Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Lietuvos TSR moksleivių praktine veikla bei jų žinios gamtos apsaugos srityje
Lithuanian SSR school students do plenty to preserve national wildlife. Many schools organize various extracurricular and after school actives for this purpose. An increasing number of students takes part in the national Natural Care competition and achieves better results.
Materials analysis showed that the 7th grade students\u27 knowledge of nature conservation issues is shallow, fragmented, and not linked to their practical activities. Only 2.4% of students answered the question about what kind of institutions and organizations contribute to wildlife protection in our republic correctly and completely; 87.4% answered correctly, but incompletely, giving just one agency or organization. Only 6% of students answered the question about how birds are useful for farms correctly and completely; 94% answered correctly, but incompletely. Only a few students reported that birds catch mice, voles, and ground squirrels (11 questionnaires of 400) that they distribute seeds (4 questionnaires), and that the birds eat a significant amount of weeds (1 questionnaire).
Students are only introduced to a little of the republic\u27s fauna and its protection. In response to the question about industrial fish, not a single student could name inland industrial fish like roach, bleak, vendace. Only 6% of students identified bream as an industrial fishing of the republic, 4% vimba vimba, and so on.
The students are ignorant of the republic\u27s rules on reserves, sanctuaries, hunting, and fishing.
Therefore, biology teachers aren\u27t using enough lesson time as a basis for instruction on the topic of environmentalism. The students\u27 practical activity is directed to theoretical knowledge; students are insufficiently introduced to local fauna.Lietuvos TSR mokyklose mokiniai atlieka nemažą praktinį darbą, globodami respublikos gyvūniją. Daugelyje mokyklų pravedama nemaža įvairių užklasinių ir užmokyklinių praktinių priemonių. Vis daugiau mokinių dalyvauja respublikiniame „Gamtos globos" konkurse, pasiekia geresnių rezultatų. Medžiagos analizė parodė, kad VII klasių mokinių žinios gamtos apsaugos klausimais yra negilios, nesistemingos ir nesiejamos su praktine mokinių veikla. Į klausimą, kokios įstaigos ir organizacijos prisideda prie gyvūnijos apsaugos mūsų respublikoje -teisingai ir pilnai atsakė tik 2,4 % , o 87,4 % teisingai, tačiau nepilnai, nurodydami tik vieną įstaigą ar organizaciją. Į klausimą, kuo paukščiai naudingi žemės ūkiui – teisingai ir pilnai atsakė 6 % , o likusieji 94 % atsakė teisingai, tačiau nepilnai. Tik pavieniai mokiniai nurodė, kad paukščiai gaudo peles, pelėnus, starus (11 anketų iš 400), kad platina augalų sėklas (4 anketos), kad paukščiai sulesa nemaža piktžolių (l anketa). Mokiniai nepakankamai supažindinami su respublikos faunos atstovais ir jų apsauga. Atsakydami į klausimą, kokias jie žino pramonines žuvis, nė vienas mokinys nenurodė vidaus vandenų pramoninių žuvų, kaip kuoja, aukšlė, seliava. Respublikos pramoninę karšių žvejybą nurodė 6 % mokinių, žiobrių - 4 % ir t. t. Blogos mokinių žinios apie respublikos rezervatus, draustinius, medžioklės ir žvejybos taisykles. Taigi, biologijos mokytojai dar nepakankamai panaudoja pamoką, kaip pagrindinę mokymo formą gamtos apsaugos žinioms perteikti. Praktinė mokinių veikla nenukreipiama jų teorinėms žinioms gilinti, mokiniai nepakankamai supažindinami su vietos faunos atstovais
Kai kurie perimamumo ir tarpdalykinių ryšių paisymo klausimai, mokant humanitarinių dalykų
Application of continuity principle and interdisciplinary relations facilitates fuller, deeper and more versatile understanding of taught subjects and bears considerable significance in development of communist awareness. N. Krupskaya paid major attention to interdisciplinary subjects.
The article contains concrete examples specifying how writers’ lives and creative work should be analyzed, how Russian literature should be studied in Lithuanian school and provides generalized conclusions. Major attention is also paid to inclusion of the fiction works in History lessons and possibilities of application of such means are revealed.
