Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
Menkaverčiai Anderseno pasakos „Coliukė“ vertimai iš tarpinių kalbų ir perpasakojimai
Full text linkHans Christian Andersen is one of the most famous Danish writers whose fairy tales have been read by almost every child. The first book of Andersen’s fairy tales appeared in Lithuanian in 1895 and their popularity has not faded ever since. However, most Lithuanian translations consist of fairy tales translated not from Danish, but from intermediate languages (English, Spanish, Italian, French). This article analyses abridged, retold versions and translations from the intermediate languages of Andersen’s tale “Thumbelina”. It is concluded that, due to commercialization and the desire to publish the tales more cheaply, they are distorted and simplified. As a result, the storyline changes and the artistically motivated, integral structural elements of content and form are violated.Hansas Christianas Andersenas – vienas garsiausių danų rašytojų, kurio pasakas yra skaitęs kone kiekvienas vaikas. Lietuvoje pirmoji Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė dar 1895 metais ir iki šiol šių pasakų populiarumas neblėsta. Vis tik didžiąją dalį lietuviškų vertimų sudaro trumpintos ir deformuotos pasakos, verstos ne iš danų, o iš tarpinių (anglų, ispanų, italų, prancūzų) kalbų. Šiame straipsnyje tiriami Anderseno pasakos „Coliukė“ sutrumpinti perpasakojimai ir vertimai iš tarpinių kalbų, lyginant su visaverčiu vertimu iš danų kalbos. Daroma išvada, kad dėl komercializacijos ir siekio pasakas išleisti pigiau jos yra iškraipomos, esmingai supaprastinamos: pakinta siužetinė linija, pažeidžiama meniškai motyvuota, vientisa turinio ir formos elementų struktūra
MAIK platformos „Coursera“ turinio postredagavimas
Full text linkThis paper presents the post-editing features of the machine translation (MT) system Smartling used to translate the learning content of MOOC (Massive Open Online Course) Coursera. Most of the Coursera content is delivered in English, which is one of the reasons for the low uptake of these courses in Lithuania. With the growing demand for online resources, the need to translate courses into Lithuanian has become evident and MT systems are increasingly used for that purpose. This paper describes the results of an experiment carried out with the Smartling MT system. The experiment involved 10 participants, 6 professional and 4 non-professional translators, who post-edited a passage from the Coursera course The Science of Wellbeing. The post-editing process was monitored using the Translog-II tool, which captures the participants‘ keystrokes. The paper presents the classification and frequency of MT errors. One of the most important post-editing features of the Smartling MT system is the splitting of the text into subtitle lines, which is the cause of most grammatical errors. Among the errors not attributable to this text division are those caused by the polysemy of the words, literal translation and the use of pronouns. After the post-editing task, participants filled in a short questionnaire about the functionality of the Smartling system. 7 out of 10 participants rated the performance of this system as satisfactory. The results of the study showed that Smartling is not sufficiently tailored to the Lithuanian language, and that translators have to use a lot of cognitive effort in post-editing.Straipsnyje pristatomi MAIK (masinių atvirųjų internetinių kursų) platformos „Coursera“ mokomojo turinio, išversto mašininio vertimo (MV) sistema „Smartling“, postredagavimo ypatumai. Didžioji dalis platformos „Coursera“ turinio pateikiama anglų kalba ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl įsitraukimas į šiuos kursus Lietuvoje yra mažas. Augant internetinių išteklių paklausai, poreikis išversti kursus į lietuvių kalbą tapo akivaizdus ir tam vis dažniau pasitelkiamos MV sistemos. Straipsnyje aprašyti eksperimento, atlikto su MV sistema „Smartling“, rezultatai. Eksperimente dalyvavo 10 dalyvių – 6 profesionalūs ir 4 neprofesionalūs vertėjai, kurie postredagavo platformos „Coursera“ kurso „Gerovės mokslas“ ištrauką. Postredagavimo procesas stebėtas naudojant įrankį „Translog-II“, fiksuojantį dalyvių klavišų paspaudimus. Straipsnyje pateikta MV klaidų klasifikacija ir jų dažnumas. Vienas iš svarbiausių MV sistemos „Smartling“ postredagavimo ypatumų yra teksto skaidymas į subtitrų eilutes, dėl kurio ir kyla dauguma gramatinių klaidų. Tarp klaidų, kurias lėmė ne skaidymas, dažniausios – MV klaidos, atsirandančios dėl žodžių daugiareikšmiškumo, pažodinio vertimo ir įvardžių vartosenos. Po postredagavimo užduoties dalyviai atsakė į klausimyno klausimus apie sistemos „Smartling“ funkcionalumą. 7 iš 10 tyrimo dalyvių šią sistemą įvertino patenkinamai. Tyrimo rezultatai parodė, kad sistema „Smartling“ nėra pakankamai pritaikyta lietuvių kalbai, todėl postredaguodami vertėjai turi įdėti daug kognityvinių pastangų
