Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos
Get PDFValid and reliable research methods are needed to assess the family-suportive supervisor behavior in Lithuania. A cross-sectional study was conducted to test the psychometric properties of the Lithuanian version of Hammer et al. (2009) family-supportive supervisor behavior scale (internal consistency, discriminant, convergent and structural validity) in employess sample (N = 180). Results revealed that the Lithuanian version of the family-supportive supervisor behavior had high internal consistency. Adequate convergent validity was confirmed by finding statistically significant positive relationships with social support, and discriminant validity was confirmed by finding statistically significant negative relationships with work–family conflict. Finally, structural validity was confirmed by confirmatory factor analysis, which revealed that the four-factor structure of the questionnaire had the best fit. The results of the research show that the Lithuanian version of the scale of family-suportive supervisor behavior is a suitable measurement instrument, but further studies on the evaluation of the scale are still needed.Siekiant įvertinti šeimai draugišką vadovo elgesį, reikia validžių ir patikimų tyrimo įrankių. Skėtinio skerspjūvio tyrimo metu buvo vertinamos šeimai draugiško vadovo elgesio (angl. family-supportive supervisor behavior) skalės (Hammer et al., 2009) lietuviškosios versijos psichometrinės charakteristikos Lietuvos darbuotojų imtyje (N = 180): vidinis suderinamumas, diskriminantinis, konvergentinis ir struktūrinis validumai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija pasižymi geru vidiniu suderinamumu. Tinkamas konvergentinis validumas buvo patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus teigiamus ryšius su socialine parama, o diskriminantinis validumas patvirtintas nustačius statistiškai reikšmingus neigiamus ryšius su darbo ir šeimos vaidmenų konfliktu. Galiausiai, struktūrinis validumas buvo patvirtintas patvirtinamąja faktorine analize, kuri atskleidė, kad keturių faktorių klausimyno struktūra yra tinkamiausia. Tyrimų rezultatai parodė, jog šeimai draugiško vadovo elgesio skalės lietuviškoji versija yra tinkamas matavimo įrankis, tačiau reikia tolesnių skalės vertinimo tyrimų
Mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo ir mokytojų profesinės gerovės reikšmė jų įsipareigojimui organizacijai
Get PDFThe successful functioning of any organization depends on one of the most important factors – employees’ organizational commitment. As the modern education system strives to establish the school as an effective organization, it is important to investigate what psychological factors are associated with greater teachers’ organizational commitment. The aim of this study was to determine the implications of the school functioning as an organization and teachers’ wok related well-being for teachers’ organizational commitment. In this study participated 292 teachers. The factors of the school functioning were measured by the Organisational Diagnosis Questionnaire (Preziosi, 1980). Teachers’ work-related well-being was analysed as a continuum of job satisfaction and job insecurity. One of the subscales of the Michigan Organizational Assessment Questionnaire (Cammann et al., 1975) was used to measure job satisfaction. Job insecurity was measured with the Job Insecurity Scale (De Witte, 2000). Teachers’ organizational commitment was measured by the Organisational Commitment Scale (Balfour & Wechsler, 1996). The correlation analysis of the variables revealed that all the factors of the organizational functioning have statistically significant strong positive relationships. It was found that teachers’ work-related well-being is related to the school functioning factors. Teachers’ organizational commitment is related to both teachers’ work-related well-being and organizational functioning factors. A multivariate linear regression analysis found that 35.2 % of teachers’ organizational commitment was predicted by their job satisfaction, relationships, principals’ leadership and teachers’ perceived job insecurity.Sėkmingas kiekvienos organizacijos funkcionavimas priklauso nuo vieno iš svarbiausių veiksnių – organizacijai įsipareigojusių darbuotojų. Šiuolaikinė švietimo sistema siekia įtvirtinti mokyklą kaip veiksmingą organizaciją, todėl svarbu tyrinėti psichologinius veiksnius, susijusius su didesniu mokytojų įsipareigojimu. Savo tyrimu siekėme nustatyti mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo ir mokytojų profesinės gerovės reikšmę mokytojų