Vilnius University Open Series
Not a member yet
694 research outputs found
Sort by
Усвоение русских глаголов движения италоязычными студентами в свете новых лингводидактических концепций
Get PDFThe research presented in the article aims to identify linguodidactic principles that would help to shape the forma mentis of Italian-speaking students studying the Russian language, and assist them in the process of learning and acquiring motion verbs while avoiding errors due to interference between L1 (Italian) and FL (Russian) in encoding deictic information. The study raises several important questions: Why do students make mistakes in using motion verbs despite their high level of proficiency in Russian? What innovative approaches can facilitate the learning of Russian motion verbs?Представленное в статье исследование направлено на выявление лингводидактических принципов, которые позволили бы сформировать forma mentis италоязычных студентов, изучающих русский язык, и помогли бы им в процессе изучения и усвоения русских глаголов движения избегать ошибок, возникающих из-за интерференции между L1 (итальянским) и ИЯ (русским) при кодировании дейктической информации. При этом исследование ставит ряд важных вопросов: Почему учащиеся допускают ошибки в употреблении глаголов движения, несмотря на высокий уровень владения русским языком? Какие инновационные подходы могут облегчить изучение русских глаголов движения
Имагология Юпа Лейрсена и семиотические идеи Юрия Лотмана
Get PDFHaving emerged as an independent branch of literary studies, today, imagology is represented by various schools. Its most prominent representative, Joep Leerssen, has developed a holistic version of the imagological theory, which, in many respects, correlates with constructivist approaches to understanding nationalism. The main categories of imagology as interpreted by this school are ethnic stereotype, ethnotype, category of the imaginary, non-falsifiability, imagotypes, imaginary discourse, auto-image, hetero-image, context, common places, imagemes, and the representativeness trap.From the point of view of semiology, ethnic stereotypes, which are studied by imagology, are the signs by means of which their bearer interprets for himself the sphere of interaction between people, in which they act as representatives of certain nations. Thus, the imagosphere can be interpreted as part of the semeosphere, distinguished from it only by problem-thematic rather than by structural-functional features. Accordingly, many of Yuri Lotman’s semiotic ideas can potentially be productive for research in the field of imagology.Imagologists and semiologists analyze the same works of literature and formulate different conclusions largely because they use different types of the scientific discourse in the categories of which they conduct their research. However, in essence, these conclusions are often not so different, at least not mutually exclusive.Возникнув как направление компаративистики, сегодня имагология представляет собой отдельную область междисциплинарных исследований. Ее крупнейший представитель, Юп Лейрсен, разработал целостный вариант имагологической теории, во многом коррелирующий с конструктивистскими подходами к осмыслению национализма. Основными категориями имагологии в трактовке этой школы являются этнический стереотип, этнотип, категория воображаемого, нефальсификабельность, имаготип, воображаемый дискурс, автообраз, гетерообраз, контекст, общие места, имагемы, ловушка репрезентативности.С точки зрения семиологии этнические стереотипы, которая исследует имагология, – это знаки, посредством которых их носитель интерпретирует для себя сферу взаимодействия людей, в которой они выступают в качестве представителей определенных наций. Таким образом, имагосфера может быть интерпретирована как часть семиосферы, выделяемая из нее лишь по проблемно-тематическим, а не структурно-функциональным признакам. Соответственно, многие семиотические идеи Юрия Лотмана потенциально могут быть продуктивными для исследований в области имагологии. Литературоведческий понятийно-терминологический инструментарий конвенционален по своей природе. Имагологи и семиологи анализируют одни и те же произведения литературы и формулируют при этом различные выводы во многом и потому, что они используют различные типы научного дискурса, в категориях которых проводят свои исследования. Однако по сути эти выводы часто оказываются не столь разными, по крайней мере – не взаимоисключающими
Taksonomijos reglamento įtaka aplinkosauginiams mokesčiams Lietuvoje
Get PDFFrom being an object of scientific discussions climate change has found its way to our everyday lives. It has become an inevitable driver for political decisions. On December 11, 2019 the European Union presented its Green Deal, an action plan to attain sustainable development goals as adopted by the UN General Assembly on September 25, 2015, and in the Paris climate agreement. The EU seeks to become climate-neutral by 2050. A core element of the Green Deal is a system for sustainable finance for climate-friendly economic activities. A common vocabulary is needed in order to eveluate the scope of such economic activities, to balance the input of private and public bodies, and to ensure a fair competition for the investments. Such a vocabulary, also known as Taxonomy, is presented by the Regulation (EU) 2020/852 of the European Parliament and of the Council. It introduces labels and criteria that allow to identify and compare economic activities in the light of sustainability. Eventhough the Taxonomy regulation is a legal act of direct application, it manages to introduce norms into the laws passed by the Lithuanian Parliament. The duty to disclose information on the environmental sustainability of economic activities and investment products comes into force in 2023. Seeking to transform the markets, tax cuts are introduced for economic activities that are in line with the environmental goals. This article unfolds the concept of Taxonomy as well as its impact on investment and tax legislation in Lithuania. 