Some results of the experimental work enable to maintain that application of the principles of continuity and interdisciplinary relations is a vital condition to increase the effectiveness of a lesson. Perimamumo ir tarpdalykinių ryšių panaudojimas padeda pilniau, giliau ir visapusiškiau suprasti mokomuosius dalykus, taip pat turi svarbią reikšmę komunistinio sąmoningumo ugdymui. N. Krupskaja tarpdalykiniams ryšiams skyrė ypač didelį dėmesį. Straipsnyje konkrečiais pavyzdžiais parodoma, kaip reikėtų nagrinėti rašytojų gyvenimą ir kūrybą, rusų literatūrą lietuviškoje mokykloje, ir daromos apibendrinančios išvados. Didelis dėmesys taip pat skiriamas grožinės literatūros kūrinių panaudojimui istorijos pamokose, atskleidžiamos šios priemonės panaudojimo galimybės. Kai kurie eksperimentinio darbo rezultatai leidžia tvirtinti, kad perimamumo ir tarpdalykinių ryšių panaudojimas yra būtina sąlyga pamokos efektyvumui padidinti
Apie genetinį požiūrį į suvokimo tyrimą
The article analyzes the philo-, onto-, and microgenesis process features of perception. Data was recording by daily observation, thought experiments (Kondiljakas), and doing modern laboratory experiments to demonstrate the stages of perception. The article also discusses the hypothesis the mechanisms of perception.Straipsnyje nagrinėjami suvokimo filo-, onto- ir mikrogenezės procesų ypatumai. Faktų, gautų kasdieninio stebėjimu būdu, mintinių eksperimentų (Kondiljakas) ir šiuolaikinio laboratorinio eksperimento būdu, įrodomi suvokimo etapai. Aptariamos suvokimo mechanizmų hipotezės
Psichologijos raida Tarybų Lietuvoje
The article is dedicated to commemorating the twenty years of restitution of Soviet power in Lithuania. It discloses some reactionary traits of the idealistic psychology in bourgeois Lithuania and reviews the development of materialist psychology during the first years of the Soviet rule (1940-1941).
The post-war period in the development of psychology is subdivided into two stages: 1) the stage of improvement of psychology teaching and improvement of training of psychology professionals (1945-1955); 2) the stage of the research and development of psychology (1956-1965).
Fast increase of research in the psychology field in Soviet Lithuania became possible because having restituted the Soviet power, psychology was liberated from various ideological fallacy; second, it was developing as a constituent part of qualitatively new Soviet psychology; third, it was facilitated by the works of numerous outstanding psychologists of the whole Soviet Union; and fourth, it retained the experimental psychology traditions characteristic to it which were formed as early as at the beginning of the 20th century and consolidated in the Soviet years by scientific research and management attempts of the most outstanding figures in Lithuanian psychology J. Vabalas-Gudaitis and A. Gučas.Straipsnis skirtas tarybų valdžios atstatymo Lietuvoje dvidešimtmečiui. Jame atskleidžiami kai kurie reakcingi idealistinės psichologijos buržuazinėje Lietuvoje bruožai ir apžvelgiama materialistinės psichologijos raida pirmaisiais tarybų valdžios metais (1940 – 1941 m.). Pokarinis psichologijos raidos periodas dalijamas į du etapus:1) psichologijos dėstymo tobulinimo ir psichologinių kadrų rengimo tobulinimo etapas (1945 – 1955 m.); 2) psichologijos mokslo tyrimų raidos etapas (1956 – 1965 m.). Greitas psichologinių tyrimų augimas Tarybų Lietuvoje tapo įmanomas todėl, kad, pirma, atkūrus tarybų valdžią, psichologija išsilaisvino nuo įvairių idealistinių klaidžiojimų, antra, ji vystėsi kaip kokybiškai naujos tarybinės psichologijos sudėtinė dalis, trečia, jai padėjo daugelis žinomų Tarybų Sąjungos psichologų ir ketvirta, ji išsaugojo jai būdingas eksperimentinės psichologijos tradicijas, susiformavusias dar XX amžiaus pradžioje ir tarybiniais metais įtvirtintas žymiausių lietuvių psichologų J. Vabalo – Gudaičio ir A. Gučo moksliniais darbais ir organizacinėmis pastangomis
Apie ieškojimo apsunkintomis aplinkybėmis dinamiką ir etapus
The article aims to demonstrate the dynamics and stages of aggravated search (and finding). For this purpose some stages of complex search activities have been distinguished.
