Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumai pirmojo karantino dėl COVID-19 metu: tėvų patiriamo distreso ir ekranų laiko vaidmuo
Get PDFLithuania was one of the countries that applied quarantine during the rise of COVID-19 pandemic in spring 2020, the duration of which was three months (from March 16th, 2020 to June 16th, 2020). Despite emerging literature showing negative effects of quarantine on children’s mental health, insight into specific risk factors is lacking due to limited longitudinal data. The aim of the present study was to analyse changes in Lithuanian pre-schoolers’ emotional and behavioural problems during the first quarantine due to COVID-19 pandemic and their relations to the potential risk factors such as parental distress and increase in daily screen time. Parents of 78 children aged 4 to 6 (31% girls and 69% boys, mean age at the first measurement 66.1 months (SD = 10.33)) completed Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5), questions on children’s screen time and physical activity and reported their distress before the quarantine (November 2019–February 2020) and at the end of it (May–June 2020). Results showed that children had more behavioral problems, spent more time on screens and were less physically active during the quarantine, and their parents were experiencing more distress than before. However, parental distress emerged as the only variable that predicted preschoolers’ emotional and behavioral problems during the quarantine after a child’s previous problems were taken into account. This highlights the importance of targeting support towards families raising children with behavioral problems, as the challenges they were already facing increase during quarantine and their parents may be more susceptible to less desirable practices such as providing children with more screen time as a way to cope with this situation.Lietuva buvo viena iš šalių, pritaikiusių griežtą karantiną kilus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai. Nors gausėja mokslinių duomenų, rodančių neigiamą karantino poveikį vaikų psichinei sveikatai, dėl tęstinių tyrimų stokos mažai žinoma apie konkrečius karantino metu ir jam pasibaigus patiriamų emocijų ir elgesio sunkumų rizikos veiksnius. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos ikimokyklinukų emocijų ir elgesio sunkumų pokyčius per pirmąjį karantiną dėl COVID-19 pandemijos ir jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais, tokiais kaip tėvų patiriamas distresas ir ilgesnis prie ekranų leidžiamas laikas. Septyniasdešimt aštuonių 4–6 metų vaikų (31 % mergaičių ir 69 % berniukų, vidutinis amžius pirmo matavimo metu 66,1 mėn. (SD = 10,33)) tėvai užpildė Vaiko elgesio aprašą (CBCL/1½-5), atsakė į klausimus apie vaikų prie ekranų leidžiamą laiką ir fizinį aktyvumą bei įvertino savo patiriamą distresą pagal 6 punktų skalę prieš pirmąjį karantiną (2019 m. lapkritis–2020 m. vasaris) ir jo pabaigoje (2020 m. gegužė–birželis). Rezultatai parodė, kad karantino pabaigoje ir jam pasibaigus vaikai turėjo daugiau elgesio sunkumų, daugiau laiko praleido prie ekranų ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs, o jų tėvai patyrė daugiau distreso nei iki karantino. Tačiau tėvų distresas išryškėjo kaip vienintelis kintamasis, kuris leido prognozuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio problemas, atsižvelgiant į ankstesnius sunkumus. Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu karantino metu ir jam pasibaigus teikti paramą ir specialistų pagalbą šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus, nes jau iki karantino varginę sunkumai karantino kontekste stiprėja, o šių vaikų tėvai gali būti labiau linkę į nepalankias vaikų psichikos sveikatai praktikas, pavyzdžiui, suteikti vaikams daugiau ekranų laiko, kaip būdą susidoroti su šita situacija
Suvokiamų karjeros barjerų skalė: validavimas lietuviškoje imtyje
