Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
Diachroninis vertimo normų tyrimas literatūros diskurso pavyzdžiu
Full text linkThe article addresses the issue of the translation of fiction in different periods of time under the influence of various linguistic, social and cultural norms, and it aims to establish differences in the use of translation strategies employed by the translator. The paper reviews the descriptive approach in Translation Studies which argues that translation is a communicative as well as social act where the translator alone is not responsible for his/her translational behaviour; other people and institutions also contribute to the formation of common notions of translational behaviour, and these are termed norms, conventions or rules. Moreover, the research emphasizes that norms are not a stable phenomenon and may vary across different periods of time and across different cultures or communities. The research is based on the contrastive analysis of two translations of Jack London’s Martin Eden with the aim to establish differences in the use of translation strategies under the influence of translation norms.Straipsnyje analizuojamos grožinės literatūros vertimo problemos skirtingais laikotarpiais ir siekiama nustatyti, kaip skiriasi vertėjų taikytos vertimo strategijos veikiant įvairioms lingvistinėms, socialinėms ir kultūrinėms normoms. Tyrime pasitelktas aprašomasis vertimo studijų metodas, kai vertimas suprantamas kaip komunikacinis ir socialinis aktas, dažnai lemiantis, kad vertimo sprendimus vertėjai priima paklusdami vadinamosioms normoms, konvencijoms ar taisyklėms. Be to, straipsnyje pabrėžiama, jog normos yra kintantis reiškinys, priklausantis nuo laikotarpio, skirtingų kultūrų ir bendruomenių. Atlikta gretinamoji dviejų Jack’o London’o Martinas Idenas vertimų analizė leido nustatyti, kaip veikiant tam tikro meto vertimo normoms skyrėsi romano vertėjos taikytos vertimo strategijos
Changing Horizons in Audiovisual Translation: ‘We Are Becoming More Aware of the Power and Impact of Language’. Interview with Jorge Díaz-Cintas
Full text link
Vaivorykštė be saulės: tekstinė refrakcija sovietmečio vertimuose
Full text linkLight waves change direction—refract—as they pass through different environments. Similarly, Western literary works, even after leaking through the barrier of the Soviet Index Librorum Prohibitorum, never reached the USSR reader in their authentic form. The most evident components of the unfavourable environment were the proxy of the Moscow Raduga and Progress publishing houses, ideologically committed literary criticism, the hunt for honorariums, the lack of reference books, and the poverty of printing technology. All these adverse factors together caused the chronic syndrome of texts that seemed authentic but in fact were not. So far, individual agents and effects of textual refraction have been researched, and interesting case studies have been carried out. However, there is a lack of both a systematic classification of the different agents of influence and an assessment of their long-term effects. The methodological study of refraction-affected editions tests the possibility of integrating the concept of textual condition with the assertions of the postcolonial theory regarding secondary cultural colonisation. The paper attempts to raise the hypothesis that the efforts of professional translators and editors to perform their work with the utmost craftsmanship had sometimes paradoxically reinforced the refraction of the overall meaning of major literary works. That resulted from the contrast between a relatively reliable translation and the implications generated by the bibliographic code and metatexts, as well as from the canonisation of translations that had become iconic in the Soviet-era.Kaip šviesos banga keičia kryptį – lūžta – kirsdama skirtingas aplinkas, taip Vakarų literatūros veikalai, net prasisunkę per sovietinio Index Librorum Prohibitorum užtvarą, niekada nepasiekė SSRS skaitytojo autentišku pavidalu. Maskvos Progress ir Raduga leidyklų