Figure exclusion (formation) is regarded as the first stage. Comparison of the excluded figure against the given gauge is the second stage. Different displays of this operation (unconscious and conscious comparison), their place and functions in the search process have been discussed. The third stage is making the final decision regarding the compared figure. Straipsnyje siekiama parodyti apsunkinto ieškojimo (ir suradimo) dinamiką ir turinį. Tam tikslui išskirti kai kurie sudėtingos ieškomosios veiklos etapai. Pirmuoju etapu laikomas figūros išskyrimas (sudarymas). Antruoju etapu - išskirtos figūros lyginimas su duotu etalonu. Aptariami skirtingi šios operacijos pasireiškimai (nesąmoningas ir sąmoningas palyginimas), jų vieta ir funkcijos ieškojimo procese. Trečiasis etapas - galutinio sprendimo apie lyginamąją figūrą priėmimas
Apie regimosios informacijos priėmimo efektyvumą, esant skirtingam signalų išdėstymo tankumui
This article discusses the layout integrity characteristics of the stimuli.
It is concluded that there is insufficient stimuli layout integrity to consider only the most minimal distance, characterized by angular units between the nearest adjacent stimuli; rather, what we also need to enter the statistical average stimuli layout integrity characteristics that reflect the visual information signal parameters in relation to the visual field area.
Visual information reception effectiveness examined the following conditions according to the above integrity characteristics: 1) The calculation of the unambiguous light signals chaotically set out in the field of vision, 2) searching for certain geometric figures when given an identification task, and 3) addressing a specific task in the mnemoschematic according to a pre-mastered algorithm.
Based on experimental data, the optimal stimuli layout integrity characteristics are presented.Straipsnyje aptariamos dirgiklių išdėstymo tankumo charakteristikos. Prieinama išvada, kad nepakanka dirgiklių išdėstymo tankumą vertinti tik pagal minimaliausią atstumą, charakterizuojamą kampiniais vienetais tarp artimiausių gretimų dirgiklių, o reikia įvesti ir vidutinę statistinę dirgiklių išdėstymo tankumo charakteristiką, kurioje atsispindėtų regimosios informacijos signalų parametrai santykyje su regėjimo lauko plotu. Pagal minėtas tankumo charakteristikas regimosios informacijos priėmimo efektyvumas nagrinėjamas šiomis sąlygomis: 1) skaičiuojant vienareikšmius šviesos signalus, chaotiškai išdėstytus regėjimo lauke, 2) ieškant tam tikrų geometrinių figūrų, kai duotas identifikacijos uždavinys, 3) sprendžiant tam tikrą uždavinį mnemoschemoje pagal iš anksto įsisavintą algoritmą. Remiantis eksperimento duomenimis, pateikiamos optimalaus dirgiklių išdėstymo tankumo charakteristikos
Apie darbo su vaikais planavimo proceso psichologinius ypatumus
The author\u27s objecting, using 4th grade students\u27 classroom observation, interviews, and analysis of papers, was to establish some specific psychological features of working with primary school children in the lesson planning process. The students in experimental classes had to make an enclosed stroller from stencils, using the same model of stroller. After a short briefing the students had to individually, before starting to work, describe what plan they intend to follow.
The data obtained showed that the decision to begin the task of analysis, as a rule, had to be performed "inside" and hastily. It was found that a hastily performed analysis had a negative effect on task itself. In an effort to begin work as soon as possible, students comprehended the model superficially, giving it insufficient attention. Initially, it appeared that many children know how to work. However, after getting started, they quickly realized that they cannot successfully complete the task. This shows that the students did not have differentiated individual component parts for a consistent perception of what was going on during this experiment.
It was established that the typical haste manifests itself attempt to see the results of their work as soon as possible. Therefore, the student works in a hurry, without distinguishing significance for some operations and disregarding the requirements of working accurately and consistently. Often in such cases the results are not satisfactory. Failure to plan their actions and consciously apply them to the objective hinders their ability to deal with complex tasks in the future.
Analysis of student written work plans shows that they, as a rule, only enumerate individual operations (and not always correctly). The whole of the action plans is usually expressed in two logical relationships: conjunction and disjunction. Not a single written work contained a justification for working actions. These facts show that students of a given experiment often distinguish minor attributes and in the early stages have yet to clearly imagine the final result of their activities.
