Sociologija. Mintis ir veiksmas
Not a member yet
541 research outputs found
Sort by
Andropovo klausimu. Komunizmas kaip lyginamosios istorinėssociologinės analizės problema (I)
Get PDFThe article discusses the problem of the macrosociological classification of the communist societies, called „Andropov’s question“ alluding to the complaint of the Soviet leader (and the head of KGB for some 15 years) that he doesn’t know society under his rule. Pretheoretically, „communist societies“ can be identified as „societies shaped by the attempt to realize the Karl Marx utopian idea of society without classes and alienation“. „Andropov‘s question“ surfaces after one rejects the ideological self-descriptions of these societies as „socialist“. Author draws distinction between two strategies to face this question: the emic and the etic one. Emic perspective is represented by the critical Marxist analysis of the communist societies, classifying them as „degenerated worker’s state“, „deformed socialism“ or „state capitalist“ societies. Etic perspective is represented by non-Marxist theories of communism. The author proposes to classify them depending on the strategy of comparison used for concept formation and explanation. In the theories of communism as totalitarianism, communism is described as a pathology of modernity. This kind of analysis emphasizes the uniqueness of communism, with Nazist Germany as sole comparable case. The theories of communism as one of the many ways leading to modernity highlight its features shared with „normal“ modern societies and consider communism as an incomplete modernity. Theories of communist neotraditionalism (to be discussed in the sequel to this paper) use the social reality of traditional societies or those from the „third world“ where modernization has failed as communism’s mirror.Straipsnis skirtas komunistinių visuomenių (tokių, kurių santvarka buvo mėginimo įgyvendinti utopinę K. Marxo komunizmo idėją, padarinys) makrosociologinės klasifikacijos problemai, kuri vadinama „Andropovo klausimu“. Ji iškyla, atmetus tų pačių visuomenių, kaip „socialistinių“, autodeskripciją. Skiriamos eminės ir etinės jų klasifikacijos. Pirmąsias reprezentuoja kritinės marksistinės komunizmo analizės, kuriose šis reiškinys kvalifikuojamas kaip „deformuotas socializmas“ arba „valstybinis kapitalizmas“. Etinę komunizmo analizės perspektyvą reprezentuoja nemarksistinės komunizmo teorijos, kurias straipsnyje siūloma klasifikuoti priklausomai nuo palyginimo strategijos, kuri pasirenkama sąvokų daryboje ir aiškinime. Komunizmo kaip totalitarizmo teorijoje jis laikomas modernybės patologija; pabrėžiamas beprecedentinis jo pobūdis, vieninteliu palyginamu atveju laikant nacistinę Vokietiją. Komunizmo kaip kelio į modernybę teorijose ieškoma panašumų su „normalių„ modernių visuomenių socialine tikrove, komunizmą laikant neišbaigtu modernybės variantu. Komunizmo kaip neotradicionalizmo teorijose geriausiu jo veidrodžiu laikoma tradicinių visuomenių bei „trečiojo pasaulio“ šalių, kuriose modernizacija žlugo, socialinė tikrovė
Vertybiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje: nuo tradicinių link sekuliarių – racionalių vertybių
Get PDFThe analysis of value changes in contemporary Lithuanian society, presented in this article, is based on insights of Ronald Ingelhart, that transition from a traditional, agrarian society to industrial society is accompanied by the changes in worldviews, reflected in value shift from traditional values, emphasizing traditional authority, importance of religion, family and community, to secular-rational values, emphasizing independence and autonomy of individual.
