Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
ZUM BEGRIFF UND ZU PROBLEMEN DER REALIEN UND IHRER BEZEICHNUNGEN
Full text linkRealien und ihre Bezeichnungen waren und sind eine Herausforderung für Übersetzer, Dolmetscher, Terminologen und andere Sprachmittler, denn ihr Platz und ihre Funktionen in Sprache, Kultur und Kommunikation sind nicht leicht zu bestimmen. So nimmt es nicht Wunder, dass verschiedene wissenschaftliche Disziplinen der Linguistik, der Übersetzungswissenschaft und der Kommunikationswissenschaften sich ihrer in wissenschaftlicher Theorie und sprachlich-kommunikativer Praxis annehmen. Die Aufgabe dieses Beitrages besteht darin, das Phänomen der Realienbezeichnungen sowohl unter terminologischem (als Problem der zweisprachigen Terminologiearbeit im Sprachenpaar Deutsch-Litauisch) als auch unter linguistischem (lexikologischem) Aspekt erneut in die Diskussion zu bringen und weitere Beschreibungs- und Erklärungsansätze vorzustellen. Als Beispielmaterial dienen in diesem Beitrag – im Unterschied zu meinen früheren Beiträgen zu diesem Thema – Beispiele aus dem Bereich der öffentlichen Verwaltung und der staatlichen Organisationsstruktur der Bundesrepublik Deutschland
Emily Dickinson poezija vertimai į ukrainiečių ir rusų kalbas: sinestetinė slinktis
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
This paper focuses on synaesthetic shift occurring in translation of Emily Dickinson’s poetry into Ukrainian and Russian. The research is in line with Redka’s (2009) view of verbal and poetic synaesthesia, a trope which is structurally represented as a word combination, a sentence or even a poem, and manifests itself in the text as the author’s perception of objective reality via visual, colour, tactile, olfactory, auditory and gustatory sensation. We aim to describe two types of poetic synaesthesia: metaphoric, which is realized in the text as an image and is represented in cognition as conceptual metaphor or metonymy; and non-metaphoric, which is triggered by a combination of verbal images and phonetic instrumentation and versification. We thus hypothesise that synaesthetic shift between source and target images leads to the change of the original image and results from changes in versification and phonetic instrumentation patterns in poetry, verbal images and conceptual cross-domain mapping.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnis skirtas sinestetinės slinkties, kuri įvyksta verčiant Emily Dickinson poeziją iš anglų kalbos į ukrainiečių ir rusų kalbas, analizei. Autorės remiasi I.A.Redkos (2009) poetinės sinestezijos samprata: sinestezija – tai tropas, pagrįstas daiktų ir (arba) reiškinių gretinimu. Struktūriškai jis pateikiamas kaip žodžių junginys, sakinys ar net visas eilėraštis, o išreiškia autoriaus, šiuo atveju – amerikiečių poetės Emily Dickinson – objektyvios realybės suvokimą per regėjimo, spalvos, lytėjimo, uoslės, klausos ir skonio ju-timus. Autorės skiria du poetinės sinestezijos tipus: metaforinį, kuris tekste realizuojamas kaip tam tikras įvaizdis ir grindžiamas konceptualiąja metafora ar metonimija, ir nemetaforinį, kurį sukelia verbalinių bei fonetinių sąskambių visuma ir tam tikra metrinė eilėraščio struktūra. Autorės daro išvadą, kad autentiš-kas įvaizdis gali kisti dėl verčiant neišvengiamai vykstančios sinestetinės slinkties. Ji vyksta dėl pakitusios eilėraščio metrinės struktūros, dėl naujų fonetinių sąskambių, verbalinių įvaizdžių ir vertėjo pasirinktų kitokių konceptualiųjų metaforų
ES reglamentai: leksinių samplaikų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą tendencijos
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Based on the theoretical framework of lexical bundle research developed by Biber et al. (2004) and on Sinclair’s (1991) observations on the compositionality of meaning and delexicalisation of formulaic language, the present study analyses four-word lexical bundles found in English EU legal discourse, focusing on their structural and semantic properties and tendencies of their translation into Lithuanian. The study examines a selection of 43 lexical bundles with a total of 791 unique instances in the corpus, extracted from a self-designed 59,579-word corpus representing EU legal English comprised of five regulations on health claims and food labelling. The results show that lexical bundles can be rendered into Lithuanian as single lexical or function words, phrases, dependent clauses, through the grammatical category of case, or omitted altogether. The length of the translated bundles suggests that there is a tendency to choose a shorter way of rendering them into Lithuanian. High variability of the translations of some lexical bundles points to a lack of their stability in Lithuanian, which might be due to a number of reasons, including a lack of agreement among translators and a much shorter tradition of legal translation into Lithuanian.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Remiantis Biber et al. (2004) leksinių samplaikų tyrimo įžvalgomis ir Sinclair (1991) pastebėjimais, susijusiais su sustabarėjusios kalbos (angl. formulaic language) semantiniu nedalomumu (angl. compositionality of meaning) ir kai kurių vienetų deleksikalizacija, šiame tyrime nagrinėjamos keturių žodžių ilgio leksinės samplaikos, randamos ES teisės diskurse anglų kalba, daug dėmesio skiriant leksinių samplaikų semantinių ir struktūrinių ypatybių išlaikymui verčiant į lietuvių kalbą. Tyrime nagrinėjamos 43 leksinės samplaikos, išskirtos iš 59579 žodžių apimties tyrimui sudaryto ES teisės anglų kalbos tekstyno, susidedančio iš penkių reglamentų, susijusių su maisto produktų ženklinimu ir ant maisto produktų leidžiamais vartoti teiginiais, tekstų. Tiriant nustatyta, kad leksinės samplaikos gali būti verčiamos į lietuvių kalbą pasitelkiant frazes ir šalutinius sakinius, pavienius leksinius žodžius, pavienius funkcinius žodžius, gramatinę linksnio kategoriją arba visai praleidžiamos vertime. Verčiant leksines samplaikas linkstama neilginti teksto. Dažniau pasitaiko trumpesni atitikmenys. Kai kurių samplaikų vertimas itin įvairus – jos verčiamos vienu daiktavardžiu, prielinksniu, fraze arba praleidžiamos. Labiau linkstama rinktis veiksmažodines, o ne daiktavardines frazes. Kelios samplaikos turi lietuvių kalboje labai stabilius atitikmenis. Šios tendencijos susijusios su santykinai neilga teisės kalbos vertimo į lietuvių kalbą tradicija, samplaikų variantiškumu originalo kalboje, ryškia kai kurių iš jų deleksikalizacija ir, manytina, individualiu vertėjo pasirinkimu
Šv. Jeronimo 57 laiškas Pamachijui apie geriausią vertimo būdą. Įvadas, vertimas, komentarai
Full text link[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba