Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Žvilgsnis į sociologiją iš šalies, arba žvilgsnis į bendrą erdvę
No full textThe article presented in the first issue of the journal discuses the relationship between sociology and the social reality. It is emphasized that the central task of sociology is to orient among the constantly changing social situations. Such a task requires to discuss the links between sociology and literature.Pirmajame žurnalo numeryje pateikiamame straipsnyje svarstomas sociologijos ir socialinės tikrovės santykis. Pabrėžiama, jog svarbiausia sociologijos užduotis - susiorientuoti nuolat besikeičiančiose socialinėse situacijose. Dėmesingumas socialinės tikrovės kaitai atskleidžia glaudžius sociologijos ir literatūros ryšius
Socialinio veiksmo struktūra
Get PDFTranslation: Parsons, Talcott. 1968. The Structure of Social Action. New York: Free Press; 697-726.Vertimas: Parsons, Talcott. 1968. The Structure of Social Action. New York: Free Press; 697-726
Habermasas ir Lyotardas apie postmodernybę
Get PDFTranslation: Rorty, Richard. 1991. Essays on Heidegger and others, Vol. 2, CUP: 164-177.Vertimas: Rorty, Richard. 1991. Essays on Heidegger and others, Vol. 2, CUP: 164-177
Postmoderniosios musės skrydis: sociologija ir postpozityvistinė Rorty analitika
Get PDFWhile Richard Rorty cannot be considered a ‘real’ sociologist, he provides a significant contribution the methodology of the social sciences. Rorty’s critical pragmatism is an important component of postmodern sociology. Always critical and sometimes even too flaunty about its novelty, postmodern mindset develops within labyrinths of interdisciplinary matter. In such a confusing polyphonic and conceptually mixed surrounding common theoretical contrapositions, provisions and concepts soften their strictness. Postmodern social criticism, which sooner or later undergoes the necessity to speak not only denying but also to use the stating voice, must ask: if there is nothing truthful to be said, why is it needed and, if yes, how is it possible not to lose voice?Nors Rorty negali būti laikomas "tikru" sociologu tradicine šio termino prasme, jo neabejotinai svariai prisidėta mąstant ne tik nūdienos sociologo ir/arba filosofo pilietinę bei dorovinę laikyseną, bet, kas itin svarbu, ir metodologinius socialinės teorijos apmatus. Kitaip sakant, kritinis Rorty pragmatizmas inter alia yra ir svarbus postmoderniosios sociologijos pastarąja, t.y. trečiąja, šios sampratos prasme dėmuo. Visuomet kritiškas, o kartais net ir pernelyg uoliai besipuikuojantis savo naujumu postmodernusis galvojimas mezgasi painiuose tarpdalykinių sąraizgų labirintuose. Tokioje klampioje daugiabalsystės ir konceptualinės sumaišties terpėje įprastos teorinės priešpriešos, nuostatos ir sąvokos netrunka pamesti griežtumą. Postmodernioji socialinė kritika, anksčiau ar veliau suvokusi būtinybę kalbėti ne tik neigiančiuoju, bet ir teigiančiuoju balsu, priversta klausti: jeigu modernybės subrandintoji reprezentacinė-metanarytivinė teorinio mąstymo maniera, besiremianti prielaida, kad sąvokos bei jų raizginių darna įstengia teisingai atspindėti jose įvardijamos tikrovės pavidalus, nūdieną jau yra netinkama ir atmestina, tuomet kuo remiantis ir kaip galima pagrįsti ne tik tokio netinkamumo, bet ir pozityvios, t.y. jau įvardijančios, tačiau dar nereprezentuojančios žiūros galimybę? Jeigu nieko tikra negali būti pasakyta, kodėl reikia ir, jeigu taip, kaip galima neprarasti žado
Literatūra, kritika ir istorinė vaizduotė: Haydeno White\u27o ir Dominicko LaCapra\u27os literatūrinis iššūkis
No full textTranslation: Kramer, Loyd S. 1989. Literature, Critisism, and Historical Imagination: The Literary Challenge of Hayden White and Dominick LaCapra. In: The New Cultural History, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press; 97-128.Vertimas: Kramer, Loyd S. 1989. Literature, Critisism, and Historical Imagination: The Literary Challenge of Hayden White and Dominick LaCapra. In: The New Cultural History, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press; 97-128
Minties ir veiksmo įkalnė (Maironio Kame išganymas)
No full textThe aim of the article is to develop an interpretation of sociological and philosophical ideas in Maironis’ “Kame išganymas”. The author suggests that Maironis\u27 work might be read as a discussion of the interrelation between the horizontal life chances and the vertical forms of social relations. On these grounds the author argues that the work is an effort to disclose the connection between culture and social practices that provides the grounds to discuss a sociological problem of an empowering culture.Straipsnyje interpretuojama sociologinė ir filosofinė Maironio "Kame išganymas" idėjų reikšmė. Pabrėžiama, jog rašydamas nagrinėjamą kūrinį Maironis užčiuopia nesenstančią horizontaliųjų gyvenimo galimybių ir jas pagrindžiančių vertikaliųjų saitų sąveiką. Teigiama, jog lietuvių literatūros klasiko darbas gali būti suprantamas kaip pastanga svarstyti kultūros ir socialinės praktikos ryšius, įgalina kalbėti apie vieną pagrindinių sociologijos problemų - kultūros įveiksminimą
Abejonė, tikėjimas ir pasitikėjimas
No full textDiscussion: The editorial board is thankful to Arūnas Sverdiolas for the provided opportunity to use audio recordings of this discussion.
