Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Vaiko atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose
Get PDFThe research is mainly focused on taking legal regulatory measures that ensure the child’s rights to share information on the internet space, because the child is a vulnerable member of society. The current regulatory mechanism is not capable of protecting the rights of a child when his or her image is appropriate for promotional social networks. For this reason, the child may experience parental abuse of power, the child’s right to rest is not guaranteed, as well as the principle of separation of property.Moksliniame darbe akcentuojama, kad yra reikalinga imtis teisinio reguliavimo priemonių, kurios užtikrintų vaiko kaip informacijos kūrėjo teises internetinėje erdvėje, nes vaikas yra itin pažeidžiamas visuomenės narys. Šiuo metu egzistuojantis reguliavimo mechanizmas nėra pajėgus apginti vaiko teisių, kai jo atvaizdas yra naudojamas reklamai netinkamai socialiniuose tinkluose. Dėl šios priežasties vaikas gali patirti tėvų piktnaudžiavimą valdžią, negarantuojama vaiko teisė į poilsį, turto atskirumo principas
Otwarcie uniwersytetów w Wilnie i w Warszawie po I wojnie światowej w świetle współczesnych relacji
Get PDFThe article presents the circumstances of the resumption of activities of Polish universities in Warsaw and Vilnius in 1915 and 1919. It describes the political situation that accompanied both events. In the case of the University of Warsaw, it was the realities of World War I and the desire of the emperors of Germany and Austria-Hungary to win over Poles against the Russians. In the case of Vilnius University, it was the renewal of Polish scientific and cultural life and confirmation of the annexation of the Vilnius Region to the Republic of Poland, which was at the time still at war with Soviet Russia.The author presents the first structures of the revived universities and the profiles of their rectors: prof. Józef Brudziński in Warsaw and prof. Michał Siedlecki in Vilnius. The focus is also placed on recreating the celebrations themselves, which have already been described by contemporaries as historical. The course of these events and their artistic setting have been reconstructed on the basis of historical accounts (newspapers, photographs). Much of the discussed material has been included as illustrations and recalled for the first time in one hundred years.Vilniaus ir Varšuvos universitetų atidarymas po Pirmojo pasaulinio karo pagal šiuolaikinę spaudą
Straipsnyje pateikiamos aplinkybės, kuriomis 1915 ir 1919 metais atnaujinta Lenkijos universitetų Varšuvoje ir Vilniuje veikla. Pristatoma šiuos įvykius lydėjusi politinė situacija: Varšuvos universiteto atveju – Pirmojo pasaulinio karo realijos ir Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos imperatorių noras palenkti lenkus prieš rusus. Vilniaus universiteto atveju – noras atnaujinti lenkų mokslo ir kultūros gyvenimą bei patvirtinti Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos Respublikos dar vykstant karui su Sovietų Rusija.Autorius pristato pirmąsias atkurtų universitetų struktūras ir jų rektorių prof. Józefo Brudzińskio Varšuvoje ir prof. Michało Siedleckio Vilniuje asmenybes. Taip pat bando atkurti pačias iškilmes, kurias amžininkai vadino istorinėmis. Šių įvykių eigą ir meninį apdarą rekonstruoja remdamasis istoriniais liudijimais (laikraščiais, nuotraukomis). Daugelis aprašomos medžiagos pateikiama kaip teksto iliustracijos, kurios primenamos pirmąkart per šimtą metų
Kartka z dziejów Uniwersytetu w Wilnie – wybrane wątki biograficzne
