Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Ryšys tarp asmenybinių veiksnių ir darboholizmo: nuotolinio darbo reikšmė COVID-19 pandemijos metu
Get PDFThe aim of the present study was to investigate the role of the way of doing work for the relationship between employees’ perfectionism, type A personality and workaholism during COVID-19 pandemic. A total of 668 Lithuanian employees participated in a study. The sample included employees who worked in the workplace (n = 331), as well as those who worked completely from home (n = 337). The levels of workaholism were measured using DUWAS-10 (Schaufeli et al., 2009). A multidimensional perfectionism scale (Hewitt et al., 1991) was used for the measurement of perfectionism. Type A personality was assessed with the help of the Framingham type A personality scale (Haynes et al., 1980). It was revealed in a study that the positive relationship between perfectionism and workaholism was stronger in the group of complete remote workers. It was further found that the moderating role of the way of doing work was not significant for the relationship between type A personality and workaholism. Overall, the findings support the idea that remote work is an important variable determining the development of health-damaging working behaviors among those employees who excel perfectionistic attributes. Therefore, the way of doing work must be considered when addressing the well-being of employees.Tyrimu siekta nustatyti darbo atlikimo būdo reikšmę ryšiui tarp perfekcionizmo, A tipo asmenybės ir darboholizmo COVID-19 pandemijos metu. 2021 m. vasario–balandžio mėnesiais atliktame tyrime dalyvavo 668 darbuotojai iš įvairių Lietuvos organizacijų. Darboholizmui vertinti naudota trumpoji Schaufeli ir kitų (2009) pasiūlytos skalės versija DUWAS-10. Perfekcionizmui matuoti naudota trumpoji daugiadimensio perfekcionizmo skalės versija (Hewitt et al., 1991). A tipo asmenybės konstrukcijai matuoti naudota Framinghamo A tipo asmenybės skalė (Haynes et al., 1980). Taikant moderacinių ryšių analizę nustatyta, kad darbo atlikimo būdas yra reikšmingas perfekcionizmo ir darboholizmo ryšio moderatorius. Teigiamas ryšys tarp perfekcionizmo ir darboholizmo yra stipresnis nuotolinį darbą dirbančių darbuotojų grupėje. Darbo atlikimo būdo kaip moderatoriaus reikšmė ryšiui tarp A tipo asmenybės konstrukcijos ir darboholizmo nėra statistiškai reikšminga
Specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai
Get PDFThe COVID-19 pandemic can influence the situation of suicide rates and mental health in rural regions even more than in major cities. The aim of the current study was to explore the functioning of mental health service provision during the COVID-19 pandemic through interviews with mental health professionals and other specialists who work with suicide prevention in rural areas. Thirty specialists were interviewed using a semi-structured interview format. The following codes were identified during the thematic analysis: providing help during the pandemic (mental health professionals and institutions adapted to the conditions of the pandemic, remote counselling makes providing help more difficult, the help is less reachable); help-seeking during the pandemic (people seek less help because of the pandemic, seeking remote help is easier, the frequency of help seeking didn’t change); the effects and governing of the pandemic situation (the pandemic can have negative effects on mental health; after the pandemic mental health might get worse; the governing of the pandemic situation in Lithuania could be more fluent). The current study reveals positive aspects of mental health professionals’ adaptivity during the pandemic, as well as severe problems which are related to the access to the mental health services during the COVID-19 pandemic.Tyrimai rodo COVID-19 pandemijos ir karantino poveikį žmonių psichikos sveikatos būklei ir galimą savižudybės rizikos grėsmę. Lietuvoje didžiausi savižudybių rodikliai skaičiuojami regionuose ir, tikėtina, atspindi ten jau ir taip susidariusius psichosocialinius sunkumus, tad svarbu stebėti pagalbos sistemos veikimą šiuose regionuose per pandemiją. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra specialistų, dirbančių regionuose ir dalyvaujančių savižudybių prevencijos sistemoje, darbo COVID-19 pandemijos metu ypatumai. Šiame tyrime naudoti rezultatai iš platesnio savižudybių prevencijos sistemos vertinimo projekto, vykusio 2020 m. Pusiau struktūruoto interviu būdu apie savižudybių prevencijos sistemos veikimą buvo apklausta 30 specialistų (10 savižudybių prevencijos sistemos koordinatorių, 20 tiesiogiai teikiančių pagalbą psichikos sveikatos specialistų). Šiame straipsnyje susitelkta į klausimus apie pandemijos poveikį pagalbos sistemai. Transkribuoti rezultatai išanalizuoti remiantis Boyatzis teminės analizės metodu. Rezultatuose išskirti šie kodai: pagalbos teikimas pandemijos metu (psichikos sveikatos specialistai ir įstaigos prisitaikė prie pandemijos sąlygų, nuotolinis darbas apsunkina pagalbos teikimą, dėl pandemijos pagalba sunkiau prieinama); kreipimasis pagalbos pandemijos metu (dėl pandemijos žmonės mažiau kreipiasi pagalbos, nuotoliniu būdu kreiptis pagalbos paprasčiau, pandemijos metu pagalbos kreipimosi dažnis nesikeitė); pandemijos poveikis ir valdymas (pandemija didina emocinius ir psichikos sunkumus, pandemijai pasibaigus gali blogėti žmonių psichikos būklė, pandemijos valdymas Lietuvoje galėtų būti sklandesnis). Tyrimas atskleidžia ne tik pozityvius psichikos sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų prisitaikymo prie krizinės situacijos aspektus, bet ir reikšmingas problemas, susijusias su nuotoliniu darbu ir pagalbos prieinamumu bei bendra gyventojų psichikos sveikata
Teisės į psichikos sveikatą užtikrinimas COVID-19 pandemijos metu
Get PDFThe relationship between mental health and human rights is integral and interdependent. There are clinical, social and economic reasons, as well as moral and legal obligations to advance mental health care as fundamental to human rights. Significant considerations for this matter are especially crucial when addressing the COVID-19 pandemic across the world. The aim of this research study was to analyse the responses to the ongoing pandemic, concerning the human rights of persons with psychosocial disabilities and the right to the mental health of the general population, in Lithuania. Methods included online surveys, semi-structured interviews, and a focus group. This article presents the results as a complex picture containing lived experiences of mental health difficulties of the general population, barriers to accessing the needed support and services, as well as analysis of violations of human rights. It also highlights the need for more research on the long-term consequences of the pandemic and lockdowns on the mental health of the population; also, on how human rights of persons with mental health conditions, and especially those with psychosocial disabilities, can be better ensured and protected in Lithuania. Psichikos sveikata ir žmogaus teisės yra neatsiejamos sritys, ir viena nuo kitos tiesiogiai priklauso. Egzistuoja klinikinės, socialinės ir ekonominės priežastys, o taip pat moraliniai ir teisiniai įsipareigojimai gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo. Ypatinga šios srities svarba iškyla susidūrus su pasauline COVID-19 pandemija. Tyrimu siekta įvertinti, kaip COVID-19 pandemijos metu buvo užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą, teisė gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, bei žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, teisės Lietuvoje. Naudoti metodai: internetinės apklausos, pusiau struktūruoti interviu ir fokusuota grupės diskusija. Rezultatai pateikiami kompleksiškai atskleidžiant populiacijos psichikos sveikatos sunkumų patirtis, kliūtis gaunant reikalingą paramą ir paslaugas, žmogaus teisių pandemijos metu. Pabrėžtina, kad reikia daugiau tyrimų apie ilgalaikius pandemijos ir karantinų padarinius žmonių psichikos sveikatai; bei tyrimų, analizuojančių, kaip Lietuvoje būtų galima geriau užtikrinti ir apsaugoti psichikos sveikatos sunkumų turinčių, o ypač asmenų su psichosocialine negalia, žmogaus teises
Rey penkiolikos objektų testo vertė atpažįstant simuliavusius atminties sutrikimus
