Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas: kaip tai prognozuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą ir elgesio savireguliaciją?
Get PDFIt has been suggested that the quality of pre-primary education influences children\u27s learning abilities in a variety of ways. Teachers’ behaviors are among the major factors relating to the quality of the classrooms, and one aspect of them – teachers’ self-efficacy – has been put forward to predict successful development of childrens’ learning and abilities to learn. Given this, it is surprising that relatively few studies have taken pre-primary techers\u27 self-efficasy into account, and no research on the topic has been conducted in Lithuania.
Futhermore, a few studies have analyzed how teachers\u27 self-efficacy relates to childrens\u27 learning abilities, such as, tasks persistence and self-regulation. Consequently, the present study analyzed relations between teachers\u27 self-efficacy, childrens\u27 task persistence and self-regulation. This study is based on the theory of teachers’ self-efficacy by Tschannen-Moran and Woolfolk Hoy (2001). The aim of the current study is to determine whether the self-efficacy of Lithuanian pre-primary teachers\u27 is related to the learning outcomes, in particular, childrens\u27 tasks persistence and ability to regulate their behavior. Childrens\u27 tasks persistence was measured using the Behavioral strategy rating scale (teachers\u27 form) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011); the Head-Toes-Knees-Shoulders task (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz at al., 2009) was used to measure childrens\u27 self-regulation.
Participants were 18 pre-primary education teachers from six Lithuanian schools and their 229 pre-primary class students (116 [50.7%] girls and 113 [49.3%] boys). Teachers answered questionnaires concerning their self-efficacy towards the whole class and towards each child’s task persistence; school psychologists tested each child on their self-regulation. The statistical analyses of this study comprised of correlation analyses and hierarchical regression analyses.
The results supported our expectations about the positive significant relations between teachers\u27 self-efficacy, childrens\u27 tasks persistence and self-regulation. That is, the greater teachers\u27 self-efficacy was, better childrens\u27 tasks persistence and self-regulation were. The results stayed significant even after controlling for, child gender, parental education, and teachers’ experience. MoreoverIn particular, gilrs and children of higher educated parents were more likely to have better task persistence and self-regulation. Moreover, surprisingly, it was found that teachers\u27 work experience predicted childrens\u27 self-regulation. Taken together, the results have verified that techers\u27 self-efficacy plays a meaningful role in promoting childrens’ tasks persistence and self-regulation in Lithuanian preschool. Thus, from the practical point of view, in order to facilitate children’s learning in preschool and primary school, one should also pay attention to the ways of strengthening teachers’ self-efficacy. Vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priešmokykliame amžiuje yra ypač svarbus, nes šie gebėjimai yra susijęs su tolimesne vaiko raida, mokymusi ir pasiekimais. Sėkmingas vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas priklauso nuo pedagogų gebėjimų įtraukti vaikus į ugdomąsias veiklas, teikti instrukcijas ir grįžtamąjį ryšį, valdyti klasę bei palaikyti pozityvius santykius su vaikais (Rimm-Kaufman & Hamre, 2010, Kyriakides, Creemers & Panayiotou, 2018). Kaip mokytojai organizuos ugdymą priklauso nuo mokytojų saviveiksmingumo (Tschannen-Moran & Hoy, 2001; Shahzad & Naureen, 2017), todėl galima manyti, kad vaikų atkaklumo atliekant užduotis ir elgesio savireguliacijos ugdymas gali būti susijęs su mokytojų saviveiksmingumu. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kaip priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją, kontroliuojant vaikų socio-demografines charakteristikas ir mokytojų darbo patirtį. Vaikų atkaklumas atliekant užduotis vertintas mokytojų Elgesio strategijų skale (angl. Behavioral Strategy Rating Scale — Reachers’ Form) (Aunola et al., 2000; Zhang et al., 2011). Vaikų savireguliacija vertinta užduoties „Galva-pirštai-keliai-pečiai“ (angl. Head-Toes-Knees-Shoulders task) (McCellandet al., 2007; Ponitz et al., 2008; Ponitz et al., 2009) atlikimu. Priešmokyklinės klasės mokytojų saviveiksmingumui vertinti naudota Mokytojų saviveiksmingumo skalės trumpoji versija (angl. Teachers’ Sense of Efficacy Scale Short Form) (Tschannen-Moran & Hoy, 2001). Tyrimo metu buvo apklausta 18 priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir 229 priešmokyklinės klasės mokiniai, iš kurių 116 mergaičių. Nustatyta, kad prognozuojant vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir elgesio savireguliaciją išryškėjo vaiko lyties ir tėvų išsilavinimo vaidmuo. Mergaitės atkakliau atlieka užduotis ir geriau kontroliuoja savo elgesį nei berniukai, o didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę elgesio savireguliaciją prognozuoja aukštesnis tėvų išsilavinimas. Taip pat vaikų elgeslio savireguliaciją prognozavo mokytojų darbo patirtis. Mažesnė mokytojų darbo patirtis mokykloje prognozavo geresnę vaikų savireguliaciją. Taip pat prognozuojant vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir vaikų elgesio savieguliaciją išryškėjo mokytojų saviveiksmingumo vaidmuo. Aukštesnis priešmokyklinio ugdymo mokytojų saviveiksmingumas prognozuoja didesnį vaikų atkaklumą atliekant užduotis ir geresnę vaikų elgesio savireguliaciją
Ribų išplėtimo efektas prisimenant skirtingo turinio paveikslus
Get PDFThe goal of this study was to investigate in which cases boundary extension occurs when repainting visual images with different content from your memory. The method that was used in this study is based on a meta-analysis conducted by Hubbard et al. (2010). The method consists of 12 stimuli (dimensions 10x15 cm), which show a photographic image or sketch of a painting. Presented stimuli contain images with different content – finished object, object with its corners removed, emotionally neutral, positive and negative object, moving object; 120 respondents participated in the study, their age ranged from 14 to 45 years old (average age – 25,6).
The first hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of objects with removed corners than those of finished objects repainted from memory, was confirmed. The second hypothesis, stating that boundary extension is more frequent with images of emotionally neutral objects than those of emotionally positive or intense objects repainted from memory, was confirmed. The third hypothesis, stating that boundary extension while repainting images that contain containing moving objects, form memory, unfolds from the expected direction of object movement – the left side, was not confirmed. It was found that boundary extension unfolded at the top of a painting (bird) and at the bottom of a painting (vehicle). The fourth hypothesis was partly confirmed – that boundary extension while repainting images from memory with different content stimuli is more likely to happen among teenagers (years 14–19). The central tendency is more likely among younger adults (20–30), and boundary restriction – among older adults (31–45). The fifth hypothesis was confirmed. As expected, boundary extension when repainting images of different content from memory more often occurrs with women than men. The sixth hypothesis, stating that boundary extensions are more often when repainting images from memory that were painted and are not photographical images, was not confirmed.Ribų išplėtimas – tai reiškinys, kai žmogus prisimena matytą paveikslą su didesne erdve, nei ji buvo iš tikro (Gottesman, 2011; Gottesman & Intraub, 2002; Hubbard, Hutchison, & Courtney, 2010; Intraub & Richardson, 1989; Intraub, Gottesman, & Bills, 1998). Tyrimo tikslas buvo ištirti ribų išplėtimo raišką iš atminties piešiant skirtingo turinio paveikslus. Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų, kurių amžius buvo 14–45 metai (vidurkis 25,6 m.). Tiriamiesiems buvo rodomi skirtingo turinio (užbaigtas objektas, objektas su nukirptais kraštais, emociškai neutralus, pozityvus, negatyvus objektas, judantis objektas) piešti arba fotografuoti paveikslai, kuriuos jie vėliau turėjo iš atminties perpiešti. Buvo vertinamas santykinis objekto dydis.
Pirmoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius objektus su nukirptais kraštais, nei vaizduojančius užbaigtus objektus, pasitvirtino. Antroji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius emociškai neutralius objektus, nei vaizduojančius emociškai pozityvius ar emociškai negatyvius objektus, pasitvirtino. Trečioji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius judančius objektus, atsiskleidžia iš numatomos objekto judėjimo krypties, nepasitvirtino. Ketvirtoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp paauglių (14–19 m.) ir vyresniųjų suaugusiųjų (31–45 m.) nei tarp jaunesniųjų suaugusiųjų (20–30 m.), pasitvirtino iš dalies. Penktoji hipotezė, teigianti, kad skirtingo turinio stimulų ribų išplėtimas iš atminties perpiešiant paveikslus dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų, pasitvirtino. Šeštoji hipotezė, teigianti, kad ribų išplėtimas dažnesnis iš atminties perpiešiant paveikslus, vaizduojančius pieštus vaizdus, nei vaizduojančius fotografuotus vaizdus, nepasitvirtino
Darbo reikalavimai, ištekliai ir proaktyvus elgesys darbe: įsitraukimo į darbą ir streso vaidmuo
Get PDFProactive employees are an important part of social capital in modern organizations that operate in a competitive and ever-changing business environment. Proactive behavior (PB) is defined as self-directed and future-oriented actions that are aimed to change the situation, work environment, or oneself (Bindl & Parker, 2010). Proactive workers initiate individual and organizational changes, and they not only respond to work requirements or adapt to environmental conditions (Fritz & Sonnentag, 2009). Therefore, it is important to analyze the work and personal characteristics that may be significant in order to enhance the employees’ PB. The paper presents an empirical study that integrates the theoretical approaches of Proactive Behavior (Parker & Collins, 2010) and Job Demands – Resources (Schaufeli & Bakker, 2004). It is aimed, first, to examine the links between job demands (pace and amount of work, emotional and mental workload), resources (autonomy and feedback), and work engagement and stress with employee strategic proactive behaviors as well as work and person-environment fit proactive behaviors. Second, to determine the role that work engagement and stress have in the relationships between job characteristics and PB types.
A total of 386 employees from various Lithuanian organizations were surveyed online. Sixty one percent of the respondents were female; the average age of the respondents was 34.8 (SD = 11.32) years, with an average of 7.3 (SD = 8.22) years of working experience in their organizations. Twenty one percent of the respondents were first-level managers. Most of the respondents (93.6%) had acquired higher education.
Structural equation modeling analyses revealed that strategic PB, through engagement as a mediator, was predicted by autonomy, mental workload, and feedback; proactive work behavior was predicted by emotional workload, while mental workload, autonomy, and feedback were related to proactive work behavior through work engagement as a mediator; proactive person-environment fit behavior was predicted only by feedback via work engagement as a mediator. The study has shown that employee PB can be reinforced not only with job resources (autonomy and feedback) but job demands as well (the mental and emotional workload) via the mediative effect of work engagement. Work stress was not related with PB. The practical applications of research findings are discussed.Proaktyvūs darbuotojai – svarbi šiuolaikinėse organizacijose, kurios funkcionuoja konkurencingomis ir nuolat kintančiomis verslo sąlygomis, socialinio kapitalo dalis. Todėl aktualu nagrinėti darbo ir asmenines charakteristikas, kurios stiprina darbuotojų proaktyvų elgesį (PE). Straipsnyje pristatomas tyrimas apima proaktyvaus elgesio (Parker & Collins, 2010) ir darbo reikalavimų bei išteklių (Schaufeli & Bakker, 2004) teorines koncepcijas. Tikslas – išnagrinėti darbo reikalavimų (darbo tempo, emocinio ir protinio krūvio) ir išteklių (autonomijos ir grįžtamojo ryšio), įsitraukimo į darbą ir streso sąsajas su darbuotojų PE tipais bei įsitraukimo į darbą ir streso vaidmenį kuriant darbo charakteristikų ir PE tipų sąsajas. Anketinėje apklausoje internetu dalyvavo 386 darbuotojai (148 vyrai ir 238 moterys, amžiaus vidurkis 34,8 metų). Rezultatai: strateginį PE teigiamai prognozuoja autonomija ir grįžtamasis ryšys, užduočių atlikimo – autonomija ir emocinis krūvis, o asmens ir aplinkos dermės elgesį numato grįžtamasis ryšys. Įsitraukimas į darbą yra tarpinis kintamasis (mediatorius) atskiroms darbo charakteristikoms numatant PE tipus, o darbe patiriamas stresas su PE nėra susijęs. Nustatyta tiesioginė arba per įsitraukimą į darbą autonomijos ir grįžtamojo ryšio reikšmė darbuotojų PE išryškina praktinio rezultatų pritaikymo galimybes žmogiškųjų išteklių valdymo ir vadovavimo srityse
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Hipotetinio vadovo tamsiosios triados bruožų poveikis transformacinio vadovavimo vertinimui
Get PDFFor quite a long period of time, transformational leadership was related only to positive antecedents and outcomes (van Knippenberg & Sitkin, 2013). However, nowadays researchers are more invited to study the “dark side” of transformational leadership (Eisenbeiß & Boerner, 2013; Vreja, Balan, & Bosca, 2016). The model of dark triad traits (Paulhus & Williams, 2002) could be an interesting topic in this contemporary discussion. Therefore, a quasi experiment was conducted with the aim to analyze the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in assessing transformational leadership.