The author provides specific pedagogical guidelines on the basis of the research material as to how to improve working methods of conducting lessons.Straipsnio autorius, naudodamas IV klasės mokinių stebėjimo pamokose, pokalbių ir rašto darbų analizės metodus, turėjo tikslą nustatyti kai kuriuos darbo su pradinių klasių vaikais darbų pamokose planavimo proceso psichologinius ypatumus. Mokiniai eksperimentinėse pamokose turėjo padaryti uždarą vežimėlį iš trafaretų, naudodamiesi tokio pat vežimėlio modeliu. Po trumpo instruktažo mokiniai turėjo individualiai, prieš pradėdami dirbti, aprašyti, pagal kokį planą, kokiu nuoseklumu jie dirbs. Gauti duomenys parodė, kad uždavinio sprendimas prasideda nuo analizės, kaip taisyklė, atliktos „viduje“ ir paskubomis. Nustatyta, kad tokia paskubomis atlikta analizė neigiamai veikia patį uždavinio sprendimą. Stengdamiesi kaip galima greičiau pradėti darbą, mokiniai paviršutiniškai suvokdavo ir nepakankamai dėmesingai apžiūrėdavo modelį. Iš pradžių daugeliui vaikų atrodė, kad jie žino, kaip reikia dirbti. Tačiau, pradėję dirbti, greitai suprasdavo, kad sėkmingai atlikti užduotį jie negali. Tai rodo, jog šio eksperimento metu mokiniai dar neturėjo diferencijuoto atskirų daikto dalių suvokimo ir aiškaus atskirų operacijų atlikimo nuoseklumo vaizdo. Nustatyta, kad būdingas skubėjimas reiškiasi siekyje kaip galima greičiau pamatyti savo darbo rezultatus. Todėl mokinys dirba skubėdamas, neskirdamas reikšmės kai kurioms operacijoms ir nekreipdamas dėmesio į reikalavimus dirbti tiksliai ir nuosekliai. Dažnai tokiais atvejais rezultatai būna nepatenkinami. Nesugebėjimas planuoti savo veiksmus ir pritaikyti juos prie sąmoningai iškelto tikslo trukdo tokiems mokiniams ateityje susidoroti su sudėtingesnėmis darbinėmis užduotimis. Mokinių raštiškų darbo planų analizė rodo, kad jie, kaip taisyklė, išvardina tik atskiras operacijas (ir tai ne visada teisingai). Veiksmų visuma planuose dažniausiai išreškiama dviem loginiais ryšiais: konjunkcija ir disjunkcija. Nė vienam darbe nerasta darbinių veiksmų pagrindimo. Šie faktai rodo, kad mokiniai duoto eksperimento sąlygomis dažnai išskiria neesminius daikto požymius ir pradiniuose etapuose dar aiškiai neįsivaizduoja galutinio savo veiklos rezultato. Tyrimo medžiagos pagrindu autorius pateikia konkrečias pedagogines rekomendacijas, kaip galima būtų pagerinti darbo pamokų vedimo metodiką
Veiklos motyvas ir bandymas jį išmatuoti sporte
Man is driven by the need to act, but it only becomes a motive when he realizes the objects that could meet that need. Objects can be material and ideal, things and thoughts, feelings and moral values.
Because of the inherent need for internal communication fundamental human mental powers mobilize —both intellect and emotion—fulfilling the need to find objects. Those powers sort of embody the object: the cognitive process and approach (relationship), on which the object acquires a certain meaning for humans is realized therein. Intelligence and emotion—the cognitive and emotional—these are the components of motive, and its business can be called its motivational side, which is the root of people\u27s actions, behavior, and power. Willpower is basically a motive force, and a strong-willed man is primarily a highly motivated person.
We tried to use a real world experiment to help determine the comparative strength of moral motives (a sense of collectivity) in a basketball game. We used assignment to the first or second string as a point of comparison (encouraging personal motive) as well as the team\u27s prestige (encouraging moral motive) The players were informed ahead of time that the results and personal stats in the first game will be published while the second game they will not, only team stats will be announced; this condition was the main way to determine moral motive force. The findings of the experimental data regarding the degree of development of moral reasoning of the players (20 young basketball players) essentially matched the coaches\u27 opinion.
In a similar experiment it would be appropriate to investigate individual athletes, too, as better athletic achievements are generally achieved in team competition, yet they do not always show contestants\u27 stronger moral reasoning: in team contests the athletes can do more to promote individualistic motives, too, because personal results are published.Žmogų veikti skatina poreikiai, tačiau jie tampa veiklos motyvais, tiktai žmogui įsisąmoninus objektus, galinčius patenkinti tuos poreikius. Objektai gali būti ir materialūs, ir idealūs, daiktai ir mintys, jausmai, moralinės vertybės. Dėl būdingų vidinių ryšių poreikis mobilizuoja pagrindines žmogaus psichines galias - intelektą ir emocijas - poreikį tenkinantiems objektams rasti. Tos galios tarsi įsikūnija objekte: jame realizuojamas pažintinis procesas ir požiūris (santykis), dėl kurio objektas įgyja tam tikrą prasmę žmogui. Protas ir jausmas- pažintinis ir emocinis- tai motyvo „sudaromosios", o „veiklioji" jų pusė (Sečenovas) - tai motyvacinė pusė, nulemianti žmogaus veiksmų, poelgių kryptį ir jėgą. Valios jėga- tai iš esmės motyvo jėga, o stiprios valios žmogus - tai pirmiausia aukštos, stiprios. motyvacijos žmogus. Buvo pabandyta su natūralaus eksperimento pagalba nustatyti moralinio motyvo (kolektyviškumo jausmo) palyginamąją jėgą krepšinio žaidime. Apie tą jėgą buvo sprendžiama, palyginus žaidėjo pastangas dvejose varžybose - už teisę patekti į pirmąjį savo komandos sąstatą (skatino asmeninis motyvas) ir ginant komandos garbę (skatino moralinis motyvas). Žaidėjams iš anksto buvo pranešta, kad pirmose varžybose jų pasiekti rezultatai bus viešai paskelbti, o antrose (už komandą) - nebus, bus paskelbtas tiktai bendras visos komandos rezultatas; ši sąlyga ir buvo esminė skatinamajai moralinio motyvo jėgai išaiškinti. Eksperimento duomenimis paremtos išvados apie žaidėjų (20 jaunų krepšininkų) moralinio motyvo išsivystymo laipsnį iš esmės sutapo su trenerių nuomone apie savo auklėtinius. Panašiu eksperimentu tikslinga ištirti ir individualių sporto šakų atstovus, kadangi aukštesni sportiniai rezultatai, paprastai pasiekiami komandinėse varžybose, anaiptol ne visada rodo varžybų dalyvių stipresnius moralinius motyvus: mat, komandinėse varžybose sportininkus gali labiau skatinti ir individualistiniai motyvai, kadangi jose skelbiami asmeniniai rezultatai
Apie abstrahavimo pakopas įsisavinant gramatiką
The paper analyzes the development of abstraction alongside the development of concretization. We make the presumption that that joining the opposite operation into the main one as its execution condition has an impact on the level of basic operations.
Based on the absorption of grammatical concepts in 2nd, 3rd, 5th, and 7th grade, several abstraction stages imposed, i.e.) incomplete, b) formal, e) empirical, and d) logical abstraction.
We concluded that the main features of grammatical concepts, meaning and form abstraction, are at different levels.Straipsnyje nagrinėjamas abstrahavimo vystymasis, kartu vystantis konkretizavimui. Iškeliama prielaida, kad priešinga operacija, įsijungdama į pagrindinę kaip jos atlikimo sąlyga, turi įtakos pagrindinės operacijos lygiui. Remiantis gramatinių sąvokų įsisavinimo II, III, V ir VII klasėse tyrimu, skiriamos kelios abstrahavimo pakopos: a) nepilnoji, b) formalioji, e) empirinė ir d) loginė abstrakcija. Daroma išvada, kad gramatinių sąvokų pagrindinių požymių - jų reikšmės ir formos abstrakcija yra skirtingo lygio
Darbo sąvokos vartosenos didaktikoje klausimu
The definition of work in Lithuanian is broad. It means the same as in Russian, работа and труд. The question therefore arises whether it makes sense to use work certain methods, forms, and subjects. The article suggests changing work to other words, such as activity, activation, training, etc.Lietuvių kalboje sąvoka „darbas“ – plati. Ji reiškia tą patį, ką rusų kalboje – „работа“ ir „труд“. Todėl kyla klausimas, ar logiška kai kuriems metodams, formoms ir mokymo dalykams naudoti žodį „darbas“. Straipsnyje žodį „darbas“ siūloma keisti kitais žodžiais – užsiėmimas, aktyvizacija, mokymas ir t.t