Vertimo studijos
Not a member yet
225 research outputs found
Sort by
Distopijos naujakalbė Davido Mitchello romano „Debesų atlasas“ vertime: leksinis ir morfologinis lygmuo
Full text linkThe article examines the lexical and morphological features of newspeak in Laimantas Jonušys’s Lithuanian translation of David Mitchell’s dystopian novel Cloud Atlas. The research material is drawn from an excerpt of the chapter “Teliūskas perkėla i visa paskum” (pp. 279–308) and its corresponding part in the original text (pp. 213–236). In the translation, the features of newspeak are conveyed through lexical and semantic neologisms, occasional and potential formations, as well as typical and atypical derivational variants. Additionally, literally translated and passive lexical layer words play distinctive roles. The findings demonstrate that formation by analogy and the recognizable variability of specifying lexical and morphological elements in relation to standard language contribute to a convincing representation of the dystopia’s artistic vision, effectively rendering the original newspeak and its post-apocalyptic impression.Straipsnyje aptariamos Davido Mitchello distopijos „Debesų atlasas“ (vertė Laimantas Jonušys) vertimo naujakalbės leksinės ir morfologinės ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta iš skyriaus „Teliūskas perkėla i visa paskum“ fragmento (p. 279–308) ir atitinkamos originalo skyriaus dalies (p. 213–236). Naujakalbės ypatybės vertime perteikiamos leksiniais ir semantiniais neologizmais, okaziniais, potenciniais dariniais bei tipiškais ar netipiškais darybiniais variantais. Savaip funkcionuoja ir pažodiškai verstinė bei pasyviojo leksikos klodo raiška. Tyrimas atskleidė, kad daryba pagal analogiją, atpažįstamas specifikuojančių leksinių ir morfologinių vienetų variantiškumas esamiems bendrinės kalbos žodžiams padeda įtikinamai atskleisti distopijos meninę idėją, natūraliai perteikti originalo naujakalbės ypatumus, postapokaliptinį įspūdį
Lietuvių kalbos eurolektas – naujas vertimo tyrimų objektas
Full text linkThis article aims to introduce readers to the Lithuanian Eurolect and stimulate research on this underexplored topic. It provides a brief overview of Eurolects—i.e., Europeanized variants of EU official languages shaped by translation and language contact. The article reviews existing studies on Eurolects and explores the hypothetical Lithuanian Eurolect. It outlines systematic approaches to studying this phenomenon with the aid of corpora and suggests potential research avenues, including lexical, grammatical, and discourse features of Eurolects.Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su Lietuvoje iš esmės dar neaptartu reiškiniu – lietuvių kalbos eurolektu – ir paskatinti jo tyrimus. Pateikiama glausta įžanga į eurolektus kaip reiškinį – vertimo ir kalbų kontaktų nulemtas ES oficialiųjų kalbų „europines“ atmainas, užsienyje atliktus eurolektų tyrimus. Taip pat supažindinama su hipotetiniu lietuvių kalbos eurolektu, pateikiami pasiūlymai, kaip šį reiškinį sistemingai tirti pasitelkiant tekstynus, siūlomos tam tikros lietuvių kalbos eurolekto tyrimų kryptys, apimančios jo leksinius, gramatinius ir diskurso aspektus
Ideologinių terminų semantika anglų, vokiečių, rusų ir latvių kalbų leksikografijoje, tekstuose ir vertime
Full text linkPolitical and ideological terms have been widely used in languages for centuries, their denotational and connotational meaning though fluctuates, reflecting the changing ideological trends. Ideology becomes part of the meaning of these lexemes. It is also compounded into mental structures, which naturally may vary across different ideological groups. Broad uncertainty and ambiguity can be seen in texts: people have varying understandings and ascribe different meanings to political terms on the basis of their experience, political preferences, and the swinging impact of mainstream media. The paper investigates the semantics of the terms liberal and liberalism by analyzing their co-occurrence patterns in corpora of four languages: English, German, Russian, and Latvian. The co-occurrence analysis of corpora reveals that while there are core similarities in the semantics of liberal and liberalism across languages, each language also imbues these terms with unique cultural and historical connotations. This information is contrasted with the dictionary lemmas of the terms which mostly seem to reflect the old meanings. While dictionary definitions provide a baseline understanding, co-occurrence patterns in language use offer deeper insights into how these terms are perceived and interpreted across different societies. This, in its turn, affects the possible translation strategies.Politiniai ir ideologiniai terminai jau šimtmečius plačiai vartojami kalbose, tačiau jų denotacinė ir konotacinė reikšmė kinta, atspindėdama besikeičiančias ideologines tendencijas. Ideologija tampa šių leksemų reikšmės dalimi. Ji taip pat sudedama į mentalines struktūras, kurios, savaime suprantama, gali skirtis skirtingose ideologinėse grupėse. Tekstuose galima įžvelgti platų neapibrėžtumą ir dviprasmiškumą: žmonės skirtingai supranta ir priskiria skirtingas politinių terminų reikšmes, remdamiesi savo patirtimi, politinėmis preferencijomis ir kintančiu pagrindinės žiniasklaidos poveikiu. Straipsnyje nagrinėjama terminų liberal ir liberalism semantika, analizuojant jų bendrinio pasikartojimo modelius keturių kalbų (anglų, vokiečių, rusų ir latvių) tekstynuose. Terminų pasikartojimo šių kalbų tekstynuose analizė atskleidžia, kad nors terminų liberal ir liberalism semantika skirtingose kalbose turi esminių panašumų, kiekviena kalba šiems terminams suteikia unikalių kultūrinių ir istorinių konotacijų. Ši informacija kontrastuoja su terminų žodyno lemomis, kurios, atrodo, dažniausiai atspindi senąsias reikšmes. Nors žodyno apibrėžtys suteikia pagrindinį supratimą, pasikartojančios vartosenos dėsningumai kalbose suteikia gilesnių įžvalgų apie tai, kaip šie terminai suvokiami ir interpretuojami skirtingose visuomenėse. Tai savo ruožtu daro įtaką galimoms jų vertimo strategijoms
Lietuvių ir latvių literatūros vertimai į italų kalbą 2019–2023 metais
Full text linkThe article presents an overview of translations from Lithuanian and Latvian into Italian during the last five years (2019–2023). It aims to update previous data on Baltic literatures in Italy and to examine their current status. Additionally, it seeks to identify the main differences between the reception of Lithuanian and Latvian literature in Italy and to assess recent developments and emerging trends in this field. Translations of Lithuanian and Latvian works into Italian published during the analysed period are first reviewed by genre: prose, children’s literature, poetry, essays, and scientific literature. Information about upcoming translations known to the author is also provided. Statistical data are presented and compared with data from earlier periods. The analysis reveals a significant recent increase in translations of children’s and young people’s literature. However, the period 2019–2023 has also seen the publication of notable novels and short story collections from both languages, as well as poetry anthologies and important scholarly works originally written in Lithuanian. The statistics indicate that the past five years have been as productive as the preceding five-year period. Given the very small number of translators working with these languages, this is a positive achievement. Another encouraging trend is that Baltic literatures are beginning to attract the attention of larger publishing houses, which can provide better visibility for these works.Straipsnyje pristatoma paskutinio penkmečio (2019–2023 m.) vertimų iš lietuvių ir latvių kalbų į italų kalbą apžvalga. Šio darbo tikslas – atnaujinti ankstesnius duomenis apie Baltijos šalių literatūras Italijoje ir aptarti dabartinę jų sklaidos situaciją. Be to, siekiama nustatyti svarbiausius lietuvių ir latvių literatūros recepcijos skirtumus Italijoje, įvertinti pastarojo meto pokyčius ir naujas tendencijas. Per nagrinėjamą laikotarpį pasirodę lietuvių ir