Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Veido raumenų reakcijos į skausmo išraiškas kito asmens veide
Get PDFThe aim of this study was to record facial electromiograms (EMG) while subjects were viewing facial expressions of different pain levels (no-pain, medium pain and very painful) and to find objective criteria for measuring pain expressed in human’s face. The study involved 18 students with age 21 years. The magnitude of the EMG response of m. corrugator supercilii depended on voluntary performed facial pain expression in the subjects. EMG responses of voluntary performed facial pain expressions to mirrored pain reactions were detected at two time span intervals: 200–300 ms after stimulation in m. zygomaticus major, and 400–500 ms after stimulation in m. corrugator supercilii. These differences disappear after 1300 ms. In the second time interval, differences in EMG responses of both muscle groups occur 1600 ms after stimulus presentation, but disappear differently: 3100 ms after stimulation in m. zygomaticus major and 4000 ms in m. corrugator supercilii. Constant responding with “medium pain” expression when recognizing faces of different pain expressions have an effect on the voluntary EMG responses of individual subjects. Images with emotional expression “no pain” reduce m. corrugator supercilii activity and increase m. zygomaticus major activity for those observers.Tyrimu siekiama nustatyti, kokie elektromiogramų rodikliai yra susiję su atpažįstama skausmo išraiška veide, įvertinti, ar jie atspindi atpažįstamo veido skausmo lygmenį ir nustatyti galimus objektyvius kiekybinius skausmo lygmens įvertinimo kriterijus. Tirtos veido raumenų reakcijos atpažįstant virtualius veidus su skirtingo laipsnio skausmo išraiškomis. Eksperimentų metu atsitiktine tvarka buvo pateikiamos virtualios, iš skausmo skalės paimtos, veidų išraiškos (neskauda-skauda-labai skauda). Tiriamieji į jas reaguodavo dvejopai: 1) pagal matomą veido išraišką savo veido raumenimis išreikšdavo atitinkamą skausmo būklę (neskauda-skauda-labai skauda); 2) nepriklausomai nuo matomos virtualios skausmo išraiškos išreikšdavo įsivaizduojamo vidutinio skausmo išraišką. Nustatyta, kad antakių sutraukiamųjų raumenų (m. corrugator supercilii) EMG reakcijos dydis priklauso nuo tiriamųjų nutaisomos valingos skausmo išraiškos laipsnio. Valingai nutaisytų skausmo išraiškų EMG reakcijos atpažįstant matomo veido skausmo lygmenį pasireiškia dviejuose laiko intervaluose: didžiųjų skruostinių raumenų (m. zygomaticus major) srityse jos atsiranda praėjus 200–300 ms po stimulo pateikimo, antakių sutraukiamųjų raumenų – praėjus 400–500 ms. Šie skirtumai išnyksta po 1300 ms. Antrajame intervale abiejų raumenų grupių EMG reakcijų skirtumai atsiranda praėjus 1600 ms po stimulo pateikimo, o išnyksta skirtingai: didžiųjų skruostinių raumenų po 3100 ms, o antakių sutraukiamųjų raumenų – tęsiasi iki 4000 ms. Nuolat nutaisant vieną ir tą pačią vidutinio skausmo išraišką ir atpažįstant skirtingų skausmo išraiškų veidus, pasireiškia įtaka atskirų tiriamųjų valingoms EMG reakcijoms. Vaizdas su išraiška „neskauda” nevalingai sumažina antakių sutraukiamųjų raumenų ir padidina didžiųjų skruostinių raumenų EMG amplitudę
