Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Pažeidžiamumo indekso pritaikymas antropologinėje medžiagoje: du XVII–XVIII a. Vilniaus atvejai
Get PDFIn recent years, a new method of measuring stress and frailty in archaeological populations has been developed – the Skeletal Frailty Index (SFI), which can determine changes in the overall health of past people through time. This study considers the applicability of the skeletal frailty index (SFI) in anthropological material by comparing 13 biomarkers of stress between two different 17th-18th century Vilnius communities (Algirdas St. 48C and Subačius St. 7). A sample of 187 individuals (Subačius St. 7, n=105, Algirdas St. 48C, n= 82) between the ages of 18 and over 45 years old was examined. Anova: single factor programme in Excel showed statistically significant differences between the two groups, with Subačius St. 7 individuals (SFI=3,86), who based on archaeological records were the commoners, exhibiting higher frailty than the Algirdas St. 48C individuals (SFI=2,23), who are thought to be the poorest members of society. These differences are explained by the osteological paradox, “cumulative effect” and migration factors. No statistically significant results (p>0.05) were found between female and male individuals in both communities. However, statistically significant results were found between different age groups (p<0.05).
The research results of this thesis revealed that the Skeletal Frailty Index (SFI) is a useful tool for assessing the quality of life and health of anthropological data. XXI a. buvo sukurtas naujas archeologinių populiacijų streso ir pažeidžiamumo matavimo metodas – pažeidžiamumo indeksas SFI (angl. Skeletal Frailty Index), kuris skirtas individų sveikatos lygiui nustatyti. Nors SFI gali suteikti informacijos įvairiais tyrėjams aktualiais klausimais, jis vis dar nėra plačiai naudojamas bioarcheologiniuose tyrimuose. Šis metodas taikomas vos kelių užsienio šalių tyrėjų mokslo darbuose, siekiančiuose pritaikyti pažeidžiamumo indeksą geriau pažinti praeities visuomenes. Lietuvoje pažeidžiamumo indeksas ar jo pritaikymas bioarcheologiniuose tyrimuose vis dar nebuvo analizuotas. Dėl šios priežasties straipsnyje nagrinėjamas SFI pritaikymas antropologinėje medžiagoje analizuojant dvi skirtingas XVII–XVIII a. Vilniaus bendruomenes (Algirdo g. 48C ir Subačiaus g. 7)
The main challenges arising before the criminal law of Ukraine with the beginning of the large-scale phase of the war, and the legislator’s responses to them
Get PDF-Straipsnyje įvardijami pagrindiniai iššūkiai, kurių Ukrainos baudžiamoji teisė patyrė nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios (2022 m. vasario 24 d.), ir tebevykstant karui, kuris trunka nuo 2014 metų. Straipsnyje analizuojami teisiniai sprendiniai, teisėkūros iniciatyvos, įtvirtinti Ukrainos baudžiamojo kodekso papildymuose kaip atsakas į nepaprastąją situaciją. Nustatytos teigiamos ir neigiamos šių teisės aktų pakeitimų pasekmės, pabrėžtos tam tikros problemos, kurių kyla juos taikant teismų praktikoje. Aptariamos tolesnės baudžiamosios teisės reguliavimo ir reformos kryptys ir pažanga
The Jurisprudence of the Constitutional Court of Lithuania as a Safeguard for Human Rights Protection: Recent ECtHR Cases against Lithuania
Get PDF-Šiame straipsnyje autorė nagrinėja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos reikšmę naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn.). Nagrinėjamu laikotarpiu EŽTT dažnai rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Iš EŽTT naujausios praktikos matyti, kad EŽTT aiškiai parodo savo ir Konstitucinio Teismo pozicijų panašumą, lygindamas savo praktiką su Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Šių dviejų teismų pozicijų suderinamumas rodo abipusę pagarbą ir suderintą praktiką. EŽTT aiškiai nurodo, kad Lietuvos teismai pareiškėjų bylose nesivadovavo Konstitucinio Teismo jurisprudencija, suformuota remiantis EŽTT praktikoje suformuluotais principais. Straipsnyje nagrinėjamos ir EŽTT bylos, kuriose Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kuria tinkamai vadovavosi Lietuvos teismai konkrečiose pareiškėjų bylose, padėjo išvengti Konvencijos pažeidimų. Galiausiai analizuojamos EŽTT bylos, kuriose EŽTT rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija kaip papildomu argumentu savo pozicijai pagrįsti. Pavyzdžiui, EŽTT rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija žmogaus teisių ribojimo pateisinimo tikslais arba Lietuvos Vyriausybės (bylos šalies) argumentams atmesti
Konstitucinis Teismas kaip žmogaus teisių apsaugos institucija
Get PDFThe aim of this article is to highlight the role of the Constitutional Court in strengthening the protection and defence of the human rights in Lithuania. In order to achieve this aim, the following tasks are raised and addressed in the paper: 1) to reveal the forms in which the Constitutional Court contributes to the strengthening of the human rights protection; 2) to analyze the most important constitutional justice cases in the field of the human rights decided by the Constitutional Court and the most important principles of the official constitutional doctrine of the human rights; 3) to reveal how the Constitutional Court contributes to the protection of the human rights by examining the applications of courts and natural and legal persons. 