Using data of European Value Surveys and World Values Surveys conducted in Lithuania from 1990 to 2005, the author of the article seeks to reveal intergenerational value differences between generations that grew up before Second World War and generations, that reached adulthood during years of Soviet regime, between generations that grew up in still agrarian Lithuania and generations that grew up in more industrialized and urbanized Lithuania. Data analysis, presented in the article, show that intergenerational differences in value orientations form one dimension of value change, related to 20th century modernization processes in Lithuania.Šiame straipsnyje pateikiama vertybinių pokyčių Lietuvos visuomenėje analizė remiasi Ronaldo Ingleharto įžvalga, kad įvairiose visuomenėse perėjimas iš tradicinės agrarinės visuomenės į industrinę visuomenę susijęs su gyventojų pasaulėžiūros kaita, atsispindinčia vertybiniame poslinkyje nuo tradicinių vertybių, pabrėžiančių nuolankumą tradiciniam autoritetui, tikėjimo, šeimos ir bendruomenės svarbą, link sekuliarių-racionalių vertybių, akcentuojančių individo savarankiškumą ir autonomiją. Panaudojant 1990-2005 metais Lietuvoje atliktų Europos vertybių tyrimo ir Pasaulio vertybių tyrimo duomenis, straipsnyje analizuojami vertybiniai skirtumai tarp gyventojų kartų, gimusių ir užaugusių prieškario Lietuvoje, ir kartų, augusių sovietmečiu; tarp kartų, pilnametystės sulaukusių Lietuvai dar esant iš esmės agrarine visuomene, ir kartų, užaugusių daugumai Lietuvos gyventojų jau gyvenant miestuose ir dirbant kitose ūkio šakose, o ne žemės ūkyje. Duomenų analizė, pristatoma šiame straipsnyje, leidžia teigti, kad skirtingose gyvenimo srityse matomi vertybiniai skirtumai tarp kartų, sudaro vieną bendrą vertybinių pokyčių dimensiją, susijusią su XX a. Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais
Pernelyg daug atidėtų vykdyti bausmių? Lenkijos ar Centrinės ir Rytų Europos problema?
No full textThis paper starts with an analysis of certain problems and issues regarding penal law and penal policies in Poland. However, it appears that these problems are not limited to Poland only. An analysis of comparative statistical data shows that they have a broader /European or, more precisely, a Central and Eastern European dimension. That is, they seem to be of a more general character and of significance in the context of a broader European discussion. Moreover, they may constitute a crucial component of the discussion on the approximation and unification of criminal law and penal policies in the European Union. Today, there are still substantial differences in this area not only between all the member states but particularly between the “old” and “new” members. Hence, there is a great need for considerable efforts to change and improve the existing situation.Straipsnyje naugrinėjami su bausmėmis susiję baudžiamosios teisės ir politikos klausimai Lenkijoje, aptariama klausimų reikšmė bendresniame Centrinės ir Rytų Europos kontekste. Nors esama skirtumų tarp skirtingų šalių, pirmiausia "naujųjų" ir "senųjų" Europos Sąjungos narių, lyginamoji statistinių duomenų analizė leidžia svarstyti bendrus regiono bruožus, kelti klausimus apie baudžiamosios teisės ir politikos veinijimą Europos Sąjungoje
Gerinant policijos ir žiniasklaidos santykius Serbijoje
No full textIn the introduction author underlines the utmost importance of good relations between the police and the community. As social reality in contemporary world is predominantly constructed by the mass media, they also play very important role in public perception of the police and in creating its image. On the other hand, the police is in the focus of media attention due to the fact that we live in “risk society”, where people are rather concerned for their safety and security. In that context mutual relations are important both for the police and the media. However, there are some general and universal problems that emerge in police-media relations due to structural factors that shape both professions. Author describes police and media relations during the system of personal rule that existed in Serbia during (1989-2000), in which the freedom of the press was seriously endangered, and the police was responsible only to the ruling elite. The police used mass media that were under the direct influence of the ruling party as their loud speakers, while the independent media were discriminated against and, from time to time, openly censored. Communications between police and the media were unilateral and one-way, while the public were treated as an object of influence. After the democratic changes in October 2000, the new democratic government launched extensive reforms in an attempt to establish rule of law and