Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
„Prawdę mówiąc, jestem dosyć gruba. Właściwie to nawet bardzo”. Przymiotnik gruby jako realizacja konceptu OTYŁOŚĆ (na podstawie danych korpusowych) – uwagi wstępne
Get PDFThe article attempts to reconstruct the concept of obesity on the example of the adjective fat as one of its lexical representation. As a material for analysis, the texts of contemporary fiction (1990s–XXI century) obtained from the National Corpus of the Polish Language are used. An overweight people are characterized in the extracted material in physical, mental, aesthetic and social aspects. In the physical aspect, the face, teeth, hairstyle, hair color and appearance, height and size, as well as the physical activity are examined. Symptomatic for the physical aspect is the use of intensifiers: very obese, unbelievably obese, indecently obese. Within the mental aspect, character traits, intellectual potential, self-esteem and drug addiction are analysed. In the social aspect, attention is paid to the reluctant attitude of the environment towards obese people, the relationship of obese people with the opposite sex, as well as the main fields of activity, mainly excessive eating. As part of the aesthetic aspect, auditory, visual and olfactory impressions are analyzed. In the course of analysis lexical units used to characterize obese people are identified. The analysis shows that obese people are repulsive, unaesthetic, they smell badly and look unattractive, they eat all the time and move with difficulty. They are usually friendly and kind, but they have complexes about their looks.W artykule podjęto próbę rekonstrukcji konceptu otyłość na przykładzie przymiotnika gruby jako jednej z jego leksykalnych realizacji. Analizę przeprowadzono na bazie tekstów współczesnej literatury pięknej pozyskanych z Narodowego Korpusu Języka Polskiego. Osoba z nadwagą w wyekscerpowanym materiale jest charakteryzowana w aspekcie fizycznym, psychicznym, estetycznym i społecznym. Gruby jest odstręczający, nieestetyczny, brzydko pachnie i wygląda karykaturalnie, bezustannie je, z trudem się porusza. Jest zwykle uśmiechnięty i życzliwy, ale ma wiele kompleksów, nie akceptuje siebie i stara się ukryć nadmierną tuszę. Ogląd materiału dowodzi, że w charakterystyce osób otyłych istotne, a może nawet centralne miejsce zajmuje negatywne wartościowanie, realizowane m.in. za pomocą przymiotników: wstrętny, brzydki, niezgrabny, paskudny
Tarmės žodynas kaip etninės žinijos tekstų šaltinis
Get PDFThe article examines the specifics of the preparation of dialect dictionaries – the goal and purpose, the principles of material selection and presentation. The research carried out shows that a comprehensive dialect dictionary must present the totality of words used in a dialect and reflect the most important distinguishing features of the dialect – phonetic, accentual, morphological, syntactic, semantic and stylistic fields of data. Therefore, when collecting material for a future dictionary, it is necessary to take into account three important things: 1) method of data collection, 2) themes of oral and written texts, 3) principles of compiling a database.Properly selected illustrative sentences of a comprehensive dialectal dictionary are meant to reveal the so-called microstructure of a dictionary entry, and show a broader structure of the concepts researched than demonstrated in the lexicographic definition of words.A dialect dictionary is a cultural and historical phenomenon that records the level and peculiarities of the knowledge of the world of an ethnic group at a certain period of time. Texts reveals people’s ethnic values, their attitudes towards social and religious relationships, everyday phenomena, etc. Therefore, a comprehensive dialect dictionary is to be considered as a multi-layered text of ethnic knowledge, revealing the heritage of material and spiritual culture passed down from generation to generation by a particular ethnic group. A dictionary like this regulates the most important areas of man’s life: establishes the rules of behaviour and