Get PDF Career is undoubtedly an essential part of people’s lives. Unfortunately, career development does not necessarily go smoothly because various circumstances, such as career barriers, might constrain career development. Therefore, it is important to have valid and reliable instruments that help evaluate and understand this phenomenon. The current study aimed to test the validity of the Lithuanian version of the Perceived career barriers scale. The sample included 382 participants aged from 18 to 63 years (M = 37.5 years, SD = 13.6). Two hundred twenty-six of the participants were females, 155 were males, and one did not disclose their gender. The Perceived Career Barriers Scale was translated from the German language using the back translation technique. Its construct validity was confirmed by confirmatory factor analysis. Results also showed that the scale is reliable. Convergent validity of the scale was also confirmed – perceived career barriers correlated with career self-efficacy, Past Negative time perspective, Present Fatalistic time perspective, and Future Negative time perspective. The Perceived Career Barriers Scale may be used for further research, although it is recommended to conduct a more comprehensive validity evaluation.Karjera neabejotinai yra reikšminga žmonių gyvenimo dalis. Deja, karjeros raida dėl įvairių priežasčių, tokių kaip karjeros barjerai, nebūtinai vyksta sklandžiai. Todėl yra svarbu turėti validžių ir patikimų įrankių, kurie padėtų įvertinti ir suprasti barjerų fenomeną. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti lietuviškosios Suvokiamų karjeros barjerų skalės versijos validumą. Imtį sudarė 382 dalyviai nuo 18 iki 63 metų (M = 37,5 metų, SD = 13,6). Tyrime dalyvavo 226 moterys, 155 vyrai ir vienas dalyvis, nenurodęs lyties. Suvokiamų karjeros barjerų skalė buvo išversta iš vokiečių kalbos, taikant atgalinio vertimo metodą. Skalės konstrukcinis validumas buvo patvirtintas, atlikus patvirtinamąją faktorinę analizę. Rezultatai atskleidė, kad skalė yra patikima. Konvergentinis skalės validumas taip pat buvo patvirtintas – suvokiami karjeros barjerai koreliavo su karjeros saviveiksmingumu, negatyvios praeities laiko perspektyva, fatalistinės dabarties laiko perspektyva ir negatyvios ateities laiko perspektyva. Suvokiamų karjeros barjerų skalė gali būti naudojama tolesniuose tyrimuose, nors rekomenduojama atlikti išsamesnį jos validumo įvertinimą
„Viskas atrodo nerealu“: paauglių karantino dėl COVID-19 patyrimo įveikos
Get PDF Adolescents were a particularly vulnerable group at the time of the pandemic. Restrictions applied during quarantine brought a lot of stress and challenges for the youth. The aim of this study was to reveal how adolescents cope with challenges faced during the lockdown due to COVID-19. Twenty four 13–17-year-old adolescents participated in a qualitative study using semi-structured in-depth interviews via Zoom. Findings revealed seven themes related to youth coping behavior during lockdown: 1. withdrawal behavior, 2. focus on particular activities, 3. social support seeking within family and via the internet with friends, 4. expression of overwhelming emotions, 5. protest against quarantine restrictions, 6. attempts to maintain “active oneself”, 7. search for the personal meaning of the lockdown. Understanding the coping behaviors and helping adolescents reflect their mental states in stressful situations could be effective interventions in order to reduce the risk of future psychological problems.Paaugliai yra pandemijos metu itin pažeidžiama grupė. Karantino apribojimai jaunuoliams kėlė daug streso ir iššūkių. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip paaugliai tvarkėsi su iššūkiais karantino metu. Dvidešimt keturi 13–17 metų paaugliai dalyvavo kokybiniame tyrime – pusiau struktūruotame gelminiame interviu, vykusiame per „Zoom“ platformą. Tyrimo rezultatai atskleidė septynias temas, atspindinčias paauglių įveikos elgesį karantino metu: 1. Atsitraukimas. 2. Koncentracija į specifines veiklas. 3. Šeimos arba draugų internete socialinės paramos paieška. 4. Užliejančių emocijų raiška. 5. Protestai prieš karantino apribojimus. 6. Pastangos išlaikyti „aktyvų save“. 7. Asmeninės prasmės karantino patyrime paieška. Paauglių įveikos elgesio supratimas ir psichinių būsenų refleksijos skatinimas gali būti efektyvios intervencijos siekiant sumažinti psichologinių problemų radimosi riziką