No full textPeople seeking higher privileges or disability benefits are prone to simulate cognitive difficulties (van Oorsouw, Merckelbach, 2010). The most common is the simulation of memory impairment, but there is no adapted test in Lithuania that could identify it. The purpose of this study is to determine Rey Fifteen-Item Test (FIT; Rey, 1964; Lezak, Howieson, Bigler, Tranel, 2012) sensitivity and specificity by comparing three groups of subjects: healthy responders, who perform tests, as usual, healthy responders, who were instructed to simulate memory impairments and patients with traumatic brain injuries. The study included 91 subjects aged 18 to 86 years (M=42.04 SD=13.5). The study used the “Short Term Memory Test” (STMT; Vasserman, Dorofeeva, Meyerson, 1997), the FIT, socio-demographic questions. The results of the study revealed that the malingerers and nonmalingerers did not differ in the STMA scores. Whereas in patients with traumatic brain injuries STMA scores were significantly lower. Nonmalingerers and patients with traumatic brain injuries performed better on FIT than malingerers. The probability that the malingerers score lower than people with memory difficulties is 62 up to 78 percent; FIT sensitivity ranges between 73 and 90 percent, specificity between 41 and 72 percent, depending on the RPOT cut-off score.Žmonės, siekiantys gauti didesnes privilegijas ar neįgalumo išmokas, yra linkę simuliuoti kognityvinius sunkumus (van Oorsouw, Merckelbach, 2010). Labiausiai paplitęs yra atminties sutrikimų simuliavimas, tačiau jį padėsiančių nustatyti adaptuotų testų Lietuvoje nėra. Šiame tyrime siekiama nustatyti „Rey penkiolikos objektų testo“ (RPOT; Taylor, Kreutzer, West, 2003; Rezneck, 2005; McGuire, 2006) jautrumą ir specifiškumą, tarpusavyje lyginant tris tiriamųjų grupes: sveikų asmenų, kurie testą atliko sąžiningai, sveikų asmenų, simuliavusių atminties sutrikimus, ir pacientų, patyrusių galvos smegenų traumas. Tyrime dalyvavo 91 tiriamasis nuo 18 iki 86 metų amžiaus (M=42,04 SD=13,5). Tyrime buvo naudojamas „Trumpalaikės atminties vertinimo testas“ (TAVT; Vasserman, Dorofeeva, Meyerson, 1997) ir RPOT (Rey, 1964; Lezak, Howieson, Bigler, Tranel, 2012), pateikti socialiniai-demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad simuliavusių atminties sutrikimus ir užduotis atlikusių kaip įprasta TAVT rodikliai nesiskiria prieš užduotį meluoti; galvos smegenų traumas patyrusių pacientų TAVT rodikliai yra reikšmingai žemesni. Tiriamieji, gavę instrukciją simuliuoti atminties sutrikimus, RPOT atliko prasčiau lyginant su kitomis grupėmis. Tikimybė, kad simuliuojančio asmens testo rodikliai bus žemesni už atminties sunkumų turinčio asmens yra nuo 62 proc. iki 78 proc; RPOT jautrumas svyruoja tarp 73 proc. ir 90 proc., specifiškumas - tarp 41 proc. ir 72 proc., priklausomai nuo pasirinkto RPOT rodiklio
Vertybių, įsitikinimų ir normų teorijos taikymas tiriant studentų atliekų mažinimo elgesį
No full textEven though the increasing amount of waste is one of the biggest environmental challenges we currently face, surprisingly little is known about the psychological factors of waste prevention behaviour. The purpose of the study is to examine whether students‘ waste prevention behaviour can be predicted by the Value-Belief-Norm theory. In this paper, we report results from a questionnaire study of 221 students aged from 18 to 26 years. It was found that the Value-Belief-Norm theory could indeed explain students‘ waste prevention behaviour. As expected, findings indicate that high endorsement of biospheric values is associated with a strong ecological worldview, which was related to an increased awareness of environmental consequences. Those beliefs led to stronger personal norms, which were associated with more frequent waste prevention behaviour. Understanding students‘ waste prevention behaviour and the factors predicting it is a key step that could help to reduce the amount of waste that is generated. It is particularly relevant among students because higher education environment could be an effective place to increase students‘ pro-environmental behaviour and connect this behaviour with their values, beliefs and norms.Nors didėjantis atliekų kiekis yra vienas didžiausių aplinkosaugos iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriame, kol kas stebėtinai mažai žinoma apie atliekų mažinimo elgesio psichologinius veiksnius. Šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ar studentų atliekų mažinimo elgesys gali būti numatomas remiantis vertybių, įsitikinimų ir normų teorija. Darbe aptariami 221 studento, kurių amžius buvo nuo 18 iki 26 metų (M = 21,33; SD = 1,78), apklausos rezultatai. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus apie biosferines, altruistines, egoistines ir hedonistines vertybes, ekologinę pasaulėžiūrą, pasekmių suvokimą, atsakomybės priskyrimą, asmenines normas ir atliekų mažinimo elgesį. Nustatyta, kad vertybių, įsitikinimų ir normų teorijos veiksniai prisidėjo nuspėjant studentų atliekų mažinimo elgesį. Rezultatai parodė, jog stipresnis pritarimas biosferinėms vertybėms susijęs su stipresne ekologine pasaulėžiūra, kuri turėjo ryšį su geresniu suvokimu apie atliekų mažinimo pasekmes aplinkai. Šie įsitikinimai prognozavo stipresnes asmenines normas, kurios buvo susijusios su dažnesniu atliekų mažinimo elgesiu
Namų ir darbo derinimas karantino metu: organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių reikšmė psichologiniam atsiribojimui bei darbo ir namų konfliktui
Get PDFWhen the lockdown was introduced to limit the spread of the coronavirus, many employees were forced to work from home, thus facing challenges to detach from work and balance work and home responsibilities. As physical boundaries between work and non-work became non-existent, organisational norms supporting segmentation between the two domains became more important than ever before. This study aimed to examine the effect of organisational segmentation supplies for psychological detachment and work-home conflict among employees with different boundary management preferences. A sample of 172 employees from one private sector organisation responded to a questionnaire measuring segmentation supplies, segmentation preferences, psychological detachment and work-home conflict. Moderated mediation analysis revealed that segmentation supplies had a protective effect on the work-home conflict, which was partly mediated by psychological detachment. Employees’ segmentation preferences did not moderate this effect. Results show segmentation supplies by the organisation to be a valuable resource when working from home that helps to psychologically detach from work and balance work and home responsibilities even for employees who prefer to integrate work and home life.Dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną ir perėjus prie nuotolinio darbo, daugelis darbuotojų susidūrė su papildomais iššūkiais atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu ir derinti atsakomybę darbe ir namuose. Išnykus fizinėms riboms tarp darbo ir namų, svarbesnės nei anksčiau tapo organizacinės normos (atskyrimo ištekliai), palaikančios atskyrimą tarp šių gyvenimo sferų. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti organizacinių atskyrimo išteklių efektą psichologiniam atsiribojimui nuo darbo bei darbo ir namų konfliktui tarp darbuotojų, turinčių skirtingas darbo ir namų ribų valdymo preferencijas. 172 vienos privataus sektoriaus organizacijos darbuotojai atsakė į klausimyno, kuriame buvo vertinami atskyrimo ištekliai, atskyrimo preferencijos, psichologinis atsiribojimas bei darbo ir namų konfliktas, klausimus. Moderuota mediacinė analizė atskleidė, kad atskyrimo ištekliai turėjo apsauginį efektą darbo ir namų konfliktui, ir šį efektą iš dalies paaiškino psichologinis atsiribojimas. Darbuotojų darbo ir namų atskyrimo preferencijos šiam poveikiui reikšmės neturėjo. Rezultatai atskleidžia organizacijos teikiamų atskyrimo išteklių vertę dirbant iš namų. Darbo ir namų atskyrimui palankios normos organizacijoje yra sietinos su geresniu psichologiniu atsiribojimu nuo darbo bei mažesniu darbo ir namų konfliktu net ir tarp tų darbuotojų, kuriems priimtiniau šias sritis integruoti
COVID-19 pandemijos metu patiriamų sunkumų, psichologinės gerovės ir asmenybės bruožų sąsajos
