Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
LKP veikla, rūpinantis darbo žmonių vaikais buržuazinėje Lietuvoje
Get PDFThe Lithuanian Communist Party was the only party to take care of the working people’s children. With the help of the Comsomol the Party fought for the improvement of the conditions of life, work and education of the working people\u27s children, took care of their political-ideological education. The Party paid much attention to the activity of the Young Pioneer Organization - the Communist organization of the working people’s children.Lietuvos Komunistų Partija buvo vienintelė partija, kuri rūpinosi dirbančių žmonių vaikais. Su komjaunimo pagalba Partija kovojo už gyvenimo sąlygų gerinimą, darbininkų vaikų darbą ir išsilavinimą, rūpinosi jų politiniu-ideologiniu švietimu. Partija ypatingai daug dėmesio skyrė Jaunųjų Pionierių Organizacijai – Komunistinei Organizacijai darbo žmonių vaikams
Tobulinti masinių turnyrų metodiką
Get PDFWe must look for new schemes of competitions to make championships of sports games help to increase sports progress of pupils maximally. We suggest a model of championship in which the result of each match has a character of probability. In such a case we have a linear system of algebraic equations r_k x_k-∑_(l=1)^(r_k)▒〖x_l=n_k 〗 (r_k – number of matches, x_k – a class, ∑_(l=1)^(r_k)▒x_l – the sum of the rival classes, n_k – a half of gained and lost balls) reflecting the competitions organized according to any scheme. In some cases the system of equations is solved analytically and the results are reduced to simple formulas. We suggest the following methods, illustrated by examples suggested for different championships. The suggested theory might be used by sportsmen and mathematicians in their work after classes.Siekiant maksimaliai skatinti sportinį moksleivių progresą, turime rasti naujas varžybų schemas sportinių žaidimų turnyrams. Siūlome turnyrų modelį, kuriame kiekvienų rungtynių rezultatas turi tikimybinį pobūdį. Tokiu atveju turime tiesinę algebrinių lygčių sistemą, r_k x_k-∑_(l=1)^(r_k)▒〖x_l=n_k 〗 (r_k – varžybų skaičius, x_k – klasė, ∑_(l=1)^(r_k)▒x_l – varžovų klasių suma, n_k – pusė gautų ir prarastų kamuolių) atspindinčią pagal bet kokią schemą organizuotas varžybas. Kai kuriais atvejais lygčių sistema yra išsprendžiama analitiškai ir rezultatai paverčiami paprastomis formulėmis. Siūlydami tolimesnius metodus juos iliustruojame pavyzdžiais, skirtais skirtingiems turnyrams. Teoriją savo darbe gali naudoti sportininkai ir matematikai
Mokytojų požiūris į savo profesiją
Get PDF429 town and country teachers of the Lithuanian SSR were interrogated. The investigation of a semi-secret questionnaire and personal talks revealed that 50 percent of the total number entertained a negative attitude towards their profession, irrespective of the length of service. They would change their profession were it possible, they said. The motives of their professional choice play a most important part in their later attitude towards the chosen profession. 85 percent of those, whose attitude towards their profession is positive, were guided in their choice by love for children, social significance of the profession, pedagogical skills. The main motives of choice of those who dislike their profession were: situation, family status, possibility to study, love of a definite subject, etc. In the end a conclusion is drawn that in preparing good, loving their profession, teachers’ selection of candidates to pedagogical institutes should be considered; that professional tenor, finding its expression in the motives of choice, plays a decisive part.Ištirti 429 Lietuvos TSR miestų ir kaimų mokytojai. Pusiau slapto klausimyno ir asmeninių pokalbių metu surinkta medžiaga atskleidė, kad 50 procentų visų apklaustų mokytojų išreiškia neigiamą nuostatą savo profesijos atžvilgiu nepriklausomai nuo darbo stažo. Jie teigia, jog keistų savo profesiją, jei tai būtų įmanoma. Profesinio pasirinkimo motyvai vaidina svarbiausią rolę vėlesnės nuostatos susiformavimui. 85 procentai tų, kurie turi teigiamą požiūrį į savo profesiją, rinkosi ją iš meilės vaikams, socialinės svarbos, pedagoginių įgūdžių. Pagrindiniai motyvai nemėgstančių savo profesijos tarpe buvo susiklosčiusi situacija, šeimos padėtis, galimybė studijuoti, aiški meilė kuriam nors mokomajam dalykui ir kt. Pastebėjus, jog pagrindinių savo pasirinkimo motyvų atradimas daro lemiamą įtaką, pabaigoje daromos išvados apie gero ir mylinčio savo profesiją pedagogo parengimą bei svarstoma apie mokytojų atrankas, kurios turėtų būti vykdomos pedagogų mokymo institucijose