Terapinė jurisprudencija – kelias pasitikėjimo teise link. Mediacijos atvejis
Get PDFThe article analyses the implementation of therapeutic jurisprudence in mediation. Therapeutic jurisprudence is an interdisciplinary field of study that seeks to explore how the negative effects of legislation and the application of law can be reduced and the therapeutic effects enhanced. The judicial process often exacerbates an existing conflict and intensifies the negative experiences caused by the conflict itself. Therefore, the objectives of therapeutic jurisprudence can be achieved through alternative dispute resolution methods, including mediation. The work reveals how aims and principles of mediation implement the ideas of therapeutic jurisprudence and how the use of mediation allows for the achievement of a socially beneficial goal of increasing trust in the legal system.
The article provides a comparative analysis of mediation in family cases in Canada and Lithuania and assesses whether the ideas of therapeutic jurisprudence are implemented in Lithuania through the institute of family dispute mediation. The comparative analysis of Lithuanian and Norwegian regulation of mediation in criminal justice shows that that the Norwegian model of victim-offender mediation can serve as a model for the realization of the goals of therapeutic jurisprudence in Lithuania. Straipsnyje analizuojamas terapinės jurisprudencijos įdėjų įgyvendinimas mediacijos institute. Terapinė jurisprudencija – tarpdisciplininė mokslo kryptis, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip neigiamas teisės aktų ir teisės taikymo poveikis gali būti sumažintas, o terapinis poveikis – sustiprintas. Teismo procesas dažnai pagilina jau egzistuojantį konfliktą, sustiprina paties konflikto keliamus neigiamus išgyvenimus. Todėl terapinės jurisprudencijos tikslai gali būti įgyvendinami pasitelkiant alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tarp jų – mediaciją. Straipsnyje atskleidžiama, kaip mediacijos proceso tikslai ir principai įgyvendina terapinės jurisprudencijos idėjas ir kaip mediacijos taikymas leidžia siekti visuomenei naudingo tikslo – didėjančio pasitikėjimo teisine sistema.
Darbe atlikus mediacijos šeimos bylose lyginamąją analizę Kanadoje ir Lietuvoje vertinama, kaip terapinės jurisprudencijos idėjos Lietuvoje įgyvendinamos per mediaciją šeimos ginčuose. Lyginamoji Lietuvos ir Norvegijos mediacijos reguliavimo baudžiamojoje justicijoje analizė parodo, kad Norvegijoje įtvirtintas nusikaltimo aukos ir kaltininko mediacijos modelis gali būti pavyzdys siekiant įgyvendinti terapinės jurisprudencijos tikslus Lietuvoje. 
Duomenų vertės „atrakinimas” – misija (ne)įmanoma?
