Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
(Po)sovietinė Rusija ir Vakarai. Ideologinio priešo įvaizdis prozos vertimuose į anglų kalbą
Abstract. The Russo-Ukrainian war, especially the full-scale invasion of 2022, made the issue of manipulation particularly topical, including skewed representation in translation. On the basis of a detailed analysis of linguistic choices of translators, considered within the broad historical-political and ideological context, the paper demonstrates the discrepancies between the images of the (post)Soviet Russian and Western societies created in the novels by the contemporary Russian authors Oleg Pavlov, Viktor Pelevin, Vladimir Sorokin and Lyudmila Ulitskaya and those reproduced in the English translations. The ramifications of such modification acquire special significance under the circumstances, especially due to the increased attention to translation as an “ideological weapon” on the part of the Russian scholars and critics.Vykstant Rusijos karui su Ukraina, ypač po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., manipuliavimo klausimas, įskaitant ir iškreiptą reprezentaciją vertimuose, tapo itin aktualus. Remiantis išsamia vertėjų kalbinių pasirinkimų analize, straipsnyje parodoma, kokius (po)sovietinės Rusijos ir Vakarų visuomenių įvaizdžius savo romanuose kuria šiuolaikiniai rusų autoriai Olegas Pavlovas, Viktoras Pelevinas, Vladimiras Sorokinas ir Lyudmila Ulitskaya bei kaip šie įvaizdžiai perteikiami vertimuose į anglų kalbą. Vertimo ir originalo neatitikimai nagrinėjami plačiame istoriniame-politiniame ir ideologiniame kontekste. Šiandienos aplinkybėmis vertimuose atsirandančių tokių modifikacijų padariniai yra itin reikšmingi, ypač dėl padidėjusio rusų mokslininkų ir kritikų dėmesio vertimui kaip „ideologiniam ginklui“
Ahmed’as Ibn Fadlan’as ir Bayard’as Taylor’as – kelionių literatūros kūrėjai ar vertėjai?
In this article, two works of travel writing, Resala (922) by Ahmed Ibn Fadlan and Travels in Arabia (1889) by Bayard Taylor, are explored to show how the genre as a whole serves as one way of translating culture in order to better understand and discover it. It examines how ideology affects cultural translation in travel writing and how this leads to othering. We begin with close readings of the texts for major content themes, including religion, sex, traditions, etc. These are analyzed for instantiations of inaccurate cultural translation, ideology, and othering. The use of pronouns, nouns, and adjectives is looked at to explore their othering effect. The results show that inaccurate cultural translations are sometimes influenced by ideology and usually lead to othering. The analyzed samples of travel writing rather reveal the predominant mindsets and leanings of their authors and cultures of their origin than those they attempt to introduce to their readers.Straipsnyje, pasitelkiant du kelionių literatūros tekstus – Ahmed’o Ibn Fadlan’o knygą apie jo kelionę su misija į Rusiją Resala (922) bei Bayard’o Taylor’o kelionių po arabų šalis užrašus Travels in Arabia (1889), – gilinamasi į tai, kaip kelionių literatūros žanras funkcionuoja kaip tam tikras kultūros vertimas siekiant tą kultūrą geriau suprasti ir pristatyti skaitytojams. Keliamas tikslas išsiaiškinti, kaip kultūrinį vertimą kelionių literatūroje veikia ideologija ir kaip dėl šio poveikio pristatomoji kultūra sukitinama. Pirma tekstai atidžiai skaitomi siekiant išskirti pagrindines atsikartojančias temas: religiją, seksą, tradicijas ir kitas. Analizuojant šių temų raišką, išrenkami netikslaus kultūrinio vertimo, ideologijos raiškos ir sukitinimo pavyzdžiai. Tiriama, kokį sukitinamąjį poveikį turi įvardžių, daiktavardžių ir būdvardžių vartosena. Tyrimas rodo, kad abiejuose tekstuose klaidingą kultūrinį vertimą kai kuriais atvejais lemia autorių ideologija – toks vertimas įtvirtina pristatomos kultūros kaip „Kito“ kultūros įvaizdį. Šie analizuojami kelionių literatūros pavyzdžiai labiau atskleidžia pačių autorių bei jų kilmės kultūrų, o ne skaitytojams pristatomų kultūrų nuostatas ir pažiūras
Levo Tolstojaus „laimingi taikos vaikai“. Apsakymo „Sevastopolis gruodžio mėnesį“ (1855 m.) vertimas karo metais