Translation technologies: “It’s the people that are most important”. Interview with Joss Moorkens
Full text linkInterview with Joss Moorkens, Dublin City Universit
On Multiple Functions of Translation: The Role of Translation in Diaspora, in Nation-Building and in Ideological Control. Interview with Nike Kocijančič Pokorn
Full text linkInterview with Nike Kocijančič Pokorn, University of Ljubljan
Latvian Original Adverts and Translations in the 1920s and 1930s
Full text linkAdvertisements in the 1920s and 1930s Latvia were published mainly in Latvian, German and Russian. Besides original adverts for local products, there were numerous translations of advertisements, mainly from German. Translations of translations also circulated in the press, blurring the concept of a source text. Advertising, including translated adverts, made an impact on culture, glorifying feminine beauty in many cases but trivialising women by a specific use of language in others. Advertising also influenced the Latvian language itself. Translators added a second layer of German calques to the ones that already existed. However, new terms coming from adverts also enriched the language. Translations helped create the language of advertising as such, by developing its constituent parts: brands and slogans
Mašininio vertimo kokybė vertimo programėlėse su integruotu vaizdo atpažinimu
Full text linkWith the advancement of mobile applications, now it is possible to perform instant text translation using a smartphone’s camera. Because text translation within images is still a relatively new field of research, it is not surprising that the translation quality of these mobile applications is under-researched. This study aims to determine the image-to-text translation quality in the English to Lithuanian language direction using popular machine translation apps. To classify errors and evaluate the quality of translation, the present study adopts and customizes the Multidimensional Quality Metrics (MQM) framework (Lommel 2014). The obtained results indicate that image-to-text machine translation apps produce exceptionally low-quality translations for the English-Lithuanian language pair. Therefore, the quality of machine translation for low-resource languages such as Lithuanian remains an issue.Šiandien naujausiomis technologijomis grįstos vertimo programėlės su integruotu vaizdo atpažinimu suteikia galimybę išmaniuoju telefonu aptikti tekstą vaizde ir jį greitai išversti į norimą užsienio kalbą. Teksto vertimas vaizde yra dar visai nauja mokslinių tyrimų kryptis, tad šių mobiliųjų programėlių vertimo kokybė yra nepakankamai ištirta. Šio darbo objektas yra tekstų, išverstų pasitelkiant populiariąsias programėles su integruotu vaizdo atpažinimu, vertimo kokybė. Vertimo atlikto iš anglų kalbos į lietuvių kalbą su vaizdo atpažinimą integruojančiomis mašininio vertimo programėlėmis klaidų analizei pasirinkta adaptuota daugiamatė kokybės vertinimo sistema (angl. Multidimensional Quality Metrics) klasifikacija. Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad ištirtų vaizdo atpažinimą integruojančių programėlių vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą kokybė buvo itin prasta
Vertimas į lietuvių gestų kalbą per spaudos konferencijas ekstremaliomis COVID-19 pandemijos sąlygomis
Full text linkThe article presents a study of the work of Lithuanian Sign Language (LSL) interpreters in the spring of 2020, when live press conferences on the COVID-19 pandemic were interpreted. At the onset of the pandemic, LSL interpreters, like many other national sign language interpreters, were faced with a new form of live interpreting − interpreting under extreme conditions. Over the years the broadcast news interpreting has become routine for LSL interpreters and can be considered as interpreting under normal conditions. During the pandemic, however, LSL interpreters suddenly found themselves having to interpret live press conferences of politicians and experts on the evolving situation of COVID-19, a major challenge. Until then, none of them had ever had to interpret under similar