Aštuonios smurto formos: dviejų daugiadimensių skalių, vertinančių smurto prieš moteris šeimoje patirtį, validumas ir vidinis suderinamumas
Get PDFMany researchers are still relying on older and more rigid instruments focusing mostly on the physical aspect of intimate partner violence (IPV). This way multidimensionality of IPV and complex experiences of IPV survivors’ are overlooked by many researchers, practitioners and decision-makers. Therefore, our study aimed to adopt to Lithuanian two multidimensional scales: the Composite Abuse Scale (CAS) and the Scale of Economic Abuse (SEA). As well as confirm its validity and reliability for the use for determining the experiences of Lithuanian women in intimate partner relationships. Through various channels 311 women, survivors of IPV were recruited. The structure of both measurements was validated using Confirmatory Factor Analysis (CFA) and internal consistency using McDonald’s omega coefficient. Relying on the newest research we confirmed a five-factor structure for the CAS with the five factors being: Severe Combined Abuse, Sexual Abuse, Emotional Abuse, Physical Abuse, and Harassment. We also confirmed the three-factor structure for the SEA, resulting in Economic Control, Economic Exploitation, and Employment Sabotage. The instruments demonstrated high internal consistency. The validated instruments that measure multidimensionality of IPV will allow a more comprehensive data and knowledge collection of women’s experiences in abusive relationships.Dauguma tyrėjų, besigilinančių į smurto prieš moteris šeimoje problemą, naudoja senus bei rigidiškus įrankius, iš esmės skirtus vertinti fizinio smurto patirtį, ignoruojant kitas plačiai paplitusias smurto formas ar joms skiriant nepakankamai dėmesio. Taigi įvairios išgyventos patirtys ir smurto prieš moteris šeimoje problemos įvairiapusiškumas nėra atskleidžiami bei atpažįstami ir dėl to nesulaukia tinkamo tyrėjų, praktikų bei sprendimų priėmėjų dėmesio. Šiuo tyrimu buvo siekiama į lietuvių kalbą išversti ir adaptuoti dvi daugiadimenses skales: Sudėtinę smurto skalę (SSS, angl. Composit Abuse Scale) ir Ekonominio išnaudojimo skalę (EIS, angl. Scale of Economic Abuse). Taip pat siekta patvirtinti šių skalių validumą ir patikimumą, nustatant Lietuvos moterų patirtį artimuose santykiuose. Tyrime dalyvavo 311 intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų. Abiejų skalių struktūra buvo patvirtinta taikant patvirtinamąją faktorinę analizę, o vidinis suderinamumas – naudojant McDonaldo omega koeficientą. Remiantis naujausiais tyrimais, buvo patvirtinta penkių faktorių SSS struktūra, susidedanti iš penkių subskalių: žiauraus įvairių rūšių smurto, seksualinio smurto, emocinio smurto, fizinio smurto ir priekabiavimo. Taip pat patvirtinta trijų faktorių EIS struktūra – ekonominės kontrolės, ekonomino išnaudojimo ir karjeros sabotavimo. Abi skalės pasižymėjo geru vidiniu suderinamumu. Adaptuotos ir validizuotos skalės, kuriomis matuojama įvairiapusė smurto prieš moteris šeimoje patirtis, leis surinkti išsamesnius duomenis, geriau atspindėti įvairias moterų patirtis smurtiniuose santykiuose ir atitinkamai praplėsti problemos nagrinėjimą bei sprendimo būdų pasirinkimą akademiniu, praktiniu bei politiniu lygiu
Kodėl aukšto intelekto žmonės labiau rūpinasi aplinka?