įsipareigojimui organizacijai. Tyrime dalyvavo 292 mokytojai. Mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo veiksniai įvertinti Organizacijos diagnostikos klausimynu (Organizational Diagnosis Questionaire; Preziosi, 1980). Mokytojų profesinė gerovė buvo analizuojama kaip pasitenkinimo darbu ir nesaugumo dėl darbo kontinuumas. Pasitenkinimui darbu nustatyti naudota viena iš Mičigano organizacijų vertinimo klausimyno (Michigan Organizational Assessment Questionnaire; Cammann et al., 1975) poskalių. Nesaugumas dėl darbo matuotas Nesaugumo dėl darbo skale (Job Insecurity Scale; De Witte, 2000). Mokytojų įsipareigojimas mokyklai kaip organizacijai matuotas Įsipareigojimo organizacijai skale (Organizational Commitment Scale; Balfour & Wechsler, 1996). Kintamųjų koreliacinė analizė atskleidė, kad visus mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo veiksnius sieja statistiškai reikšmingi stiprūs teigiami ryšiai. Gauta, kad mokytojų profesinė gerovė yra susijusi su organizacijos funkcionavimo veiksniais. Mokytojų įsipareigojimas organizacijai susijęs tiek su mokytojų profesine gerove, tiek su organizacijos funkcionavimo veiksniais. Atlikus daugialypę tiesinę regresinę analizę, nustatyta, kad 35,2 % mokytojų įsipareigojimo organizacijai prognozuoja jų pasitenkinimas darbu, santykiai ir vadovavimas organizacijai bei mokytojų jaučiamas nesaugumas dėl darbo
Becko skalių (BDI-II, BAI, BHS, BSS ir CBOCI) norminės ir klinikinės imčių įverčių palyginimas ir klinikai svarbių atskirties įverčių nustatymas
Get PDFThis article aims to evaluate 5 Beck scales – Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Beck Anxiety Inventory (BAI), Beck Hopelessness Scale (BHS), Beck Suicidal Ideation Scale (BSS), and Clark–Beck Obsession-Compulsion Inventory (CBOCI) – comparing clinical and normative samples, and to determine clinically relevant cutoffs. The clinical sample consisted of 242 persons aged 18–74; 39 percent were men and 61 percent were women. The normative sample consisted of 1296 persons aged 18–95; 44 percent were men and 56 percent were women. In order to compare the estimates of the normative and clinical samples of the Beck scales, a paired data study sample was formed – 230 participants from the clinical and normative groups each. The clinical sample was divided into four groups according to the primary diagnoses: 107 (46.5%) patients were diagnosed with mood (affective) disorder (F30–F39), 38 (16.5%) with neurophysical stress and somatoform disorders (F40–F49), 51 (22.2%) with disorders due to the use of psychoactive substances (F10–F19), 34 (14.8%) with high risk of suicide (X60–X84; Z91.5; R45.81). 27 percent of patients had comorbid diagnoses. The results show high internal consistency of the Beck scales in all samples. The discrimination abilities of all five Beck scales are good; the cutoffs for each Beck scale in four clinical groups are estimated. Both the total clinical sample and the 4 clinical sample groups had significantly higher BDI-II, BAI, BHS, BSS, and CBOCI scores than the normative sample. In conclusion, the Beck scales alone are not sufficient for making a decision about the clinical diagnosis.Šiame straipsnyje keliamas tikslas palyginti penkių Becko skalių – Becko depresijos aprašo II (BDI-II), Becko nerimo aprašo (BAI), Becko nevilties skalės (BHS), Becko suicidinių minčių skalės (BSS) ir Clarko–Becko obsesijų ir kompulsijų aprašo (CBOCI) – klinikinės ir norminės imties įverčius ir nustatyti klinikai svarbius atskirties įverčius. Klinikinę imtį sudarė 242 asmenys nuo 18 iki 74 metų; 39 % vyrų ir 61 % moterų. Norminę imtį sudarė 1 296 asmenys nuo 18 iki 95 metų; 44 % vyrų ir 56 % moterų. Siekiant palyginti Becko skalių norminės ir klinikinės imčių įverčius buvo sudaryta poruotų duomenų tyrimo imtis – po 230 tyrimo dalyvių iš klinikinės ir norminės grupių. Klinikinė imtis suskirstyta į keturias grupes pagal pirmines diagnozes: 107 (46,5 %) pacientams, remiantis TLK-10, buvo diagnozuoti nuotaikos (afektiniai) sutrikimi (F30–F39), 38 (16,5 %) – neurofiziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40–F49), 51 (22,2 %) – sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19), 34 (14,8 %) – didelė savižudybės rizika (X60–X84; Z91.5; R45.81). 27 % pacientų diagnozės buvo komorbidinės. Tyrimu nustatytas aukštas Becko skalių vidinis suderinamumas visose imtyse. Remiantis rezultatais, visos Becko skalės geba gerai skirti sergančiuosius nuo nesergančiųjų; straipsnyje aptarti atskirties įverčiai kiekvienai skalei keturiose klinikinės imties grupėse. Tiek bendra klinikinė imtis, tiek keturios klinikinės imties grupės pasižymėjo kur kas didesniais BDI-II, BAI, BHS, BSS ir CBOCI nei norminės imties įverčiais. Nepaisant šių skalių teikiamų privalumų, tai yra atrankai skirtos skalės ir negali būti naudojamos kaip vienintelis šaltinis priimant sprendimą dėl klinikinės diagnozės