A total of 157 respondents (31 male and 126 females) participated in the quasi experiment. The average age of respondents was 24.87 (SD = 5.4) years, with the average of 4.5 (SD = 5.03) years of working experience. Most of the respondents (62.4%) had higher education. Respondents were asked to fill in the questionnaire about their dark triad traits (SD3, Jones & Paulhus, 2014), to read one of four scenarios (2 x 2 experiment design: male or female leader; a high or low expression of a leader’s dark triad traits) and to evaluate the transformational leadership of a hypothetical leader in the scenario (GTL scale, Carless, Wearing, & Mann, 2000).
The analysis revealed that the index of transformational leadership was higher when hypothetical leaders with a low expression of dark triad traits were assessed in comparison with hypothetical leaders who possessed a high expression of dark triad traits. So, the main hypothesis was confirmed. However, an additional analysis of the factors that could be also important in predicting the assessment of transformational leadership did not support the significant role of the assessor’s or the assessee’s gender or the assessing individual’s dark triad traits. Nevertheless, contextual factors in the assessment of transformational leadership deserve further attention from researchers and practitioners.
In general, the impact of a hypothetical leader’s dark triad traits in the assessment of transformational leadership is significant: the higher expression of dark triad traits, the less transformational leadership. With reference to scientific literature (Hoch, Bommer, Dulebohn, & Wu, 2018; Brymer & Gray, 2006; Jung, Chow, & Wu, 2003), transformational leadership is set as a criteria of effective leadership. Therefore, if practitioners wish to have an effective leader whom subordinates are ready to follow in their organizations, they should pay attention to how these subordinates evaluate their leaders’ dark triad traits. However, these results need confirmation in a field survey.Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) tamsiosios triados bruožų poveikį transformacinio vadovavimo vertinimui. Kvazieksperimente dalyvavo 157 asmenys (31 vyras ir 126 moterys), kurie vertino scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų (-ių) transformacinį vadovavimą ir pildė klausimyną apie savo tamsiosios triados bruožų išreikštumą (SD3). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad silpnu tamsiosios triados bruožų išreikštumu pasižymintys hipotetiniai (scenarijuose aprašyti) vadovai buvo vertinami kaip dažniau taikantys transformacinį vadovavimą, o stipriu išreikštumu pasižymintys – kaip rečiau. Vis dėlto hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimai nesiskyrė nei pagal vertintojo, nei pagal vertinamojo lytį. Vertintojo tamsiosios triados bruožų išreikštumas taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas kintamasis scenarijuose aprašytų hipotetinių vadovų transformacinio vadovavimo vertinimo prognostiniame modelyje
Nuteistųjų adaptaciją pataisos įstaigose prognozuojantys veiksniai
Get PDFAdaptation to imprisonment in a correctional facility is a convicted person’s psychological and behavioural response to the environment of a correctional facility and the imprisonment situation (Fedock, 2017). Convicted persons who have successfully adapted to the new environment are able to satisfy their basic needs, do not come into conflicts with the correctional facility administration or other inmates, and do not experience strong negative emotions, among other things. There seems to be a relationship between maladaptation to a correctional facility and a lower motivation to modify one’s criminal behaviour as well as recidivism (Loper, 2002; Zamble & Porporino, 1988). While inmates’ adaptation to imprisonment in correctional facilities and factors predicting this adaptation have received significant attention from foreign researchers over the last several decades, it still remains an under-researched field in Lithuania. The purpose of this study is to identify the factors that predict convicted persons’ adaptation to imprisonment in Lithuanian correctional facilities. The study sample included male inmates (N = 331) aged 18 to 68 (M = 35,17, SD = 10,75) from five correctional facilities in Lithuania. Adaptation was evaluated using the Prison Problem Scale (Zamble & Porporino, 1988), Beck Depression Inventory-II (Beck, Steer, & Brown, 1996) and