Get PDFThe present study investigates and provides support for the Savanna-IQ interaction hypothesis regarding pro-environmental values. Study 1 showed that the highest attained education level is a significant predictor of pro-environmental concern, while Study 2 showed that the trait of openness to experience plays a unique role in predicting biospheric values, but not other values, lending support for the Savanna-IQ interaction hypothesis. Acting to preserve the natural environment is an evolutionarily novel challenge, and therefore, is more actively addressed by individuals who more readily adopt novel ideas and seek out new ways of behaving.Šis tyrimas nagrinėja ir pateikia empirinį pagrindimą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei gamtai draugiško elgesio vertybių atžvilgiu. Pirmasis tyrimas parodė, kad aukščiausias įgyto išsilavinimo lygis yra reikšmingas susirūpinimo aplinkos problemomis prognostinis kintamasis. Antrame tyrime buvo atskleista, kad atvirumo bruožas turi unikalų vaidmenį prognozuojant biosferos vertybes, bet ne kitokias vertybes, taip suteikiant empirinį pagrindą Savanos ir intelekto sąveikos hipotezei. Gamtai draugiškas elgesys yra evoliuciškai naujas iššūkis, kurį noriau priima asmenys, linkę į naujoves, patirti naujų dalykų, priimti naujas idėjas ir atrasti naujų būdų elgtis
Situacijos poveikis psichosocialinių rodiklių įverčiams: skirtumas tarp būsenos ir bruožo vis dar nėra aiškus
Get PDFGeneral psychosocial measures are assumed to be stable over time. However, such measures may be affected by the situation preceding assessment. In this study 28 participants completed the WHO-5 Well-Being Index, the Subjective Happiness Scale, and the Life Orientation Test which are general measures, and the Positive Affect Negative Affect Schedule and the Feeling Scale which are state measures. Subsequently, the first part of ‘Mega Disasters Nagasaki The Forgotten Bomb’ documentary was presented to the participants. Following the intervention, they completed the same measures again. State measures of negative affect increased, feeling state decreased as expected, but retrospectively measured well-being as well as the index of optimism also decreased. There were large individual differences. The findings indicate that general measures, assumed to be stable over time, are influenced by the situation. Therefore, there is a need for reporting, as well as controlling, the events preceding their measurement. The implication of these findings is that hundreds of empirical results based on general or trait measures may be invalid if any event preceding their assessment had an emotional impact.Nors paprastai manoma, kad psichosocialinių rodiklių įverčiai laikui bėgant nekinta, visgi jie gali priklausyti nuo situacinių veiksnių. Šiame straipsnyje pristatomame tyrime dalyvavo 28 asmenys. Jie pildė Bendros gerovės, Subjektyvios laimės, Gyvenimo orientacijos klausimynus, vertinančius bendrą būseną, ir Teigiamo ir neigiamo emocingumo bei Jausmų klausimynus, vertinančius situacinę būseną. Tyrimo dalyviams buvo pateiktas dokumentinis įrašas „Užmiršta Nagasakio bomba“. Peržiūrėję įrašą jie dar kartą pildė minėtus klausimynus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne tik padidėjo neigiama emocinė būsena, kaip buvo tikėtasi, bet ir suprastėjo subjektyvios gerovės bei sumažėjo optimizmo vertinimas. Gauti rezultatai rodo, kad bendrų psichosocialinių rodiklių įverčiai nėra stabilūs, bet priklauso nuo situacijos. Todėl tyrimuose reikėtų atsižvelgti į situacinius veiksnius. Priešingu atveju, jei nėra atsižvelgiama į emocinį situacijos poveikį, bendrų psichosocialinių rodiklių įverčiai ir jais grįstos išvados gali būti nevalidžios
Kandidatų ir vertintojų lyties įtaka sprendimo priėmimui tariamoje įdarbinimo situacijoje
Get PDFGender stereotypes have determined that the concepts of management and leadership are more associated with men than women. There are more men working in management positions than women in various countries, including Lithuania. The most widely discussed cause for that is discrimination against women in the labor market. The aim of the study was to examine evaluation differences between personnel specialists and comparison group, depending on their own and candidate‘s gender. Study was based on quasi-experimental strategy which included a hiring simulation. Participants had to evaluate potential candidates, a man and a woman, seeking for a job in management position. Data was collected from 128 people (age range - 19 to 56 years): 48 personnel specialists (M=29,38; SD=7,48), 49 women, who represented other specialties (M=26,29; SD=7,36) and 31 men, who represented other specialties (M=25,39; SD=5,05). Both personnel specialists and comparison group evaluated man and woman-candidate as similar. There were no significant differences between the two candidates on their hireability, reliability, competence, potential salary and promotability. However, results also indicate that personnel specialists and women, representing other specialties, suggested that man was more capable to work in teams than woman. The study gives an insight about the possibility of gender stereotype change.Lyčių stereotipai paprastai apsprendžia, kad vadovavimas ir lyderystė yra labiau siejami su vyrais nei moterimis. Įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, mažesnė dalis moterų dirba vadovaujamose pozicijose lyginant su vyrais. Tokį skirtumą galėtų lemti daugybė priežasčių, tačiau dažniausiai aptariama - moterų diskriminacija darbo rinkoje. Pirmasis žingsnis, kurį atliekame besidarbindami, yra personalo atranka, todėl būtų galima daryti prielaidą, kad moterų diskriminacija atsiranda jau šiame etape. Šio tyrimo metu buvo naudota kvazieksperimentinė tyrimo strategija. Įdarbinimo simuliacijos metu tyrimo dalyviai (personalo specialistai ir palyginamoji grupė) turėjo vertinti potencialius kandidatus vyrą ir moterį, siekiančius įsidarbinti vadovaujamai pozicijai. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip skiriasi personalo specialistų ir palyginamosios grupės vertinimai, priklausomai nuo pačių vertintojų ir kandidato lyties, įdarbinant kandidatus vadovaujamai pozicijai. Pagrindiniame tyrime dalyvavo 128 asmenys. Nustatyta, jog tiek personalo specialistės, tiek palyginamoji grupė potencialaus kandidato vyro ir moters įdarbinimo tikimybę, patikimumą, kompetenciją, skiriamą algą bei paaukštinimo tikimybę vertino panašiai. Rasti skirtumai tarp suvokto kandidatų gebėjimo dirbti komandoje - personalo specialistės ir kitų specialybių atstovės moterys manė, kad vyrui geriau pavyks dirbti komandoje. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad lytis neturi reikšmingos įtakos darbinantis vidutinio lygio vadovo pareigoms
Mnemoninės technikos ir melo aptikimas: tiesos ir melo atpažinimo tikslumas
Get PDFThis study was an examination into whether the use of memory-enhancing techniques (mnemonics) in interviews can be helpful to distinguish truth tellers from liars. In the previous study (Izotovas et al., 2018), it was found that when mnemonic techniques were used in the interview immediately after the event, truth-tellers reported more details than liars in those immediate interviews and again after a delay. Moreover, truth-tellers, but not liars, showed patterns of reporting indicative of genuine memory decay.
In the current experiment, participants (n = 92) were asked to read the repeated statements reported by participants in the Izotovas et al.’s (2018) study and decide whether the statements they read were truthful or deceptive. One group of participants (informed condition) received information about the findings of the previous study before reading the statement. The other group received no information before reading the statement (uninformed condition). After participants made veracity judgements, they were asked an open-ended question asking what factors influenced their credibility decision. Although truthful statements were judged more accurately in the informed condition (65.2%) than in the uninformed condition (47.8%), this difference was not significant. In both conditions deceptive statements were detected at chance level (52.2%). Participants who relied on the self-reported diagnostic verbal cues to deceit were not more accurate than participants who self-reported unreliable cues. This could happen because only the minority of participants (27.4%) in both conditions based their decisions on diagnostic cues to truth/deceit.Šiame eksperimente buvo siekiama nustatyti, ar mnemoninių (t .y. informacijos atkūrimą palengvinančių) technikų panaudojimas apklausų metu gali padėti atskirti tiesą sakančių ir meluojančių asmenų parodymus. Ankstesniame tyrime (Izotovas ir kt., 2018) buvo aptikta, kad kai skirtingos mnemonikos (t. y. konteksto atkūrimo, piešinio ar įvykių sekos) buvo naudojamos apklausose, atliktose iš karto po incidento, tiesą sakantys apklausiamieji pateikė reikšmingai daugiau skirtingų (vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo) detalių pasakojimuose tiek iš karto, tiek praėjus dviem savaitėms po incidento. Taip pat tiesą sakantys, tačiau ne meluojantys asmenys buvo linkę pateikti mažiau informacijos vėlesniuose negu ankstesniuose parodymuose.