Get PDFThe article concerns the scientific path of the employees and authorities of the University of Vilnius, who had the courage to to hold a repeat official presentation of a dissertation of prof. Vyacheslav Vsevolodovich Ivanov in 1978 (the previous presentation took place in Moscow in 1955, but the documentation was “lost”) and to award the title of doctor honoris causa to Vladimir Nikolaevich Toporov in 1994. Biographical threads also concern employees who moved to Warsaw after WWII, primarily Professor Maria Renata Mayenowa. She was an assistant in the Stefan Batory University and participant in the seminar of professor Manfred Kridl. As a person of Jewish nationality, she lived in hiding near Bracław under the name of Szadziewicz during the occupation and survived thanks to the help of the university community. The following names appear on further pages: Professor Tadeusz Czeżowski, Janina Zienowicz, Stefan and Lidia Wołoszyn, Feliks and Maria Wolscy. The atmosphere of mutual support and help is noteworthy. The milieu of the period is overviewed on the basis of correspondence of Professor Mayenowa to Professors Kridl and Elzenberg. As defined by Professor Zygmunt Saloni, Professor Mayenowa was “Polish by choice”.Puslapis iš Vilniaus universiteto istorijos – kai kurios biografinės gijos
Straipsnyje kalbama apie Vilniaus universiteto darbuotojų ir valdymo institucijų, išdrįsusių 1978 m. iš naujo leisti ginti prof. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo habilitacinį darbą (anksčiau darbas buvo ginamas 1955 m. Maskvoje, tačiau disertacija ir dokumentai „pradingo“) ir 1994 m. Vladimirui Nikolajevičui Toporovui suteikti garbės daktaro vardą, mokslinę laikyseną. Biografinės gijos susijusios ir su SBU darbuotojais, kurie po karo persikėlė į Varšuvą – daugiausia kalbama apie prof. Marią Renatą Mayenową, Stepono Batoro universiteto asistentę, prof. Manfredo Kridlio seminaro dalyvę. Būdama žydų tautybės, okupacijos metais slapstėsi Braclavo apylinkėse svetima Szadziewicz pavarde, padedama universiteto bendruomenės. Daugiausia minimi: prof. Tadeusz Czeżowski, Janina Zienowicz, Stefan ir Lidia Wołoszynai, Feliks ir Maria Wolskiai. Atkreiptinas dėmesys į savitarpio palaikymo ir pagalbos nuotaikas, kurios nagrinėjamos remiantis prof. Majenowos susirašinėjimu su prof. Kridliumi ir prof. Elzenbergu. Taip pat aptariama prof. Mayenowos, kurią prof. Zygmunt Saloni pavadino „lenke pagal pasirinkimą“, laikysena
Ferdynand Ruszczyc, Jan Bułhak i Uniwersytet Wileński
Get PDFThe article presents a personal relationship between the two outstanding authors, between F. Ruszczyc, a painter, writer, organizer of artistic and social life in the Vilnius Region and J. Bułhak, an excellent photographer and an intriguing writer. Attempts were made to indicate how this relation was significant to the functioning of the Vilnius University at the beginning of its “renewed” existence. The analyzes were based on the diaries of F. Ruszczyc (“Ku Wilnu”, “W Wilnie”) and the notes of J. Bułhak (“26 lat z Ruszczycem”, “Liść wawrzynu i płatek róży”). These works tell us a lot about the mission of the University and tasks that it faced in 1919. Regina Ruszczycowa is mentioned in the article as well. The analysis of her correspondence with Ferdynand Ruszczyc reveals us many details about university life and about her husband fascination with Vilnius.Ferdynandas Ruszczycas, Janas Bułhakas ir Vilniaus universitetas Straipsnyje pristatomi asmeniniai santykiai, kurie siejo du iškilius kūrėjus: F. Ruszczycą, tapytoją, rašytoją, Vilniaus krašto meno ir socialinio gyvenimo organizatorių, ir J. Bułhaką, puikaus fotografą, taip pat intriguojantį monografininką ir plunksnos žmogų. Bandoma parodyti, kokią įtaka šie santykiai turėjo ką tik „atkurto“ Vilniaus universiteto veiklai. Analizės pagrindas – F. Ruszczyco dienoraščiai (Ku Wilnu, W Wilnie) ir J. Bułhako užrašai (26 lat z Ruszczycem, jo parengti F. Ruszczyco pasisakymai Liść wawrzynu i płatek róży). Atidžiai skaitomi darbai daug pasakoja apie universiteto misiją ir užduotis, kurios iškilo 1919 m. Straipsnio fone pasirodo Reginos Ruszczycowos asmenybė. Iš išlikusio ir paskelbto (ištraukose) jos susirašinėjimo su vyru galima sužinoti daugybę detalių apie universiteto gyvenimą ir jo žavėjimąsi Vilniumi (nuo Jaunosios Lenkijos epochos iki XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio)
„Liankialis” oraz „Litwiak”. Zarys antroponimii na podstawie inskrypcji nagrobnych na południowych krańcach Wileńszczyzny i Lubelszczyzny