Anapus moralinės srities: kinų normatyvinis nusiteikimas
Get PDFIn this paper we report a study on how different types of normatively relevant transgressions are evaluated by Chinese participants. We hypothesized that, given the continuing influences of Confucian worldview on contemporary Chinese societies, the Chinese will not make a distinction between moral (daode) and conventional norms of cultured behavior (wenming). Our results indicate that Chinese participants expressed a strong normative conviction not only towards harmful and unfair actions, usually subsumed under the moral domain in Western literature, but also towards violations of what would be widely accepted as conventional (or cultural) norms. Similarly, Chinese participants expressed a strong normative conviction towards violations of the traditional Chinese value of family reverence (xiao), thus further supporting our general thesis. Moreover, results indicate that, overall, explicit considerations of wenming (unculturedness) emerged as the best predictor of a normative conviction response among the Chinese. Though considerations of harm and fairness also emerged as significant predictors of normative conviction response. The results are discussed in the light of recent debates about the moral/conventional distinction and the scope of morality.Šiame straipsnyje pateikiame tyrimo, kurio dalyviai buvo iš Kinijos, rezultatus, rodančius, kaip kinai vertina įvairius socialiai reikšmingus normų pažeidimus. Kėlėme hipotezę, kad, atsižvelgiant į nuolatinę konfucianistinės pasaulėžiūros įtaką šiuolaikinei Kinijos visuomenei, kinai nedarys skirties tarp moralinių (daode) ir įprastų kultūringo elgesio (wenming) normų. Mūsų rezultatai rodo, kad dalyviai iš Kinijos išreiškė tvirtą normatyvinį įsitikinimą ne tik žalingų ir nesąžiningų veiksmų, kurie Vakarų literatūroje paprastai priskiriami prie moralinės srities, bet ir kultūringo elgesio (wenming) normų pažeidimų atveju. Dalyviai kinai taip pat išreiškė tvirtą normatyvinį įsitikinimą dėl tradicinių šeimos pagarbos vertybių (xiao) pažeidimų. Be to, rezultatai rodo, kad wenming (nekultūringumo) svarstymai buvo geriausias normatyvinio įsitikinimo prediktorius, nors žala ir sąžiningumas taip pat išryškėjo kaip reikšmingi normatyvinio įsitikinimo prediktoriai. Rezultatai aptariami atsižvelgiant į pastaruoju metu vykusias diskusijas apie moralės ir konvencijos skirtį
Melo aptikimas neuždelstose ir vėlesnėse apklausose po įvykio: piešinio mnemoninės technikos vaidmuo
Get PDFMemory enhancing techniques, or mnemonics, are typically recommended in evidence-based investigative interviewing guidelines. In the current study, the use of a sketch mnemonic and its effect on the responses of truth tellers and liars was examined. Participants (n = 49) watched a mock intelligence operation video. They were instructed to tell the truth or lie about this operation in an interview immediately afterwards, and again after a two-week delay. In both interviews, participants were requested to make a sketch of the place of the mock operation, and then to verbally describe the drawing. Results revealed that truth tellers reported more visual, spatial, temporal, and action details than liars in the immediate interview. Truth tellers also reported more spatial, temporal and action details than liars in the delayed interview. Truth tellers experienced a decline in reporting action details after the delay, whereas liars did not show a decline in reporting any details over time. Thus, truth-tellers showed patterns of reporting indicative of genuine memory decay, whereas liars produced patterns reflecting a ‘stability bias’. Between-statement consistency was not different across veracity conditions.Prisiminimus palengvinančios technikos, arba mnemonika, įprastai įtraukiamos į įrodymais grįstas nusikaltimų tyrimo apklausų rekomendacijas. Eksperimento tikslas – nustatyti piešinio mnemoninės technikos įtaką teisingų ir melagingų pakartotinių parodymų pateikimui. Tiriamiesiems (teisingų parodymų, n = 25; melagingų parodymų, n = 24) buvo rodoma simuliacinės kriminalinės žvalgybos