Geresnės mokinių motyvacijos link: Situacijų mokykloje klausimyno (SISQ) lietuviškos versijos pritaikymas Lietuvoje
Get PDFTo help teachers understand their role in students’ motivation and well-being, the researchers within SDT (Aelterman et al., 2019) have recently proposed a Circumplex model – the integrative and fine-grained approach to analyze the variety and interactions of (de)motivating teaching styles. The purpose of the current study is to adapt the student version of the Situations in School Questionnaire based on the Circumplex model for Lithuanian educational context. 715 seventh- and eighth-grade students (50.9% girls, Mage=13.42 years) from ten Lithuanian schools participated in the study. The SISQ was used to measure (de)motivating teaching styles, also behavioral and cognitive engagement in learning as well as well-being (positive and negative emotions, satisfaction with math classes) were assessed as indicators of students’ functioning.
Multidimensional scaling, confirmatory factor analysis, and correlational analysis showed the match of the SISQ structure to the Circumplex model. (De)motivating teaching can be best graphically represented by a two-dimensional configuration that differed in terms of need support and directiveness. Correlations between eight subareas and indicators of students’ functioning followed a systematic sinusoid pattern, suggesting a gradual effect of teaching on students’ outcomes. With the adaptation being successful, student version of the SISQ can be used in Lithuanian educational context. Siekiant padėti mokytojams suprasti savo bendravimo reikšmę mokinių motyvacijai ir gerovei, pastaruoju metu SDT tyrėjai (Aelterman et al., 2019) yra pasiūlę Žiedinį modelį, kuris padeda geriau suprasti mokytojų bendravimo būdų, (ne)motyvuojančių mokinių, įvairovę ir sąveikas. Šio tyrimo tikslas – pritaikyti Žiedinio modelio pagrindu sukurtą Situacijų mokykloje klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklai. Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (50,9 % merginų, amžiaus vidurkis 13,42 metų) iš dešimties Lietuvos mokyklų. SISQ buvo naudotas matuoti (ne)motyvuojantį mokytojų elgesį, taip pat buvo vertintas mokinių elgesio ir kognityvinis įsitraukimas besimokant bei gerovė (teigiamos ir neigiamos emocijos, pasitenkinimas pamokomis).
Daugiamačio skaliavimo, patvirtinamosios faktorinės analizės ir subskalių įverčių tarpusavio koreliacijų analizė parodė SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui, kuriame keturi (ne)motyvuojantys mokytojų elgesio stiliai ir jiems būdingi bendravimo būdai gali būti grafiškai pavaizduoti dviejų dimensijų – poreikių patenkinimo ir direktyvumo – atžvilgiu. Sistemingos koreliacijos tarp aštuonių (ne)motyvuojančių mokytojų bendravimo būdų ir mokinių funkcionavimo rodiklių parodė laipsnišką bendravimo būdų reikšmę mokinių įsitraukimui mokantis, jų patiriamoms teigiamoms ir neigiamoms emocijoms bei pasitenkinimui pamokomis. Tyrimas patvirtino SISQ lietuviškos mokinių versijos tinkamumą naudoti Lietuvos edukaciniame kontekste
Onkologinių pacientų sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtys
Get PDFFear of cancer recurrence is the most prevalent and burdensome emotional concern among cancer survivors’ spouses after treatment. This qualitative study aimed to disclose, what are cancer survivors’ spouses lived experiences of fear of cancer recurrence. Seven adult spouses were explored. Data were obtained using a semi-structured interview and analyzed by inductive thematic analysis. Analysis revealed that fear of cancer recurrence is interpersonal experience and fear transmits in a couple. The spouses associate cancer recurrence with death and risk of losing their spouse. The threat of cancer recurrence triggers not only the feelings of insecurity, uncertainty about the future and loss of control, but also appreciation of life. Planning and control, religiosity, avoidance and awareness of fear helped spouses to reduce concerns about relapse. Interventions for spouses should focus on promotion of emotional expression of cancer recurrence concerns, also learning to accept and tolerate uncertainty.Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, religingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę
The Unique Cost of Human Eye Gaze in Cognitive Control: Being Human-Specific and Body-Related?