tarpininkavimas, ideologiškai angažuota literatūros kritika, honorarų medžiotojai, informacinių šaltinių stoka ir poligrafinis skurdas – tai tik akivaizdžiausi nepalankios terpės komponentai. Dėl jų „tarsi tų, bet ne tų“ tekstų sindromas tapo chroniškas. Pavieniai tekstinės refrakcijos veiksniai ir efektai yra nagrinėti, atlikta įdomių atvejų analizių, tačiau stinga tiek įtakų sistemiškos klasifikacijos, tiek poveikio masto ilgalaikėje perspektyvoje vertinimo. Metodologiniame tekstinės refrakcijos paveiktų leidimų tyrime siekiama išbandyti, kaip tekstinės būklės koncepto prielaidos integruojasi su postkolonijinės teorijos teiginiais apie antrinę kultūrinę kolonizaciją. Keliama hipotezė, kad profesionalių vertėjų ir redaktorių pastangos maksimaliai meistriškai atlikti savo darbą kartais paradoksaliai sustiprino svarbių literatūros veikalų visuminės reikšmės refrakciją. Tai lėmė sąlygiškai patikimų vertimų ir to, ką implikavo bibliografinis kodas bei metatekstai, kontrastas, taip pat sovietmečiu kultiniais laikytų vertimų kanonizacija mūsų dienomis
Trys latvių vertimo kritikos etapai
Full text linkThe article provides insight into the development of translation criticism from 1920s to 1980s in Latvia by offering translations of excerpts from theoretical texts that map important events in translation history. We start with the book, published in 1924, which evaluated the 1689 translation of the Bible into Latvian, then concentrate on a polemical article by Rainis (1925) on his innovative 1897 rendition of Goethe’s Faust and finish the analysis with a discussion of a work written in 1984. The latter stood out during the Soviet era by drawing attention to the aesthetic values of translation, contrasting with the prevailing focus on linguistic aspects, specifically the quality of the Latvian language. Each of these three works, in its own manner, exerted influence both on the historico-philosophical ideas of its era and on the evolution of translation in Latvia. The review and translations of these three excerpts are contextualized through an analysis of Latvian translation history. It is stressed that despite censorship, the Soviet-time translations spread the ideas that often contradicted the Soviet ideology as well as opened new broader vistas for language use.Straipsnyje, pasitelkiant svarbiems Latvijos vertimo istorijos įvykiams skirtų vertimo kritikos straipsnių ištraukų vertimus, brėžiama Latvijos vertimo kritikos raida XX amžiaus 3-iuoju–9-uoju dešimtmečiais. Pirmiausia aptariama 1924 m. išleista knyga apie pirmąjį Biblijos vertimą į latvių kalbą (1689 m.), toliau pristatomas poleminis Jānio Rainio straipsnis (1925 m.) apie jo novatorišką 1897 m. Goethe’ės Fausto vertimą ir galiausiai pateikiama sovietmečiu (1984 m.) paskelbto vertimo kritikos teksto ištraukos analizė. Ši trečioji ištrauka – tai dėmesiu estetinėms vertimo vertybėms išsiskiriantis vertimo kritikos tekstas, priešpriešintinas iki tol tik lingvistinius aspektus, t. y. latvių kalbos kokybę, nagrinėjusiems vertimo kritikos darbams. Visi trys darbai savaip veikė laikmečio istorines ir filosofines idėjas ir vertimo raidą Latvijoje. Trijų ištraukų apžvalga ir vertimai pristatomi platesniame Latvijos vertimo istorijos kontekste. Pabrėžiama, kad net veikiant cenzūrai, sovietmečio vertimai skleidė dažnai sovietinei ideologijai prieštaraujančias idėjas ir vėrė naujas, platesnes kalbos vartojimo galimybes
Unfolding Archives for Translation Studies: On Context, Human Condition, and Staying Wary. Interview with Outi Paloposki
Full text linkFeminizmas ir etosas Elviros Sastre atliktame rupi kaur rinktinės „milk and honey“ vertime į ispanų kalbą