Teisės taikymo problemos metavisatoje – atvira Pandoros skrynia
Get PDFThe concept of metavisata is becoming increasingly relevant in the modern world surrounded by technologies and innovations. The creation of an alternative reality - a meta world - not only unlocks the gates to a space of infinite possibilities and experiences, but at the same time opens a Pandora’s box of legal problems. This work analyses the specific problems of intellectual property and personal data protection in the meta world and provides solutions to these issues.The article also highlights the origin and meaning of metavisata as a concept, the components and threats of this technology. A detailed analysis of Lithuanian and foreign literature, international and national legislation reveals the problems of the application of law in the metaverse. This work concludes that the relations and civil circulation in virtual reality should be regulated not only by technical measures, but also by legal instruments, which would ensure legal accuracy and certainty and, finally, protect the consumer’s property, privacy and other inherent rights.Metavisatos sąvoka tampa vis aktualesnė modernių technologijų ir inovacijų apsuptame pasaulyje. Alternatyvios realybės – meta pasaulio – sukūrimas ne tik atidaro vartus į neišsenkamų galimybių ir potyrių erdvę, tačiau tuo pat metu atveria teisės taikymo problemų Pandoros skrynią. Šiame straipsnyje analizuojamos konkrečios intelektinės nuosavybės bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo problemos metavisatoje bei pateikiami šių problemų sprendimo būdai.Straipsnyje atskirai išskiriama ir metavisatos kaip sąvokos kilmė bei reikšmė, šios technologijos sudedamosios dalys ir keliamos grėsmės. Išsamiai analizuojant Lietuvos ir užsienio autorių literatūrą, tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, atskleidžiamos teisės taikymo meta pasaulyje problemos. Rašto darbe apibendrinama, jog virtualioje realybėje susiklostančius santykius, civilinę apyvartą verta reguliuoti ne tik techninėmis, bet ir teisinėmis priemonėmis, kurios skurtų teisinį tikrumą, apibrėžtumą bei, galiausiai, apsaugotų vartotojo nuosavybę, privatumą ir kitas prigimtines teises
Teisinės priemonės ginantis nuo nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio
Get PDFUnwanted conduct of a sexual nature is experienced by both women and men in a variety of situations: at work, on the street, on buses, etc. Unfortunately, the legal framework for such behaviour is not clear and unambiguous, in the absence of a relationship of service or other dependence between the persons concerned.In foreign countries, unwanted conduct of a sexual nature is dealt with by strict criminal law measures. However, in Lithuania, situations of unwanted sexual conduct, where there is no element of official or other dependence between the persons concerned, are outside the scope of Article 152 of the CC. In practice, unwanted conduct of a sexual nature in everyday situations is treated as a minor public order offence under Article 481 of the ANC, which is not entirely appropriate.In the absence of an appropriate legal framework, the experience of unwanted conduct of a sexual nature in everyday situations requires consideration of criminal liability for such conduct in Lithuania. This could be achieved by removing the element of dependence from the offence under Article 152 of the CC, thus covering all situations of sexual harassment, whether on the street, on the bus or at work. A slightly milder alternative would be to consider adding a new article to the AOC with direct liability for unwanted conduct of a sexual nature (sexual harassment).Nepageidaujamą seksualinio pobūdžio elgesį patiria tiek moterys, tiek vyrai įvairiose situacijose: darbe, gatvėje, autobusuose ir kt. Deja, tapus tokio elgesio auka teisinis reguliavimas, nesant tarp asmenų tarnybinio ar kitokio priklausomumo, nėra aiškus ir vienareikšmis.Užsienio valstybėse su nepageidaujamu seksualinio pobūdžio elgesiu yra kovojama griežtomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Bet Lietuvoje nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio situacijos, nesant tarp asmenų tarnybinio ir kitokio priklausomumo elemento, yra už BK 152 str. taikymo ribų. Praktikoje kasdienėse situacijose patiriamas nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys yra vertinamas kaip ANK 481 str. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kas nėra savo esme tikslinga.Nesant tinkamo teisinio reguliavimo patyrus nepageidaujamą seksualinio pobūdžio elgesį kasdienėse situacijose yra reikalinga pasvarstyti apie baudžiamąją atsakomybę už tokį elgesį Lietuvoje. Tai būtų galima pasiekti atsisakant BK 152 str. veikos sudėtyje įtvirtinto priklausomumo elemento, taip apimant visas seksualinio priekabiavimo situacijas – nesvarbu, ar gatvėje, autobuse, ar darbe. Kiek švelnesnė alternatyva tam būtų ANK papildymas nauju straipsniu su tiesiogiai įtvirtinta atsakomybe už nepageidaujamą seksualinio pobūdžio elgesį (seksualinį priekabiavimą)