democratic institutions. As the police was one of the main pillars of the non-democratic regime, its reform was of utmost importance. In the context of overall reforms to make a shift from police force to police service, it was also necessary to change police-media relations. The tempo and results of the reform process was rather fast until the assassination of Prime Minister Zoran Đinđić in March 2002. Later on the process underwent a backlash, due to the new political conditions. With Organization for Security and Co-operation in Europe–OSCE, as a strategic partner, the project of improving police-media relations was launched in 2005. The first phase of the project included assessment of contemporary media and police relations in Serbia through a series of roundtable discussions organized in various regions of the country. Major findings of the actual problems in these relations, from the viewpoint of the journalist and police officers, are presented in the paper, as well as some system obstacles and recommendations for further improvement.Straipsnyje nagrinėjamas policijos ir žiniasklaidos santykis Serbijoje. Straipsnis prademas aptariant policijos santykį su visuomene. Viena vertus, žiniasklaidos formuojamoje tikrovėje policijos supratimas ir įvaizdis priklauso nuo žiniasklaidos. Antra vertus, "rizikos visuomenėje" didėjanti saugumo klausimų reikšmė policiją paverčia vienu pagrindinių žiniasklaidos objektų. Straipsnis plėtojamas nagrinėjant santykio raidą Serbijoje paskutianiais XX amžiaus dešimtmečiais ir XXI amžiaus pradžioje. 1989-2000 metais žiniasklaidos laisvė buvo ženkliai ribojama, o policija atskaitinga tik valdančiajam elitui. Šiuo laikotarpiu santykis buvo veikiau vienkryptis: policija cenzūravo žiniasklaidą, visuomenė buvo laikoma manipuliavimo objektu. Po 2000 metų demokratinė valdžia vykdė plačias reformas, siekė įtvirtinti teisės valdžią ir demokratines institucijas. Šie pokyčiai reikalavo policijos pertvarkymo. Nors policijos ir žiniasklaidos santykis ženkliai keitėsi, po Ministro Pirmininko Zorano Đinđićiaus mirties pokyčiai lėtėjo ir policija įgavo santykiškai daugiau įtakos. 2005 metais bendradarbiaujant su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pradėtas projektas siekiant gerinti policijos ir žiniasklaidos santykius. Šiandieninės policijos ir žiniasklaidos santykio problemos aptariamos remiantis projekto metu vykdytomis diskusijomis
Instituciniai domenai, įtampos laukai ir institucinės inovacijos. Sociologiniai aspektai
Get PDFThis article explores the structural roots of institutional fields of tensions. It singles out four societal domains – bureaucratic, economic, academic, and civic – and elaborates on different doctrines, steering mechanisms and ethos prevailing in such domains. It draws on Max Weber’s concepts of “ideal types’ of politically and economically-oriented action as a theoretical predecessor of the concept of domains and institutional tensions. It also draws on Giddens’ interpretation of social structuring processes, and develops a notion of institutional learning by proposing a concept of inter-institutional learning. The recent case of developing a new nuclear power plant in Lithuania is deployed in this article inter alia as an illustration of the tensions arising between different institutional domains, as an illustration of dominance of certain principles, steering
mechanisms and ethos pertaining to particular institutional domains, e.g. bureaucratic and economic, whereas other domains such as civic are neglected or marginalized. It is also conceived as an example illuminating the opening of possible ways in the search for institutional innovations.Šiame straipsnyje pateikiama originali institucinių įtampos laukų koncepcija ir sociologinė jos interpretacija. Analitiškai skiriamos keturios visuomenės institucinės sritys (domenai): biurokratinis, ekonominis, akademinis ir pilietinis. Socialinių veikėjų požiūrius ir elgesį šiuose domenuose struktūrizuoja juose dominuojantys, institucionalizuoti bruožai – vertybinės orientacijos, veiklos tikslų ir būdų samprata bei elgesį norminantis etosas. šiuo požiūriu, domenai prilygintini Maxo Weberio teorijoje išskirtiems idealiesiems tipams, kuriais apibūdinama socialinių veikėjų veikla, orientuota politiškai ir ekonomiškai. Veikėjų elgesio struktūrizavimo atskiruose domenuose sociologinei analizei straipsnio autorius pasitelkia Anthony Giddenso pasiūlytą teorinį modelį. Skirtinga domenams būdinga socialinės veikos orientacija ir būdai kelia dichotomiškas priešpriešas, įtampas tarp šioms sritims priklausančių veikėjų. Straipsnyje, remiantis Romualdo Grigo pasiūlyta socialinių įtampos laukų koncepcija, teoriškai grindžiamas institucinių įtampos laukų, kylančių tarp atskirų domenų, struktūrinis priežastingumas. Pateikiama keletas empirinių pavyzdžių bei interpretacijų, grįstų teorinėmis įžvalgomis. Pateikiama originali tarpinstitucinio mokymosi bei institucinės inovacijos sąvoka bei jos empirinės iliustracijos (svarstoma aktuali naujos atominės jėgainės Lietuvoje plėtros problema)