etiquette, describes customs, provides knowledge about folk remedies and economic activities, explains world phenomena, provides fragments of mythical worldviews and so forth.Straipsnio tikslas – aptarti tarmės žodyno kaip kultūros teksto rengimo reikalavimus ir pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip žodyne fiksuojama kolektyvinė atmintis ar liudijamas tapatumas. Straipsnyje siekiama išdėstyti tarmės žodyno rengimo metodologiją (medžiagos rinkimo, atrankos ir pateikimo principus). Laikomasi nuostatos, kad žodyne teikiami vartosenos pavyzdžiai (iliustraciniai sakiniai) turi ne tik tinkamai atskleisti vadinamąją žodyno straipsnio mikrostruktūrą (žodžio tarmines ypatybes, semantiką, vartojimo kontekstą ir kt.), bet ir atspindėti kultūrinį sluoksnį. Žodžių reikšmių aiškinimas žodynuose laikomas pagrindiniu vadinamojo kalbinio pasaulėvaizdžio atskleidimo būdu, todėl vartosenos pavyzdžiai turėtų nurodyti ir į reikšmės sudėtį neįeinančius daiktų ar reiškinių požymius, individualaus jų pažinimo duomenis. Taip būtų atskleistas ir tarmėje susiklostęs pasaulio suvokimas, kuris yra bendrojo, arba konceptualiojo, pasaulėvaizdžio dalis. Straipsnyje į tarmės žodyną žiūrima kaip į daugiasluoksnį tekstą, kuriame susilydo skirtingų bendruomenės narių patirtys, nuostatos ir vertybės, išryškėja apibendrintas santykis su tradicijomis ir istorija, fiksuojama tarmės vartotojų istorinė atmintis, atskleidžiamos jų pasaulėvaizdyje išsaugotos tradicinės vertybės ir papročiai
Turinio viršenybė prieš formą principas, taikymas mokestiniuose ginčuose
Get PDFThe article presents the concept of the substance over form principle, new law changes, an analysis of its formation and the topicalities in application of the principle in the latest tax disputes in Lithuania and abroad.Straipsnyje pateikiama turinio viršenybės prieš formą principo samprata, naujų įstatymo pakeitimų aktualumai, susiformavimo analizė ir principo taikymas naujausiuose mokestiniuose ginčuose Lietuvoje bei užsienyje
Kodėl administraciniam procesui (ne)reikalinga kasacija?
Get PDFThe article analyses the system of administrative courts, its advantages, disadvantages and possible improvements.Straipsnyje analizuojama administracinių teismų sistema, jos privalumai, trūkumai bei patobulinimai
Sugretinus Mikalojaus Daukšos „Katekizmą“ (1595) ir jo lenkiškąjį originalą: onomatema „širdis“ ir jos atitikmenys
Get PDFThe article continues the research, which centers on the comparison of Mikalojus Daukša’s Catechism (DK, 1595) and its Polish original – Jakub Ledesma’s Catechism (LeK, ~1572). This time the article focuses on the polysemy of the word širdis, which becomes apparent in the comparison of the fixations of this word in Daukša’s texts (Daukša’s Postilla (DP, 1599) is referred to as an additional source) and their original Polish equivalents as well as the contexts of their usage. DK lexeme širdis corresponds to LeK serce, serdeczny, żywot, myśl, vmysł. DP lexeme širdis is selected as an equivalent to the lexemes and phrases with serce, serdeczny, myśl, vmysł, męstwo, pamięć, sumnienie, stałość, trwałość, żalość, wdziecżnie, miec na pieczy in Jakub Wujek’s text. The inconsistencies between the onomateme širdis and the Polish original are due to the translation author’s creative experience as well as the range of meanings associated with this word and its phrases in the native language and the tradition of usage.Straipsniu tęsiamas pirmosios lietuviškos katalikiškos knygos – Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) – ir jos lenkiškojo originalo – Jakubo Ledesmos katekizmo – tekstų gretinimu pagrįstas tyrimas. Šįkart dėmesys sutelkiamas į širdis daugiareikšmiškumą, išryškėjantį iš šio žodžio fiksacijų Daukšos tekstuose (kaip papildomas šaltinis pasitelkiama ir Daukšos Postilė (1599)) sugretinimo su lenkiškais jų originalų atitikmenimis ir vartojimo kontekstais. Onomatemos širdis neatitikčių lenkiškam originalui skirtumai sietini ir su vertimo autoriaus kūrybine patirtimi, ir su pasirinkimą nulėmusiu šio žodžio bei jo junginių gimtojoje kalboje reikšmių lauku ir vartojimo tradicija.
