Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Įsitraukę, išsekę ar abejingi? Studijų aplinkos charakteristikos ir doktorantų gerovė
Get PDFCreating decent conditions for doctoral students is a challenge that higher education institutions do not always manage to cope with. This tendency is also indirectly seen in the indicators of the well-being of doctoral students. The purpose of this study was to distinguish different well-being groups of doctoral students and to identify predictors of belonging to them. 633 doctoral students from various fields of science participated in the study, and were asked to answer questions about their study engagement, exhaustion, and the main study environment characteristics (demands and resources). The applied cluster analysis revealed that according to study engagement and burnout, four groups of doctoral students’ well-being can be distinguished, i.e., successful, exhausted, burned-out and indifferent doctoral students. Regression analysis made it possible to distinguish four study environmental characteristics that differentiate different groups of doctoral students’ well-being. Fewer opportunities for development, lack of support from the dissertation supervisor, higher study load, and more frequent encounters with conflicting expectations were associated with a lower probability of belonging to the group of doctoral students of the highest well-being. The results show that the antecedents for the well-being of doctoral students should be sought in the institutional environment, which facilitates or complicates the implementation of the tasks. The article also discusses suggestions based on the research results to improve the process of training doctoral students.Sudaryti doktorantams palankias sąlygas yra nelengvas uždavinys, su kuriuo aukštojo mokslo institucijoms ne visada pavyksta susitvarkyti. Tai netiesiogiai atspindi ir prasti doktorantų gerovės rodikliai. Šio tyrimo tikslas buvo išskirti skirtingos gerovės doktorantų grupes ir identifikuoti priklausymo joms prognozinius veiksnius. Tyrime dalyvavo 633 įvairių mokslo sričių doktorantai, kurie buvo prašomi atsakyti į klausimus apie jų įsitraukimą į studijas, išsekimą ir pagrindines studijų aplinkos charakteristikas (reikalavimus ir išteklius). Taikyta klasterinė analizė atskleidė, kad pagal įsitraukimą į studijas ir išsekimą galima skirti keturias doktorantų gerovės grupes, t. y. įsitraukusius, išsekusius, perdegusius ir abejingus doktorantus. Regresinė analizė leido išskirti keturias studijų aplinkos charakteristikas, kurios diferencijuoja skirtingas doktorantų gerovės grupes. Mažesnės galimybės tobulėti, disertacijos vadovo paramos stygius, didesnis studijų krūvis ir dažnesnis susidūrimas su prieštaringais lūkesčiais buvo susiję su mažesne tikimybe priklausyti didžiausia gerove pasižyminčių doktorantų grupei. Rezultatai rodo, kad doktorantų gerovės prielaidų verta ieškoti studijų aplinkoje, kuri palengvina arba pasunkina iš(si)keltų uždavinių įgyvendinimą. Straipsnyje taip pat aptariami tyrimo rezultatais pagrįsti siūlymai, kaip tobulinti doktorantų rengimo procesą
Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų aplinkosauginės nuostatos ir atliekų rūšiavimo elgesys: mokyklos ir tėvų vaidmuo
Get PDFThis study aimed to investigate the relationship between environmental attitudes and recycling behaviour in primary school age, and to evaluate the role that school and parents play in the prediction of children’s attitudes and behaviour. Primary school pupils aged 8–11 years (n = 116), their parents and their class teachers participated in the study. During the structured face-to-face interviews, children answered questions about their recycling behaviour and environmental attitudes (i.e. eco-affinity and eco-awareness). Parents provided answers on their recycling behaviour, verbal modelling of the behaviour, incentives used when a child recycles waste, and environmental attitudes, while class teachers provided information about the recycling in children’s school. Structural equation models were tested with a purpose to evaluate the role of different independent variables, i.e. only school, only parental factors, or both, when predicting child recycling behaviour. Results of the study showed that children’s environmental attitudes had no significant links to their recycling behaviour. The only factor that appeared to be significant in the prediction of child behaviour was parental recycling behaviour. Furthermore, recycling in schools predicted pupils’ eco-awareness. Based on the study findings, it would be worthwhile to promote more practical training of pro-environmental behaviour, and to strengthen children’s eco-affinity.Vaikystė išskiriama kaip reikšmingas amžiaus tarpsnis aplinkosauginėms nuostatoms ir aplinką tausojančiam elgesiui formuotis. Pradinis mokyklinis amžius pasižymi svarbiais kognityviniais pokyčiais ir besiplečiančiu socialiniu vaiko pasauliu, taip pat didele tėvų įtaka. Šiuo tyrimu siekta ištirti aplinkosauginių vaiko nuostatų ir atliekų rūšiavimo elgesio sąsajas pradiniame mokykliniame amžiuje bei įvertinti mokyklos ir tėvų vaidmenį prognozuojant šias vaikų nuostatas ir elgesį. Tyrime dalyvavo 116 mokinių, kurių amžius 8–11 metų, taip pat vienas iš jų tėvų ir vaikų klasių auklėtojos. Individualių struktūruotų interviu metu vaikai atsakė į klausimus apie tai, kaip jie rūšiuoja, ir klausimus apie aplinkosaugines savo nuostatas – afektinę ir kognityviąją. Tėvai pateikė atsakymus apie savo atliekamą rūšiavimo elgesį, žodinį šio elgesio modeliavimą šeimoje, taikomus paskatinimus, kai vaikas rūšiuoja, ir aplinkosaugines nuostatas, o klasių auklėtojos – informaciją apie atliekų rūšiavimą mokykloje, kurioje vaikas mokosi. Vaiko elgesiui prognozuoti buvo sudaryti struktūrinių lygčių modeliai su skirtingais nepriklausomais kintamaisiais: rūšiavimu mokyklose, tėvų veiksniais ir kartu mokyklos bei tėvų veiksniais. Rezultatai atskleidė, kad aplinkosauginės vaikų nuostatos ir rūšiavimo elgesys nebuvo susiję reikšmingais tarpusavio ryšiais. Moksleivių elgesį nuspėjo tik atitinkamas tėvų elgesys, o rūšiavimas mokyklose prognozavo kognityviąją vaikų nuostatą. Remiantis gautais rezultatais, būtų galima kreipti dėmesį į praktinį aplinkosauginį švietimą ir ugdymo procese labiau orientuotis į moksleivių afektinę nuostatą
Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje
Get PDFThe life course perspective raised many discussions about continuity, types of threads linking different developmental stages, and ways to identify these links. The aim of this study was to evaluate the significance of childhood family circumstances and family repression / discrimination experiences in predicting psychological well-being in later life. The Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) wave 7 data was used; 1985 respondents aged 50+ (M = 66.23, SD = 10.52) living in Lithuania (63.8 % – female) provided retrospective information on their early life circumstances, including home environment, relationships with family / friends, family persecution. Psychological well-being was assessed with a 12-item Control, Autonomy, Self-Realization, and Pleasure (CASP) scale. Results of the hierarchical regression analysis showed that the inclusion of family persecution and other childhood factors increases the prognostic value of the model by 8 percent. Relationships with mother and friends, self-rated health, perceived abilities, number of books at home, and physical harm by others significantly predicted psychological well-being among older adults, even after controlling pivotal sociodemographic variables. These results suggest that creating a caring, safe, and cognitively stimulating childhood environment can promote better development in early stages and contribute to greater psychological well-being in later life.Žmogaus gyvenimo kelias kėlė ir toliau kelia diskusijas: ar jis tolydus, ar šuoliškas, kokios nenutrūkstamos gijos sieja skirtingus amžiaus tarpsnius, kokiais būdais tas sąsajas nustatyti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti gyvenimo aplinkybių vaikystėje, šeimos politinių represijų ir diskriminacijos patirčių reikšmingumą prognozuojant psichologinę gerovę vyresniame amžiuje. Tyrimui panaudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenys. Į tyrimą buvo įtraukti 1 985 Lietuvoje gyvenantys 50 metų ir vyresni respondentai (63,8 % – moterys). Psichologinė gerovė buvo įvertinta 12-os teiginių Kontrolės, autonomijos, savirealizacijos ir malonumo (CASP) skalės versija. Remiantis retrospektyvia savistata, surinkti duomenys apie vaikystės ir paauglystės gyvenimo aplinkybes, apimantys namų aplinką ir sąlygas, santykius šeimoje ir artimoje aplinkoje, šeimos persekiojimo ir diskriminacijos patirtį. Hierarchinė regresinė analizė atskleidė, kad šeimos represijų, persekiojimo ir vaikystės gyvenimo aplinkybių veiksnių įtraukimas padidina modelio prognostinę vertę 8 %. Santykiai su motina ir draugais, savo sveikatos ir gebėjimų vertinimas, knygų skaičius namuose ir kitų asmenų fizinis smurtas reikšmingai prognozuoja psichologinę gerovę vyresniame amžiuje, net kai kontroliuojami pagrindiniai sociodemografiniai kintamieji. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad rūpestingos, saugios, stimuliuojančios ir kognityvinę raidą puoselėjančios socialinės aplinkos kūrimas vaikystėje gali prisidėti prie didesnės psichologinės gerovės net ir vyresniame amžiuje
Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: rekomendacijos politikos formuotojams
Get PDFMany countries of the world consider the well-being of citizens to be one of their most important goals. Nowadays there is a growing concern about the well-being of older people. Considering the aging population, there is a call for social policies aimed at strengthening the well-being of older people. Therefore, recommendations were prepared for policymakers on possible ways to strengthen the well-being of the older age Lithuanian population. The recommendations are based on data from the 7th wave of the Survey of Health, Aging, and Retirement in Europe (SHARE). There were 2014 persons aged 50 and older interviewed in Lithuania in the 7th wave of the SHARE survey. Data on various aspects of well-being, health, work and economic situation, childhood circumstances, experiences of discrimination were analyzed. Based on different aspects of well-being it was found, that respondents can be grouped into high, low, and medium well-being clusters, moreover the analysis showed that the Lithuanian population has relatively low well-being compared to other countries. Recommendations were formulated covering possible measures for chronic diseases, co-morbid mental health disorders, work, economic situation, childhood environment, and personal life history. The recommendations are addressed to health, social and employment, education, and science policymakers.Daugelis pasaulio šalių vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę, jos svarba įtvirtina ir Lietuvos teisės aktuose. Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad čia senėjimas vyksta ypač sparčiai. Tokie visuomenės pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės stiprinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Dėl to buvo parengtos rekomendacijos politikos formuotojams apie tai, kaip galima palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę. Rekomendacijos paremtos Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-tos bangos duomenimis. Šios bangos vykdymo metu Lietuvoje apklausta 2024 asmenų, dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 m. ir vyresni žmonės ir jų partneriai. Buvo analizuoti duomenys apie įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes, persekiojimų patyrimą. Nustatyta, kad, remiantis skirtingais gerovės aspektais, tyrimo dalyvius galima sugrupuoti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius, taip pat rasta, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos ir asmens gyvenimo istorijos srityse. Rekomendacijos skirtos sveikatos, socialinės ir darbo bei švietimo ir mokslo politikos formuotojams
Refleksyvumo fenomenas psichoterapinėje supervizijoje: sisteminė literatūros analizė
Get PDFReflexivity is a concept that is increasingly gaining prevalence in the literature of professional practice and it has been defined in a variety of ways; however, the differences in definition largerly depend on the context. Therefore, reflexivity development is the main goal of supervision; it is a powerful instrument that can impede the psychotherapist’s connection with his client, but there is no answer on what specifically enhances or decreases reflexivity during the supervision process. In the scientific articles analyzing supervision, there is no clear definition of the phenomenon of reflexivity and there is also a lack of empirical studies of reflexivity in supervision. The aim of this paper is to present our own definition and theoretical model of reflexivity in the psychotherapy supervision process as well as distinguish reflexivity between adjacent concepts like “reflection,” “self-reflection,” and “self-reflexivity.” We carried out a systematic review of literature within three databases and created a theoretical model of reflexivity in psychotherapy supervision. We also discuss the guidelines and methods for further empirical investigations of this phenomenon in psychotherapy supervision.Refleksyvumas (angl. reflexivity) laikomas vienu iš pagrindinių žmonių bendravimo įgūdžių ir svarbiausia praktikuojančio specialisto profesine kompetencija (Bruno et al., 2011; Schön, 1983). Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje supervizijas, nėra aiškios šio fenomeno apibrėžties, taip pat stokojama empirinių refleksyvumo tyrimų supervizijos kontekste. Šiame straipsnyje, atlikę refleksyvumo fenomeno analizę ir apžvelgę empirinius tyrimus, pateikiame savo sukurtą refleksyvumo fenomeno apibrėžimą ir refleksyvumo teorinį modelį, taip pat šio fenomeno empirinių tyrimų gaires ir būdus. Šiuo straipsniu norime akcentuoti refleksyvumo tyrimų supervizijų kontekste praktinę vertę
Vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: grėsmės ir galimybės
Get PDFThis paper presents the concept of risks and opportunities of children’s and adolescents’ Internet use. The research is a part of the project “Children’s and adolescents’ Internet use in Lithuania: possibilities and risks tendencies in EU context”, which was funded by a grant (No. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087) from the Research Council of Lithuania. The main results are presented in comparison with Lithuanian and European studies. Conclusions and recommendations on how to ensure safe children’s Internet use on their own and to avoid potential risks, as well as how to open up the opportunities offered by the Internet are provided.Straipsnyje pristatoma vaikų ir paauglių naudojimosi internetu grėsmių ir galimybių koncepcija, remiantis projekto „Lietuvos vaikų ir paauglių naudojimasis internetu: Grėsmių ir galimybių tendencijos ES šalių kontekste“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba, Nr. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087) duomenimis, kurie palyginami su Lietuvoje ir Europoje atliktų tyrimų rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos, į ką atkreipti dėmesį, kad vaikai galėtų savarankiškai saugiai naudotis internetu, išvengtų potencialių grėsmių, o internetas padėtų atverti galimybes
Asmenybės sutrikimo sampratos kaita pereinant prie TLK-11: žvilgsnis iš klinikinės ir raidos perspektyvų
Get PDFThe recent body of research reveals fundamental limitations to the categorical concept of a personality disorder that has led researchers to adopt a new personality disorder concept. During the last decade DSM-5 and ICD-11 diagnostic classifications have accepted the dimensional view towards personality pathology. Despite the differences between the two classifications, the joint aspect of both models is the construct of Levels of personality functioning. The construct of personality functioning involves personality (dys)function in the self and interpersonal domains. This two-step conceptualization includes (a) impairments of self and interpersonal functioning, indicating general signs and severity of personality disorder, and (b) pathological personality traits, reflecting ‘stylistic’ differences in the expression of personality disorder. The new conceptualization of personality disorder reflects the innovative multi-theoretical integration of known, empirically-based personality assessment paradigms. The relationship between personality functioning and interpersonal, psychodynamic, and personological paradigms provides the theoretical integrity and empirically-based structure necessary to understand the overall severity of personality pathology. Many methods (interviews, self-assessment scales, and questionnaires) have already been developed for the assessment of personality functioning, and their development will be encouraged by the ICD-11 classification established in 2022. At present, only one instrument has been developed in Lithuania for assessing the level of personality functioning in young people aged 12–18 (Barkauskienė & Skabeikytė, 2020). The empirical data about the validity of this construct and its capability to differentiate between the normal and impaired personality in adults and adolescents provide promising results, but are still accumulating. Research suggests that adolescence is a stage in development when personality pathology can fully unfold and be validly confirmed, which opens up opportunities for early intervention. Although the dimensional personality disorder model needs to further prove its importance, there is already evidence that it is less stigmatizing and returns psychology and personality into the concept of a personality disorder. This review presents changes in the conceptualization of personality disorders by discussing them from both clinical and developmental perspectives and highlighting the results of key research in recent years.Pastarąjį dešimtmetį pasirodžiusios