Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Pagrindiniai psichologinės minties raidos Lietuvoje etapai (Istorinė apžvalga)
No full textThe article presents a brief review of psychological thought in Lithuania from its origin till the present time. Particular attention is paid to the activities of psychologists in the Soviet period.Straipsnyje trumpai apžvelgiama psichologinė mintis Lietuvoje nuo jos užuomazgų iki šių dienų. Plačiau sustojama ties tarybiniu laikotarpiu
Žodžių atgaminimo klaidų nagrinėjimas, mokantis anglų kalbos
No full textThis is an account of the analysis of mistakes made in memorization of English words in the course of our experimental study. The following was observed: l. Retention of pronunciation is inferior to retention of graphic form of words. This phenomenon can be attributed to the lower carrying capacity of the auditory canal as compared with the visual canal. 2. Proactive interference is the cause of the greatest amount of mistakes. 3. Association value of phones influences memorization of pronunciation. Association value of words of not too remote frequencies affects memorization of graphic form only slightly. 4. Simplification and omission of details manifests itself in memorization of words especially compound ones.Atlikus klaidu, daromų įsimenant angliškus žodžius, eksperimentinio tyrimo analizę, pastebėta, kad: 1. Žodžio ištarimo uždelsimas yra mažesnis pateikiant žodžius grafiškai. Šis fenomenas gali būti siejamas su mažesniu klausos kanalo pajėgumu lyginant jį su regos kanalu. 2. Aktyvus įsikišimas yra didesnio klaidų skaičiaus priežastis. 3. Asociacijos su garsais daro įtaką žodžių tarimo įsiminimui. Asociacijų kūrimas žodžiams tik šiek tiek veikia rašytinių žodžių įsiminimą. 4. Pastebimas žodžių supaprastinimas ir detalių praleidimas, kuris ypatingai pasireiškia įsimenant sudėtinius žodžius
Apie profesinės orientacijos teorijos ir praktikos vystymąsi Lietuvos TSR
No full textShortly after the First World War, theoretical research and practical professional guidance activity was begun; they were terminated during the German occupation. Due to a succession of objective and subjective reasons, they were renewed only in the last decade. Since 1957, a string of sociological psychological research has been conducted demonstrating students\u27 professional interests and inclinations relative to national economic needs, the knowledge-based validity of students\u27 professional self-determination, i.e. medical and psychological requirements, as well as the nature of a profession. Significant discrepancies were disclosed.
Based on this data as well as overall school experience and analysis of teaching plans, much pedagogical research was carried out using pedagogical experiment and eight-year schools 7th-8th grade leaders\u27 professional guidance
Systems were created. Research work intensified practical activity (professional information, professional consultation), which was set up to coordinate the Interdepartmental Council of Students Professional Guidance of the Republic. The Council includes the planning organs of Education and Higher and Secondary Specialized Education Ministries, the Committee on Vocational-technical education, health care, the press, radio and television, as well as research institutes and university department representatives.
Further professional guidance work aims to closely link with research work: the high and mid-level qualified specialist professional guidance is set up in an effort to select special secondary and higher education establishments with existing professional interests and inclinations; also, professional guidance effectiveness is determined.Netrukus po pirmojo pasaulinio karo pradėti teoriniai tyrimai ir praktinė proforientacinė veika. buvo nutraukti vokiečių okupacijos. Dėl eilės objektyvių ir subjektyvių priežasčių jie buvo atnaujinti tik paskutiniame dešimtmetyje. Nuo 1957 metų buvo pravesta eilė sociologinių psichologinių tyrimų, atskleidusių mokinių profesinių interesų ir polinkių santykį su liaudies ūkio poreikiais, mokinių profesinio apsisprendimo pagrįstumą žiniomis apie profesijų medicininius ir psichologinius reikalavimus, profesinės veiklos pobūdį. Buvo atskleista nemaža neatitikimų. Remiantis šiais duomenimis, taip pat visapusiška mokyklų patirties bei mokymo planų analize, buvo atlikta daug pedagoginių tyrimų, panaudojant pedagoginį eksperimentą ir sukurtos aštuonmetės mokyklos mokinių profesinio orientavimo bei VII-VIII klasių vadovų proforientacinio darbo sistemos. Tiriamasis darbas suaktyvino praktinę veiklą (profesinę informaciją, profesinę konsultaciją), kuriai koordinuoti buvo sudaryta Respublikinė tarpžinybinė moksleivių profesinio orientavimo taryba. Į Tarybą įeina planavimo organų, Švietimo bei Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijų, Profesinio-techninio mokymo komiteto, sveikatos apsaugos, spaudos, radijo ir televizijos, taip pat mokslinio tyrimo įstaigų bei aukštųjų mokyklų katedrų atstovai. Tolesnį praktinį proforientacinį darbą siekiama glaudžiai sieti su tiriamuoju darbu - sudaromos aukštos ir vidurinės kvalifikacijos specialisto profesiogramos, stengiantis atrinkti į specialiąsias vidurines bei aukštąsias mokyklas, turimi profesiniai interesai ir polinkiai, nustatomas proforientacinio darbo efektingumas
Slaptos mokyklos Lietuvoje antroje XIX a. pusėje
No full textThe fight for national schools together with the struggle for the Lithuanian press and the national church constitutes one of the most prominent Lithuanian national movements in history.