Get PDFDuring the Coronavirus disease (COVID-19) pandemic, everyday life has changed; people faced various difficulties and overcame them differently. This study aimed to identify how subjectively named difficulties, the ability to cope with these difficulties, and psychological well-being reported by individuals during the first quarantine of COVID-19 in Lithuania were related to gender, age, and personality traits. Three hundred fifty-one participants aged 18 to 70 years completed an online questionnaire. Results revealed that half of the respondents reported various difficulties, classified into six categories, related to the first COVID-19 quarantine. Furthermore, 51% of the participants indicated poor well-being; the well-being of women and young adults (aged 18–29) was significantly lower compared to the other groups. Those who indicated COVID-19 pandemic difficulties showed higher levels of Neuroticism, and Neuroticism was positively related to the severity of the difficulties. Coping with these difficulties and well-being were positively related to Extraversion, Agreeableness, Conscientiousness, and Openness, and negatively associated with Neuroticism. The manifestation of the particular personality traits in different groups of indicated difficulties is discussed in the article.Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu pasikeitė kasdienis žmonių gyvenimas – jie patyrė įvairiausių sunkumų ir skirtingai su jais tvarkėsi. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip pirmojo COVID-19 karantino metu Lietuvoje subjektyviai žmonių vertinami patiriami sunkumai, gebėjimas juos įveikti ir psichologinė gerovė yra susiję su lytimi, amžiumi ir asmenybės bruožais. Internetinę anketą užpildė 351 respondentas nuo 18 iki 70 metų. Remiantis rezultatais, pusė tyrimo dalyvių įvardijo patyrę įvairių su pirmuoju COVID-19 karantinu susijusių sunkumų. Šie sunkumai, analizuojant rezultatus, buvo suskirstyti į šešias kategorijas. Nustatyta, jog 51 % dalyvių psichologinė gerovė buvo prasta; moterų ir jaunų suaugusiųjų (18–29 metų) psichologinė gerovė buvo reikšmingai prastesnė, palyginti su kitomis grupėmis. Asmenys, patiriantys sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, pasižymėjo didesniais neurotiškumo įverčiais. Neurotiškumas taip pat buvo teigiamai susijęs su aukštesniu subjektyviu sunkumų vertinimu. COVID-19 karantino metu patirtų sunkumų įveika bei asmens gerovė buvo teigiamai susijusios su ekstraversija, sutarumu, sąmoningumu ir atvirumu patyrimui ir neigiamai susijusios su neurotiškumu. Straipsnyje aptariama atskirų asmenybės bruožų raiška skirtingose sunkumų grupėse
Vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmė jų psichologiniam funkcionavimui
Get PDFThe aim of this study was to determine the importance of high school students’ personal strengths use and the perceived school climate on their psychological functioning. The sample of 258 students from a gymnasium filled in measures for adolescent psychological functioning, strengths use and perceived school climate. Contrary to what was expected, the results revealed that personal strengths use did not moderate the relationship between students’ perceived school climate and their psychological functioning. However, both factors – perceived school climate and strengths use – independently of each other, significantly predicted students’ psychological functioning. Therefore, in order to achieve more positive developmental outcomes, it is not enough to create a good climate at school, it is also important to create opportunities for students to use their personal strengths. Tyrimo tikslas nustatyti vyresnių klasių mokinių asmeninių stiprybių naudojimo ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato reikšmę jų psichologiniam funkcionavimui. Tyrime dalyvavo 258 vyresnių klasių mokiniai, kurie pildė paauglių psichologinio funkcionavimo, naudojimosi asmeninėmis stiprybėmis ir subjektyviai vertinamo mokyklos klimato klausimynus. Tyrimas atskleidė, kad vyresnių klasių mokinių didesnis asmeninių stiprybių naudojimas, nesustiprina ryšio tarp mokinių subjektyviai vertinamo mokyklos klimato ir jų psichologinio funkcionavimo. Tačiau abu veiksniai – mokinių subjektyviai vertinamas mokyklos klimatas ir jų naudojimasis asmeninėmis stiprybėmis – nepriklausomai vienas nuo kito, reikšmingai prognozuoja mokinių psichologinį funkcionavimą. Taigi, siekiant geresnio mokinių psichologinio funkcionavimo, neužtenka sukurti palankiai mokinių vertinamą mokyklos aplinką, ne ką mažiau svarbu sukurti galimybes mokiniams panaudoti savo asmenines stipriąsias puses