DSM-5 ir TLK-11 klasifikacijos priima dimensiniu požiūriu grindžiamą asmenybės sutrikimo modelį, kuris, nepaisant šių klasifikacijų skirtumų, turi bendrą jungtį – asmenybės funkcionavimo lygio konstruktą. Besikaupiantys empiriniai duomenys atskleidžia šio konstrukto tinkamumą ir validumą asmenybės sutrikimo vertinimui bei galią diferencijuoti sveiką ir sutrikdytą asmenybės funkcionavimą tiek suaugusiojo amžiuje, tiek paauglystėje. Straipsnyje, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, aptariamas asmenybės sutrikimo konceptualizacijos pokyčių poreikis, analizuojama asmenybės funkcionavimo lygio kaip svarbiausio asmenybės patologijos sunkumo kriterijaus reikšmė iš klinikinės ir raidos perspektyvų
Mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų rizika, vertinta Galių ir sunkumų klausimynu antrojo karantino dėl COVID-19 metu Lietuvoje
Get PDFAs a result of the outbreak of COVID-19 and consequent restrictions, the distance education was introduced in Lithuania in 2020 spring (the first lockdown, lasted for around 3 months) and 2020 autumn (the second lockdown, still lasting, June 2021). The prevalence of children’s mental health problems during the first lockdown was similar to pre-epidemic rates in Lithuania, but the prolonged lockdown (and therefore school closure) might have more negative consequences on children’s mental health. This study aimed to reveal the incidence of mental health problems as rated by parents with a Strengths and Difficulties Questionnaire during the second lockdown in school aged children. This research sample included data of 514 children (46% girls), aged 7 to 14 years old (mean age 10.15 years, SD = 3.47). The children’s mental health problems were assessed using a Lithuanian version of the Strengths and Difficulties Questionnaire, parental form, in April–May 2021. Results revealed that 29.6% of Lithuanian children had scores in the clinical (abnormal) range of emotional problems and 21.6% – of conduct problems. Based on total difficulties score, 31.6% of children get in clinical range of emotional and behavioural problems, as rated by parents by the end of the second lockdown. The results are compared to pre-pandemic epidemiological rates of emotional and behavioural problems reported and those documented after the first quarantine in Lithuania and highlight important findings for professionals and policy makers about the detrimental effects of prolonged lockdown and school closure on children’s mental health.Pasaulyje kilus COVID-19 pandemijai, daugelyje šalių, taip pat Lietuvoje, buvo paskelbtas karantinas ir įvesti ribojimai. 2020 m. pavasarį Lietuvoje pirmojo karantino metu buvo įvestas nuotolinis ugdymas mokiniams, kuris truko beveik tris mėnesius. 2020 m. rudenį buvo įvestas antrasis karantinas (ir nuotolinis ugdymas), kuris tęsiasi ir šiuo metu (2021 m. birželis). Nors pirmojo karantino metu vaikų psichikos sveikata pablogėjo, vaikų elgesio ir emocijų problemų raiška buvo panaši kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau pusę metų ar ilgiau trunkantis antrasis karantinas (atitinkamai mokyklų „uždarymas“ – ugdymas nuotoliniu būdu) galėjo turėti daugiau neigiamų pasekmių vaikų psichikos sveikatai. Šiuo tyrimu siekėme atskleisti pradinio ir pagrindinio mokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sutrikimų riziką, vertintą antrojo karantino pabaigoje Galių ir sunkumų klausimynu. Tyrimo dalyviai – 514 septynių–keturiolikos metų vaikų (amžiaus vidurkis 10,15 metų, standartinis nuokrypis – 3,47; 46 % imties – mergaitės). Vaikų elgesio ir emocijų problemas vertino tėvai – 2021 m. balandį–gegužę pildė Galių ir sunkumų klausimyno versiją tėvams. Rezultatai atskleidė, kad 29,6 % šiame tyrime dalyvavusių vaikų patyrė emocinių sutrikimų riziką (vidurkiniai skalės įverčiai atitiko nuokrypį pagal populiacines normas), 21,6 % patyrė elgesio sutrikimų riziką. Pagal bendros sunkumų skalės įverčius 31,6 % vaikų elgesio ir emocijų problemos vertintinos kaip nukrypusios nuo normos. Šie rezultatai lyginami su ikipandeminiu laikotarpiu atlikto Lietuvos epidemiologinio tyrimo rezultatais ir su kitų pandeminiu laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatais. Atkreipiamas psichikos sveikatos specialistų ir politikos formuotojų dėmesys į vaikų psichikos sveikatą itin neigiamai veikiantį užsitęsusį karantiną ir ugdymą ne mokykloje, o nuotoliniu būdu
Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis: ar jos gali būti žalingos mažiau už bendraamžių normą alkoholį vartojantiems studentams?
