Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
„Kas Jums yra vyriškumas?“: turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų nuomonių palyginimas
Get PDFMale suicides are often associated with masculinity norms that encourage certain behaviours that increase the risk of suicide. For example, research shows that restricted emotionality, avoidance of seeking help and self-reliance are associated with higher suicide risk. However, these pre-formulated aspects of masculinity do not necessarily reflect men’s subjective opinions of what masculinity is to them. Researchers argue that it is important to consider personal views about what masculinity is, not only stereotypes about masculinity. The aim of this study is to reveal and compare the subjective opinions about the masculinity of men with and without suicidal ideation. 281 men answered the open-ended question during the survey: “What does masculinity mean to you?”. The answers were analyzed using a content analysis method. We transformed qualitative data into quantitative and compared them statistically between two groups: men with and without suicidal ideation. It turned out that men with suicidal thoughts were more likely to mention that masculinity is the control of emotions, intelligence, and decision-making. Men without suicidal thoughts were more likely to mention family and caring for it as essential aspects of masculinity. The results showed that certain aspects of masculinity might be related to higher risk for suicide, but the study also revealed the masculinity that might be a source of coping.Vyrų savižudybės neretai siejamos su vyriškumo normomis, kurios skatina tam tikrą savižudybės riziką didinantį elgesį. Tačiau mokslininkai taip pat svarsto, kad nagrinėjant vyriškumą svarbu vertinti ne tik vyriškumo stereotipus, bet ir atsižvelgti į asmenines subjektyvias nuomones apie tai, kas yra vyriškumas. Šio tyrimo tikslas yra atskleisti ir palyginti turinčių ir neturinčių minčių apie savižudybę vyrų subjektyvias nuomones apie vyriškumą. Apklausos metu 281 vyras atsakė į atvirą klausimą „Kas Jums yra vyriškumas?“ Atsakymai buvo analizuojami taikant turinio analizės metodą. Įvertinus tyrimo dalyvių mintis apie savižudybę, visa imtis buvo padalyta į dvi grupes: turinčius ir neturinčius minčių apie savižudybę. Šių dviejų grupių atsakymai į atvirą klausimą buvo palyginti pasitelkiant statistinius skaičiavimus. Paaiškėjo, kad turintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo, kad jiems vyriškumas yra emocijų kontrolė, intelektualumas ir orientacija į sprendimus. Neturintys minčių apie savižudybę vyrai dažniau minėjo šeimą ir rūpinimąsi ja kaip svarbius vyriškumo aspektus. Rezultatai parodė, kad tam tikri vyriškumo aspektai gali būti susiję su didesne savižudybės rizika, tačiau tyrimas atskleidė ir tokią vyriškumo dalį, kuri gali būti atsparumo šaltinis
Nenutolstant nuo filosofinių ištakų ir gyvenimo tikrovės. Interviu su Egle Rimkute
Get PDFInterview of Junona Almonaitienė, a graduate of Vilnius University, with associate professor Eglė Rimkutė, a teacher and researcher at the same university from 1966 till 2006, who’s carrier was mainly related to cognitive psychology and methodology of psychology. The interview reveals her subjective approach to various methodological problems of psychology, the nature and shifts of the approach, and her personal efforts to develop a more comprehensive, realistic, sociocultural psychology. As the interlocutors practically collaborated in planning and discussing research during one of the time periods covered here, the subjective experiences of both, related to local as well as more general methodological problems in psychology, are analyzed retrospectively. The entire interview can be seen as a practical effort of writing a microhistory.Vilniaus