So far, no work has analyzed in more detail the Czarist government\u27s position with respect to private education in Lithuania or the impetus of the secret schools.
This article is written based on new archival data found in the USSR in the Central State Historical Archive in Leningrad.
Even in the first half of the nineteenth century Lithuania\u27s private education system was well developed.
During the first half of the sixties, with the intensification of the reaction, the tsarist government administration conducted a rigorous centralization of the education system. Laws were adopted prohibiting private training establishments, and Russian language teaching was introduced in the remaining schools.
The Czarist regime termed private teaching of group "secret schools" and fought with them until the abolition of martial law in 1872.
With the withdrawal of martial law the military administration officials maintained only the right to bring actions before the judicial authorities for court proceedings.
The courts did not consider these cases political proceeding and in many cases a fine of from only 0.25 to 2 rubles was handed down, or they were even found not guilty.
This article contains a table showing how the czarist administration officials found secret schools in 1872-1882 in the rural districts of Kaunas Governorate and Vilnius Governorate. Of the 126 schools in Kaunas Governorate only 25 were fined; for Vilnius it was 63 out of 225. Every year the number of secret schools grew.
Czarist officials were not pleased. Active correspondence took place regarding this question starting in 1887 between the northwest administration of the Russian Empire and the central institutions.
The result of the northwest administration\u27s demands was that a decision was made on April 2, 1892, to establish Provisional Regulations forbidding private teaching and establishing penalties.
Suwalki Governorate was in a better position compared with Kaunas and Vilnius, because here the Provisional Regulations of April 2, 1892, only entered into force on 26 May 1900.
This article spends time explaining private group teaching and showing that secret schools were opened for a variety of reasons.
Secret schools were not only Lithuanian, but also Polish, Jewish, and even Russian.
Persecution of the secret schools was unsuccessful. Census data from 1897 shows that Lithuanians used to acquire basic literacy specifically in secret schools.Kova už nacionalinę mokyklą kartu su kova už lietuvišką spaudą ir nacionalinę bažnyčią sudaro vieną iš pačių ryškiausių lietuvių nacionalinio judėjimo istorijos puslapių. Iki šiol nėra darbo, kuriame išsamiau būtų išanalizuota carinės valdžios pozicija privataus mokymo Lietuvoje atžvilgiu, slaptų mokyklų atsiradimo priežastys. Šis straipsnis parašytas remiantis naujais archyviniais duomenimis, rastais TSRS Centriniame valstybiniame istorijos archyve Leningrade. Dar XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo plačiai išvystyta privataus mokymo sistema. Pirmoje šešiasdešimtųjų metų pusėje, sustiprėjus reakcijai, caro valdžios administracija įvykdo griežtą švietimo sistemos centralizaciją. Priimami įstatymai, draudžiantys privačias mokymo įstaigas, o likusiose mokyklose įvedamas mokymas rusų kalba. Caro administracija grupinį privatų mokymą vadino „slaptosiomis mokyklomis“ ir iki karo padėties panaikinimo 1872 m. kovojo su jomis. Atšaukus karinę padėtį carinės administracijos valdininkams lieka tik teisė teikti ieškinius teismo organams, keliant teismo bylas. Teismai neskyrė šių bylų politinio pobūdžio bylų kategorijai ir daugeliu atveju patrauktiems teisminėn atsakomybėn asmenims būdavo skiriama bauda nuo 0, 25 iki 2 rublių arba jie išvis būdavo išteisinami. Straipsnyje yra lentelė, rodanti, kiek slaptų mokyklų caro administracijos valdininkai rado 1872 – 1882 m. m. Kauno gubernijoje ir Vilniaus gubernijos lietuviškuose valsčiuose. Iš 126 Kauno gubernijos slaptųjų mokyklų buvo nubaustos tik 25, iš 225 Vilniaus gubernijos – 63. Slaptųjų mokyklų skaičius kiekvienais metais ne mažėjo, bet augo. Tokia padėtis neramino caro administracijos valdininkus. Pradedant 