Šio eksperimento dalyvių (n = 92) buvo prašoma perskaityti transkribuotas pakartotines Izotovo ir kitų (2018) tiriamųjų apklausas ir įvertinti, ar parodymai buvo teisingi, ar melagingi. Viena tyrimo dalyvių grupė (n = 46) buvo informuota apie Izotovo ir kitų (2018) eksperimento rezultatus, t. y. tiriamiesiems buvo pateikta instrukcija, į ką atkreipti dėmesį vertinant parodymų teisingumą. Kita grupė (n = 46) šios instrukcijos negavo. Kai tiriamieji įvertino, ar informacija buvo teisinga, ar melaginga, buvo pateiktas atviras klausimas, į kokius tiesos / melo požymius jie atsižvelgė priimdami sprendimus dėl perskaitytų parodymų teisingumo / melagingumo. Rezultatai parodė, kad „informuoti“ tyrimo dalyviai šiek tiek tiksliau (65,2 %) už „neinformuotą“ (47,8 %) grupę vertino teisingus parodymus, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Abiejose grupėse aptiktas identiškas melagingų parodymų tikslumas (52,2 %). Didžioji dalis eksperimento dalyvių iš abiejų grupių (72,6 %) sprendimus grindė nediagnostiniais, stereotipiniais melo atpažinimo požymiais (pvz., asmens dvejojimas, rišlumo, nuoseklumo stoka parodymuose). Tyrimo rezultatų praktinės implikacijos pateikiamos straipsnyje
Ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos sąsajos
Get PDFBackground. Children’s sleep problems are associated with temperament. One of the dimensions of temperament – higher emotional reactivity – is defined as a risk factor for children’s emotional, behavioral, and sleep problems. Screen-based media use is a very common phenomenon among children that relates to sleep problems. Still there is a gap of research explaining the interactions between children’s sleep problems, temperament, and parental discipline (sleep regime and rules for screen-based media use). The aim of this study is to evaluate the relations between preschool children’s sleep problems and parents’ discipline (sleep regime and rules for screen-based media use), and the role of children’s emotional reactivity. Methods. This research is a part of the longitudinal study “Electronic Media Use and Young Children’s Health” conducted in the year 2017–2018 and funded by the Research Council of Lithuanian (agreement no. GER-006/2017). Participants are 876 children aged 2 to 5 years old and their parents. Children’s sleep problems and emotional reactivity were assessed using the Child Behavior Checklist (CBCL/1½-5). Information about rules for screen-based media use and sleep regime was obtained using the parent-report questionnaire. Results. Sleep problems are related to emotional reactivity, sleep regime, and rules for screen media use. Children without regular sleep regime and without constant rules for screen-based media use have higher sleep problems and emotional reactivity. The results of the regression analysis show that emotional reactivity, together with sleep regime and rules for screen-based media use, significantly explain one-fifth to one-third of children’s sleep problems at different ages of the preschool period. However, the prognostic value of emotional reactivity and parental discipline varies according to a child’s age, as they are significant predictors of sleep problems among two, three and four-year-olds, but no longer explain sleep problems of five-year-olds. The path analysis confirmed that emotional reactivity, directly and through mediating variables, e.g., parental reported child’s sleep regime and rules for screen-based media use, is significantly associated with children’s sleep problems. Conclusions. Emotional reactivity should be considered as a significant risk factor in the relation between children’s sleep problems, sleep regime and parental applied rules for screen-based media use. These results are important while identifying children at higher risk for sleep problems. The results also support that parental discipline, such as sleep regime and rules for screen-based media use, are significant for preventing sleep problems in children with higher emotional reactivity.