universiteto absolventės Junonos Almonaitienės interviu su to paties universiteto docente Egle Rimkute, 1966–2006 m. jame dėsčiusia psichologijos dalykus, daugiausia – susijusius su kognityviąja psichologija ir psichologijos metodologija. Interviu atskleidžia jos subjektyvų požiūrį į įvairias metodologines psichologijos problemas, to požiūrio kismą, asmenines pastangas plėtoti visapusiškesnę, tikroviškesnę, sociokultūrinį aspektą akcentuojančią psichologiją. Kadangi vienoje iš čia apžvelgiamo laikotarpio atkarpų pašnekovės praktiškai bendradarbiavo planuodamos ir aptardamos mokslinius tyrimus, retrospektyviai analizuojami pašnekovių subjektyvios patirties aspektai, susiję tiek su lokaliomis, tiek su bendresnėmis metodologinėmis psichologijos problemomis. Visas interviu gali būti traktuojamas kaip praktinis bandymas rašyti mikroistoriją
Antrokų mokytojų streso veiksniai: ryšiai su klasės veiklų dažnumu ir mokytojų bendravimo su klase stiliumi
Get PDFThis study involved a comparison of the prevalence of two work-related stressors (job-related issues and information and communications technology [ICT] use) and three situational stress factors (COVID-19, geopolitical concerns, and economic conditions) among 40 Grade 2 teachers in Lithuania. Also investigated were associations between the stress factors, the frequency of classroom activities (literacy and mathematics), and teacher interaction styles (affection, behavioral, and psychological control). A total of 40 Grade 2 teachers answered online questionnaires in April–May 2022, a period defined by the ongoing COVID-19 pandemic and the recent (2–3 months prior) start of the Russo–Ukrainian war. The results showed that, of the five stress factors examined, the highest levels of stress expressed by teachers were related to the geopolitical situation, which scored significantly higher than work-related stress factors (job-related issues and ICT use). The results also indicated that all stress factors except geopolitical situation were associated with behavioral and psychological control, suggesting that teachers who report higher levels of stress apply more controlling interaction styles when teaching their second graders. Moreover, the findings revealed that the frequency of classroom activities and the positive dimension of the interaction style of teaching (i.e., affection) were not related to any of the stress factors.Tyrime tirti du su darbu susiję streso veiksniai (streso dėl darbo ir streso dėl informacinių ir ryšių technologijų naudojimo) ir trys situaciniai streso veiksniai (streso dėl COVID-19, geopolitinės situacijos ir ekonominės situacijos), taip pat kiek iš 40 Lietuvoje vertintų mokytojų patiria stresą dėl šių veiksnių. Be to, įvertintas ryšys tarp streso veiksnių, klasės veiklų dažnumo (lietuvių kalbos ir matematikos) ir mokytojų bendravimo su klase stiliaus (emocinės paramos, elgesio ir psichologinės kontrolės). Antros klasės mokytojos (n = 40) internetines anketas užpildė 2022 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Šį laikotarpį apibrėžė besitęsianti COVID-19 pandemija ir besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas. Pirma, rezultatai parodė, kad iš penkių streso veiksnių mokytojai kaip didžiausią nurodė stresą dėl geopolitinės situacijos, kuris buvo kur kas didesnis už su darbu susijusį stresą. Antra, įtampa dėl visų streso veiksnių, išskyrus stresą dėl geopolitinės situacijos, buvo susijusi su mokytojų elgesio ir psichologine kontrole. Tai rodo, kad aukštesnio lygio stresą patiriantys mokytojai taiko labiau kontroliuojantį bendravimo su savo klase stilių. Trečia, mokymo veiklų dažnumas ir pozityvaus santykio dimensija (emocinė parama) nebuvo susiję su mūsų tirtais streso veiksniais
Sėkmingas darbas nuotoliniu būdu: kokie darbuotojų įgūdžiai jam svarbūs?