1887 m. tarp Šiaurės – vakarų krašto administracijos ir Rusijos imperijos Centrinių įstaigų šiuo klausimu vyko aktyvus susirašinėjimas. Jis baigėsi tuo, kad Šiaurės-vakarų krašto administracijos reikalavimu 1892 m. balandžio 2 buvo priimtos „Laikinosios taisyklės“, uždraudusios privatų mokymą ir nustačiusios bausmes. Suvalkų gubernija, lyginant su Kauno ir Vilniaus gubernijomis, buvo geresnėje padėtyje, nes čia 1892 m. balandžio 2 Laikinosios taisyklės įsigaliojo tik nuo 1900m. gegužės 26. Straipsnyje skirta vietos privataus grupinio mokymo sistemos priežasčių aiškinimui, parodoma, kad slaptos mokyklos buvo atidaromos dėl įvairiausių motyvų. Slaptos mokyklos buvo ne tik lietuviškos, veikė lenkiškos, žydiškos, net rusiškos. Slaptų mokyklų persekiojimas savo tikslo nepasiekė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, kad lietuviai elementarų raštingumą įgydavo būtent slaptose mokyklose
Lenkijos Liaudies Respublikos patirtis, organizuojant mokinių profesinį orientavimą ir konsultavimą
No full textDuring an incentive conversation, the promoter seeks to achieve a certain response during verbal communication. The promoter uses a certain entirety of socially accepted linguistic means (lexical, grammatical, syntactical, intonation) as a means, i.e. uses one of the incentives in a relevant language (order, command, request, suggestion, etc.).
Application of one or other incentive is determined by a number of communication conditions. One of such conditions is the anticipated response of the addressed person to a certain linguistic effect. The response of the addressed person depends on a number of factors, some of them are briefly reviewed: l) motivation, involving action to be performed by the addressed person, into activity characterized by a certain motive; 2) contradiction (or its absence) between what is necessary for the performance of a certain action and what can be possibly done by the motivated person (assessment from the point of view of the addressed person); 3) congruity of the produced incentive with the anticipated response from the point of view of notional, linguistic, physical expression, and perception qualities.
Denominations of possible responses of the stimulated person to a linguistic impact can be found in linguistic (particularly, in lexical) material, because language reflects all social-historical experience of a certain linguistic community. The entirety of possible denominations of responses produced by the addressed person can be hypothetically classified according to the degree of resistance by the addressed person, into four groups (expressions of disobedience, abstinence, submission and initiative). Degree of change in the response of the motivated person, influencing the action of the promoter, shall be established by means of experiment. Profesinio orientavimo klausimai Lenkijos Liaudies Respublikoje pradėti spręsti nuo 1956 metų. Visam darbui vadovauja švietimo ministerijos Profesinės orientacijos ir konsultacijos skyrius, kuris, bendradarbiaudamas su aukštojo mokslo, sveikatos ministerijomis, liaudies ūkio planavimo komisijomis, mokslo įstaigomis ir kitomis organizacijomis, koordinuoja profesinio orientavimo priemones, dirba mokslinį tiriamąjį darbą, apibendrina patirtį, teikia pagalbą konsultantams, mokytojams, leidžia metodinius nurodymus ir kt. Skyrius remiasi plačiu tinklu profkonsultacinių centrų ir punktų, kurių pagrindinis tikslas racionaliai stimuliuoti mokinių profesinius interesus. Profesinis orientavimas mokyklose vykdomas mokinių ir jų tėvŲ profesinio švietimo kryptimi, mokinių tyrimo kryptimi ir psichologinio-medicininio konsultavimo centruose (punktuose) kryptimi. Profesinis orientavimas turi tikslą paruošti sąlygas profesijai pasirinkti. Klasių vadovai, mokytojai, konsultantai pokalbių, paskaitų, ekskursijų, vakarų, kino filmų, plačiai paplitusių konkursų metu, taip pat parinkdami atitinkamą literatūrą, supažindina mokinius ir jų tėvus su būtiniausiomis liaudies ūkio profesijomis, teisingu jų pasirinkimu, moko juos laisvai apsispręsti. Tiriant mokinius profesinio orientavimo tikslu, domimasi jų