Get PDFThe article provides insights into the growing popularity of new technologies and the amount of data that is being generated worldwide. Therefore, legislators are obligated to issue laws that are up to date. Hence, this article analyses the new proposed legislation in the European Union that ensures the possibility for individuals and businesses to gain access and exert control over data and share it with third parties. The authors of this paper conclude that the opportunity of freely sharing generated data is worthwhile, however, the drawbacks, such as concerns about privacy, potential discrimination and biases, as well as lack of infrastructure and personal data protection, should also be considered. Straipsnyje pateikiamos įžvalgos apie didėjantį naujų technologijų populiarumą ir jų generuojamą duomenų kiekį. Įstatymų leidėjai privalo atsižvelgti į naujoves bei jų įtaką asmenims ir verslui bei priimti tokius teisės aktus, kurie atsispindėtų šias naujoves. Šiame straipsnyje analizuojamas naujas Europos Sąjungos siūlomas teisės aktas, užtikrinantis galimybę asmenims ir įmonėms gauti prieigą bei kontroliuoti duomenis, taip pat jais dalintis su trečiosiomis šalimis. Darbo autorės daro išvadą, jog galimybė laisvai dalintis duomenimis yra sveikintina, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kylančius iššūkius, tokius kaip privatumo trūkumas, galima diskriminacija ir šališkumas, taip pat tinkamos infrastruktūros nebuvimas bei asmens duomenų apsaugos neužtikrinimas. 
Valstybinės žemės nuomos instituto susiformavimo prielaidos ir raida
Get PDFThe research work analyses the preconditions for the formation of the institute of lease of state-owned land, discussing the historical context of the emergence of such regulation, reviewing the development of legislation of this institute, the case law interpreting it and the jurisprudence of the Constitutional Court.
The formation of the institute of lease of state-owned land was mainly influenced by the prohibition of ownership of land by legal persons in the original wording of Article 47 of the Constitution, as well as by the peculiarities of the restitution and privatisation processes, which prevented the formation of private land masses, and became a prerequisite for the separation of the property complexes (i.e. the ownership of a land plot and the buildings on it).The authors of the paper, having studied the development of the regulation of state-owned land lease from 1992 to 2022, described state-owned land lease as an independent civil law institute, which combines the public law regulation method and strict principles of state property management with the general principles of civil relations (equality of the parties, inviolability of property, proportionality), and seeks to ensure the correct balance between the interests of society and the rights of the owner. The specific regulation of state-owned land lease in the legal system of the Republic of Lithuania and the wide spread of state-owned land lease relations have prevented the real implementation of the Roman law principle superficies solo cedit in Lithuanian property law: although this principle is established in the Civil Code, its exceptions are applied very often, thus preventing the actual dominance of the principle in the legal system of Lithuania. Moksliniame darbe analizuojamos valstybinės žemės nuomos instituto susiformavimo prielaidos, aptariant tokio reguliavimo atsiradimo istorinį kontekstą, apžvelgiant teisėkūros, susijusios su šio instituto reglamentavimu, raidą, ją aiškinančią teismų praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Valstybinės žemės nuomos instituto susiformavimui didžiausią įtaką turėjo Konstitucijos originalios redakcijos 47 str. įtvirtintas draudimas juridiniams asmenims turėti žemės nuosavybės teise bei restitucijos ir privatizavimo procesų ypatumai, kurie nesudarė sąlygų privačios žemės masyvų formavimuisi ir tapo prielaida išsiskirti turtinių kompleksų (t. y. žemės sklypo ir ant jo stovinčių statinių) nuosavybės teisei. Darbo autoriai, ištyrę valstybinės žemės nuomos reglamentavimo raidą nuo 1992 m. iki 2022 m., valstybinės žemės nuomą apibūdino kaip savarankišką civilinės teisės institutą, kuriuo viešosios teisės reguliavimo metodas ir griežti valstybės turto valdymo principai derinami su bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, ir siekiama užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą. Specifinis valstybinės žemės nuomos reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje bei valstybinės žemės nuomos santykių didelis paplitimas užkirto kelią realiam dar romėnų teisėje žinoto principo superficies solo cedit įgyvendinimui Lietuvos daiktinėje teisėje: nors šis principas ir įtvirtintas Civiliniame kodekse, numatytos jo išimtys yra itin dažnai taikomos, taip užkardant faktinį principo viešpatavimą Lietuvos teisinėje sistemoje. 