Get PDFThis article shows an outline of anthroponymy which I excerpted from the tombstone inscription from two parish cemeteries approximately 700 km apart from one another. The first one is located next to Porudomin (lit. Parudaminys), situated 20 km south of Vilnius in Lithuan ia (currently Vilnius Region). The second one – in the Southern part of Lublin Province in Biłgoraj County next to Józefow. The ethnonyms and extracted suffix served as a starting base which showed the popularity of the names ending with -icz, -owicz, -ewicz, usually with the roots derived from the given names inVilnius Region, however in Lublin Province one can distinguish the following primal forms: appellatives, occupational and secondary patronymics, with the suffix -k. Names ending with -icz, -owicz, -ewicz – these forms were earlier recognized as prestigious forms, belonging to higher social spheres, which have spread among peasants in the south of Vilnius Region, taking patronymic character which are reflected in the names with the suffix -k in the South of Lublin Province. Also there is an evidence of formation of the ethnonyms: Liankialis in Vilnius Region and Litwiak in Lublin Province.„Liankialis“ ir „Litwiak“. Antroponimijos apybraiža, remiantis antkapių užrašais Vilniaus ir Liublino kraštų pietiniame paribyje Straipsnyje pateikiama antroponimijos apybraiža, remiantis antkapinių užrašų medžiaga iš dviejų parapijos kapinių, esančių maždaug 700 km atstumu viena nuo kitos. Vienos iš jų yra prie Parudaminio kaimo, esančio 20 km į pietus nuo Vilniaus (Vilniaus krašte). Kitos – Liublino vaivadijos pietuose, Biłgorajo apskrityje, prie Józefówo miesto. Pradiniu pagrindu pristatant pavardes pasirinktos etnoniminės formos ir išskirtos priesagos, rodančios pavardžių su galūnėmis -icz, -owicz, -ewicz populiarumą. Vilniaus krašte dažniausiai šaknis kilusi iš vardo, o Liublino krašte aiškiai išsiskyrė pirminės formos, kilusios iš bendrinių daiktavardžių, profesijų pavadinimų, ir antrinės patroniminės formos su priesaga -k-. Pavardės su galūnėmis -icz, -owicz, -ewicz – anksčiau prestižinės, aukštesnių sluoksnių, paplito tarp Vilniaus krašto valstiečių ir įgavo patroniminį pobūdį, kurį atsispindi pavardės su priesaga -k Liublino krašto pietuose. Straipsnyje taip pat pateikiamos etnoniminių pavardžių Liankialis Vilniaus krašte ir Litwiak Liublino krašte atsiradimo prielaidos
„Redis Cluster“ podėlio sistemos tyrimas, taikant formalius metodus
Get PDFŠiame straipsnyje yra analizuojamas podėlio sistemos „Redis Cluster“ korektiškumas. Analizuojant sistemą buvo naudojami formalūs metodai – TLA+ specifikavimo kalba buvo sudaryta sistemos formali specifikacija. Specifikacijos modelio tikrinimo metu buvo vertinama, ar yra užtikrinama sistemos savybė, kad už vieną maišos lizdą yra atsakingas tik vienas pagrindinis mazgas ir jo pavaldūs mazgai. Atlikus modelio tikrinimą buvo surastos situacijos, kada ši sistemos savybė nėra užtikrinama. Surastos klaidos buvo atkartotos realioje sistemoje ir šioms klaidoms buvo pateikti galimi sprendimo būdai
Lietuvos ir Italijos ekonominiai santykiai tarp dviejų pasaulinių karų: pokyčiai ir tendencijos
Get PDFThe aim of this article is to study the economic cooperation between Lithuania and Italy during the interwar period and to see the peculiarities of the relations under discussion. The economic cooperation of the countries in question is understood here as the exchange of various goods and products – export and import data are analysed. The passivity of Lithuania and Italy economic cooperation ended at an early stage by the Lithuanian – Italian trade agreement signed in 1927, which guaranteed the application of the most favourable trade. Thanks to this agreement Lithuania and Italy export and import with certain exceptions had an upward trend until 1935. On the other hand, Lithuania had a negative trade balance with Italy until 1939 and the trade turnover of both countries had never reached more than 3 percent of