Porównanie Katechizmu Mikołaja Daukszy (1595) i jego polskiego oryginału: wyraz wieloznaczny serce i jego odpowiedniki
Artykuł kontynuuje badania oparte na porównaniu tekstów pierwszej litewskiej książki katolickiej – Katechizmu Mikołaja Daukszy (DK, 1595) i jej polskiego oryginału – katechizmu Jakuba Ledesmy (LeK, ~1572). Niniejszy artykuł skupia się na wieloznaczności wyrazu serce, który ujawnia się przy zestawieniu jego zapisu w tekstach Daukszy (Postilė tego autora (DP, 1599) jest wykorzystywana jako dodatkowe źródło) z ich polskimi odpowiednikami oraz kontekstami użycia. Wyraz DK širdis jest odpowiednikiem LeK serce, serdeczny, żywot, myśl, vmysł. Leksem DP širdis użyty jako odpowiednik leksemów i fraz użytych w tekście Jakuba Wujka: serce, serdeczny, myśl, vmysł, męstwo, pamięć, sumnienie, stałość, trwałość, żalość, wdziecżnie, miec na pieczy. Różnice w użyciu wyrazu wieloznacznego serce w porównaniu z polskim oryginałem wiążą się zarówno z twórczym doświadczeniem autora, jak i z polem znaczeniowym oraz tradycją użycia tego wyrazu i jego związków w języku ojczystym.Słowa kluczowe: katechizm Daukszy, tłumaczenie, niezgodność z oryginałem, wieloznaczność wyrazu serce, formuła spowiedzi
Kompetencje poliglotyczne Adama Mickiewicza
Get PDFThis article aims to show multi-stage acquisition of linguistic competence by Adam Mickiewicz as a phenomenon of his era. It is also intended to bring closer political relations and cultural traditions of numerous environments, among which the poet stayed during his travels around multiple countries. It will also be important to show the usefulness of subsequent languages that our bard faced as an erudite and genius of the nineteenth century. Mastery of 11 foreign languages, apart from Polish as a mother tongue, including some used only for communication purposes, even at the basic level, can certainly raise admiration, also among posterity. In this respect, therefore, Adam Mickiewicz still appears to be an unsurpassed authority.Straipsnyje siekiama parodyti, kaip Adomas Mickevičius, epochos fenomenas, pamažu įgijo kalbinę kompetenciją. Straipsnio tikslas – pristatyti daugelio socialinių aplinkų, kuriose lankėsi poetas, keliaudamas po daugelį šalių, politinius santykius ir kultūrines tradicijas. Taip pat svarbus dalykas – parodyti vis kitų kalbų, kurias išmoko mūsų dainius, XIX amžiaus eruditas ir genijus, naudingumą. Tai, kad įvaldė vienuolika užsienio kalbų, neskaitant gimtosios lenkų kalbos, ir kai kurias vartojo, kad ir pagrindiniu lygmeniu, tik bendravimo tikslams, tikrai gali kelti susižavėjimą net būsimoms kartoms. Taigi šiuo požiūriu Adomas Mickevičius vis dar atsiskleidžia kaip nepralenkiamas autoritetas
Stanisław Pigoń i Manfred Kridl. Dwie koncepcje badań literackich na USB
Get PDFThe article presents two different methodologies of eminent USB professors and lecturers: Stanisław Pigoń (1921-1931) and Manfred Kridl (1931-1939). Stanisław Pigoń, taking over the Department of Polish studies in Vilnius University, after Józef Kallenbach, continued traditional philological research on romantic literature, with particular emphasis on Mickiewicz and his Vilnius years. Pigoń’s interest included: the Philomatic environment, the issues of the Kaunas-Vilnius “Dziady” and research on location of the so-called Konrad’s cell. In turn prof. Kridl introduced the modern “integral method” to Vilnius Polish studies, derived from Roman Ingarden’s theory of literary work, research on the issues of the style and structure of the poem and Russian formalism. Both educated a group of eminent scholars (Czesław Zgorzelski, Maria Renata Mayenowa, Irena Sławińska, Maria Rzewuska and others).Stanislavas Pigonis (Stanisław Pigoń) ir Manfredas Kridlis (Manfred Kridl). Dvi literatūrinių tyrimų koncepcijos Stepono Batoro universitete