Kai kurie diferencijuoto mokymo bendrojo lavinimo mokykloje klausimai
Get PDFIn the article the conception of differential teaching, its aim, place, the factors which the individual approach to pupils depend on as well as tasks for pupils are analysed. The author introduces the conception of differential teaching in a broad and a narrow sense. There are three perspective aims in differential teaching in the narrow sense. They are: the proximate, the medium and the distant one. The differential teaching is looked upon as a process. There are different combinations of physiological, psychological, pedagogical and social factors. According to the duration of action all the factors are divided into relatively constant and relatively temporary ones. The impossibility to level pupils is emphasized, the importance of the system and quality of tasks as well as the authors efforts to classify the differential tasks are shown up in the article.Straipsnyje aprašoma diferencinio mokymo samprata, tikslas, vieta mokymo sistemoje, faktoriai, nuo kurių priklauso individualus požiūris į mokinius, taip pat analizuojamos mokinių užduotys. Autorius supažindina su diferencinio mokymo samprata plačiąja ir siaurąja prasme. Siaurąja prasme yra trys diferencinio mokymo perspektyviniai tikslai: artimas, tarpinis ir tolimas. Diferencinis mokymas suvokiamas kaip procesas, susidedantis iš skirtingų fiziologinių, psichologinių, pedagoginių ir socialinių faktorių derinių. Priklausomai nuo veiklos laikotarpio visi faktoriai skirstomi į santykinai pastovius ir santykinai laikinus. Straipsnyje pabrėžiamas mokinių lyginimo tarpusavyje negalimumas, sistemos ir užduočių kokybės svarba, autorius pastangos suklasifikuoti direfencines užduotis
Veiklos motyvai kaip pageidaujamas rezultatas
Get PDFThe problem of systematic description of the motives of personality’s conscious activity is investigated. “Systematic” we call such a description of the motives that is based on particular concept of psychological phenomena of the motives, without using various correlative concepts. Psychological phenomena of the motive of personality\u27s conscious activity consist of the desirable result (outcome) of the activity. From this point of view the supposed result foreseen by the subject as undesirable cannot be estimated as motive of his conscious activity. The supposed results which evoke fear, shame, disappointment and other negative experiences of the subject are not the motives. This concept enables us to describe various cases of human activity in term of aspiration for the desirable results. The whole human activity in this way can be classified in to some general or formal cases (case of interest, duty, compulsion, etc.) which are characterised by the emotional state of the subject and by the relation between the motive and counter-motive. Such characteristics could be used in analysis and classification of the behavioural data of the personality to reveal the motives of its activity.Nagrinėjama sisteminio asmens sąmoningos veiklos motyvų aprašymo problema. „Sisteminiu” galime vadinti tokį motyvų aprašymą, kuris yra pagrįstas konkrečiu psichologiniu motyvo fenomenu, nesiimant nagrinėti kitų panašių sąvokų. Psichologinis fenomenas, vadinamas asmens sąmoningos veiklos motyvu, susideda iš trokštamo veiklos rezultato. Laikantis šio požiūrio, subjekto numatomas nepageidaujamas rezultatas negali būti laikomas jo sąmoningos veiklos motyvu. Numatomi rezultai, kurie kelia baimę, gėdą, nusivylimą ar kitus neigiamus išgyvenimus – nėra motyvai. Ši samprata leidžia mums apibūdinti įvairią žmogaus veiklą, atsižvelgiant į trokštamų rezultatų siekimą. Visa žmogaus veikla gali būti suklasifikuota į kelis bendrus formalius atvejus (susidomėjimo, pareigos, prievartos ir kt.), kurie apibūdinami emocine asmens būsena ir santykiu tarp motyvo ir kontra-motyvo. Tokios charakteristikos gali būti naudojamos asmenybės elgesio duomenų klasifikacijai ir analizei, kad būtų atskleisti veiklos motyvai
Pradinis mokymas Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje oficialioje mokykloje
Get PDFPrimary teaching aims, content and methods applied in the official primary school of Lithuania in the second half of the 19th century are dealt with in the article. A special stress is laid on the one-class people’s school formed according to the 1863 Charter. The reactionary trend of the school is pointed out and the struggle of local people for improving people’s education in Lithuania in shown.Aptariami pradinio mokymo tikslai, turinys ir metodai, naudoti oficialioje pradinėje Lietuvos mokykloje XIX a. antrojoje pusėje. Pabrėžiamas tos pačios klasės žmonių mokyklos formavimas, remiantis 1893m. chartija. Nurodomos atsakomosios mokyklos tendencijos ir vietinių žmonių kova siekiant pagerinti švietimą Lietuvoje
VIII-Xl klasių berniukų ir mergaičių dalykiniai interesai
No full textThe article is written on the basis of results obtained from questioning, completing forms, observations and individual conversations with the pupils. 1,212 pupils from various urban and rural middle schools of Lithuania were questioned. The analysis of researching material revealed that the interest in all subjects of exact sciences (physics, chemistry, mathematics) is growing in senior classes and interest in all the humanities (literature, history and languages) diminishes in senior classes. It concerns the pupils of both sexes, but the larger percent of boys take interest in exact sciences in all forms, and on the contrary the girls are inclined towards humanities. The boys are mostly interested in history among the humanities. Already in the graduating form the majority of girls are mare concerned with chemistry. Similar differences are observed while comparing the reading interests of boys and girls. The girls are mostly interested in literature that makes influence on their feelings and emotions and the boys prefer reading popular scientific literature. The differences between the girls’ and boys’ interests in different subjects taught at school are explained as differences of psychics of both sexes. But in senior classes those differences are closely connected with pupils’ professional interests as well, which are forming under the influence of many social factors and not always depend merely upon the pupils’ bents.Straipsnis parengtas pagal rezultatus, gautus surinkus informaciją apklausose, pildant formas, stebėjimo ir individualių pokalbių su mokiniais metu. Buvo apklausta 1212 mokinių iš įvairių Lietuvos miesto ir kaimo vidurinių mokyklų. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog domėjimasis tiksliaisiais mokslais (fizika, chemija, matematika) išauga vyresnėse klasėse, tuo tarpu susidomėjimas humanitariniais mokslais (literatūra, istorija ir kalbomis) sumažėja. Tai liečia abiejų lyčių mokinius, tačiau didesnis berniukų procentas domisi visais tiksliaisias mokslais, o mergaitės labiau linkusios į humanitarinius. Iš humanitarinių mokslų berniukus labiausiai domina istorija. Dauguma mergaičių paskutinėje klasėje susirūpinusios chemija. Panašūs skirtumai pastebėti lyginant skaitymo ypatumus berniukų ir mergaičių tarpe. Mergaitės labiau domisi literatūra, kuri daro įtaką jų jausmams ir emocijoms kuomet berniukai mieliau renkasi mokslo populiarinimo literatūrą. Skirtumai tarp mergaičių ir berniukų domėjimusi mokykloje dėstomais dalykais aiškinami skirtinga lyčių psichika. Vyresnėse klasėse šie skirtumai glaudžiai susiję su mokinių profesiniais interesais, kurie formuojasi veikiami daugybės socialinių faktorių ir ne visuomet priklauso tik nuo mokinių polinkių
Disertacijos
Get PDFIn Soviet Lithuania the number of scientific workers of pedagogy and other sciences related to it is rapidly growing. Till 1968, 79 theses were maintained (Doctor of Pedagogy - l and Doctor of Philosophy - l; candidates: 55 of Pedagogy, 5 of Philosophy, 2 of Philology, 10 of History, 3 of Biology and 2 of Medicine) in which different problems of pedagogy, psychology, logic and education were dealt with in one or another aspect. 38 theses were maintained in Vilnius, 21 in Moscow, 18 in Leningrad, l in Kyev and l in Tartu.Sovietinėje Lietuvoje pedagogikos darbuotojų mokslo srityje ir su kitomis mokslų sritimis susijusių darbuotojų skaičius greitai auga. Iki 1968 m. buvo apgintos 79 disertacijos (Pedagogikos daktaro – 1, Filosofijos daktaro – 1, kandidatai: Pedagogikos – 55, Filosofijos – 5, Filologijos – 2, Istorijos – 10, Biologijos – 3 ir Medicinos – 2), kuriose nagrinėjamos skirtingos pedagogikos, psichologijos, logikos ir švietimo problemos. 38 disertacijos įgytos Vilniuje, 21 – Maskvoje, 18 – Leningrade, 1 – Kijeve ir 1 – Tartu mieste