operacijos vaizdo medžiaga, o paskui jų buvo prašoma sakyti tiesą arba meluoti dviejų apklausų – nedelsiant ir praėjus dviem savaitėms po įvykio – metu. Abiejų interviu metu apklausiamieji buvo paprašyti nupiešti vietos, kurioje vyko žvalgybos operacija, schemą ir verbaliai apibūdinti piešinį. Analizuotos parodymų turinio detalės ir nuoseklumo tarp parodymų charakteristikos. Teisinguose pasakojimuose iš karto po įvykio nustatyta reikšmingai daugiau vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose pasakojimuose. Teisinguose parodymuose pakartotinėse uždelstose apklausose taip pat buvo reikšmingai daugiau erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose parodymuose. Tiesą sakantys tiriamieji pateikė mažiau veiksmo detalių parodymuose po dviejų savaičių negu pasakojimuose iš karto po įvykio; detalių skaičius melaginguose parodymuose abiejų apklausų metu reikšmingai nesiskyrė. Kitaip tariant, tiesą sakančiųjų atsakymuose labiau atsispindėjo natūralaus užmiršimo procesas negu meluojančiųjų atsakymuose tarp parodymų. Tiesą sakančių ir meluojančių asmenų informacijos pateikimo nuoseklumas tarp dviejų pasakojimų buvo panašus. Teorinės ir praktinės melo aptikimo implikacijos pateiktos straipsnyje
Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai
Get PDFWhat determines which colour combinations will be attractive to a person and which will not? Is colour attractiveness only a subjective human experience, or can we predict it based on physical colour parameters? One of the pioneers of the attraction of colour theories was Michel Eugène Chevreul (1786–1889). He distinguished two types of colour harmony – analog colour and contrast – and tried to describe what harmonics are based on physical colour parameters. This was later done by other scientists. Later, semantic evaluation of colours was introduced and factor analysis attempted to identify emotions caused by colours or combinations of colours. The aim of this research is to test whether there is a consistent pattern of judgments of colour combinations under controlled conditions and, if so, to what extent they are influenced by the objective physical characteristics of those combinations. Subjects. The study involved 40 students (20 men, 20 women). All subjects had normal colour vision and were not related to fine art. Research tools. The study used 8 colours: 4 opponent (green, red, yellow and blue) and 4 additional (orange, lettuce, blue and purple). The 28 colour combinations (made up of two different colours) were composed of those 8 colours and printed onto cardboard card where each colour had area of 80 mm x 80 mm. Questionnaire of 40 adjectives consisting of 20 pairs of antonyms were used for semantic colour assessment. Procedure. The investigation was conducted in a dark room. Initially, all 28 cards with colour combinations were placed randomly on a desk lit by a 40 cm high fluorescent lamp (4000K correlated colour temperature). The subject was asked to select one of the cards with the most preferable colour combination, to write its code on the questionnaire and to mark all the epithets in the questionnaire which suits this colour combination. The same procedure was applied to the all other cards. One experiment lasted 35–50 minutes. Results and conclusions. Independent component analysis distinguished 4 dimensions describing colours: pleasure, energy, purple color and strength. Logistic regression analysis was run on colour factor loadings to discriminate colour combinations into two groups: liked and disliked colour combinations. It shows that that colour combination could be predicted as being liked or disliked with 85% probability. Adding physical colour parameters to the regression increases prognostic probability to 92 %. Also a relationship between subjective factors and physical characteristics of colour combinations was found. Pleasure correlates with hue contrast and strength with saturation contrast. It can be argued that the reliability of colour combinations is determined by both subjective and physical factors.Kodėl vienos spalvos yra patrauklios, o kitos ne? Šis klausimas nuo seno domina tiek dailininkus, tiek gamintojus, tiek mokslininkus. Todėl yra aktualu išsiaiškinti, kas lemia spalvų patrauklumą ir galimybę jį prognozuoti. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti spalvų porų patrauklumo vertinimo priklausomybę nuo spalvų emocinio vertinimo ir spalvų porų fizinių charakteristikų. Tyrimo, kuriame dalyvavo 40 tiriamųjų (20 vyrų ir 20 moterų), metu 28 spalvų deriniai būdavo rikiuojami nuo labiausiai patinkančio iki labiausiai nepatinkančio. Kiekvienas derinys būdavo apibūdinamas iš sąrašo pasirinktais būdvardžiais. Tyrime vartota 40 būdvardžių, sugrupuotų į 20 antonimų porų. Taikant faktorinę analizę, išskirtos 4 spalvas apibūdinančios dimensijos: malonumo, energingumo, purpurinės spalvos ir jėgos. Regresinė analizė leido nustatyti, kad, žinant spalvų derinio koordinates faktorinėje erdvėje, su 92 % tikslumu galima prognozuoti jų priskyrimą patinkančioms ar nepatinkančioms. Taip pat rastas ryšys tarp subjektyvių faktorių ir fizinių derinių charakteristikų. Galima tvirtinti, kad spalvų porų patrauklumas yra nulemtas tiek subjektyvių, tiek fizinių faktorių
Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo psichosocialiniai veiksniai vaikų ir tėvų vertinimu
Get PDFChildren’s electronic media use in the form of Internet has increased over the past decades. The activities that children engage using the Internet can lead to experiencing positive as well as negative outcomes. Recent studies have found that excessive time devoted to the Internet use and behavioral narrowing can lead to Internet addiction (Enagandula et al., 2018) or compulsive Internet use (Meerkerk et al., 2009). This phenomenon can be described as a greater risk of developing excessive online habits, which may result in impairments of individual’s activities of daily living as well as relationships with others. Specific characteristics of these associations, however, have been examined only minimally in young children. The goal of this study was to examine the peculiarities of elementary school-aged children’s Internet use in relation to sociodemographic and relationships with others, as well as possible behavioral and emotional difficulties. The sample consisted of 304 parent-child dyads. All children in the study were second or third grade students (mean age 8.47 years, SD = 0.56), 50.3% were boys. Children and parents completed the Compulsive Internet Use Scale (CIUS; Meerkerk et al., 2009) and provided information about time spent on the Internet. Parents provided sociodemographic information and completed the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ; Goodman, 1997), and children answered questions about their relationships with their parents and peers. The results of the study revealed significant gender differences in compulsivity of the Internet use, i.e. the estimates of boys CIUS – both provided by children and their parents – were significantly higher than girls. In overall, there was good agreement between parental and children’s reports on child’s CIUS, however parents reported higher CIUS scores and longer Internet use than children themselves. Regression analysis revealed that children’s CIUS is predicted (a) from the child’s perspective – by longer Internet time together with lower scores of child prosocial behavior, male gender, less advantaged financial situation in the family, and poorer parent-child relationships; (b) from the parent’s perspective – by longer Internet time, male gender, lower scores of child prosocial behavior, higher scores of behavioral and emotional difficulties together with less advantaged financial family status. The findings of the study are discussed in light of evidence-based practice and research.Internetas tapo neatsiejama ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl šios priežasties yra intensyviai tyrinėjama, kaip naudojimasis internetu veikia įvairias vaikų funkcionavimo sritis ir kokių sukelia problemų. Šiame straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas buvo analizuoti pradinio mokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi internetu trukmę bei kompulsyvumo veiksnius vaikų ir jų tėvų