No full textBackground. Social norms theory-based interventions have been widely used to reduce alcohol consumption among college and university students. Lately, it has been argued that such interventions may actually increase alcohol use among light drinkers. However, little studies have been focused on testing this possible negative effect. Objectives. The aim of this study was to examine possible negative impact of descriptive normative feedback (DNF) on drinking intentions among students whose baseline drinking scores were below the average of a reference group. We also studied the preventive effect of injunctive normative feedback (INF). Methods. Actual descriptive and injunctive norms were collected from 234 university students. From those who reported drinking below the norm, 26 were randomly assigned to a control or intervention condition that received normative feedback via PowerPoint presentations over two meetings. Results. DNF increased students’ intentions of spirits drinking frequency and quantity. Meanwhile intentions to drink beer, cider, wine and cocktails remained the same. Increased intentions to drink spirits were not reduced by INF. Conclusions. Findings suggest that DNF-based interventions might negatively affect the use of spirits among those students who consume less than their peer norm by increasing their intentions to drink spirits more often and in larger quantities. Ways other than the INF to prevent this negative effect need to be further explored.Įvadas. Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų efektyvumo mažinant studentų alkoholio vartojimą tyrimų rezultatai prieštaringi. Manoma, jog minėtos intervencijos veiksmingai mažina alkoholio vartojimą tarp rizikingų vartotojų, tačiau gali skatinti mažiau ir rečiau už referentinės grupės narius vartojančių asmenų vartojimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti 1) galimą neigiamą normatyvinio grįžtamojo ryšio apie realius alkoholio vartojimo rodiklius (aprašomosios normos poveikis) poveikį mažiau už referentinės grupės vidurkį vartojančių studentų alkoholio vartojimo ketinimams; 2) ar grįžtamojo ryšio metu pateikiama informacija apie alkoholio vartojimo priimtinumą referentinėje grupėje (įsakomosios normos poveikis) gali apsaugoti nuo minėto neigiamo poveikio. Metodai. Studentų alkoholio vartojimo ir požiūrio į bendraamžių vartojimą rodikliai buvo surinkti apklausiant 234 universiteto studentus. Iš jų, eksperimente dalyvavo 26 mažiau ir rečiau už visų apklaustų studentų vidurkį vartojantys studentai. Intervenciją sudarė normatyvinio grįžtamojo ryšio apie studentų alkoholio vartojimą ir požiūrį į bendraamžių vartojimą pristatymas. Rezultatai. Aprašomosios normos poveikį gavę tiriamieji spiritinius gėrimus nurodė ketinantys vartoti didesniais kiekiais nei šio poveikio negavę tyrimo dalyviai. Padidėję suvartojamo spiritinių gėrimų kiekio ketinimai po įsakomosios normos poveikio pateikimo nesumažėjo. Išvados. Aprašomosios normos poveikio taikymas gali sustiprinti mažiau už referentinės grupės narius vartojančių studentų ketinimus vartoti spiritinius gėrimus didesniais kiekiais. Įsakomosios normos poveikis, kaip priemonė eliminuoti šį neigiamą efektą, galimai nėra veiksmingas