conditions in an environment of tension and uncertainty, and without special training of how to interpret in an emergency. The study was based on the methodology of R. L McKee (2014) for studying the sign language interpreters’ work under extreme conditions during the natural disasters in Australia and New Zealand and distinguished environmental, linguistic, paralinguistic and interpersonal factors, and on in-depth interview with all 9 LGK interpreters who interpreted during live press conferences on the COVID-19 pandemic. It examines how these four factors influenced the work of LSL interpreters.Straipsnyje pristatomas lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjų darbo 2020 m. pavasarį, kai buvo verčiamos tiesioginės spaudos konferencijos dėl COVID-19 pandemijos, tyrimas. Prasidėjus pandemijai LGK vertėjai, kaip ir daugelis kitų valstybių GK vertėjų, susidūrė su nauja vertimo tiesioginiame eteryje forma − vertimu ekstremaliomis sąlygomis. Be kasdienių televizijos žinių, kurių vertimas LGK vertėjams per ilgus metus tapo kasdienybe ir gali būti laikomas vertimu įprastomis sąlygomis, per pandemiją šios srities specialistams netikėtai teko versti tiesioginius politikų ir ekspertų pranešimus, susijusius su besikeičiančia COVID-19 situacija − tai buvo didžiulis iššūkis. Iki to laiko nė vienam iš jų nebuvo tekę versti panašiomis sąlygomis − įtampos ir nežinomybės aplinkoje ir be specialaus pasirengimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tyrime remtasi Naujosios Zelandijos mokslininkės R. L. McKee (2014) GK vertimo ekstremaliomis sąlygomis tyrimo metodika, pagal kurią išskirti išoriniai, lingvistiniai, paralingvistiniai ir tarpasmeniniai veiksniai, ir giluminiu interviu su visais 9 LGK vertėjais, vertusiais spaudos konferencijas dėl COVID-19 pandemijos. Nagrinėjama, kaip minimi veiksniai atsispindėjo LGK vertėjų darbe
Lietuvos vertimo rinkos dalyvių požiūris į mašininį vertimą ir postredagavimą
Full text linkThe article presents the results of the research project funded by the Research Council of Lithuania, the aim of which was to find out the attitude of Lithuanian translation market participants – companies and freelance translators – towards machine translation and post-editing. Currently, there is no objective information on the application of machine translation in companies providing translation services in Lithuania or the attitude of translators to machine translated texts and the challenges posed by post-editing as a service. There is also no information on the competences that need to be developed by translators and translation students so that they can adapt to this new reality and work successfully on the market. To reach this aim, two questionnaires were prepared: one for translation companies providing translation services (n1=42) and the other for translators (n2=61), and two surveys were carried out. A qualitative analysis of survey data confirmed that among market participants there is a strong belief that as machine translation programs progress, the importance of competences ensuring quality post-editing will grow rapidly. Among the most important competences for post-editing, both groups of respondents singled out knowledge of text linguistics, native and foreign language proficiency, and knowledge of the field of translation. However, the surveys have also revealed that at least one third of market participants have a negative view toward machine translation and see it as a threat to the quality of translation (agencies) and/or their jobs (translators). It is expected that the conducted research will contribute to the promotion of a more favourable attitude of translators to machine translation technologies and will encourage further research in post-editing in Lithuania.Straipsnyje pristatomas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas*, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos vertimo rinkos dalyvių – vertimo paslaugas teikiančių įmonių ir laisvai samdomų vertėjų – požiūrį į mašininį vertimą ir postredagavimą kaip į vis dažniau užsakomą vertėjų darbo paslaugą. Šiuo metu objektyvios informacijos apie mašininio vertimo taikymą Lietuvos vertimo paslaugas teikiančiose įmonėse, vertėjų požiūrį į taip verčiamus tekstus ir postredagavimo keliamus iššūkius Lietuvoje nėra. Nėra informacijos ir apie tai, kokias kompetencijas reikėtų ugdyti jau dirbantiems vertėjams ir dar tik besimokantiems vertimo studentams, kad jie galėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės ir sėkmingai dirbtų