Get PDFAs remote work becomes a custom way of work organization, there is a need to research the factors that determine its effectiveness. Based on remote work research conducted in Europe and Lithuania, the article presents the differences between remote work and office work, based on which several employee skills are distinguished for effective remote work. First, due to longer working hours and the constant availability of electronic communication and information tools, the psychological skills of detaching from work are discussed. Second, due to the blurring of boundaries between work and personal life, the time-spatial job crafting is presented, i.e. the ability to choose a suitable place and time for work, to change the location of work, to change time or task if they do not match with each other, and to adjust work tasks to the current place and time of work, and his role in remote work. Thirdly, due to the increased autonomy to plan and perform one’s activities and the absence of factors that externally structure the work process and methods of performing tasks, the importance of self-leadership skills, which include the ability to act independently, plan one’s activities, set goals and achieve them, is highlighted. Finally, the article also presents the practical possibilities of psychological detachment from work, mastery of distance work and self-leadership development in the organization.Nuotoliniam darbui tampant įprasta darbo organizavimo forma, iškyla jo efektyvumą lemiančių veiksnių tyrimų poreikis. Remiantis Europoje ir Lietuvoje atliktais nuotolinio darbo tyrimais, straipsnyje pristatomi nuotolinio darbo ir darbo biure skirtumai, remiantis kuriais išskirti keli efektyviam darbui nuotoliniu būdu svarbūs darbuotojų įgūdžiai. Pirma, dėl dirbant nuotoliniu būdu ilgėjančių darbo valandų ir nuolatinio pasiekiamumo elektroninės komunikacijos ir informacijos priemonėmis aptariami gebėjimo psichologiškai atsiriboti nuo darbo įgūdžiai. Antra, dėl darbo ir asmeninio gyvenimo ribų susiliejimo, jiems vykstant toje pačioje fizinėje erdvėje, pristatomas meistriškumas dirbti nuotoliniu būdu, t. y. gebėjimas pasirinkti darbui tinkamą vietą ir laiką, pakeisti darbo vietą, laiką arba užduotį, jei jie nedera tarpusavyje, ir priderinti darbo užduotis prie esamos darbo vietos ir laiko, ir jo vaidmuo dirbant nuotoliniu būdu. Trečia, dėl padidėjusios autonomijos planuoti ir atlikti savo veiklą bei darbo procesą ir užduočių atlikimo būdus išoriškai struktūruojančių veiksnių nebuvimo išskiriama savilyderystės įgūdžių, apimančių gebėjimus veikti savarankiškai, planuoti savo veiklą, kelti sau tikslus ir jų siekti, svarba. Straipsnyje taip pat pristatomos psichologinio atsiribojimo nuo darbo, meistriškumo dirbti nuotoliniu būdu ir savilyderystės ugdymo organizacijoje praktinės galimybės
Darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos
Get PDFValid and reliable research methods are needed to assess the work–family enrichment self-efficacy. Two cross-sectional studies were conducted to test the psychometric properties (internal consistency, convergent and/or structural validity) of the Lithuanian version of the work–family enrichment self-efficacy scale. Results revealed that the Lithuanian version of the work–family enrichment self-efficacy scale had high internal consistency. Adequate convergent validity was confirmed by statistically significant positive relationships between work–family enrichment and its dimensions, job satisfaction, and general self-efficacy. Finally, structural validity was confirmed by exploratory and confirmatory factor analyses, that revealed that one factor explained data well. The results of the research confirmed that the Lithuanian version of the work-family enrichment self-efficacy scale was suitable for further research.Siekiant įvertinti darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumą reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Dviejų skerspjūvio tyrimų metu buvo vertinamos darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos: vidinis suderinamumas, konvergentinis validumas ir (ar) struktūrinis validumas. Dviejų tyrimų rezultatai atskleidė, kad darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškoji versija pasižymi aukštu vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingai teigiamus ryšius su darbo–šeimos vaidmenų praturtinimu ir jo dimensijomis, pasitenkinimu darbu ir bendru saviveiksmingumu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas tiriančiąja ir patvirtinančiąja faktorinėmis analizėmis, kurios atskleidė, kad vienfaktorinė klausimyno struktūra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, kad darbo–šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalės lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų
Kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose vartosena bei prasmių analizė
Get PDFThe Lithuanian scientific community has not yet reached a decision which Lithuanian word, “kūrybiškumas” or “kūrybingumas” (both translated into English as “creativity“), is more suitable for use in the creative psychology, educology and other domains. This article defines the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” as the acquired abilities of the creative subject to manifest new material and ideal objects. In addition, the two words are described as a property or characteristic of the product of activity and of the environment.
The author reviews the usage of terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” in the scientific publications of Lithuanian authors, and analyzes meaningful differences of the words. The quantitative research assesses all the publications in Lithuanian language which contain at least one of the terms in their titles and which were published between 1979 and 2019. During this period, 400 scientists submitted 426 publications which meet the previously mentioned criteria.
It was found that the term “kūrybiškumas” is accepted by the majority of the Lithuanian researchers (80.75%). This word is found in 76.76% of publication titles and 68.08% of texts.