We kindly apologize the readers and the discussion participants for the thought intermissions occurring partly because of the technical interferences of the recording. It should be noted that the recordings do not contain full conversation.Diskusija: Dėkojame Arūnui Sverdiolui už suteiktą galimybę pasinaudoti šios diskusijos garso įrašu. Dėl pasitaikančių minties pertrūkių, kurie iš dalies susiję su tam tikrais įrašo sutrikimais, atsiprašome diskusijoje dalyvavusių žmonių ir skaitytojų. Atkreipiame skaitytojų dėmesį, jog įrašytas ne visas pašnekesys
Kito alegorijos (po)moderniame diskurse
Get PDFThe aim of the article is to discuss the meaning of the notion of the Other in the postmodern thought. The author suggests that before being defined as a programme the postmodern thought is a thought and a view of the Other, a view that connects the postmodern critique of society and culture with the works of Husserl, Heidegger, Levinas among others. The author builds her argument on the phenomenological critique of the subject-centered metaphysics of the New Age. In her interpretation of the phenomenological ideas of Levinas, Nancy and Heidegger the author suggests that the phenomenological recognition of the intersubjective grounds of subjectivity does not yet mean the recognition of the other in the social reality where the Other resides. On the basis of such interpretation the author argues that the interplay of immanence and transendence in the social reality is defining of the postmodern thought.Po-modernus mąstymas, prieš tapdamas programiškai "kita" mintimi, pirmiausia yra mintis apie Kitą. Ši mintis ateina ir pasirodo E. Husserlio ir M. Heideggerio veikaluose, E. Levino apreiškimuose, po-modernioje visuomenės ir kultūros kritikoje. Minties apie Kitą formulavimas netiesiogiai implikuoja nepasitenkinimą Naujųjų amžių metafizika, būtį apribojusią subjekto vidumi. Naujųjų amžių filosofijoje būtis yra vienišo ir izoliuoto subjekto būtis, o bandymai šią izoliaciją peržengti yra paremti ekonomijos principu: subjektas palieka vidujybės kriauklę, kad, pasisavinęs pažinimo objektą, įtrauktų jį su savimi ir taip "praturtintų" savąją vidujybę. Būties sutapatinimas su izoliuoto - pažįstančiojo ar egzistuojančiojo - subjekto būtimi kuria, pasak Levino, pamatinį jos absurdiškumą: kadangi subjektyvioji būtis yra apribota akimirksniu, kuris baigiasi pačiu savo prasidėjimo momentu, ši būtis negali tęstis, t.y. būtis, negali būti būtimi. Uždaroje subjektyvybės kriauklėje būties nėra. Būtis randasi tuomet, kai ją anticipuojantis patyrimas gali būti pasidalintas, atvertas bendrabūtyje. Atrodytų, jog tai gana trivialus reikalavimas, nes būtis ir yra tai, kas vienija mus su Kitais. Kaip rašo J.L. Nancy, "nebūties mes negalime patirti taip, kad galėtume tuo pasidalinti su Kitais; nebūtis negali būti dali". Būtis, priešingai, jau presuponuoja Kitą: ontologija užsimezga ir prasideda socialinio ryšio (Levinas), Mitsein (Heideggeris) lygmenyje. Tačiau būtis, numatanti Kitą, nėra koks nors daiktas, kuriuo aš dalinuosi kartu su Kitu; nėra kolektyvinė būties apropriacija, plagijuojanti individualius (pažįstančiojo) užgrobimo aktus. Būtis yra ne patiriama ir po to pasidalijama su Kitais; pirmiausia esame su Kitais, ir būtent tai daro galimą būties suvokimą. Būties suvokimas jau implikuoja, jog aš esu su Kitais. Mano bendrabūtis su Kitais, leidžianti patirti būtį, numato vietą: Mitsein visuomet yra būtis-kame (Sein-in). Nors subjektyvumo topikai yra skirta daug dėmesio, Kito vieta vis dar yra neapibrėžta, mintis apie Kitą yra utopiška. Mintis apie Kitą numato santykį su išorybe - su tuo, kas yra "kitaip" ir "anapus". Tačiau ši išorybė niekuomet negali būti absoliuti (ab-solu), esanti anapus visko. Tačiau Kitas negali reziduoti ir šiapus - negali sutapti su subjektyviąja vidujybe. Kito alegorijos - bandymai nusakyti Kitą - neišvengiamai įsitraukia į vidujybės ir išorybės konfliktą
Muzika ir reikšmė: sociologinė senos temos interpretacija
Get PDFThe aim of the article is to introduce the reader with John Shepherd, whose text fragments are republished in this journal issue. The article discusses the academic context of Shepherd’s project. It is argued that Shepherd’s work is best understood as an attempt to avoid the Scylla and the Charybdis of the scientific practice in the forms of post-structuralism and structuralism in the analysis of the phenomena.Straipsnio paskirtis - supažinti skaitytoją su Johnu Shepherdu, kurio teksto iškarpos vertimas pateikiamas šiame žurnalo numeryje. Straipsnyje svarstomas teorinis Shepherdo projekto kontekstas. Teigiama, jog Shepherdo darbai geriausiai suprantami kaip pastanga išvengti Scilės ir Charibdės įsigalėjusioje mokslo praktikoje - kai arogantiška žaismė (postruktūralizmas) arba tvirtai suręsta sistema (struktūralizmas) užgožia konkrečias analizes, aptariamų reiškinių unikalumą
Žaidimai socialiniais saitais
No full textReview: Lyotard, Jean F. 1993. Postmodernus būvis. Šiuolaikinį žinojimą aptariant. Vilnius: Baltos lankos.Recenzija: Lyotard, Jean F. 1993. Postmodernus būvis. Šiuolaikinį žinojimą aptariant. Vilnius: Baltos lankos