Get PDFThis study investigated the eye gaze cost in cognitive control and whether it is human-specific and body-related. In Experiment 1, we explored whether there was a cost of human eye gaze in cognitive control and extended it by focusing on the role of emotion in the cost. Stroop effect was found to be larger in eye-gaze condition than vertical grating condition, and to be comparable across positive, negative, and neutral trials. In Experiment 2, we explored whether the eye gaze cost in cognitive control was limited to human eyes. No larger Stroop effect was found in feline eye-gaze condition, neither the modulating role of emotion. In Experiment 3, we explored whether the mouth could elicit a cost in Stroop effect. Stroop effect was not significantly larger in mouth condition compared to vertical grating condition, nor across positive, negative, and neutral conditions. The results suggest that: (1) There is a robust cost of eye gaze in cognitive control; (2) Such eye-gaze cost was specific to human eyes but not to animal eyes; (3) Only human eyes could have such eye-gaze costs but not human mouth. This study supported the notion that presentation of social cues, such as human eyes, could influence attentional processing, and provided preliminary evidence that the human eye plays an important role in cognitive processing
Darbuotojų vikrumo ir saviveiksmingumo reikšmė inovatyviam elgesiui organizacijoje
Get PDFIn order for organizations to remain competitive and successful in the contemporary business environment, one of the fundamental prerequisites is innovative behavior of employes. Therefore, research analyzing the organizational and personal factors of this behavior is relevant, in which increasing attention is paid to the agility of employees. In general, agility can be described as a person’s ability to adapt quickly and efficiently to normal or new work situations, accept changes and respond appropriately to them. The study aimed to determine the relationship between employees agility, self-efficacy, and innovative behavior in the organization and to evaluate the mediating role of self-efficacy for the relations between agility and innovative behavior. The cross-sectional survey was conducted in the sample of 172 employees. 78% of them were women, the average age of the participants was 33.8 years. Scales measuring employee agility, innovative behavior and self-efficacy were applied in the study. For this study, a Lithuanian employee agility scale consisting of twenty items was prepared. The results were processed using correlational, regression, and mediation analysis. Main results: firstly, more expressed employee agility and self-efficacy predicts their higher involvement in innovative behavior, and secondly, self-efficacy acts as a mediator for the relationship between agility and innovative behavior. The importance of the employee’s personal characteristics – agility and self-efficacy – in predicting innovative behavior was confirmed, and the role of self-efficacy as a mediator for the relationship between agility and innovative behavior was revealed. Theoretical and practical implications of the study results are discussed.Organizacijoms, siekiančioms išlikti konkurencingoms ir patirti sėkmę verslo aplinkoje, vienas esminių lūkesčių, susijusių su darbuotojais, yra inovatyvus jų elgesys. Todėl aktualūs tyrimai, analizuojantys šio elgesio organizacinius ir asmeninius veiksnius, iš kurių vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų vikrumui. Apibendrintai vikrumas gali būti apibūdintas kaip asmens gebėjimas greitai ir efektyviai prisitaikyti įprastose ar naujose darbo situacijose, priimti pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti. Tyrimo tikslas – nustatyti darbuotojų vikrumo, saviveiksmingumo ir inovatyvaus elgesio organizacijoje sąsajas ir įvertinti saviveiksmingumo kaip mediatoriaus reikšmę vikrumo ir inovatyvaus elgesio ryšiui. Skerspjūvio tyrime taikytas anketinės apklausos metodas, dalyvavo 172 įvairių organizacijų darbuotojai, 78 % jų sudarė moterys, dalyvių amžiaus vidurkis – 33,8 metų. Naudotos inovatyvaus elgesio ir darbuotojų saviveiksmingumo vertinimo priemonės ir šiam tyrimui parengta lietuviška darbuotojų vikrumo vertinimo skalė. Tyrimo duomenys analizuoti, taikant koreliacinę, regresinę ir mediacinių ryšių analizę. Svarbiausieji rezultatai: pirma, labiau išreikšti darbuotojų vikrumas ir saviveiksmingumas prognozuoja didesnį jų įsitraukimą į inovatyvų elgesį; antra, saviveiksmingumas veikia kaip tarpinis kintamasis (mediatorius) tarp vikrumo ir inovatyvaus elgesio. Patvirtinta asmeninių darbuotojo charakteristikų – vikrumo ir saviveiksmingumo – reikšmė inovatyviam elgesiui ir saviveiksmingumo kaip mediatoriaus reikšmė vikrumui prognozuojant inovatyvų elgesį. Tyrimas atveria tolesnių tyrimų ir rezultatų praktinio pritaikymo galimybes
Wilhelmas Wundtas studento iš Lietuvos akimis: įrašai apie 1905 metais Leipcigo universitete lankytas paskaitas Vytauto Civinskio Dienoraštyje
Get PDFThe article addresses aspects of the connections between Wilhelm Wundt and Lithuania. It is introduced by briefly mentioning facts known from previous research about Lithuanians who studied at Wundt’s Institute of Experimental Psychology at Leipzig, and those who chose Wundt’s work as the object of their research. In the main part of the article, for the first time, excerpts from a manuscript with Lithuanian student’s impressions about Wundt’s psychology lectures he attended are published in Lithuanian and in original multilingual text. It was written by Vytautas Civinskis (Polish Witold Cywiński, 1887–1910), the student of agricultural sciences at Leipzig University, in his Diary in 1905. Although small in volume and written by a very young person, these recordings are interesting as an authentic testimony. According to the available data, this is the only surviving archival document of such kind written by a student from Lithuania. From the document, it is possible to deduce how the student evaluated Wundt as a lecturer, what were the content and form of his lectures, as well as the physical, social and intellectual environment at Leipzig, and what opportunities all that provided for students. The mentioned aspects are discussed in the comments of the archival materials. It is concluded that bringing to awareness the fact of existence of the student’s Diary entries related to Wundt’s lectures complements the Lithuanian psychology history quite significantly, and their content reveals Wundt’s attention to the philosophical basis of experimental psychology, psychophysiology, the details of several experiments he demonstrated.Šis straipsnis skirtas sąsajoms tarp Wilhelmo Wundto ir Lietuvos. Jo įvade trumpai paminėti iš ankstesnių tyrimų žinomi faktai apie asmenis iš Lietuvos, studijavusius Wundto Eksperimentinės psichologijos institute Leipcige, ir tuos, kurie Wundto darbus pasirinko kaip savo mokslo studijų objektą. Pagrindinėje straipsnio dalyje lietuviškai ir originalo kalba pirmą kartą publikuojami Wundto paskaitas lankiusio Vytauto Civinskio (lenkų k. Witold Cywiński, 1887–1910) Dienoraščio įrašai, kuriuose minimas šis garsus vokiečių filosofas ir psichologas. Nors nedidelės apimties, rašyti labai jauno asmens, šie įrašai įdomūs kaip autentiškas studento iš Lietuvos liudijimas. Turimais duomenimis, tai vienintelis toks išlikęs archyvinis dokumentas. Iš Dienoraščio įrašų galima spręsti, kaip Civinskis vertino Wundtą, kokios jo studijų Leipcige metu buvo Psichologijos dalyko paskaitos (jų turinys ir forma), kokia buvo fizinė, socialinė ir intelektualinė studijų Leipcige aplinka, kokias galimybes ji teikė studentams. Tai aptariama publikuojamos archyvinės medžiagos komentaruose. Apibendrinant teigiama, kad tokių įrašų egzistavimo faktas gana reikšmingai papildo Lietuvos psichologijos istoriją, o jų turinys atskleidžia Wundto dėmesį filosofiniam eksperimentinės psichologijos pagrindui, psichofiziologijai, kelių jo demonstruotų eksperimentų detales, įvairių priemonių (dūdelių, uogienės ir kt.) bei prietaisų naudojimą jų metu