vertinimu. Tyrimo dalyvių imtį sudarė 304 vaikų (antros ir trečios klasės mokinių) ir jų tėvų diados. Vaikų amžiaus vidurkis buvo 8,47 metų (SD = 0,56), 50,3 % imties – berniukai. Vaikai ir jų tėvai pildė Kompulsyvaus interneto naudojimo skalę (Meerkerk, van den Eijnden, Vermulst, & Garretsen, 2009), teikė informaciją apie naudojimosi internetu trukmę. Tėvai taip pat pildė Galių ir sunkumų klausimyną (Goodman, 1997) ir teikė informaciją apie vaikų socialinę demografinę aplinką, o vaikai – apie savo santykius su tėvais ir bendraamžiais. Ir vaikų, ir tėvų vertinimu berniukų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai yra reikšmingai didesni nei mergaičių. Bendrai vaikų ir tėvų nurodytų vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčiai reikšmingai susiję, nors tėvai nurodė didesnius vaikų kompulsyvaus interneto naudojimo įverčius ir ilgesnę naudojimosi internetu trukmę negu vaikai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikų kompulsyvų naudojimąsi internetu: a) vaikų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, kartu atsižvelgiant į prosocialaus elgesio bei vaiko santykių su tėvais įverčius, šeimos finansinę situaciją bei vaiko lytį; b) tėvų vertinimu, leidžia prognozuoti naudojimosi internetu trukmė, vyriškoji vaiko lytis, mažesni prosocialaus elgesio įverčiai bei didesni elgesio ir emocijų sunkumų įverčiai, kartu atsižvelgiant į šeimos finansinę situaciją. Straipsnyje aptariamos praktinės rekomendacijos ir įžvalgos tolesniems tyrimams
Sportavimas ir vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacija: orientavimosi pėsčiomis sportininkų, dziudo imtynininkų ir nesportuojančių asmenų palyginimas
No full textPerformance in all sports requires good spatial attention. This study investigates the impact of long-term sports training on lateralization of visual spatial attention and also explores if the type of sport (foot orienteering (FootO) vs. judo) could be related to differentiated effects on the pattern of lateralization. Thirty practitioners of FootO (aged 16-58 years, Mean age = 24.96±10.98; 16 males), 30 judo wrestlers (aged 16-60 years, Mean age = 25.96±10.61; 19 males), and 30 subjects who have never practiced any sport (aged 15-53 years, Mean age = 33.2±11.56; 13 males), were studied with a line-bisection task. All participants were right-handed and the athletes had at least 5 years of active sport practicing. Although the mean transection in the three groups was to the left of the true center regardless of the hand used suggesting right pseudoneglect, the accuracy of both hands was highest in the group of practitioners of FootO and lowest in the non-athletes group. Also, there were no between-hands differences in the accuracy among practitioners of FootO (t(30) = 0.062, p = 0.951), slightly better right hand accuracy in judo wrestlers (t(30) = 0.608, p = 0.548), and significantly better right hand accuracy in non-athletes (t(30) = -2.297, p = 0.029). In general, the results suggest that the active long-term training of any sport may affects functional brain organization of visual spatial attention towards its more balanced hemispheric presentation, but the type of sport is of great importance for the magnitude of the induced changes.Norint pasiekti gerų rezultatų bet kurioje sporto šakoje, reikia gero erdvinio dėmesnio. Šiame tyrime analizuojamas ilgalaikių sportinių treniruočių poveikis vizualinio erdvinio dėmesio lateralizacijai, o taip pat nagrinėjama ar sporto šaka (orientavimosi pėsčiomis (OP) ir dziudo) gali sietis su skirtingu lateralizacijos paternu. Trisdešimt OP sportininkų (16-58 metai, vidutinis amžius - 24.96±10.98; 16 vyrų), 30 dziudo imtynininkų (16-60 metų amžiaus, vidutinis amžius 25.96±10.61; 19 vyrų), ir 30 tyrimo dalyvių, kurie niekada nepraktikavo jokio sporto (15-53 metų amžiaus, vidutinis amžius 33.2±11.56; 13 vyrų), atliko linijos dalijimo užduotį. Visi tyrimo dalyviai buvo dešiniarankiai, sportininkai turėjo bent 5 metų patirtį. Linijos dalijimo užduoties vidurkis buvo į pasislinkęs kairę nuo tikro centro visose trijose grupėse, tačiau abiejų rankų tikslumas buvo didžiausias OP, o mažiausias nesportuojančių grupėje. Tikslumo skirtumo, naudojant skirtingas rankas, nerasta OP sportininkų grupėje (t(30) = 0.062, p = 0.951), atlikimas, naudojant dešinę ranką, buvo nereikšmingai geresnis dziudo sportininkų grupėje (t(30) = 0.608, p = 0.548), o nesportuojančių grupėje rastas statistiškai reikšmingai geresnis tikslumas, naudojant dešinę ranką (t(30) = -2.297, p = 0.029). Rezultatai leidžia teigti, kad bet kurio sporto praktikavimas gali veikti vizualinio dėmesio organizaciją smegenyse, skatinti didesnį balansą tarp pusrutulių, tačiau sporto šaka nėra ypatingai svarbi