Full text linkThis article focuses on Elvira Sastre’s Spanish translation of milk and honey (2015), a collection of poetry by the Indo-Canadian (Insta)poet, rupi kaur1. Our exploration is based on insights from various critics who have recognized the feminist force of kaur’s English original (Deka 2020). Approaching these verses through a gynocritical lens, we draw upon the perspectives of Tanvir Islam (2020) and the insights provided by Tarigan et al. (2021). Guided by a transnational feminist framework of translation (Castro and Spoturno 2020), our analysis extends to the examination of the ethos (Amossy 2010) associated with the enunciative subject responsible for the Spanish rendition, titled otras maneras de usar la boca (2017). Our investigation uncovers that while the translator’s ethos may be characterized as feminist based on the analysis of the prior ethos, the translated text unveils aspects of discursive modalities that challenge this characterization.Straipsnyje analizuojamas rupi kaur, indų kilmės Kanados (insta)poetės, eilių rinktinės milk and honey (2015) vertimas į ispanų kalbą, kurį atliko poetė, vertėja Elvira Sastre. Tyrimas grindžiamas įvairių kritikų, matančių kaur eilėse anglų kalba feministinę jėgą (Deka 2020), įžvalgomis. Todėl remdamiesi Mohammad’o Tanvir Islam’o (2020) bei Priskos Tarigan ir kitų autorių (2021) studijomis, jos poeziją tiriame ginokritikos požiūriu. Pritaikę transnacionalinį feministinį požiūrį į vertimą (Castro ir Spoturno 2020), siekiame įvertinti, koks yra už rinkinio ispanišką vertimą pavadinimu otras maneras de usar la boca (2017) atsakingo sakymo subjekto etosas (Amossy 2010). Nors vertėjai priskiriamo ankstesnės veiklos pagrindu susiformavusio etoso (prior ethos) analizė rodo, kad šis etosas vertintinas kaip feministinis, kai kurie vertimo teksto diskursiniai modalumai neatitinka tokios etoso apibrėžties
Pirmųjų vertėjų žodžiu pėdsakais Britanijos imperijos ankstyvojo kolonijinio laikotarpio Trinidade: istorinė prieiga
Full text linkWith practitioners becoming increasingly of interest to translation historians, this study explores the presence of translators and interpreters in the sociocultural milieu of early British-ruled Trinidad. As an erstwhile Spanish colony with a significant Francophone influence, early 1800s Trinidad was a multilingual entity. The selected case studies track the presence of translators and interpreters at two key contemporary events: the Capitulation of 1797, which established British rule over the island, and the famous 1806 London-based torture trial of the island’s first British governor, Sir Thomas Picton. Adopting a postcolonial lens, the information presented is based on the examination of relevant early nineteenth-century sources. Noting the understudied nature of this geographical area and historical era, the insights outlined in this exploratory study aim to provide a useful starting point for further discussions of the ideological context surrounding translators and interpreters in multilingual colonial Trinidad.Pastaruoju metu vertimo istorijos tyrėjai vis labiau domisi vertimo praktikais, todėl šiame straipsnyje tiriama, kokią vietą vertėjai (raštu ir žodžiu) užėmė Britanijos imperijos ankstyvojo kolonijinio laikotarpio Trinidado visuomenėje ir kultūroje. XVIII–XIX amžių sankirtos Trinidadas, kaip didelę prancūzų kalbos įtaką patyrusi buvusi ispanų kolonija, buvo daugiakalbė teritorija. Analizei pasirinkti du atvejai, liudijantys vertėjų raštu ir žodžiu dalyvavimą dviejuose svarbiuose to meto įvykiuose: 1) 1797 m. kapituliacijoje, įtvirtinusioje Britanijos imperijos valdymą saloje, ir 2) garsiojoje pirmojo Britanijos imperijos skirto Trinidado gubernatoriaus sero Thomas’o Picton’o byloje, nagrinėtoje Londono teisme 1806 m., kurioje gubernatorius buvo teisiamas už kankinimą. Straipsnyje nagrinėjami atitinkami XIX amžiaus pradžios šaltiniai vertinami iš pokolonijinės perspektyvos. Šios geografinės teritorijos ir minimo istorinio laikotarpio tyrimų trūksta, todėl tikimasi, kad straipsnyje pateikiamo žvalgomojo tyrimo įžvalgos paskatins išsamesnį daugiakalbiame kolonijiniame Trinidade veikusių vertėjų ideologinio konteksto aptarimą
Sudėtingi etiniai verslo vertimo žodžiu klausimai: mokymasis spręsti kultūrines problemas per praktiką ir refleksiją