interesais, gabumais, temperamentu, fiziniu išsivystymu ir sveikata. Tačiau tai neturi nieko bendro su kapitalistinėje Lenkijoje egzistavusiais psichotechniniais bandymais. Liaudies Lenkijoje vadovaujamasi pagrindiniu marksistinės psichologijos ir pedagogikos principu, kad psichinės žmogaus savybės yra aplinkos ir auklėjimo produktas. Jas galima formuoti, vystyti. Ugdydami mokinių sugebėjimus pamokose, bilrelių veikloje, lankydami juos namuose, palaikydami ryšius su tėvais, mokytojai, klasių vadovai, mokyklų gydytojai sukaupia nemaža duomenų apie mokinius. Antrajame mokslo metų pusmetyje VI I I ir XI klasių mokiniams sudaroma iš mokyklų gydytojo, konsultacinio punkto psichologo ir klasės vadovo komisija, kuri analizuoja apie kiekvieną mokinį surinktus duomenis ir daro atitinkamas išvadas. Kai susiduriama su sunkumais, kai nuomonės nesu- _ tampa, vaikai nukreipiami į konsultacinį centrą (punktą) . Mokiniai ir jų tėvai turi teisę ir savo iniciatyva kreiptis į konsultacinius centrus. Mokytojų darbui palengvinti profkonsultaciniai centrai organizuoja konferencijas, seminarus, ruošia pavyzdinius planus ir kitą medžiagą. Psichologinė-medicininė konsultacija turi tikslą padėti paaugliams ir jaunuoliams išsirinkti labiausiai jiems tinkamą profesiją. Įvairus tyrimo metodai, gydytojų nuomonė, taip pat klasės vadovų medžiaga padeda konsultantams įsigilinti ir suprasti vaiko asmenybę ir teisingai nukreipti jo profesinius interesus. Lenkijos Liaudies Respublikos profesinio orientavimo sistema užtikrina jaunimui geras sąlygas renkantis profesiją. Mums ši sistema gali būti priimtina
Mįslių panaudojimas, ugdant vaikų pažintinius sugebėjimus
Get PDFEducational value of riddles has been long known, whereas their impact on the cognitive skills of children has not been fully revealed yet. The methods of riddle asking and guessing, applied in kindergartens, do not always ensure children’s conscious involvement in such practices.
Considering the fact that the main educational-upbringing meaning of the riddle games is directed at that mental activity in which a child is currently involved, we have made a series of experiments with the aim to establish how significant activities with riddles are to the development of cognitive skills in pre-school children group in kindergartens. Besides, we have set a goal to determine the conditions and means owing to which the educational impact of riddles reaches its highest efficiency. Two experiments have been performed. The first experiment served to investigate the very process of reading a riddle. For this purpose, 4 series of visual aids were prepared. The aim of the second experiment was the investigation of the impact of riddle reading on the development of cognitive skills in children, when a long-term work with riddles is involved in conversations with children, excursions and other practices.
Experiments have shown that such work with riddles helps to: 1) revive the images of relevant things or phenomena possessed in the memories of children; 2) activate children’s thinking processes, especially in development of analytical, comparative, generalization and systemization skills. Alongside, it has been established that by asking a riddle in a pre-school group, an important role is played by visual aids prepared in such way as to activate a child’s imagination and thinking, without providing the direct answer. The analyzed children underwent all series of tasks; 3) besides, each series of visual aids helped to establish some traits of riddle reading by children.
The first series was prepared according to the traditional method when the content of a picture provides the answer (Picture 1). The results of investigation with the material of this series allowed us to critically assess the albums of riddles widely used in kindergartens, because the pictures used in the 1st series of investigation were composed the same way as the albums of riddles. Such pictures including the direct answers do not boost children’s thinking much. They rely to a large extent on children’s memories and, therefore, do not significantly encourage their thinking processes.