Beck Anxiety Inventory (Beck, Epstein, Brown, & Steer, 1988). Factors related to adaptation were assessed using the Criminal Sentiments Scale – Modified (CSS-M, Simourd, 1997) and the demographic information questionnaire. Poorer adaptation to a correctional facility was observed among those study participants who were underage, when they faced a conviction for the first time, who had been unemployed or used drugs before incarceration as well as those who haven’t remained in contact with their romantic partner or friends during imprisonment. Poorer adaptation to a correctional facility also correlated with more pronounced criminal attitudes. The study found that the factors that best predicted adaptation was criminal attitudes and staying in touch with friends or a romantic partner. The factors explained up to 16% of the variance of variables used to assess adaptation.Adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (Fedock, 2017). Sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. Manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (Loper, 2002; Zamble & Porporino, 1988). Nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją Lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. Tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (N = 331) iš 5 Lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (M = 35,17, SD = 10,75). Adaptacijai įvertinti buvo naudojama Kalėjimo problemų skalė (Zamble & Porporino, 1988), Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (Beck, Steer, & Brown, 1996) ir Beck nerimo klausimynas (Beck, Epstein, Brown, & Steer, 1988). Adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei Kriminalinių nuostatų modifikuota skale (Simourd, 1997). Nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. Tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos
Vaikų (ne)dalyvavimas elektroninėse patyčiose ir emociniai bei elgesio sunkumai
Get PDFTechnological changes are making the Internet more accessible and interactive. The opportunities offered by the Internet, Internet use (time, frequency, accessibility, social networks, activities, etc.), and threats are changing as well. Cyberbullying is identified as one of the main threats on the Internet that has the most serious consequences. Research has found that cyberbullying is the most frustrating Internet threat for children (Haddon & Livingstone, 2012). Considering that children do not live without the Internet, and that the opportunities and threats of the Internet change all the time, the impact on emotional and behavioural problems of children has not been fully explored. This study is part of the Lithuanian Science Council funded project “Children’s and adolescents’ Internet use in Lithuania: possibilities and risks tendencies in EU context” (No. S-MIP-17-1/LSS-250000-1087). It aims to compare emotional and behavioural problems of children who have been victims of different forms of bullying and/or bullied themselves. During the data collection in 2018, 1012 children aged 9 to 17 years were interviewed; 161 (15.9%) children reported being bullied over the last year (61.5% of them in cyber space), and 65 (6.4%) children bullied others over the last year (52.3% of them in cyber space). The results show that cyberbullying is more often related to traditional and other forms of bullying than it takes place separately. However, there is an overlap in bullying environments: children who have experienced traditional bullying, bully others in a traditional way; and children who have experienced cyberbullying, bully others in the cyber space. The results confirm that the experience of bullying is related to poor psychological functioning, but the most emotional and behavioural problems are experienced by those kids who participated in or experienced traditional bullying. According to the results of this study, the harm caused by a traditional bullying is greater than cyberbullying.Šiuo tyrimu siekiama palyginti vaikų, kurie patyrė skirtingų formų patyčias ir (ar) patys tyčiojosi, patiriamus emocinius ir elgesio sunkumus. Tyrime dalyvavo 1 012 vaikų nuo 9 iki 17 metų. 15,9 % vaikų nurodė per pastaruosius metus patyrę patyčias, 6,4 % – tyčiojęsi iš kitų; iš jų elektronine forma atitinkamai 61,5 % ir 52,3 %. Nustatyta, kad dalyvavimas patyčiose susijęs su prastesniu vaikų psichologiniu funkcionavimu: daugiausia emocinių ir elgesio sunkumų turi tie vaikai, kurie dalyvauja ne elektroninėse patyčiose, o tiesiogiai ar kitu būdu