Straipsnyje pristatomos skirtingos dviejų žinomų profesorių ir Stepono Batoro universiteto dėstytojų Stanislavo Pigonio (1921–1931) ir Manfredo Kridlio (1931–1939) metodikos. Stanislavas Pigonis, Vilniuje perimdamas katedrą iš Juzefo Kallenbacho (Józef Kallenbach), tęsė tradicinius filologinius romantinės literatūros tyrimus ir daugiausia dėmesio Mickevičiui, jo gyvenimo Vilniuje laikotarpiui. Pigonis domėjosi filomatų bendruomene, „Vėlinių“ II d. problematika ir siekė rasti vadinamosios Konrado celės vietą. Savo ruožtu prof. Kridlis Vilniaus polonistikoje įdiegė šiuolaikinį „integralų metodą“, kilusį iš Romano Ingardeno literatūrinės veiklos, su eilėraščio stiliaus ir struktūros problematika, taip pat rusiškuoju formalizmu susijusius tyrimus. Abu buvo žinomų mokslininkų, pvz., Czesławo Zgorzelskio, Marijos Renatos Mayenowos, Irenos Sławińskos, Marijos Rzeuskos ir kt., mokytojai
W kręgu tradycji filomackiej w międzywojennym Wilnie: „Wiwlasy“ Edwarda Walewskiego (1926) i gazetka „Filomatka” (1929)
Get PDFIn Vilnius that was considered as spiritual capital of Grand Duchy of Lithuania in the period of inter-war, and mainly in ’20s of the XX century still was very living romanticism tradition. The important person and symbolic messenger of this tradition was Adam Mickiewicz, the most famous polish-lithuanian poet, polish national prophet. Very noticeable was the fact that the best known literary scientists, like: J. Kallenbach, S. Pigoń, K. Górski were employed in Polish Literature Department, in Faculty of Humanities of Stefan Batory University. Wladysław Mickiewicz – son of the poet Adam Mickiewicz, also his biographer visited Vilnius and university in 1922. In 1926 was published collection of poems named Wiwlasy. Jamb na stulecie filomatów by Edward Walewski. It consists of 48 sonnets that describe the activity of „Filomaci and Filareci“ Society members. The lyrics refer also to people (J. Lelewel, K. Kontry, E. Groddeck), and places (Nowogródek, Tuhanowicz, Bolcienik) related to some meaningful locations connected with „Filomaci“ trial case. The other significant literary event was the attempt to issue due to efforts of some teachers K. Adamska-Roubina, S. Szemitówna-Cywińska and O. Zambrzycka-Swianiewiczowa, in Vilnius in 1929, the school newspaper „Filomatka“. Till our times only one archival copy is left, there is no evidence if there were more copies. It is necessary to mention that both literary events, despite their weak response, are interesting and worth mentioning examples of still alive tradition of „Filomaci“ in Vilnius.Filomatų tradicijos Vilniuje tarpukario laikotarpiu: Edwardo Walewskio „Wiwlasy“ (1926) ir laikraštukas „Filomatka“ (1929)
Santrauka. Tarpukario dvidešimtmetį, pirmiausią XX a. 3-iojo dešimtmečio metais, Vilnius buvo laikomas dvasine senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, čia buvo gyva romantizmo tradicija. Svarbiausias šios tradicijos skleidėjas buvo Adomas Mickevičius, garsiausias lenkų ir lietuvių poetas, lenkų tautos dainius. Tai lėmė faktas, kad Stepono Batoro universiteto Humanistikos fakulteto Lenkų literatūros katedroje dirbo garsūs Mickevičiaus tyrinėtojai: J. Kallenbachas, S. Pigonis, K. Gurskis (J. Kallenbach, S. Pigoń, K. Górski). 1922 m. Vilnių ir universitetą aplankė poeto sūnus ir vienas jo biografų Vladislavas Mickevičius (Władysław Mickiewicz).1926 metais Vilniuje pasirodė Edvardo Valevskio (Edward Walewski) poezijos rinkinukas „Wiwlasy. Jamb na stulecie filomatów“ – 48 sonetai, skirti filomatų ir filaretų bendruomenių veiklai, taip pat žinomiems romantizmo epochos Vilniaus universiteto profesoriams (J. Lelewel, K. Kontrym, E. Groddeck). Taip pat yra sonetų, kurie skirti Mickevičiaus „vietoms“ (Naugardukui, Tuhanovičiams, Balčininkams) ir konkretiems taškams Vilniaus žemėlapyje, kurie susiję su filomatų veikla.Kitas su literatūra susijęs įvykis – bandymas leisti mokyklinį leidinį „Filomatka“. Jo atsiradimą inicijavo mokytojos K. Adamska-Rouba, S. Szemiotówna-Cywińska ir O. Zambrzycka-Swianiewiczowa. Iki šių dienų archyvuose išliko tik vienas laikraštuko egzempliorius ir nėra žinoma, ar jų būta daugiau. Abu literatūriniai įvykiai nesulaukė didesnio atgarsio, tačiau yra įdomūs ir verti dėmesio reiškiniai, tiriant filomatų tradicijas Vilniuje tarpukario laikotarpiu