rinkoje. Parengti du klausimynai: vienas – vertimo paslaugas teikiančioms įmonėms (n1 = 42), kitas – vertėjams (n2 = 61), atliktos dvi apklausos. Kokybiškai išanalizavus apklausų duomenis, pasitvirtino prielaida, kad ir vertėjai, ir vertimo paslaugas teikiančios įmonės mano, kad tobulėjant mašininio vertimo programoms postredagavimo kompetencijų svarba vertėjo profesijai sparčiai augs, nes didžioji dauguma tekstų bus verčiami automatiškai. Kaip svarbiausias postredagavimo kompetencijas tyrimo respondentai įvardijo teksto lingvistikos žinias, puikų vertimo ir originalo kalbų mokėjimą ir verčiamo teksto srities išmanymą. Be to, paaiškėjo, kad beveik trečdalis rinkos dalyvių neigiamai vertina mašininio vertimo programų naudojimą darbe dėl nepakankamos kokybės (vertimo įmonės) arba tai laiko grėsme savo profesinei karjerai (vertėjai). Tikimasi, kad atliktas tyrimas prisidės prie palankesnio mašininio vertimo technologijų vertinimo ir paskatins naujus postredagavimo tyrimus Lietuvoje
Politika kalboje ir kalba politikoje. Korektiškos kalbos gairės Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai
Full text linkThe article discusses the key principles invoked and issues addressed while drafting the Lithuanian language version of the Glossary of Sensitive Language for Internal and External Communication of the European Parliament. As a first step, it offers a short overview of the three categories of terminology presented in the Glossary related to disability, LGBTQ+, and race, ethnicity and religion. Thereafter it touches upon the issues pertaining its use in the light of current societal trends, correct and clear language requirements, influence of foreign languages and human rights. The article argues that sensitive language is imperative in communication with disadvantaged groups continuously marred by prejudices, fears, and stereotypes. Based on this proposition the article emphasizes the importance of political correctness as personal stance. At the same time, it exemplifies limitations thereof that could be triggered by the language system itself.Straipsnyje apžvelgiami Korektiškos kalbos gairių Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai rengimo lietuvių kalba atspirties taškai ir problemos. Vartotinos ir vengtinos sąvokos, kurios šiose gairėse klasifikuojamos į tris grupes, susijusias su negalia, LGBTQ+ bei rase, tautybe ir religija, aptariamos ne tik vartojimo tendencijų, taisyklingos kalbos reikalavimų ir kitų kalbų įtakos, bet ir žmogaus teisių kontekste. Straipsnyje laikomasi nuostatos, kad korektiška kalba yra būtinybė komunikuojant su asmenimis, priklausančiais pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurias iki šiol gaubia prietarai, baimės ir stereotipai. Viena vertus, akcentuojama politinio korektiškumo, kaip asmeninės laikysenos, svarba. Kita vertus, remiantis konkrečiais pavyzdžiais brėžiamos jo ribos, kurias neretai lemia ne kas kitas, kaip pati kalbos sistema
Tropai ir retorinės figūros sinchroniškai verčiant prezidentų kalbas
Full text linkSince one of the distinctive features of presidential speeches is the use of tropes and rhetorical figures, which are employed to achieve a persuasive effect, this study aimed to find out if tropes and rhetorical figures are retained in simultaneous interpretation from English into Lithuanian and whether the omission of them in the interpretation diminishes the rhetorical effect of the speech. The research found that out of 500 tropes and rhetorical figures observed in original speeches more than a half are absent in interpretation. Based on a closer analysis of examples, it was concluded that tropes and rhetorical figures tend to cause problems for interpreters and that the omission of tropes and rhetorical figures results in a diminished rhetorical effect in the target language.Kadangi vienas iš išskirtinių prezidentinių kalbų ypatybių yra tropų ir retorinių figūrų vartojimas įtikinamajam poveikiui pasiekti, šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar tropai ir retorinės figūros išlaikomi verčiant sinchroniškai iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ir ar jų neperteikimas vertimo kalboje sumažina kalbos retorinį poveikį. Tyrimas parodė, kad iš 500 nagrinėtose originalo kalbose nustatytų tropų ir retorinių figūrų daugiau nei pusė iš jų nebuvo išversta. Remiantis išsamia pavyzdžių analize padaryta išvada, kad tropai ir retorinės figūros vertėjams dažnai sukelia perteikimo problemų, o jų neperteikimas mažina kalbos, į kurią verčiama, retorinį poveikį