Kai kurie anglų kalbos veiksmažodžio laikų įsisavinimo sunkumai, kylą lietuviams studentams aukštojoje mokykloje
No full textIn November 1967 a test was carried out at Vilnius State University and Vilnius State Pedagogical Institute with the aim to check the second- and third-year students’ knowledge, skills and habits in using English tenses. The objective of the test was to ascertain the difficulties the students encounter in learning English tenses. The results of the test revealed the following: I. The largest number of mistakes is made in the use of the Past Indefinite, Present Perfect and Past Perfect. This is caused by some reasons of philological and methodological character. Partially the teaching process which does not provide for the study of grammar as a separate aspect is to be blamed. II. The teaching of grammar should be rearranged in the following way: a) by changing the system of presenting and consolidating the grammar material proceeding from the peculiarities of the grammar system of the native language; b) by teaching grammar as a separate aspect in close connection with the entire material of the English language, taught at every particular higher school1967/68 m. m. lapkričio mėnesį Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko Universiteto ir Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto antrame ir trečiame kursuose buvo suorganizuotas testas, siekiantis išaiškinti sunkumus, kuriuos patiria studentai, įsisavindami anglų kalbos Indefinite ir Perfect grupių laikus. Susumavus testo rezultatus, galima padaryti šias išvadas: I. Lietuviai studentai daugiausia klysta, sudarydami ir panaudodami Past lndefinite, Present Perfect ir Past Perfect laikus. šios klaidos daromos dėl filologinių ir metodinių priežasčių. Be to, klaidų priežastis yra ir tai, kad pastaruoju metu gramatika dėstoma komplekse, o ne kaip atskiras kalbos dalykas. II. Reikia pertvarkyti gramatikos dėstymą, numatant: a) gramatinės medžiagos aiškinimo ir įtvirtinimo sistemos pakeitimą, atsižvelgiant į gimtosios kalbos gramatinės sandaros ypatumus ir sunkumus, kuriuos patiria lietuviai studentai, įsisavindami anglų kalbą; b) gramatikos išskyrimą į atskirą dalyką nuo pirmo kurso. Gramatikos dėstymas turėtų būti siejamas su kitais studijuojamosios kalbos aspektais
Tiriamojo principo vystymasis didaktikoje
Get PDFThe investigation principle plays an important part in harmonious development of personality, in preparing it for life and practical activities. It enables pupils to master knowledge more deeply and consciously, develops creative thought and independence. In this article the main attention is devoted to the problem of the inception of the investigation principle and its development throughout the history of pedagogics. A brief characteristic of this principle, its essence and tasks are also given. Much consideration is given to the analysis of the Dalton plan and projects’ method, and the reasons for adopting these systems of training first in the U.S.A. and later in schools of the Soviet Union. Different variants of the investigation principle are described. A review of the latest Soviet and foreign pedagogical literature on the subject is given, and ways of further development of this problem are shown.Tiriamasis principas yra svarbus harmoningos asmenybės vystymuisi, ruošiant asmenį gyvenimui bei praktinių užduočių atlikimui. Šis principas leidžia mokiniams giliau įsisąmoninti žinias, skatina kūrybišką mąstymą ir nepriklausomybę. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas tiriamojo principo atsiradimo klausimui ir jo raidai pedagogikos istorijoje. Pateikiamas trumpas principo apibūdinimas, jo esmė ir užduotys. Daug dėmesio skiriama Daltono planui ir jo sistemos adaptavimui Jungtinių Amerikos Valstijų, o vėliau ir Sovietų Sąjungos mokyklose. Aprašomi įvairūs tyrimo principų variantai. Pateikiama naujausios Sovietinės ir užsienio pedagoginės literatūros šia tema apžvalga bei tolesnė klausimų plėtotė