A geopolitical clash between Russia and other European powers, the Crimean War (1854–1856) witnessed the first mediatized armed conflict in modern history. During the war, the young Lev Tolstoy wrote and published three Sevastopol Sketches, based on his wartime experiences in the besieged port of Sevastopol. Upon publication, the first of the stories was translated into French and published within a fortnight. Une journée à Sévastopol en décembre 1854 featured in Le Nord, a Brussels newspaper covertly operated by the Russian government. An in-depth analysis of the translation shows that the text was abridged and carefully groomed to serve Russia’s interests and Tolstoy’s patriotism made way for an appeal to the target audience, designated as ‘happy children of peace.’ Elaborating on the origins of the translation and its publishing context, I argue that this particular translation needs to be read both as an act of soft power and as an act of diplomacy. If the target text is considered as a historical document among other sources, empirical historical research can prove beneficial to the discipline and move forward the debate on Translation Studies’ approach to highly ideological contexts, in particular translations in periodicals.Krymo karas (1854–1856 m.) – Rusijos geopolitinis susidūrimas su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis – tapo šiuolaikinėje istorijoje pirmuoju spaudoje aptartu ginkluotuoju konfliktu. Per karą, dar būdamas jaunas, Levas Tolstojus parašė ir paskelbė tris Sevastopolio apsakymus, paremtus savo karo metų išgyvenimais apgultame Sevastopolio uoste. Vos apsakymams pasirodžius, per dvi savaites pirmasis buvo išverstas į prancūzų kalbą ir išleistas pavadinimu Une journée à Sévastopol en décembre 1854 Briuselio laikraštyje Le Nord, kurį slapta valdė Rusijos vyriausybė. Išsami vertimo analizė rodo, kad tekstas buvo sutrumpintas ir kruopščiai parengtas taip, kad tarnautų Rusijos interesams, o Tolstojaus patriotizmas tapo apeliacija į tikslinę auditoriją, pavadintą „laimingais taikos vaikais“. Aptardamas vertimo kilmę ir jo leidybos kontekstą laikausi nuomonės, kad šį konkretų vertimą reikia skaityti ir kaip švelniosios galios, ir kaip diplomatijos aktą. Tikslinį tekstą vertinant kaip istorinį dokumentą tarp kitų šaltinių, empiriniai istoriniai tyrimai praturtintų vertimo studijas ir leistų kiek kitaip prieiti prie itin ideologizuotų kontekstų, šiuo atveju prie vertimų periodiniuose leidiniuose
Maria Hablevych ir „tiesos“ samprata „Hamlete“
The paper is focused on the interpretation of the notion of Truth in Ukrainian translations of Hamlet through the lenses of the contemporary Ukrainian Shakespeare Studies scholar Maria Hablevych (1950). In particular, it deals with the reproduction of Truth based on the notion of agent’s professional habitus, which is regarded as a heterogeneus entity with several sub-habiti. The paper is an attempt to prove that multifaceted agency as the result of complex habitus, reflected in the agent’s hexis, or style, facilitates better understanding and re-interpretation of the issues raised in Shakespeare’s tragedy. The research touches upon the Ukrainian translator-agents, with some of them being committed to more than one agency, to trace the influence of the existing restrictive norms on their habiti and the respective interpretation of Truth in Shakespeare’s tragedy.Straipsnyje aptariama „tiesos“ sąvokos interpretacija Hamleto vertimuose į ukrainiečių kalbą, žvelgiant į pačią sąvoką ir jos interpretacijas iš šiuolaikinės ukrainiečių šekspyrologės Maria’os Hablevych (g. 1950 m.) perspektyvos. Remiantis vertimo lauko veikėjo(-os) (agent) profesinio habitus – heterogeniško, iš kelių sub-habiti susidedančio darinio – samprata, nagrinėjama, kaip nuo vertėjo(-os) profesinio habitus priklauso „tiesos“ sąvokos interpretacija vertime. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad vertimo lauko veikėjų, turinčių sudėtinį habitus, kuris atsispindi ir jų hexis, arba stiliuje, daugialypė sprendimų ir veikimo galia, arba veikumas (agency), leidžia jiems geriau suprasti ir perteikti Shakespeare\u27o dramų problematiką. Tyrime siekiama atsekti, kaip esamos ribojančios normos veikė kai kurių, dažnai keliuose profesiniuose baruose veikiančių vertėjų į ukrainiečių kalbą profesinį habitus ir atitinkamai jų „tiesos“ sąvokos interpretaciją verčiant Shakespeare\u27o tragediją į ukrainiečių kalbą
On Interpreting as Collaboration: “There must be a will from the whole society to create access to interpreters”. Interview with Elisabet Tiselius
Interview with Elisabet Tiselius, Stockholm Universit
Morfologiškai sudėtingų terminų vertimo problemos: untenantability atvejis
The article addresses problems of understanding and translation of morphologically complex terms, often characterized in terms of idiosyncratic and unpredictable semantics. This is due not only to the complex structural relations within such words, but also the individual history and idiosyncratic lexical properties of their components. The law term untenantability belongs to a motley group of semantically complex derivatives in -able. It is argued that untenantability bears no semantic relation to the modal adjective able. The morphological structure of untenantability and its syntactic properties highlight its meaning of ‘unfit for tenancy’. This meaning is corroborated, and its specifics clarified, by the use of untenantability in legal contexts.Straipsnyje nagrinėjamos morfologiškai sudėtingų terminų supratimo ir vertimo problemos. Morfologiškai sudėtingi terminai dažnai turi savitą, neprognozuojamą reikšmę, kurią lemia ne tik šių žodžių dėmenų ryšiai, bet ir atskirų dėmenų individuali istorija ir leksinės savybės. Nagrinėjamas teisės terminas untenantability priklauso margai sudėtingos semantikos derivatų grupei, turinčiai baigmenį -able. Straipsnyje argumentuojama, kad untenantability reikšmė niekaip nesusijusi su modalinio būdvardžio able ‚galintis, gebantis‘ reikšme. Šio žodžio morfologinė struktūra ir sintaksinė vartosena atskleidžia jo ‚netinkamumo nuomai‘ reikšmę, kurią patvirtina ir dalykiškai patikslina jo vartosena teisės kontekstuose
Cenzūros poveikis anglų verstinės literatūros kanonui sovietmečiu:Josepho Conrado atvejis
The article gives an overview of translations of Joseph Conrad’s works into Lithuanian during the Soviet period (1940–1990), in an attempt to answer the question why some important titles belonging to the English Conradian canon had not been translated. Conrad’s Lithuanian translations are discussed in the broader context of translations into Russian in the former USSR, comparing to what extent the processes were similar and where they differed. On the basis of Soviet literary criticism, official publications in Russian and in Lithuanian, and paratexts in published translations, the article traces how the image of Conrad and his works was constructed for the Soviet readership. The article concludes that Conrad’s case was a form of less obvious (invisible) censorship when the writer is not banned, but through a careful selection of works for translation relegated to a narrow genre niche and ousted to the periphery of the Soviet canon of translated classical English literature. His socio-political novels (Secret Agent among them) were eliminated from translation into Lithuanian precisely because of their direct or indirect references either to Russia or to political themes. The comparison of Conrad’s bibliographies in translation reveals that Conrad’s presence in Lithuanian translations and literary research is markedly smaller than in Russian, which suggests that Conrad’s works were deemed more undesirable and access to them more restricted in one of the Western republics of the Soviet state than in its centre.Straipsnyje apžvelgiami Josepho Conrado kūrinių vertimai į lietuvių kalbą sovietmečiu ir bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tarp jų nėra svarbių angliškajam J. Conrado kanonui priklausančių kūrinių. Lietuviški vertimai aptariami platesniame J. Conrado vertimų į rusų kalbą kontekste; atskleidžiama, kiek šie procesai buvo paraleliniai ir kiek skyrėsi. Remiantis sovietmečio literatūros kritika ir viešais informaciniais leidiniais, nagrinėjama, kaip keitėsi J. Conrado kūrybos recepcija sovietmečiu, koks buvo formuojamas rašytojo įvaizdis, kaip jo kūriniai pristatomi paratekstuose. Daroma išvada, kad būtent dėl cenzūros, kuri reiškėsi per selektyvią kūrinių atranką ir rašytojo įspraudimą į siaurą žanrinę nišą, iš lietuviško vertimų lauko, o taip pat ir iš sovietinio klasikinės anglų literatūros kanono buvo eliminuoti J. Conrado socialiniai-politiniai romanai, tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su Rusija ar politinėmis temomis; plačiau aptariamas romanas Slaptasis agentas. J. Conrado vertimų sovietmečiu atvejis buvo mažiau akivaizdžios, nematomos cenzūros pavyzdys, kai autorius nebuvo draudžiamas, tačiau vertimui parenkami kūriniai kūrė vienpusišką autoriaus ir jo kūrybos paveikslą
Deontinio modalumo raiška Europos Sąjungos teisės aktų vertime į lietuvių kalbą
The present article is a corpus-driven investigation into deontic modality in the Lithuanian translations of EU legislation. It builds on the data of the EUR-Lex2/2016 parallel corpus. The article discusses the pivotal points of deontic modality and its realisation in English and Lithuanian. It then presents the corpus data and the most frequent lexical bundles through which deontic modality is expressed in the English subcorpus. The discussion section analyses how deontic lexical bundles in the source text were translated into Lithuanian.Straipsnyje nagrinėjama, kaip perteikiamas deontinis modalumas Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą. Tyrimui pasitelkti lygiagrečiojo tekstyno EUR-Lex2/2016 duomenys. Trumpai aptariami deontinio modalumo raiškos anglų ir lietuvių kalbose klausimai. Toliau aptariami tekstyno duomenys ir dažniausiai fiksuotos leksinės samplaikos, kuriomis realizuojamas deontinis modalumas anglų kalbos potekstynyje. Empirinėje dalyje pateikiama leksinių samplaikų, kuriomis realizuojamas deontinis modalumas tekstuose originalo kalba, vertimo į lietuvių kalbą analizė