Profesor Mieczysław Limanowski o Wilnie i dziedzictwie kulturalnym Wielkiego Księstwa Litewskiego
Get PDFThis text deals with the depiction of Vilnius in the work of Mieczysław Limanowski, geologist, co-founder of the Reduta Theatre Company, art and theatre critic, and professor at the Stefan Batory University. The author, drawing on the work of specialists from various fields, presents a semiotics of Vilnius in Limanowski’s writing. In his depiction of the city and the larger region, reflections on nature and culture and interwoven, and thus his work is an outstanding early example of modern cultural geography. In his vision of Lithuania and Vilnius we can identify such interdisciplinary traits as the motive of the road and the theme of transcendence, along with spirituality recorded in the cultural code of the city. In Limanowski’s writing on Vilnius his reflections on the Gates of Dawn and on the Church of Saint Nicolas are particularly noteworthy.Profesorius Mieczysławas Limanowskis apie Vilnių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrospaveldąTekstas susijęs su Vilniaus vizija Mieczysławo Limanowskio, geologo, vieno iš „Redutos“ teatro kūrėjų, dailės ir teatro kritiko, Stepono Batoro universiteto profesoriaus, darbuose. Autorė, remdamasi įvairių sričių specialistų darbais, atkuria Limanowskio sukurtą Vilniaus semiotiką. Tyrėjas įtraukė gamtos ir kultūros apmąstymus į savo požiūrį į regioną ir miestą ir tapo kultūros geografijos pirmtaku ir išskirtiniu atstovu. Limanowskio sukurtoje Lietuvos ir Vilniaus vizijoje galima išskirti šias dominantes, kurios peržengia mokslo disciplinų ribas: daugialypę kelio ir misterijos temą, miesto kultūros kode slypintį dvasingumą. Limanowskio darbai apie Vilnių išsiskiria refleksija apie Aušros Vartus ir Šv. Mikalojaus bažnyčią
„Ateny litewskie”. Ludwika Janowskiego wersje dziejów Uniwersytetu Wileńskiego
Get PDFThe subject of this article is scientific reflection about the works on the history of Vilnius University had written in the first two decades of the twentieth century by the cultural historian, Ludwik Janowski (1878-1921), who was associated with the scientific community in Kiev and Krakow, and in 1919-1921 he was a professor at The Stefan Batory University in Vilnius. Janowski’s interest on the history of Vilnius University was a kind of a research passion all his life. Though he failed to write a historiographic synthesis that it has been planning. In his works he tried to correct and supplement the research on the history of Vilnius University. His studies and books compose a specific synthesis in fragments, which shows in a multi-variant narrative the most important stages and factors in the development of this great center of science and culture.„Lietuvos Atėnai“. Ludwiko Janowskio Vilniaus universiteto istorijos versijos Straipsnio objektas – Vilniaus universiteto istorijai skirti darbai, sukurti XX amžiaus pirmuosius du dešimtmečius kultūros istoriko Ludwiko Janowskio (1878–1921), kurio veikla buvo siejama su Kijevo ir Krokuvos mokslo bendruomenėmis, o 1919–1921 m. buvo Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius. Domėjimasis Vilniaus universiteto istorija buvo Janowskio tyrinėjimo aistra visą jo gyvenimą, nors jam nepavyko parašyti planuotos istoriografinės sintezės. Savo darbuose jis bandė taisyti ir papildyti Vilniaus universiteto istorijos tyrimus. Jo studijos ir knygos sudaro savotišką fragmentų, daugelio variantų pasakojimų, rodančių svarbiausius šio didžio mokslo ir kultūros centro raidos etapus ir veiksnius, sintezę