Full text linkIn business interpreting training, there is the need to train prospective interpreters in professional ethics and conduct, since tenets assumed in other interpreting domains such as impartiality and wholeness may conflict with the interests and needs of the business hiring the interpreter’s services and therefore place the interpreter in an ethical dilemma. In this article, we show how examples of ethically challenging elements extracted from a real interpreter-mediated business meeting corpus (in particular, issues related to culture clashes) can be addressed in business interpreting training. Trainee interpreters are exposed to these situations, which are previously introduced in (semi-)structured roleplays that are then used in the training sessions, and the following subsequent feedback and discussion allow trainees and trainers to explore and expound different options that both transmit the correct message and, more importantly, adhere to professional principles and protocols.Rengiant verslo vertėjus žodžiu būtinas profesinės etikos kursas, nes kitose vertimo žodžiu srityse taikomi principai – tokie kaip nešališkumas ar siekis perteikti visą informaciją – gali prieštarauti vertėją samdančios įmonės interesams ir poreikiams, todėl vertėjui gali kilti etinių dilemų. Šiame straipsnyje rodome, kaip rengiant verslo vertėjus žodžiu galima mokytis spręsti etiniu požiūriu sudėtingas situacijas (ypač dėl kultūrų sandūros) naudojantis iš realių verslo susitikimų, kuriuose dirbo vertėjai žodžiu, surinktais pavyzdžiais. Vertimo žodžiu studentams sukuriamos tokios situacijos, kurios pirmiausia pristatomos (pusiau)struktūruotose simuliacijose, vėliau naudojamose per paskaitas. Grįžtamasis ryšys ir aptarimas leidžia studentams ir kursų dėstytojams išnagrinėti ir paaiškinti, kaip tokiose situacijose galima ne tik teisingai perteikti informaciją, bet ir – dar svarbiau – versti laikantis profesinių principų ir etikos reikalavimų
Atsakomybė ir etika sinchroniškai verčiant filmus
Full text linkIn this article I raise two questions concerning ethics: Was it ethical to interpret in the way that was done in academic film clubs in Soviet Estonia, where Western films that were banned from public screenings in cinemas were simultaneously interpreted in the 1970s and 1980s, and is it ethical to respond to those interpreters’ best efforts in the way the audience responded to my presentation fifty years later? The non-professional interpreting practice in question violates contemporary codes of ethics (accuracy, impartiality, etc.) and goes against current interpreting techniques (condensation, omission, etc.). The interpreters applied creative cross-cultural communication, but was this ethical? This practice ensured accessibility to renowned works of cinematography as without interpretation the screening of those films in the original version might have not taken place. The outcome was shaped by the implicit expectations of the viewers. In 2022, the response to my presentation on this type of film interpreting at a conference was hilarious.Šiame straipsnyje keliu du su etika susijusius klausimus. Pirma, ar etiška buvo versti žodžiu taip, kaip buvo verčiama Sovietų Estijos akademiniuose kino klubuose, kuriuose XX amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje buvo rodomi ir sinchroniškai verčiami Vakarų filmai, uždrausti rodyti viešai kino teatruose. Antra, ar etiška reaguoti į to meto vertėjų pastangas kuo geriau atlikti savo darbą taip, kaip po penkiasdešimties metų auditorija sureagavo į konferencijoje skaitytą mano pranešimą. Straipsnyje aptariama to meto neprofesionalaus vertimo praktika neatitinka šiandienių vertimo etikos reikalavimų (tikslumo, nešališkumo ir kt.). Tuo metu verčiant nebuvo naudojamasi ir šiuolaikinėmis vertimo žodžiu technikomis (trumpinimu, praleidimu ir pan.). Vertėjai tarpkultūrinę komunikaciją taikė kūrybiškai, bet ar šitaip elgtis buvo etiška? Tokia praktika užtikrino prieigą prie žinomų kinematografijos darbų: jeigu šie filmai nebūtų buvę verčiami žodžiu, jų peržiūros originalo kalba galėjo apskritai nevykti. Vertėjų pastangų rezultatą lėmė numanomi žiūrovų lūkesčiai. 2022 metais vykusioje konferencijoje mano pranešimas apie tokį filmų vertimą žodžiu žiūrovus prajuokino