Lithuania’s total foreign trade turnover. Further trade prospects were interrupted by the Second World War.Straipsnyje siekiama aptarti Lietuvos ir Italijos ekonominį bendradarbiavimą tarpukariu ir išskirti nagrinėjamų santykių ypatumus. Aptariamų šalių ekonominis bendradarbiavimas suprantamas kaip įvairių prekių ir produktų mainai – analizuojami eksporto ir importo duomenys. Lietuvos ir Italijos ekonominio bendradarbiavimo pasyvumą ankstyvojoje stadijoje užbaigė 1927 m. pasirašyta Lietuvos ir Italijos prekybos sutartis, garantavusi didžiausio palankumo principo taikymą prekyboje. Pasirašius šią sutartį, abiejų šalių prekyba iki 1935 m., išskyrus tam tikras išimtis, augo. Kita vertus, Lietuva iki 1939 m. turėjo neigiamą prekybos su Italija balansą, o abiejų šalių prekybos apyvarta niekada nebuvo pasiekusi daugiau negu 3 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos apyvartos. Tolesnes prekybos perspektyvas nutraukė Antrasis pasaulinis karas
Sovietinės Lietuvos vaizdiniai išeivijai (1959–1990)
Get PDFThose who left Lithuania during World War II were still interested in Soviet Lithuanian news. They received some of the news from letters, newspapers, radio, and television. The aim of this research is to analyse the images of Soviet Lithuania that were created through letters and visits to Lithuania from 1959 to 1990. The object of this work is the images of Soviet Lithuania for exile diasporas. Which was created by different sources of information. The problem of this research is that, there is not a lot of research about the communication by letters between people who stayed in Soviet Lithuania, and their relatives in exile. There is not a lot of research about emigrants who saw Lithuania during visits, and the images of it that they created themselves. The letters from relatives were controlled by KGB, and the messages that contained any sort of negative information about Lithuania, could not reach the recipients. However, occasionally, some letters containing negative information did reach diasporas, and it also painted a picture of the country. Struggles with money and the deficit of goods created the image of a lacking Lithuania, while social guarantees created a progressive image. Ambiguous images of Lithuania were also created through visits to Soviet Lithuania. It was due to different people that the visitors communicated with: thus, official and unofficial images were formed. The official images – shaped by such institutions as KGB – were progressive, while the unofficial ones – formed by the common people – denied some of the progressive images, because many people were suffering from the socialist regime. The governmental institutions were trying to hide these disagreeing images in particular. Consequently, depending on whom the visitors had contacted, they were able to create their own images of Lithuania.Viena didžiausių emigracijų, palietusių Lietuvą, vyko Antrojo pasaulinio karo metais. Dalis lietuvių, baimindamiesi sovietinės reokupacijos ir jau patirtų represijų, pasitraukė į Vakarus. Karas sutrikdė komunikaciją, o tai, kad Lietuva buvo okupuota, komunikacijos taip pat nepalengvino. Dėl Sovietų Sąjungos draudimų gimtinė išeiviams kurį laiką buvo visiškai nepasiekiama fiziškai, tačiau emigravusieji įvairiais būdais domėjosi Sovietinės Lietuvos padėtimi, klausėsi radijo pranešimų, susijusių su Lietuva, skaitė lietuvišką spaudą. Mirus Josifui Stalinui, komunikacijos laiškais kontrolė buvo sumažinta, todėl 6-ajame deš. didesnė dalis emigravusiųjų atnaujino nutrūkusius ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais. Šie išeiviams dažniausiai rašė apie kasdienybę ar buitį, tačiau iš mažų detalių ir, dažnai net nereflektuodami, kūrė sovietų užimtos Lietuvos vaizdinius. Minėtina ir tai, kad nuo 6-ojo deš. pab. emigravusiems buvo suteikta galimybė aplankyti Sovietų Lietuvą. Šios kelionės galėjo formuoti įvairų ir prieštaringą Sovietų Lietuvos vaizdą, kuris iš dalies galėjo užpildyti, sustiprinti arba pakeisti nuotoliniu būdu suformuotus vaizdinius