The second series includes riddles with metaphorical description of details of the guessed objects. Visual aids depict the parts of details of objects presented in the riddle texts according to which children had to synthesize the guessed object (Picture 2). The riddles of the 2nd series were helpful in upbringing children’s abilities to synthesize. By laying pictures, children would establish the order of elements in general scheme and discover functional links among such elements.
The third series were complex riddles made up of several pictures. While working with these riddles, pictures were analyzed, with the aim to discover one guessed object disguised in all these pictures via generalization (e.g., riddle about earth, Picture 3). Guessing process of these riddles was difficult for children but, by using the pictures, in most cases they would cope with the task. Thus, visual aids in this series have conditioned training of generalization operations in children by means of riddles.
The fourth series was riddles expressed in metaphors. This series includes a couple of pictures, with one of them depicting the riddle text, and the other-the answer. A child has to choose from several answer-pictures the correct one and put it next to the picture depicting the riddle text (Picture 4). In this case the pictures not only helped to guess the riddles, but also to understand the metaphor and this is complicated for the children of such age.
A conclusion may be made that application of visual aids increases the role of riddles in intellectual development of children. Moreover, it was revealed that in using riddles during the practices in pre-school groups, it is purposeful to retain a certain distance between the observed object and the riddle about it, as contrary to what has been often done up till now. This ensures greater activeness of children’s minds. Reading riddles about the objects which are directly observed is only recommended for junior groups. Ugdomoji mįslių reikšmė jau seniai žinoma, tačiau jų poveikis vaikų pažintiniams sugebėjimams dar pilnai neatskleistas. Mįslių minimo užsiėmimų metodika, taikoma vaikų darželių praktikoje, dažnai neužtikrina sąmoningo vaikų dalyvavimo šiuose užsiėmimuose. Atsižvelgdami į tai, kad mįslių minimo pagrindinė auklėjamoji – šviečiamoji reikšmė tenka tai protinei veiklai, kuria užsiima vaikas, mes atlikome eilę eksperimentų, siekdami išsiaiškinti, kokią reikšmę vaikų darželio parengiamosios grupės vaikų pažintinių sugebėjimų raidai turi darbas su mįslėmis. Be to, kėlėme uždavinį išsiaiškinti tas sąlygas ir priemones, kurių dėka mįslių lavinamasis poveikis tampa pačiu efektyviausiu. Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmuoju eksperimentu tirtas pats mįslių įminimo procesas. Tam buvo parengtos 4 vaizdinių priemonių serijos. Antrojo eksperimento tikslas – įminimo poveikio vaikų pažintinių sugebėjimų raidai tyrimas, kai atliekamas ilgalaikis darbas su mįslėmis pokalbiuose, ekskursijose ir kituose užsiėmimuose. Eksperimentai parodė, kad toks darbas su mįslėmis padeda: 1) atgaivinti vaikų turimus vaizdinius apie atitinkamus daiktus arba reiškinius; 2) aktyvinti vaikų mąstymą, ypač ugdant gebėjimus analizuoti, lyginti, apibendrinti ir sisteminti. Kartu išaiškėjo, kad menant mįsles paruošiamojoje grupėje, didelis vaidmuo tenka vaizdinėms priemonėms, paruoštoms taip, kad aktyvintų vaiko vaizduotę ir mąstymą, nepateikiant tiesioginio atsakymo. Analizuoti vaikai mokėsi visose užduočių serijose; 3) be to, kiekviena vaizdinių priemonių serija padėjo išaiškinti kai kurias vaikų mįslių minimo ypatybes. Pirmoji serija buvo paruošta pagal tradicinį metodą, kai paveikslo turinys duoda atsakymą (1 paveikslas). Tyrimų su šios serijos medžiaga rezultatai leido kritiškai įvertinti plačiai vaikų darželiuose naudojamus mįslių albumus, kadangi 1-oje tyrimo serijoje naudoti paveikslai buvo sudaryti taip pat, kaip ir mįslių albumai. Tokie paveikslai, tiesiogiai nurodydami atsakymą, mažai skatina vaiką mąstyti. Jie labiau remiasi vaikų atmintimi ir todėl mažai vysto jų mąstymą. Antroji serija sudaryta iš mįslių, kuriose metaforiškai nusakytos spėjamų objektų detalės. Vaizdinėse priemonėse pavaizduotos objektų, kurie nurodyti mįslės tekste, detalių dalis, pagal kurias vaikai turėjo sintetinti atspėjamą objektą (2 paveikslas). II-os serijos