Įvadas. Vaikų emocinis reaktyvumas, viena iš temperamento dimensijų, išskiriamas kaip rizikos veiksnys emocinių, elgesio ir miego sunkumų raiškai. Vaikų naudojimasis ekranus turinčiais išmaniaisiais prietaisais yra labai paplitęs reiškinys ir taip pat siejamas su vaikų miego sunkumais. Siekiant labiau suprasti vaikų miego sunkumų priežastis dar trūksta tyrimų, kurie aiškintųsi miego sunkumų, temperamento ir tėvų taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranais) tarpusavio sąveikas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų miego sunkumų ir tėvų taikomos tvarkos (miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais) sąsajas, atsižvelgiant į emocinio reaktyvumo, kaip temperamento dimensijos, vaidmenį šiose sąsajose. Metodai. Šis tyrimas yra mokslinio tyrimo „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, vykdyto 2017–2018 m., dalis. Tyrime naudojami duomenys apie 876 vaikus nuo 2 iki 5 metų, šiuos duomenis apklausos būdu pateikė jų tėvai. Vaikų miego sunkumai ir emocinis reaktyvumas buvo vertinti naudojant Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5). Informaciją apie miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką teikė tėvai, atsakydami į anketos klausimus. Rezultatai. Miego sunkumai siejasi su emociniu reaktyvumu ir miego bei ekranus turinčių prietaisų naudojimo tvarka. Vaikai, kurie neturi pastovios miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos, patiria didesnių miego sunkumų ir jų emocinis reaktyvumas yra labiau išreikštas. Regresinės analizės rezultatai rodo, kad emocinis reaktyvumas kartu su miego bei naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka reikšmingai paaiškina nuo penktadalio iki trečdalio dvejų–penkerių metų vaikų miego sunkumų. Vis dėlto, atsižvelgiant į vaiko amžių, emocinio reaktyvumo ir tėvų taikomos tvarkos prognostinė reikšmė kinta – jie yra reikšmingi dvejų, trejų ir ketverių metų vaikų miego sunkumus nuspėjantys veiksniai, tačiau nepaaiškina penkerių metų vaikų miego sunkumų. Struktūrinių lygčių modeliavimas atskleidė, kad emocinis reaktyvumas tiesiogiai ir per tarpinius kintamuosius – tėvų taikomą miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarką – reikšmingai siejasi su vaikų miego sunkumais. Apibendrinimas. Analizuojant vaikų miego sunkumų ir tėvų taikomos miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos sąsajas, emocinį reaktyvumą galima traktuoti kaip rizikos veiksnį. Šie rezultatai yra reikšmingi siekiant atpažinti vaikus, turinčius didesnę miego sunkumų atsiradimo riziką ir yra svarbūs tuo, kad atskleidžia, jog net ir didesnį emocinį reaktyvumą turintiems vaikams tėvų palaikoma miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarka yra reikšmingas prevencinis vaikų miego sunkumų veiksnys
Wilhelmo Wundto paskaitų atspindžiai Vytauto Civinskio Dienoraštyje: savistabos taikymas emocinių reiškinių pažinimui
Get PDFThe beginning of the 20th century is well known as a time of formation of psychology as an independent scientific discipline. One of the students interested in it was Vytautas Civinskis (1887–1910), who attended Wilhelm Wundt’s Psychology lectures during his agriculture (Landwirtschaft) studies at Leipzig University, in 1904–1906, and led a Diary at that time. This article presents analysis of fragments of Civinskis’ Diary related to psychology. Several artefacts found in it, preliminarily interpreted as the diarist’s introspection data related to emotional phenomena, are being discussed. The analysis verified the initial assumption and helped to understand the essence of the diarist’s research design. It was also deduced that Civinskis proceeded with the introspection at least two years after Wundt’s Psychology lectures, trying to elaborate the method. It was found that some other researchers, e. g. Flügel (1925), Viliūnas, Pacevičius and Stončius (1997) applied similar methods much later. The Civinskis’ research on his own emotional states was amateurish but performed consistently and diligently. It can be considered as one of the earliest cases of empirical research in the history of Lithuanian psychology and adds to our still incomplete knowledge of the latter.Straipsnis skirtas 1905–1906 m. Leipcigo universitete Wilhelmo Wundto (1832–1920) paskaitas lankiusio Vytauto Civinskio (1887–1910) Dienoraščio fragmentų analizei. Pirmą kartą mokslinėje publikacijoje plačiau pristatoma Civinskio egodokumentinio palikimo dalis, susijusi su šių paskaitų metu įgytomis žiniomis ir jų taikymu. Analizuojami dienoraštyje aptikti jausminių būsenų stebėjimo grafikai, kuriuos Civinskis sudarė taikydamas introspekcijos metodą, iš dalies pasirėmęs Wundto emocinių reiškinių aiškinimu ir jį kūrybiškai plėtodamas. Straipsnyje pristatomo tyrimo medžiaga reikšmingai papildo esamą supratimą apie XX a. pradžioje Vakarų Europoje psichologiją studijavusius asmenis iš Lietuvos, jų motyvaciją ir įgytų žinių taikymą. Kaip straipsnio iliustracijos pateikti unikalūs artefaktai – Civinskio Dienoraščio fragmentai