Veiksniai, susiję su vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų depresija Rumunijoje
Get PDFThe objectives of this study were the determination of the prevalence of self-reported depressive symptoms by the Geriatric Depression Scale and the influences of variable income, physical activity, socialization and sexual activity. A total of 601 patients aged 55–93 years with a mean age of 67.32 years and a median age of 67 years participated in this study between 2016 and 2017. Non-cooperative people and individuals with strong auditory or visual sensory deficits, severe cognitive deficits, or disorders accompanied by psychotic elements with serious somatic pathology were excluded from the interviews. Employing the SPSS GENLIN procedure, an ordinal logistic model was used. Over ½ of the respondents are within the categories of moderate and severe depression, almost half of the respondents feel that their family incomes are not enough or make it hard to meet their needs, approximately 10% think they are sedentary, over ½ participate in no sexual activity, and over ¼ do not frequently respond with pleasure to partner-initiated sexual relationships. Those who were in the higher depression category perceived their income to be extremely low (p = .001), perceived themselves as sedentary (p < .001), infrequently met with friends or neighbours in their leisure time (p = .002), and had lower sexual interest (p < .001). Middle-aged adults and older adults should learn about the health benefits of physical activity, socialization and sexual activity. Social policies must take into account this low-income segment. Poverty itself can be a contributor to depressive states, and additionally, due to their low incomes, elderly people are at risk of benefiting less from pharmacotherapy and psychotherapy.Šio tyrimo tikslas – nustatyti savistata grįstų depresijos simptomų paplitimą Rumunijos vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų imtyje ir įvertinti pajamų, fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo kintamųjų prognostinę vertę. 2016–2017 metais tyrime dalyvavo 601 pacientas (55–93 metų, amžiaus vidurkis – 67,32 metų, mediana – 67). Nelinkę bendradarbiauti, pasižymintys stipriais girdimojo arba regimojo suvokimo, pažintiniais sutrikimais, turintys psichozinių simptomų ar pasižymintys rimtomis somatinėmis patologijomis asmenys nedalyvavo tyrime. Analizuojant duomenis, atlikta ranginė logistinė analizė, naudojant SPSS GENLIN procedūrą. Daugiau nei pusė respondentų priskirtini vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos lygiui, beveik pusė respondentų jautė, kad jų pajamos nepakankamos arba jiems sunku patenkinti savo poreikius, apie 10 % manė, kad jų gyvenimas yra sėslaus būdo, daugiau kaip pusė respondentų neturėjo jokių seksualinių santykių, daugiau kaip ketvirtadalis neatsakė į partnerio inicijuojamus seksualinius santykius. Tie, kurie pateko į didesnės depresijos kategoriją, suvokė savo pajamas kaip ypač mažas (p = 0,001), suvokė save kaip gyvenančius sėslaus būdo gyvenimą (p < 0,001), laisvalaikiu retai susitiko su draugais ar kaimynais (p = 0,002), mažai domėjosi seksualiniais santykiais (p < 0,001). Remiantis tyrimo rezultatais, vidutinio amžiaus ir vyresnius asmenis reikėtų šviesti apie fizinio aktyvumo, bendravimo ir seksualinio aktyvumo naudą. Vykdant socialinę politiką turėtų būti atsižvelgta į asmenis, gaunančius mažas pajamas. Skurdas gali prisidėti prie depresyvios būsenos, taip pat vyresni žmonės dėl savo mažų pajamų rizikuoja gauti mažesnę farmakoterapinę ir psichoterapinę pagalbą