Teisės principai Lietuvos teisės sistemoje: lemia ar nukreipia?
Get PDFThe identification and description of the principles of Law and their place in the legal system are discussed in the article. The goal of this paper is to review the changes of perception of the principles of Law in Lithuania during the period of the paradigm change, after the restoration of the independence of Lithuania. The practice formed by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, with the court applying the principle of the rule of Law, is used for illustration of the present research.
Armijos Krajovos karių, žuvusių Družilių ir Raubiškių mūšiuose, bioarcheologiniai tyrimai
Get PDFThis article covers the topic of Armia Krajowa’s soldiers and their manner-of-death. AK is a Polish underground military organization that was active during World War II and the post-war period until 1945. Since Vilnius region was occupied by Poland during the inter-war period (1920–1939), multiple historical events in which AK soldiers were fighting against German Nazis and Soviets took place in modern-day Lithuanian territories. Thus, a considerable number of single and mass burials of Polish partisans are uncovered in Lithuania. This research aims to reconstruct the manner-of-death of 9 AK partisans’ skeletal remains from two battles with the Soviets: Družiliai and Raubiškės. The results indicated a wide range of perimortal lesions sustained on the battlefield: perimortal fractures and gunshot wounds. The analysis also revealed pathological lesions that illustrated challenges individuals had faced in their daily partisanship – hard physical labor, malnutrition, non-specific stress.Straipsnyje nagrinėjamos Armijos Krajovos karių mirties aplinkybės. Armija Krajova (toliau – AK) – Lenkijos pogrindžio karinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (iki 1945 m.).
Tarpukariu (1920–1939) Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos, todėl daugelis istorinių įvykių ir mūšių, kuriuose AK kovojo su naciais ir sovietais, vyko šių dienų Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje randama nemažai pavienių ir masinių lenkų partizanų palaidojimų.
Tyrimu siekiama rekonstruoti AK partizanų mirties aplinkybes iš dviejų – Družilių ir Raubiškių – mūšių. Remiantis istoriniais duomenimis ir (bio)archeologiniais tyrimais, aptariama galima mūšių eiga ir žuvusių partizanų palaikų likimas. Tirti devyni AK karių palaikai iš kovų su sovietais. Rezultatai parodė daugybę perimortalinių sužalojimų, patirtų mūšio lauke: permortalinius ilgųjų kaulų lūžius, kaukolės fragmentaciją ir šautines žaizdas. Bioarcheologiniai tyrimai atskleidė patologinių pakitimų, liudijančių iššūkius, su kuriais kariai galėjo susidurti partizanaudami (sunkus fizinis darbas, netinkama mityba ir nespecifinis stresas)
„Pagal karo teisę ir papročius“: sutartys ir karo belaisviai XIV–XV amžiuose
Get PDFThe law of war in the Middle Ages extended beyond the considerations of when to initiate a war (the concept of ius belli), the treatment of prisoners, and the permissibility of plunder and destruction. These dimensions were shaped by the contributions of medieval jurists and, significantly, by the influence of Christianity. Despite the concerted efforts to regulate warfare, certain practices persisted, such as the capture of peasants, women, and children – the non-combatants. The expansion of Christianity to the East, particularly to the Baltic Sea region, saw these principles advancing hand in hand, especially through the Teutonic Order and Western nobility. This article endeavors to analyze, primarily drawing from normative sources, the criteria for becoming a prisoner of war during the conflicts involving the Teutonic Order, the Grand Duchy of Lithuania, and the Kingdom of Poland in the fourteenth and fifteenth centuries. It explores the process of prisoner distribution and examines the prevailing customs and rules outlined in treaties. Notably, the peace treaties of Salynas (1398), Thorn (1411), Melno (1422), and Brest (1435) highlight evolving formulations in the quest to define who qualified as a “prisoner of war,” the conditions for regaining freedom, and the challenges surrounding the effectiveness of international treaties on the matter of captives