political stances or their solidarity with the Palestinian cause. Norway\u27s case illustrates the asymmetrical advocacy pursued to ban Israel from international football. The research underlines that the logic of these campaigns and their relevant communication should be based on a prior analysis of the chronological sequence of events and their causal relationships. Otherwise, inflammatory rhetoric creates a toxic atmosphere off the pitch
Humaniško baudžiamojo įstatymo link – ar Lietuvos baudžiamoji teisė sugebėjo išsivaduoti iš represyvumo gniaužtų?
Full text linkThe article analyses issues related to the legal regulation established in the Criminal Code of the Republic of Lithuania that hinders the proper implementation of the Principles of Humanity and Justice. The aim of this article is to provide an analysis of the problematic aspects of criminal law provisions that restrict the possibilities of applying proportionate and humane criminal liability and to propose possible solutions. Accordingly, the subject of the paper covers the provisions and institutes of the Criminal Code, which cause the greatest challenges to achieve humane, just and proportionate criminal liability. The conducted analysis has demonstrated that the mitigation of penalties by courts under Article 54(3) of the Criminal Code is particularly frequent in certain categories of criminal cases, suggesting an excessive severity of the sanctions prescribed by the legislator in the Special Part of the Criminal Code for various criminal offenses, therefore, necessitating legislative review and mitigation. Another flawed and excessively repressive provision in the Criminal Code is the recidivist institute. Recognizing a person as a recidivist not only stigmatizes them but also raises serious concerns regarding its practical utility and potential contradiction with the non bis in idem principle. Finally, it is worth considering the possibility of introducing legal provisions allowing courts to impose several mutually compatible penal sanctions instead of a single penalty. Additionally, certain disputes arising from criminal offenses could be resolved through mediation procedures. Undoubtedly, these measures would contribute to the enhancement of an effective, humane, and just criminal justice system.Straipsnyje nagrinėjama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, trukdančio tinkamai įgyvendinti humaniškumo ir teisingumo principus, problematika. Straipsnio tikslas – išanalizuoti baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios riboja teismų galimybes taikyti proporcingą ir humanišką baudžiamąją atsakomybę, įvertinti jų problematiką ir pateikti galimus jos sprendimo būdus. Tyrimo objektas – baudžiamojo įstatymo nuostatos bei institutai, kurie, straipsnio autorių nuomone, kelia didžiausius iššūkius siekiant humaniškos, teisingos ir proporcingos baudžiamosios atsakomybės. Atlikta analizė parodė, jog teismų taikomas bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrų kategorijų baudžiamosiose bylose yra itin dažnas – tai suponuoja perteklinį įstatymų leidėjo BK Specialiosios dalies straipsniuose numatytų sankcijų griežtumą už tam tikras nusikalstamas veikas, todėl jos turėtų būti peržiūrėtos ir sušvelnintos. Dar vienas ydingas ir pernelyg represyvus BK institutas – recidyvistas. Asmens pripažinimas recidyvistu ne tik jį stigmatizuoja, bet ir kelia didelių abejonių dėl praktinės naudos bei galimo prieštaravimo non bis in idem principo reikalavimams. Galiausiai, svarstytina galimybė baudžiamajame įstatyme numatyti galimybę teismui vietoje bausmės kaltininkui motyvuotai skirti kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat tam tikrus iš nusikalstamų veikų kylančius ginčus spręsti taikant mediacijos procedūrą – visa tai, neabejotinai, prisidėtų prie veiksmingos, humaniškos ir teisingos baudžiamosios justicijos idealų įgyvendinimo
Tarptautinės (humanitarinės) teisės taikymas autonominėms ginklų sistemoms: Rusijos agresijos Ukrainoje atvejo analizė
Full text linkThis article analyses whether autonomous weapons systems comply with international humanitarian law, particularly in the context of Russia‘s aggression against Ukraine. It discusses the challenges of applying jus in bello principles, technological reliability limitations, and attribution of responsibility for damage caused. Since AI solution models cannot provide the same situational awareness as human judgement, the article proposes establishing strict technological performance criteria and clear liability mechanisms for the use of such systems.Straipsnyje analizuojama autonominių ginklų sistemų atitikimas tarptautinės humanitarinės teisės normoms, ypač jų taikymas Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. Aptariami jus in bello principų taikymo iššūkiai, technologinio patikimumo trūkumai ir atsakomybės už padarytą žalą priskyrimo problematika. Kadangi DI sprendimų modeliai negali užtikrinti tokio situacijos vertinimo, kokį geba atlikti žmogus, siūloma nustatyti griežtus technologinius eksploatavimo kriterijus ir aiškius atsakomybės mechanizmus už tokių sistemų naudojimą
Teismo medicinos ekspertas – labiau teisėjas ar liudytojas?