Ieškant sociologijos metodo. Georgas Simmelis ir didmiesčio tikrovės ribos
No full textReview: Georg Simmel. 2007. Sociologija ir kultūros filosofija. Vilnius: Margi raštai.Recenzija: Georg Simmel. 2007. Sociologija ir kultūros filosofija. Vilnius: Margi raštai
Kriminologija ir valdžia
Get PDFIntroduction: The text introduces an issue of journal Sociologija. Mintis ir veiksmas, which contains a number of papers presented in the Baltic Criminological Conference in 2006.Įvadinis žodis: tekste pristatomas teminis žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris. Numeris skirtas kriminologijos problematikai ir pristato Pietų, Vidurio ir Rytų Europos kriminologų publikacijas, kurių pagrindu buvo skaitomi pranešimai 19-ajame metiniame Baltijos kriminologų seminare Vilniuje Kriminologija ir valdžia 2006 m. spalio 27-28 dienomis
Globalizuotas nusikalstamumas, lokali nusikalstamumo kontrolė ir prevencija
No full textThe study deals with some key-definitions in the field of crime prevention and control as security, risk, danger, public security, interior security, public order. Globalization as a group of unfinished changes in our risk society takes challenges for criminal policy. The essence of the new approach is that it tries to define the adequate reaction to the consequence of some harm depending on what consequences the harm entails in the short term and in the long term and depending also on what interventions are the most promising to help avoid these consequences in the future.Straipsnyje svarstomos svarbiausios nusikaltimų kontolės ir prevencijos sąvokos: saugumas, rizika, grėsmė, viešasis saugumas, vidinis saugumas ir viešoji tvarka. Strapsnis grindžiamas idėja, jog globalizacijos procesų kuriami tęstiniai pokyčiai kelia iššūkį kriminalinei politikai. Straipsnyje formuojamas požiūris, kurio paskirtis dvejopa. Pirma, mėginama apibrėžti, ką reiškia adekvati reakcija į grėsmes svarstant trumpalaikius ir ilgalaikius šių grėsmių padarinius. Antra, svarstomos kriminalinės politikos galimybės sudaryti prielaidas išvengti šių grėsmių ateityje
16-asis pasaulinis sociologų kongresas. Žvilgsnis iš vidaus
Get PDFA look on XVI ISA World Congress of Sociology.Žvilgsnis į 6-ąjį Pasaulio sociologijos kongresą „Socialinio gyvenimo kokybė globalėjančiame pasaulyje“
Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė
Get PDFThe article is based on the data of the representative sociological survey of the master‘s studies graduates of 2001–2005. The survey was conducted by “RAIT“ company on the order by the Public Policy and Management Institute. The analysis of the sociological survey data of master‘s studies graduates was based on the following major aspects: structural which embraced the analysis of the graduates’ position in the labour market; functional which examined the readiness of the graduates for the labour market, and evaluative which is related to the evaluation of the graduates’ professional integration.
The functional analysis of the graduates’ integration into the labour market revealed that only a part of the surveyed graduates consider their studies as facilitating in their preparation for the employment. Two-thirds agree that the master’s studies helped them prepare for their professional activity and guarantee a more successful professional career. A larger part of the graduates thinks that their wages do not comply with their acquired education.
The graduates are sure that their education and the professional competence are better valued by the society than the size of their income, material wellbeing and connections. Noting that high self-evaluation is prerogative for successful social integration, it is possible to maintain that the professional studies provided with the basis for more successful social integration.Straipsnyje remiamasi 2006 m. pradžioje atliktu 2001–2005 metų magistratūros absolventų sociologiniu tyrimu, kuriuo siekta įvertinti magistrų profesinę integraciją į Lietuvos darbo rinką, kaip magistrai realizuoja studijų metu sukauptą savo žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Tyrimo duomenų analizė grindžiama trimis pagrindiniais aspektais: struktūriniu, apimančiu magistrų padėties darbo rinkoje analizę; funkciniu, nagrinėjančiu magistrų pasirengimą darbo rinkai bei vertinamuoju, susijusiu su magistrų profesinės integracijos vertinimu. Plačiau aptariami tik pagrindiniai empirinio tyrimo rodikliai, geriausiai iliustruojantys analizės aspektus