latvių kūrinių vertimai į italų kalbą pirmiausia apžvelgiami pagal žanrus: proza, vaikų ir jaunimo literatūra, poezija, eseistika ir mokslinė literatūra. Taip pat pateikiama informacija apie autoriui žinomus būsimuosius vertimus. Toliau kiekybiniai duomenys yra pristatomi ir palyginami su duomenimis iš ankstesnių laikotarpių. Atskleista, kad pastaruoju metu pastebimai augo vaikų ir jaunimo literatūros vertimai, tačiau 2019–2023 m. buvo išleisti ir keli reikšmingi romanai bei apsakymų rinkiniai iš abiejų kalbų, o iš lietuvių kalbos – poezijos rinkiniai bei svarbios mokslinės studijos. Statistiniai duomenys rodo, kad pastarasis penkmetis buvo toks pat produktyvus kaip ankstesnysis. Turint omenyje, kad vertėjų iš abiejų kalbų labai mažai, tai laikytina teigiamu pasiekimu. Kita teigiama tendencija yra ta, kad į Baltijos šalių literatūras atkreipė dėmesį ir didesnės leidyklos, galinčios užtikrinti geresnį kūrinių matomumą ir sklaidą
Totalitarinės realijos: santrumpomis reiškiami sovietizmai ir jų perteikimo metodologija ukrainiečių literatūros vertimuose į anglų kalbą
Full text linkThis paper explores the topic of totalitarian realia, represented by Sovietisms in the Soviet Union, from linguistic, ideological, and translation-oriented perspectives. Sovietisms can be categorized into two types: conventional and abbreviation-based. An analysis of three translations of Ukrainian Soviet-era literary works, which make extensive use of Sovietisms, identifies 139 examples. The primary focus of this paper is on abbreviation-based Sovietisms, which constitute 65.5% of the research corpus, encompass many unique linguistic phenomena, and are predominantly rendered through a domesticating approach (76%), despite the nation-narrating objectives of their translators. Based on this analysis, the key strategies for translating abbreviation-based Sovietisms into English are outlined. Additionally, an alternative strategy, termed combined renomination (calque), is proposed for foreignization-oriented nation-narrating translations involving abbreviation-based Sovietisms.Straipsnyje lingvistiniu, ideologiniu ir vertimo požiūriu aptariamos totalitarinės realijos, kurias Sovietų Sąjungoje reprezentavo sovietizmai. Sovietizmus galima suskirstyti į du tipus: konvencinius ir trumpinius. Išanalizavus trejetą ukrainiečių sovietmečio literatūros kūrinių vertimų, kuriuose panaudota gana daug sovietizmų, pateikiami 139 jų pavyzdžiai. Daugiausia dėmesio skiriama santrumpomis perteikiamiems sovietizmams, nes jie sudaro 65,5 proc. tiriamojo korpuso, apima daug unikalių kalbinių reiškinių ir, nepaisant vertėjų tautinio naratyvo tikslų, yra verčiami taikant savinimo strategiją (76 proc.). Remiantis jų pavyzdžiais aptariamos pagrindinės santrumpomis perteikiamų sovietizmų vertimo į anglų kalbą strategijos. Siūloma alternatyvi strategija santraukas versti kalkėmis, kuri tinka į svetiminimą orientuotiems nacionalinio naratyvo vertimams, perteikiant santraukomis reiškiamus sovietizmus
Archetipų poliarizacija Mykhailo Kotsiubynskio romane „Užmirštų protėvių šešėliai“
Full text linkThis article reinterprets Mykhailo Kotsiubynskyi’s “Shadows of Forgotten Ancestors” by moving beyond the traditional view of the novel as a Hutsul “Romeo and Juliet” tale centered on a family feud. Applying Carl Jung’s theory of archetypes, the study explores how the narrative unfolds deeper psychological themes, including the Shadow, the Anima, the Wise Old Man, and the Changeling. The analysis reveals that the true essence of the novel lies in the protagonist’s struggle with his darker nature, his unfulfilled redemption, and the symbolic duality of the feminine, offering a universal exploration of identity, duality, and the human psyche. The authors integrate the overlapping of paganism and Christianity in the novel with the theory of archetypes, emphasizing how these elements shape the protagonist’s character and fate.