mįslės padėjo ugdyti vaikų mokėjimus sintetinti. Dėliodami paveikslus, vaikai nustatinėdavo elementų tvarką bendrame plane ir atrasdavo funkcinius ryšius tarp šių elementų. Trečioji serija – sudėtingos mįslės, sudarytos iš keleto paveikslų. Dirbant su šiomis mįslėmis analizuoti paveikslai, siekiant apibendrinimo keliu atrasti vieną spėjamą daiktą, besislepiantį visuose šituose paveiksluose (pvz., mįslė apie žemę, 3 pav.). Šių mįslių atspėjimas vaikams sunkiai sekėsi, bet, naudojant paveikslėlius, daugeliu atvejų jie susidorodavo su užduotimi. Taip vaizdinės priemonės šioje serijoje sudarė sąlygas, padedančias ugdyti vaikų apibendrinimo operacijas mįslių pagalba. Ketvirtoji serija – tai mįslės, išreikštos metaforomis. Ją sudarė pora paveikslėlių, viename iš jų pavaizduotas mįslės tekstas, o kitame – atsakymas. Vaikas turi iš kelių atsakymams skirtų paveikslėlių išrinkti teisingą ir padėti šalia paveikslėlio, vaizduojančio mįslės tekstą (4 pav.). Ir šiuo atveju paveikslėliai padėjo ne tik atspėti mįslę, bet ir suprasti metaforą, o tai šio amžiaus vaikams sunkiai sekasi. Daroma išvada, kad vaizdinių priemonių naudojimas didina mįslių vaidmenį vaikų protiniame ugdyme. Be to, paaiškėjo, kad, naudojant mįsles paruošiamosios grupės užsiėmimų metu, priešingai tam, kas dažnai daroma iki šiol, tikslinga išsaugoti tam tikrą distanciją tarp stebimo objekto ir mįslės apie jį. Tai užtikrina didesnį vaikų minties aktyvumą. Minti mįsles apie tuos objektus, kurie tiesiogiai stebimi, rekomenduojama tik jaunesnėse grupėse
Liaudies švietimo klausimai Rytų Prūsijoje
Get PDFEven before 18th century East Prussia was attempting to expand the network of schools and elevate the level of education. Attempts were made to introduce compulsory education. Schools operating at parish centers (parish schools) and small rural schools included the Lithuanian language lessons in their curricula. The majority of East Prussia rural residents were Lithuanian, and in cities-German; therefore, mainstream teaching in cities was in the German language. In rural schools children were taught to read and sing, later-to write and calculate. Books used for teaching to read were the Bible, Catechism and songbook published in Lithuanian.
At the beginning of 18th century, plague exterminated a great number of residents in East Prussia. Its rulers started extensive colonization of the country by Germans. In the first half of 18th century a large number of German colonists were settled in East Prussia. At that period, a network of rural schools designed to teach colonist children expanded. Colonists were not able to adapt to the local conditions and a major part of them left. Therefore, in rural schools the number of local residents’ children increased and their teaching was conducted in Lithuania; furthermore, the East Prussian authority, disappointed in colonists, concentrated on taking better care of local inhabitants of the country. In the second half of 18th century, the colonization proceeded in lesser degree but in a more compact way; therefore, German schools were opened in those places, though they were not numerous. The majority of rural schools were intended to teach local residents-Lithuanian peasants. Lithuanian peasants in East Prussia were called “žemininkai” (“land plot keepers”) and the schools were called accordingly-“žemininkų mokyklos” (“schools for land plot keepers”). Teaching in these schools was conducted in the Lithuanian language and most of their teachers even did not know German. At the end of 18th century and at the beginning of 19th in “land plot keepers’ schools” the transit to the secular content took place which complied to the interests of the rural residents. For that purpose relevant course-books were published in the Lithuanian language. Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba
Reakcijų tyrimo problemos ir uždaviniai