Full text linkThis paper examines whether a forensic expert is more of a judge or a witness in criminal and civil proceedings. It analyses criminal and civil cases and the data from the examination of judges in order to determine what impact the forensic expert’s conclusions have on the outcome of these cases
Valstybės sienų uždarymas pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę žmogaus teisių apsaugos požiūriu
Full text link
Laisvės atėmimas iki gyvos galvos pagal Ukrainos baudžiamuosius įstatymus: bausmės skyrimo ir atleidimo nuo jos ypatumai
No full text-Ukrainoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra griežčiausia sankcija, tapusi savotišku mirties bausmės pakaitalu. Autorė straipsnyje aptaria laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimo ir atleidimo nuo jos atlikimo ypatumus pagal Ukrainos baudžiamuosius įstatymus. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į istorinę šios bausmės rūšies teisinio reguliavimo raidą, pabrėžiami šios bausmės taikymo pagrindų apibrėžties ir skyrimo tvarkos ypatumai, aptariamos galimos baudžiamojo teisinio reguliavimo reformos kryptys. Svarbu tai, kad iki 2022 m. Ukrainos baudžiamajame kodekse nebuvo numatyta galimybės atleisti nuo šios rūšies bausmės atlikimo teismo sprendimu. Dėl naujausių Baudžiamojo kodekso pakeitimų nuteistieji turi teisę būti atleisti nuo šios bausmės atlikimo, jei ji teismo sprendimu pakeičiama laisvės atėmimu nuo penkiolikos iki dvidešimties metų
Biobankai – teisinis reglamantavimas ir etiniai iššūkiai
Full text linkThe establishment and development of biobanks in the context of biomedical research is an important transformational factor, enabling the collection of vast amounts of biological material, genetic information and clinical data. In recent decades, the role and technical capabilities of biobanks have evolved rapidly, giving rise to new ethical challenges. This paper discusses the legal regulation of biobanks both in Lithuania and internationally, focusing on ethical issues and interdisciplinary aspects of legal issues. An important legal issue in biobanking is the issue of a person’s consent to participate in biobanking activities. The traditional model of specific consent poses challenges due to the unknown nature of future research, and it is important to consider other alternatives such as broad, dynamic, and meta-consent models. Another important aspect is the return of health information to the biobank participant. The questions raised about disclosure, the definition of criteria and the differences between international and national legislation in this area show that the legal framework needs to be coherent and clear. In addition to the issues of personal consent, the study highlights the challenges of personal data protection. The GDPR establishes consent requirements, but biobanking activities require careful data security, especially in the context of research. Encryption of biomaterials is a way to ensure anonymity and the rights of participants, but it is important to balance this aspect with the biobank’s ability to carry out effective research. In summary, the legal issues surrounding biobanks include a range of ethical-legal challenges: the issue of consent to participate in a biobank, the issue of returning health information to the participant, and the issue of data protection for this personal data. The analysis of the information discussed in this paper reveals that successful regulation of biobanks must be consistent, respecting human rights and maximising the efficiency of research.Biobankų įkūrimas, jų plėtra biomedicininių tyrimų kontekste yra svarbus transformacinis veiksnys, leidžiantis surinkti didžiulį biologinės medžiagos, genetinės informacijos ir klinikinių duomenų kiekį. Pastaraisiais dešimtmečiais biobankų reikšmė ir techninės galimybės itin sparčiai keitėsi, o tai sudarė prielaidą atsirasti naujiems etiniams iššūkiams. Šiame darbe aptariamas biobankų teisinis reglamentavimas tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu, akcentuojant etinius klausimus ir teisinės problematikos tarpdisciplininius aspektus. Svarbi biobankų teisinė problema – asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje klausimas. Tradicinis specifinio sutikimo modelis kelia iššūkius dėl nežinomų būsimų tyrimų pobūdžio, todėl svarbu atsižvelgti ir į kitas alternatyvas – plačiojo, dinaminio, metasutikimo modelius. Kitas svarbus aspektas yra sveikatos informacijos grąžinimas biobanko dalyviui. Iškilę klausimai apie radinių atskleidimą, kriterijų nustatymą ir tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų skirtumus šioje srityje parodo, kad teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus ir aiškus. Be asmens sutikimo problemų, tyrimas akcentuoja asmens duomenų apsaugos iššūkius. BDAR nustato sutikimo reikalavimus, tačiau biobankų veikla reikalauja kruopštaus duomenų saugumo užtikrinimo, ypač atsižvelgiant į mokslinius tyrimus. Biomedžiagos kodavimas yra būdas užtikrinti anonimiškumą ir dalyvių teises, bet yra svarbu subalansuoti šį aspektą su biobanko galimybėmis vykdyti efektyvius tyrimus. Apibendrinant, biobankų teisinė problematika apima įvairius etinius-teisinius iššūkius: asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje, sveikatos informacijos grąžinimo biobanko dalyviui, šio asmens duomenų apsaugos problematiką. Darbe aptariamos informacijos analizė atskleidžia tai, kad sėkmingas biobankų veiklos reguliavimas turi būti nuoseklus, atsižvelgiant į biobanko dalyvio žmogaus teises ir maksimizuojant tyrimų efektyvumą