Šiame straipsnyje naujai interpretuojamas Mykhailo Kotsiubynskio romanas „Užmirštų protėvių šešėliai“, siekiant pakeisti tradicinį požiūrį į romaną kaip į huculų „Romeo ir Džuljetos“ istoriją, kurios centre – šeimyninė nesantaika. Taikant Carlo Jungo archetipų teoriją, nagrinėjama, kaip pasakojime atsiskleidžia gilesnės psichologinės temos, apibūdinamos Jungo šešėlio, animos (moteriškosios sielos), išminčiaus ir pakeistinio (laumiuko) archetipais. Analizė atskleidžia, kad tikroji romano esmė glūdi protagonisto kovoje su savo tamsiąja prigimtimi, neišsipildžiusiu atpirkimu ir simboliniu moteriškojo prado dvilypumu. Autorius susitelkia į universaliąsias tapatybės, asmenybės skilimo ir žmogaus psichikos problemas. Autorės nagrinėja pagonybės ir krikščionybės elementų persiklojimą romane taikydamos archetipų teoriją, parodydamos, kaip šie elementai formuoja protagonisto charakterį ir likimą
Ideologija ir teatro tekstų vertimas šiuolaikiniame Turkijos teatre
Full text linkThis paper aims to explore the relationship between drama translation and ideology in contemporary Turkish theatre. After delineating the distinction between state/city theatres and independent (private/alternative) theatres, it will then focus on the 2000s with a special emphasis on the translation activities of independent (private/alternative) theatres. In particular, it shall draw attention to how actor/director translators working with or for these theatres have become significant cultural agents and have challenged the status quo by either choosing to translate plays with provocative content or by retranslating plays that were forced to undergo (self-)censorship. The paper will also challenge the general impression in the Turkish context that the reason for retranslating classical plays into Turkish is merely a need to follow and reflect contemporary changes in the language.Šio straipsnio tikslas – ištirti draminių tekstų vertimo ir ideologijos santykį šiuolaikiniame Turkijos teatre. Išryškinus skirtumus tarp valstybinių bei miestų savivaldybių teatrų ir nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų, dėmesys sutelkiamas į nepriklausomų (privačių, alternatyvių) teatrų vertimo veiklą pirmuoju 2000-ųjų metų dešimtmečiu. Daugiausiai šiame straipsnyje gilinamasi į tai, kaip su šiais teatrais dirbę aktoriai-vertėjai ir režisieriai-vertėjai tapo svarbiais kultūros veikėjais ir metė iššūkį teatrų status quo, pasirinkdami versti provokuojančio turinio pjeses arba iš naujo versti (perversti) pjeses, kurios buvo paveiktos (savi)cenzūros. Autoriai taip pat kvestionuoja bendrą Turkijos kontekste susiformavusią nuostatą, kad klasikinės pjesės iš naujo verstos (perverstos) į turkų kalbą tik dėl būtinybės sekti ir atspindėti šiuolaikinius kalbos pokyčius
Vertimo politika Vakarų Europos konstituciniuose teismuose: autentiškumas ir / arba autoriteto įtvirtinimas
Full text linkThis paper deals with the translation policy in the constitutional courts of Western Europe. These courts, which are set in unilingual systems, employ ‘disseminative translations’ as part of a mutual strategy of influence. More precisely, the aim of the article is to demonstrate a distortion between what a constitutional court intends to translate, what the court effectively translates, and how a counterpart court receives it in another legal system. The paper emphasizes the concept of translation authenticity in these courts and its consequences on normativity. Furthermore, it underlines that even with a lax conception of authenticity, these translations have a normative effect—albeit indirect.Straipsnyje nagrinėjama vertimo politika Vakarų Europos konstituciniuose teismuose. Šiuose teismuose, veikiančiuose vienakalbėse sistemose, naudojami sklaidos vertimai kaip abipusės įtakos strategijos dalis. Straipsnyje siekiama išryškinti neatitikimą tarp to, ką konstitucinis teismas ketina išversti, ką teismas iš tikrųjų išverčia ir kaip tą priima analogiškas teismas kitoje teisinėje sistemoje. Taip pat pabrėžiama, kaip šiuose teismuose suprantamas vertimo autentiškumas ir kaip ši samprata veikia normatyvumą. Pažymėtina, kad net ir laisvai interpretuojant vertimo autentiškumą, šie vertimai turi – nors ir netiesioginį – norminamąjį poveikį