Get PDFCurrently, experimental and engineering psychology often analyzes simple sensory and motor reaction and selection reaction. Features of motion are not examined while researching these reactions; rather, most movements are heavily simplified. There are control operations requiring precise movement control. It is necessary to examine the motion structure for sustainable functioning of the management systems, which require accurate and continuous regulation and determination of the impact of various factors regulating reaction features. Experimental research of people\u27s regulated reactions can yield material allowing us to understand their mechanisms and regulation principles.Šiuo metu eksperimentinėje ir inžinerinėje psichologijoje dažnai tiriama paprastoji sensomotorinė reakcija ir pasirinkimo reakcija. Šių reakcijų tyrimuose judesių ypatumai netiriami, o ir patys judesiai stipriai supaprastinti. Tarp valdymo operacijų yra ir tokių, kurios reikalauja tikslaus judesių reguliavimo. Valdymo sistemų darniam funkcionavimu būtina nagrinėti judesių struktūrą, kuriems reikia tikslios ir nepertraukiamos reguliacijos ir nustatyti įvairių faktorių poveikį reguliuojamosios reakcijos ypatumams. Žmonių reguliuojamųjų reakcijų eksperimentiniai tyrimai gali duoti medžiagos, leisiančios suprasti jų mecganizmus ir reguliacijos principus
Apie visuomeninio bendraujančiųjų ryšio išraišką paskatinimo intonacijoje (eksperimentinis tyrimas)
No full textAn experimental twenty-six incentive intonation structure investigation demonstrated that according to a series of acoustic features some incentives group into two zones. Juxtaposition of incentives going into opposite zones demonstrated that they are characterized by different the connections between interlocutors in society (in a specific act of communication). Consequently, a number of intonation incentive structure attributes are this communication condition\u27s indicators within the intonation incentives.
This article indicates factors of determining the connections between interlocutors in society (in a specific act of communication) as one of the conditions where there is incentivized communication. This communication condition\u27s representation in incentives is particularly important in terms of their efficacy. Man, as a social being, really needs public activity, including actions encouraging evaluation.Eksperimentinis dvidešimt šešių rūšių paskatinimų veikti intonacinės struktūros ištyrimas parodė, kad pagal eilę akustinių požymių kai kurie paskatinimai grupuojasi į dvi zonas. Priešpastatymas paskatinimų, įeinančių į priešingas zonas, parodė, kad jiems būdinga skirtingo bendraujančiųjų visuomeninio tarpusavio ryšio (konkrečiame bendravimo akte) reprezentacija. Vadinasi, eilė intonacinės paskatinimų veikti struktūros požymių yra šios bendravimo sąlygos indikatoriai paskatinimų intonacijoje. Straipsnyje nurodomi faktoriai, apsprendžiantys visuomeninį bendraujančiųjų ryšį (konkrečiame bendravimo akte) kaip vieną iš sąlygų, kuriose vyksta skatinamoji komunikacija. Šios bendravimo sąlygos reprezentacija paskatinimuose ypač svarbi jų veiksmingumo požiūriu. Žmogui, kaip visuomeninei būtybei, itin reikšmingas visuomeninis veiklos, į kurią įeina veiksmas, kuriam skatinama, įvertinimas
Apie kalbinius sugebėjimus
No full textThis article explores some of the features of language abilities.
Based on experiments and other research methods the collected material, the author claims that verbal memory productivity is an important component of language abilities.
Two main types of language mastery emerge during foreign language learning: concrete and analyzing, which determine the typological features of students, the first and second signal systems interaction distinctions.
Domination in comparative individual signaling systems also plays an important role in shaping students\u27 active interests their subjects.
The role of leadership in comparative signaling systems and their strength forming language abilities is worthy of further study.Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios kalbinių sugebėjimų ypatybės. Remdamasis eksperimentais bei kitais tyrimo metodais surinkta medžiaga, autorius teigia, kad verbalinės atminties produktyvumas yra svarbus kalbinių sugebėjimų komponentas. Užsienio kalbų mokymosi procese išryškėja du pagrindiniai kalbos įsisavinimo tipai - konkretus ir analizuojantis - kuriuos apsprendžia tipologinės besimokančiųjų savybės, pirmos ir antros signalinių sistemų sąveikos skirtybės. Santykinis atskirų signalinių sistemų pirmavimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, formuojant mokinių aktyvius dalykinius interesus. Signalinių sistemų santykinio pirmavimo bei jų stiprumo vaidmuo, formuojant kalbinius sugebėjimus, vertas platesnio tyrimo