The analysis of publications revealed that the meaningful difference between the words “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” can be doubted, therefore the meaning of the two terms is the same. Both words (“kūrybiškumas” and “kūrybingumas”) can be used to describe the creator, the creation process, the work or the result, and the environment. The term “kūrybiškumas” is broader and the meaning is somewhat wider than that of the term “kūrybingumas”.
In order to avoid the confusion related to the use of the two terms, the author suggests to use only the word “kūrybiškumas”. Alternatively, the terms “kūrybiškumas” and “kūrybingumas” should be considered as synonyms.Lietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka – kūrybiškumas ar kūrybingumas – yra tinkamesnė vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika.
Straipsnyje aptariama kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų vartosena Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose, analizuojami šių sąvokų prasminiai skirtumai. Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus.
Nustatyta, kad sąvoka kūrybiškumas yra priimtinesnė daugumai (80,75 %) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76 % publikacijų pavadinimuose ir 68,08 % darbų tekstuose.
Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką. Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo.
Siekiant išvengti sąvokų vartojimo painiavos, siūloma mokslinėje literatūroje vartoti vien tik kūrybiškumo sąvoką arba žodžius kūrybiškumas ir kūrybingumas laikyti sinonimais
Psichosocialinių veiksnių sąsajos su tėvų savęs stigmatizavimu dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko: sisteminė literatūros analizė
Get PDFThe aim of this study is to identify the psychosocial factors which are related with affiliate stigma in parents of children with ADHD through a systematic literature review. This review includes English publications from 2008 to 2022, which present the results of quantitative studies on the relationship between psychosocial factors and affiliate stigma in parents of children with ADHD. According to eligibility criteria, 7 articles were included in the review. The results showed that higher parental affiliate stigma is associated with lower parents’ psychosocial functioning (higher expressed depression, anxiety, lower self-esteem). It was also found that higher parental affiliate stigma is related to unfavorable behavior towards a child (higher expressed negativity/ less constructive parenting). The results also showed that higher parental affiliate stigma is associated with more expressed child\u27s difficulties (ADHD symptoms/ internalizing and externalizing difficulties).Šio tyrimo tikslas – atliekant sisteminę literatūros analizę, identifikuoti, kokie psichosocialiniai veiksniai siejami su tėvų savęs stigmatizavimu dėl ADS turinčio vaiko. Į sisteminę literatūros analizę įtraukti 2008-2022 m. anglų kalba publikuoti kiekybiniai tyrimai, kuriuose tyrinėjamos sąsajos tarp psichosocialinių veiksnių bei tėvų savęs stigmatizavimo dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko. Pagal nustatytus kriterijus į analizę įtraukti 7 straipsniai. Rezultatai atskleidė, jog stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko siejasi su prastesniu tėvų psichosocialiniu funkcionavimu (stipriau išreikštu depresiškumu, nerimu, žemesne saviverte). Taip pat pastebėta, jog stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko yra susijęs su nepalankiu tėvų elgesiu vaiko atžvilgiu (stipriau išreikštu negatyvumu/ mažiau konstruktyviais auklėjimo stiliais). Nagrinėtų tyrimų duomenimis, stipriau išreikštas tėvų savęs stigmatizavimas dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčio vaiko siejasi su stipriau išreikštais vaiko patiriamais sunkumais (aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomais/ internaliais bei eksternaliais sunkumais)
Geresnės mokinių motyvacijos link: DoIT3 tyrimo pagrindiniai rezultatai ir rekomendacijos
Get PDFThe Circumplex perspective on (de)motivating teaching styles based on Self-determination theory is presented in this paper. Based on the findings of the research project “Towards the effective teaching: the evaluation of (de)motivating teaching strategies and their effects on students’ using Circumplex model” (funded by the Research Council of Lithuania under the National Research Programme Welfare Society, Grant No. S-GEV-21-2) recommendations on how to nourish students’ motivational resources and well-being are provided for professionals working in education.Straipsnyje pristatoma savideterminacijos teorija pagrįsta mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais Žiedinio modelio koncepcija. Remiantis projekto „Veiksmingo mokymo(si) paieška: mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės (DoIT3)“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę programą „Gerovės visuomenė“, Nr. S-GEV-21-2) metu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę