Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Paauglių vasaros darbų ir poilsio organizavimo sistema
No full textProperly organized from pedagogical point of view summer work of teenagers in collective farms (Soviet collective farms), as well as their recreation engrains in teenagers love to agriculture works, fosters their collective, humanist and other feelings. Summer work for children of eight-year rural district schools is an effective means of moral education in such cases when intellectual needs and interests of students are satisfied. Independence, desire to resemble adults, manifestation of feelings of personal worthiness are features characteristic of teenagers. The system of teenager summer work and rest organization for senior students of rural eight-year schools in Soviet collective farms meets such needs of teenagers and boosts their active social inclusion. It also cultivates other competences in teenagers, such as knowledge, material interest, etc.
The system of teenager summer activities, consolidating production activities and cultured rest, embraces not only the educational forms of pedagogical management and development of independence in teenagers, but also active participation of the farm communities, especially the management (agriculture specialists, taskmasters, farm managers, etc.) in moral education of children during summer holidays. Teisingai pedagoginiu atžvilgiu organizuotas paauglių kolektyvinis vasaros darbas kolūkiuose (tarybiniuose ūkiuose), o ir jų poilsis skiepija meilę žemės ūkio darbams, auklėja kolektyviškumo, humanizmo ir kitus jausmus. Kaimo aštuonmečių mokyklų vaikų vasaros darbas yra veiksminga dorovinio auklėjimo priemonė tuo atveju, kai patenkinami moksleivių protiniai poreikiai ir interesai. Savarankiškumas, noras tapti panašiu į suaugusį, asmenybės vertės jausmo pasireiškimas būdingi paauglio bruožai. Kaimo aštuonmečių mokyklų aukštesniųjų klasių moksleivių vasaros darbo kolūkiuose (tarybiniuose ūkiuose) ir poilsio organizavimo sistema patenkina tuos paauglio poreikius ir skatina jo aktyvią visuomeninę veiklą. Ji ugdo ir kitus paauglio poreikius, kaip pažinimą, materialinį suinteresuotumą ir kt. Paauglių vasaros veiklos sistema, vienijanti ir gamybinį darbą, ir kultūringą poilsį, apima ne tik pedagoginio vadovavimo ir paauglio savarankiškumo ugdymo formas, bet ir kolūkio visuomenės, o ypač vadovaujančių kadrų (žemės ūkio specialistų, brigadininkų, fermų vedėjų ir kt.) aktyvų dalyvavimą, doroviškai auklėjant vaikus vasaros metu
Apie skatinamojo reakciją, į žodinį skatinimą veiksmui
No full textDuring an incentive conversation, the promoter seeks to achieve a certain response during verbal communication. The promoter uses a certain entirety of socially accepted linguistic means (lexical, grammatical, syntactical, intonation) as a means, i.e. uses one of the incentives in a relevant language (order, command, request, suggestion, etc.).
Application of one or other incentive is determined by a number of communication conditions. One of such conditions is the anticipated response of the addressed person to a certain linguistic effect. The response of the addressed person depends on a number of factors, some of them are briefly reviewed: l) motivation, involving action to be performed by the addressed person, into activity characterized by a certain motive; 2) contradiction (or its absence) between what is necessary for the performance of a certain action and what can be possibly done by the motivated person (assessment from the point of view of the addressed person); 3) congruity of the produced incentive with the anticipated response from the point of view of notional, linguistic, physical expression, and perception qualities.
Denominations of possible responses of the stimulated person to a linguistic impact can be found in linguistic (particularly, in lexical) material, because language reflects all social-historical experience of a certain linguistic community. The entirety of possible denominations of responses produced by the addressed person can be hypothetically classified according to the degree of resistance by the addressed person, into four groups (expressions of disobedience, abstinence, submission and initiative). Degree of change in the response of the motivated person, influencing the action of the promoter, shall be established by means of experiment. Skatinamojo kalbinio bendravimo metu skatintojas siekia tam tikro skatinamojo veiksmo. Kaip priemonę, skatintojas panaudoja tam tikrą visuomenėje priimtą kalbinių priemonių (leksinių, gramatinių, sintaksinių, intonacinių) visumą, t. y. panaudoja vieną iš egzistuojančių duotoje kalboje paskatinimų (įsakymą, komandą, prašymą, patarimą ir pan.). Vieno ar kito paskatinimo panaudojimas priklauso nuo eilės bendravimo sąlygų. Viena•iš šių sąlygų - prognozuojama skatinamojo reakcija į konkretų kalbinį poveikį. Skatinamojo reakcija priklauso nuo eilės faktorių, iš kurių trumpai apžvelgiami: l) motyvacija, įjungimas veiksmo, kurį skatinamasis turi atlikti, į veiklą, kuriai charakteringas tam tikras motyvas; 2) prieštaravimas (arba jo nebuvimas) tarp to, kas reikalinga duotam veiksmui atlikti, ir to, ką skatinamasis gali (įvertinimas skatinamojo požiūriu); 3) sutapimas pateikiamo paskatinimo su prognozuojamu prasminiu, kalbiniu, fizinės išraiškos ir suvokimo savybių požiūriu. Galimų skatinamojo reakcijų į kalbinį poveikį pavadinimai gali būti rasti kalbinėje (skyrium imant, leksinėje) medžiagoje, nes kalba atspindi visą visuomeninį-istorinį tam tikro kalbinio kolektyvo patyrimą. Visuma galimų skatinamojo reakcijų pavadinimų hipotetiškai gali būti klasifikuota pagal skatinamojo pasipriešinimo veiksmo vykdymui laipsnį į keturias grupes (nepaklusimo, susilaikymo, paklusimo ir iniciatyvos reiškimo). Pakitimo laipsnis skatinamojo reakcijoje, turįs įtakos skatinančiojo veiksmui, turi būti nustatytas eksperimento pagalba
Kai kurie mokėjimų ugdymo ir vaiko protinio vystymo mokymo procese klausimai
Get PDFThe issue of ability development in the educational process is very relevant, though not sufficiently developed in literature. Knowledge accumulation and application in learning was considered for one subject, or even in the context of a single topic. Our research included 4th-9th grades and the entire roster of subjects (biology, physics, and chemistry).
This article summarizes the experimental investigation on ability development and details of its relationship with the student\u27s mental development. On the basis of data obtained it can be said that abilities are closely linked with knowledge, they have a positive effect on the strength of knowledge, destroy formality, and expanding them. Along with the development of the abilities, the student\u27s abilities in using analysis, synthesis, and clarifying understanding are increasing. Practical abilities become intellectual. If abilities are trained during interdisciplinary lessons, students will be able to look at things from different angles and have a broader perspective.
Research showed that abilities have a positive impact teaching students to use their minds well. The article explains this phenomenon. Mokėjimų raidos mokymo procese klausimas labai aktualus, tačiau nepakankamai išplėtotas literatūroje. Žinių kaupimas ir jų pritaikymas mokymesi buvo nagrinėjamas vieno dalyko, ar net vienos temos kontekste. Mūsų tyrime buvo apimtos IV – IX klasės ir visa eilė mokomųjų dalykų (biologija, fizika, chemja). Straipsnyje apibendrinami eksperimentinio tyrimo apie mokėjimų raidą ir jų ryšio su protine mokinio raida duomenys. Gautų duomenų pagrindu galima teigti, kad mokėjimai glaudžiai susieti su žiniomis, jie teigiamai veikia žinių tvirtumą, naikiną formalumą, plečia jas. Kartu su mokėjimų vystymusi, auga mokinio gebėjimai naudoti savo darbe analizė, sintezę, tikslinti supratimą. Praktiniai mokėjimai tampa intelektiniais. Jei mokėjimai ugdomi mišrių dalykų pamokose, mokiniai gebės įžvelgti daugiapusiškumą, jie išsiugdo plačius veikimo būdus. Tyrimas parodė mokėjimų teigiamą poveikį protiniam mokinio vystymuisi. Straipsnyje pateikiamas šio reiškinio paaiškinimas
Protiškai atsilikusių mokinių valines veiklos vystymosi klausimu
No full textSoviet psychology pays much attention to issues associated with the development of the human psyche. The research works by A. Leontyev, L. Bozhovich, D. Elkonin, A. Liublinskaya and other soviet psychologists disclose important issues of the psychic development of children. It is maintained in their works that psychic progress is better determined by the influence of diverse activities rather than by innate natural qualities. L. Zankov, G. Kostyuk, N. Menchinskaya and other psychologists demonstrated the interaction between the learning and development.
Soviet psychology regards the purposeful activity and work of a person as the key factor for human development. Numerous research works on psychic development bring mental activities to the forefront, whereas volitional activity is either subjugated to the mental processes or remains ignored. However, any conscious processes are associated with willful attempts and their regulation. Volitional activity has not been properly investigated yet.
To explain the development of mentally deficient children, cognitive processes have been mostly examined. On the other hand, passiveness and deficiency of relations with the outer world weaken activities and psychic development of mentally retarded children.
Without active engagement, mental abilities and self-will are devoid of proper development.
We have decided to explore the development of volitional activity and efficiency qualities of junior students. To this end, students’ day-to-day activities and learning have been monitored, psychological experiments have been performed and certain regulatory methods of upbringing, activity and behavior have been applied.
For purposes of cultivation of willpower in students, the following principles have been applied: l) activity and work, 2) courage and confidence, 3) expedience and perspective, 4) individual approach and individualization, 5) appropriateness and consistency, 6) uniform requirements and impact. These principles have been observed by both teachers and mentors. According to the type of high nervous activity, two groups of children have been distinguished: active or excitable, and passive or suppressive children. The attempts to regulate the activeness of the excitable children have been made by training their self-control and self-command skills, while the suppressive children have been boosted and encouraged. The examined students have been closely watched in various circumstances. The data of monitoring and a-year-after control experiments have clearly established that the willful activity in the examined students has developed more than in students of the control group. It has been also established that activated qualities of self-will have been developing faster than self-control and regulatory qualities. Apparently, self-command and endurance require more willpower than activeness. The development of self-will in students has also affected their mental processes and learning efficiency, behavior and interrelations. Tarybinė psichologija daug dėmesio skiria žmogaus psichikos vystymosi klausimams. A. Leontjevo, L. Božovič, D. Elkonino, A. Liublinskajos ir kitų tarybinių psichologų tyrimai atskleidžia svarbius vaikų psichinio vystymosi klausimus. Jų darbuose teigiama, kad psichika vystosi ne tiek prigimties pradmenų, kiek įvairios veiklos veikiama. L. Zankovas, G. Kostiukas, N. Menčinskaja ir kiti psichologai parodo mokymosi ir vystymosi sąveiką. Tarybinė psichologija svarbiausiu vystymosi veiksniu laiko žmogaus tikslingą veiklą ir darbą. Daugelyje psichinio vystymosi tyrimų į pirmą vietą iškeliama protinė veikla, o valinė veikla arba pajungiama protinei, arba visai apie ją nutylima. Tačiau kiekviena sąmoninga veikla yra susieta su valios pastangomis bei jų reguliavimu. Valine veikla iki šiolei tebėra maža ištirta. Aiškinant protiškai atsilikusių vaikų vystymąsi, daugiausia nagrinėjami pažinimo procesai. Tuo tarpu protiškai atsilikusių vaikų pasyvumas, santykių su išoriniu pasauliu stoka silpnina jų veiklą ir psichinį vystymąsi. Be aktyvios veiklos silpnai vystosi protiniai sugebėjimai ir valia. Mes ryžomės išaiškinti, kaip vystosi jaunesniųjų mokinių valinės veiklos ir darbingumo ypatybės. Tuo tikslu buvo stebima mokinių kasdieninė veikla, mokymasis, buvo atlikti psichologiniai eksperimentai ir pritaikyti tam tikri auklėjimo, veiklos bei elgesio reguliavimo būdai. Ugdant mokinių valią, buvo vadovaujamasi tokiais principais: l) aktyvumo ir darbo, 2) drąsos ir pasitikėjimo, 3) tikslingumo ir perspektyvos, 4) individualaus priėjimo ir individualizavimo, 5) .atitinkamumo ir nuoseklumo, 6) vieningų reikalavimų ir poveikio. šiais principais rėmėsi mokytojai ir auklėtojai. Pagal aukštosios nervinės veiklos tipus buvo išskirtos dvi vaikų grupės: aktyvūs, arba jaudrūs, ir pasyvūs, arba slopūs, vaikai. Jaudriųjų aktyvumą buvo stengiamasi reguliuoti, ugdant savitvardos ir savikontrolės sugebėjimus, o slopieji mokiniai buvo aktyvinami, padrąsinami. Tiriamieji mokiniai buvo rūpestingai stebimi įvairiomis aplinkybėmis. Stebėjimų ir po metų atliktų kontrolinių eksperimentų duomenys akivaizdžiai parodė, kad tiriamųjų mokinių valinė veikla geriau išsivystė, negu kontrolinių mokinių. Paaiškėjo ir tai, kad greičiau vystėsi aktyvinančios, o lėčiau tvardančios ir reguliuojančios valios ypatybės. Mat, susitvardymas, ištvermė reikalauja daugiau valios, negu aktyvumas. Mokinių valios vystymasis veikė ir jų protinį vystymąsi bei mokymosi pažangumą, elgesį bei tarpusavio santykius
Apie akies taktiką regimojo ieškojimo procese
No full textThe article deals with the issue of seeking and finding a given object (geometric shape) in a static exploration field on the basis of the eye movement cyclograms.
The entire searching process is divided into two phases. The first stage of corresponds to the eye movement trajectory part after its start until the first time the eye catches the sought for figure. Then begins the second stage, which lasts until the final response.
Four types of trajectories are identified by the consistency of exchanging fixation points in the first stage. Consistent systematic movements in circles occur most frequently.
The first stage\u27s topography of fixation distribution demonstrated that the maximum period of fixation is focused on those figures in the search field that have elements similar to the searchable figure elements (basically they\u27re quite different shapes).
The second phase is characterized by threefold eye tactics. In some cases, the research subject\u27s response coincides with the first searchable figure\u27s fixation.
This latter figure is generally fixed for a considerably longer period than other figures in the field. Often even 2-3 sequential fixation points are distributed in the area they occupy.
In other cases, eye movement trajectory does not end with fixation of the searchable figure, but rather continues to review a number of figures. The research subject\u27s response coincides with either another indifferent figure\u27s fixation or with a repeated glance returned to a searchable figure.
Time spent recording searchable figures is considerably longer than the fixation time for other figures in the field. This suggests that while recording the sought after figure in the static exploration field with a glance other operations and activities that are different from the indifferent figures fixation action take place.Straipsnyje, remiantis akies judesių ciklogramomis, nagrinėjamas klausimas apie duoto objekto (geometrinės figūros) ieškojimą ir suradimą statiškame ieškojimo lauke. Visas ieškojimo procesas suskirstytas į du etapus. Pirmąjį etapą atitinka akies judėjimo trajektorijos dalis nuo jos pradžios iki tol, kol akis pirmą kartą pagauna ieškomąją figūrą. Nuo pastarojo momento prasideda antrasis etapas, kuris trunka iki galutinio atsakymo. Pirmame etape pagal fiksacijos taškų keitimosi nuoseklumą išskirtos keturių tipų trajektorijos. Dažniausiai pasitaiko nuoseklūs sistemingi judesiai ratu. Pirmo etapo fiksacijų pasiskirstymo topografija parodė, kad ilgiausios fiksacijos koncentruojasi ties tomis ieškojimo lauko figūromis, kurios turi elementų, panašių į ieškomųjų figūrų elementus (iš esmės tai visai skirtingos figūros). Antram etapui būdinga trejopa akies taktika. Vienais atvejais tiriamojo atsakymas sutampa su pirmuoju ieškomosios figūros fiksavimu. Pastaroji figūra paprastai fiksuojama žymiai ilgiau, negu kitos lauko figūros. Neretai jos užimame plote pasiskirsto net 2-3 paeiliui einantys fiksacijos taškai. Kitais atvejais akies judesių trajektorija nesibaigia ieškomosios figūros fiksavimu,- peržiūrima dar eilė figūrų. Tiriamojo atsakymas sutampa arba su kitų indeferentiškų figūrų fiksavimu, arba su pakartotiniu žvilgsnio grįžimu. į ieškomąją figūrą. Laikas, sugaištas ieškomosios figūros fiksavimui, yra žymiai ilgesnis už kitų lauko figūrų fiksavimo laiką. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, fiksuojant žvilgsniu ieškomąją figūrą statiškame ieškojimo lauke, atliekamos kitos operacijos ir veiksmai, kurie skiriasi nuo indeferentiškų figūrų fiksavimo veiksmų
Vaikų žodinės kūrybos gebėjimų vystymas (liaudies mįslių medžiagos pagrindu)
No full textChildren begin to create them themselves during riddles sessions at kindergarten and the younger classes in primary schools.
The author performed a pedagogical experiment to determine 1) when and how children begin to develop riddles, 2) what features distinguish children\u27s verbal creation of riddles in general and how it differs from folk art, and 3) what educational value it brings to children\u27s creativity.
Educators used a lot of folk riddles and encouraged children\u27s self-creation in the groups where the experiment took place. Meanwhile, the control class children did not express themselves during independent oral creative work. But after finishing the winter reading topic children in the control class were also asked if they wouldn\u27t like to think up a winter riddle. The riddles of both classes were analyzed and compared to folklore.
Children start coming up with their own riddles when they understand the point of them. (That happens wherever the genre is widely used). We can distinguish three intermediate forms of children\u27s creative riddles: 1. the riddle formula includes an answer, 2. the riddle formula names the answer\u27s characteristics and properties (describes them), and 3. Children simplify known folk riddles (e.g., a metaphor replaces direct instruction). Riddles created for preparatory groups of children in most cases already comply with folk riddle structure and traditions. Comparisons occur therein, especially negative ones.
Children\u27s negative comparisons help them understand a metaphor. Metaphors already occur in children\u27s creative work preparatory groups.
Students\u27 creative work in 2nd grade basically does not do anything new, but merely improves one and the same form. Here is the great value for better absorption of folk traditions (Tables 2 and 3). Children\u27s riddles in experimental classes stand out more in terms of creative diversity. They depict object properties and action of great diversity. Children\u27s creative work resulted in a lot of metaphors and comparisons, even more than in actual folk riddles. Aesthetic categories already crop up, such as humor.
We examined the development of the experimental class children\u27s creative riddle about icicles created in the winter. At the end of winter children of all ages were interested in creating riddles and reached a high artistic expressiveness. The children\u27s verbal creative research accomplished allows us to make some pedagogical conclusions:
1. Making up riddles must be encouraged in both kindergartens and 1st and 2nd grades, as this genre is different from others in its brevity and therefore does not require much time. 2. Making up riddles stimulates children\u27s observation, imagination, and thinking. 3. Making up riddles activates not only the author, but also entire groups of children, fostering their critical thinking. 4. Making up riddles requires fairly sophisticated and perfect verbal forms of expression that children absorb better than other oral narrative forms. 5. Riddles should be given more time in kindergartens. The current practice of guessing games based on characteristics must at least in part be changed to riddles. 6. It would be appropriate to develop children\u27s riddle creation at kindergarten and elementary school, without even a special time, simply by rationally integrating it into other classes.Vaikų darželiuose ir pradinės mokyklos jaunesnėse klasėse, kur su vaikais vedami mįslių minimo užsiėmimai, vaikai pradeda ir patys jas kurti. Autorė atliko pedagoginį eksperimentą, kurio tikslas nustatyti: 1) kada ir kaip vaikai pradeda kurti mįsles; 2) kokiais ypatumais išsiskiria vaikų žodinės kūrybos mįslės apskritai ir kuo jos skiriasi nuo liaudies kūrybos; 3) kokią pedagoginę vertę duoda ši vaikų kūryba. Kolektyvuose, kuriuose vyko eksperimentas, auklėtojai naudojo daug liaudies mįslių ir skatino vaikus savarankiškai kūrybai. Tuo tarpu kontrolinės klasės vaikai neišreiškė savęs savarankiškoje žodinėje kūryboje. Bet po to, kai buvo baigta skaityti žiemos tematika, kontrolinės klasės vaikams taip pat buvo pasiūlyta patiems sugalvoti mįsles apie žiemą. Abiejų klasių mįslės buvo išanalizuotos ir palygintos su folkloru. Vaikai pradeda kurti mįsles tada, kai pradeda gerai suprasti jų esmę. (Tai vyksta ten, kur šis žanras plačiai naudojamas). Mes galime išskirti tris tarpines vaikų kūrybos mįslių formas: 1. Mįslės formulė apima ir atsakymą. 2. Mįslės formulė vardina atspėjamo daikto požymius ir savybes (aprašo juos). 3. Vaikai supaprastina žinomas liaudies mįsles (pvz., metaforą pakeičia tiesioginiu nurodymu). Mįslės, sukurtos paruošiamųjų grupių vaikų, dažniausiai jau atitinka liaudies mįslių struktūrą ir tradicijas. Jose atsiranda palyginimai, ypač neigiami. Vaikų naudojami neigiami palyginimai padeda jiems suprasti metaforą. Paruošiamųjų grupių vaikų kūryboje jau atsiranda metaforų. II klasės mokinių kūryboje iš esmės neatsiranda nieko naujo, o tik tobulėja vienos ir tos pačios formos. Čia didelė reikšmė tenka gilesniam folkloro tradicijų įsisavinimui (2 ir 3 lentelės). Eksperimentinių klasių vaikų mįslės išsiskiria didesne kūrybos formų įvairove. Jose vaizduojamų objektų savybės ir veiksmai pasižymi didele įvairove. Vaikų kūryboje atsiranda daug metaforų ir palyginimų, jų netgi daugiau, negu liaudies mįslėse. Jau aptinkamos ir estetinės kategorijos, pavyzdžiui, tokios, kaip humoras. Mes išanalizavome eksperimentinių klasių vaikų kūrybos mįslių apie varveklius, sukurtų žiemą, raidą. Žiemos gale visų amžiaus grupių vaikai susidomėję kūrė mįsles ir pasiekė didelio meninio išraiškingumo. Atliktas vaikų žodinės kūrybos tyrimas leidžia padaryti keletą pedagoginių išvadų: 1. Mįslių kūrimą reikia skatinti tiek vaikų darželiuose, tiek I ir II klasėse, nes šis žanras skiriasi nuo kitų savo trumpumu ir lakoniškumu ir todėl nereikalauja daug laiko. 2. Mįslių kūrimas skatina vaikų pastabumą, vaizduotę ir mąstymą. 3. Mįslių kūrimas aktyvina ne tik jų autorius, bet ir visus grupės vaikus, ugdydamas jų kritinį mąstymą. 4. Mįslių kūrimas reikalauja pakankamai sudėtingų ir tobulų žodinės išraiškos formų, kurias vaikai geriau įsisavina, nei kurdami žodinius pasakojimus. 5. Mįslių minimui vaikų darželiuose reikia skirti daugiau laiko. Šiuo metu praktikuojamą daiktų atspėjimą pagal juos charakterizuojančius požymius reikia nors iš dalies pakeisti mįslių minimu. 6. Vaikų darželiuose ir pradinėje mokykloje būtų tikslinga vystyti vaikų mįslių kūrimą net ir neskiriant tam specialaus laiko, tiesiog racionaliau tam panaudojant kitus užsiėmimus
Pradinių klasių mokinių kai kurių užsienio kalbos mokymosi motyvų klausimu
Get PDFThis article deals with the peculiarities of foreign language learning motives of some primary school children.
The survey results show that almost all primary school students who learn foreign languages have quite clearly expressed motives. The school environment helps to form learning motives and can give behavior purposefulness. Nearly two-thirds of primary school students have a negative opinion about foreign language learning.Šiame straipsnyje nagrinėjama pradinių klasių mokinių kai kurių užsienio kalbos mokymosi motyvų ypatumai. Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik visi pradinių klasių mokiniai, kurie mokosi užsienio kalbos, turi gana aiškiai išreikštus motyvus. Mokyklinė aplinka padeda mokymosi motyvų formavimuisi, o jie suteikia elgesiui kryptingumą. Beveik du trečdaliai pradinių klasių mokinių turi teigiamą nuomonę apie užsienio kalbų mokymąsi
Kai kurios pedagoginio instituto studentų profesinių interesų vystymosi ypatybės
No full textStaff qualities are largely determined by their professional purposefulness. It is important to know their consistent patterns in the development of their professional interests, in order to improve the teacher training. Thus, in 1960-1964 in VPI, 400 students from different departments and of different study years were examined by using the questionnaire, interviews with students and their friends and an experiment in order to determine their professional interests and their developmental features. The results showed that professional interests could divide all students into two groups: a) students who choose the teacher specialty while during the admission to the institute, and b) students, who are admitted to a corresponding specialty and agree to study it at any institution of higher education without considering features of work after graduating from the institute. Developmental differences in professional interests is also characteristic to these groups.
Practical conclusions:
1. It is important to improve the professional purposefulness of all the subjects that are taught and at the institute and educational links.
2. It is key to employ profession orientation and profession consultation in secondary school according to the needs of economy, and begin to form active professional interests in teenage years.Kadrų kokybę didele dalimi apsprendžia jų profesinis kryptingumas. Norint pagerinti mokytojų paruošimą, iškyla reikalas žinoti jų profesinių interesų vystymosi dėsningumus. Todėl, panaudojus anketinę apklausą, individualius pokalbius su studentais bei jų draugais ir laboratorinį eksperimentą, 1960-1964 m. buvo ištirta 400 VVPI įvairių fakultetų ir įvairių kursų studentų profesiniai interesai ir jų vystymosi ypatybės. Gauti statistiniai duomenys parodė, kad visus instituto studentus pagal profesinius interesus galima suskirstyti į dvi grupes: a) studentus, kurie, stodami į institutą, pasirenka mokytojo profesiją, ir b) studentus, kurie pasirenka tik atitinkamą specialybę, kurią sutiktų mokytis bet kurioje aukštojoje mokykloje, giliau nepagalvodami apie darbo specifiką, baigus institutą. Šioms grupėms būdingas ir skirtingas profesinių interesų vystymasis institute. Studentų, pasirinkusių institutą, remiantis profesija, pagrindinis motyvas dažniausiai būna noras dirbti su vaikais, juos mokyti, auklėti. Kadangi pedagogo profesijai būtina tam tikra specialybė, tai paprastai pasirenkamas vienas iš labiausiai patikusių vidurinėje mokykloje dalykų, nepriklausomai nuo jo visuomeninės reikšmės. Jiems būdingi stiprūs, aktyvus profesiniai interesai, kurie dažniausiai yra atsiradę praktinėje veikloje, dirbant su pionieriais, šefuojant spaliukus. Kai kuriems iš jų yra tekę padėti atsiliekantiems draugams. Sėkmė šiame darbe ir pagimdo arba sustiprina pedagoginei veiklai interesą, kuris dažnai atsiranda jau pradinėse klasėse, veikiant mokytojo autoritetui. Galutinai šios grupės studentai apsisprendžia paauglystės arba ankstyvosios jaunystės metais. Studijuodami įvairias disciplinas, šie studentai vienodai domisi tiek specialybės dalykais, tiek pedagoginėmis disciplinomis, taip pat teigiamai žiūri ir į visuomeninius mokslus. Pedagogo profesijos pasirinkimą jie motyvuoja visuomenine šios profesijos reikšme ir paskutiniuose kursuose pareiškia, kad nesvyruodami pasirinktų tą pačią profesiją, jei tektų iš naujo rinktis. Studentams, priklausantiems antrajai grupei, t. y. tiems, kurie pedagoginį institutą pasirinko, remdamiesi tik specialybe, būdingos kitokios ypatybės. Jų interesai vidurinėje mokykloje buvo dalykinio pobūdžio. Jiems patiko fizika, chemija, geografija ir pan. Dažnai tai nesirėmė praktine veikla, o tuo labiau veikla, kuri būtų turėjusi pedagoginį kryptingumą. Pedagoginį institutą jie pasirinko atsitiktinai, tik dėl to, kad jame buvo jiems patinkanti specialybė. Kai kurie šios grupės studentai įstojo į institutą tada, kai jiems nepavyko patekti į kitas aukštąsias mokyklas. Studijuodami jie domisi tik specialybe. Dažnai jie yra nepatenkinti, kad mažai dėstoma specialybė. Neigiamai arba kaip antraeilius dalykus studentai vertina pedagogines disciplinas ir visuomeninius mokslus. Jie nesidomi ir auklėjamuoju mokyklos darbu. Daugelis jų, baigdami institutą, nurodo, kad antrą kartą nepasirinktų mokytojo profesijos. šios grupės atstovų institute yra nemažai. 1963/64 m. m. UKF jų buvo 35%, GGF-36%, FMF fizikos-bendratechninių disciplinų specialybėje - 38%. Labai mažai studentų, mokydamiesi institute, pereina iš vienos grupės į kitą; bendros proporcijos I ir IV-V kursuose išlieka tos pačios. Praktinės išvados: 1. Būtina sustiprinti institute visų dėstomųjų dalykų bei visų auklėjamųjų grandžių profesinį kryptingumą. 2. Būtina profesinė orientacija ir profesinė konsultacija vidurinėje mokykloje, besiremianti liaudies ūkio poreikiais ir formuojanti aktyvius profesinius interesus nuo pat paauglystės amžiaus
Informacija
Get PDFThe article presents the information about the activity in society of psychology and other news.Straipsnyje pateikiama informacija apie psichologų draugijos veiklą bei kitos žinios
Apie abstrahavimo ir konkretizavimo ryšį, įsisavinant gramatiką
No full textMany authors who study the psychological features of grammar assimilation state that lexical and specific word meaning impedes the assimilation of grammatical meaning. The article attempts to show that this happens only when the first meaning is assimilated inaccurately and too narrowly. Correctly assimilated objective word meaning and primary lexical abstractions are necessary for secondary grammatical abstractions.
This conclusion is made based on the study of assimilation of noun meaning. The results of experiment showed that it is possible to distinguish two stages of abstraction, based on concretization, in assimilation of noun meaning. In the first stage, the concrete feature of a noun is abstracted and notes the object features that are recognized by sensory organs. In the second stage, the subject begins to understand that one an object is all that includes the system of some features, and thus the noun term includes also abstract nouns.
Since difficulties that arise in assimilation of abstract nouns are related with understanding the meaning of nouns, it is important to go deeper into their meaning, which can help more than just focusing on formal features.Daugelis autorių, tyrinėjusių gramatikos įsisavininimo psichologinius klausimus (Bogojavlenskis, Žuikovas, Orlova, Trofimovičius ir kt.), teigia, kad leksinė, konkreti žodžio reikšmė apsunkina įsisavinti gramatinę reikšmę. Straipsnyje bandoma parodyti, kad taip būna tik tada, kai pirmoji reikšmė įsisavinama netiksliai, per siaurai. Teisingai įsisavinta dalykinė žodžio reikšmė, pirminiai leksiniai apibendrinimai yra būtinas pagrindas antriniams gramatiniams apibendrinimams. Ši išvada daroma, remianti s daiktavardžio reikšmės įsisavinimo tyrimu. Eksperimento rezultatai parodė, kad galima iš skirti du abstrahavimo, paremto konkretizavimu, etapus, įsisavinant daiktavardžio reikšmę. Pirmajame etape abstrahuojamas konkrečiųjų daiktavardžių požymis, kad jie pažymi daiktus, kuriuos galima pažinti jutimo organais (t. y. daiktas suprantamas kaip tam tikras kūnas). Antrajame etape jau pradedama suprasti, kad daiktu galima laikyti visa, kas sudaro kokių nors savybių arba požymių sistemą, ir todėl į daiktavardžio sąvoką įjungiami ir abstraktieji daiktavardžiai. Kadangi sunkumai, neretai kylantys, įsisavinant abstrakčiuosius daiktavardžius (kai jie painiojami su būdvardžiais ir veiksmažodžiais), yra susiję su šių daiktavardžių reikšmės supratimu, tai gilinimasis į jų prasmę gali geriau padėti, negu mokinių dėmesio sukoncentravimas į formaliuosius požymius (kaip rekomenduoja daryti minėti autoriai)