Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Būdingų klaidų nustatymas ir jų dinamikos analizė, panaudojant grįžtamąją informaciją
The teaching of any branch of science must use the methods on the base of which it is possible to get and assimilate the necessary information. One of them is recording of recurrent information. The determination of characteristic errors in graphic works and dynamics of them recording recurrent information was analysed at the Electrical Engineering Faculty of the Kaunas Polytechnic Institute. The determination of characteristic errors and dynamics of them carrying out the tasks of various complexity of particular graphic work is shown in the article.Bet kokios mokslo krypties mokymas turi remtis tokiais metodais, kurie įgalina gauti bei įsisavinti reikiamą informaciją. Vienas iš jų yra grįžtamosios informacijos užrašymas. Būdingų klaidų nustatymas grafiniuose darbuose bei jų dinamika užrašant grįžtamąją informaciją, buvo analizuota Kauno technologijos universiteto Elektronikos inžinerijos katedroje. Būdingų klaidų nustatymas ir įvairaus sudėtingumo grafinių užduočių įgyvendinimo dinamika parodoma straipsnyje
Respublikinė konferencija „Profesinio orientavimo problemos“ (1971.01.27-28 d.) ir tolesnių tyrimų šioje srityje uždaviniai
Conference information, professional orientation.Straipsnyje apžvelgiama 1971 m. įvykusi respublikinė konferencija „Profesinio orientavimo problemos“
Apie slaptąjį mokymą Lietuvoje
In the presented article the clandestine teaching and the activity of clandestine schools in Lithuania at the end of the l9th and the beginning of the 20th century are analysed. The practice of clandestine teaching sprang up in Lithuania because of the tsarist policy of national oppression, which abolished the teaching of the mother-tongue in the national school and banned Lithuanian publications. Fighting against the national oppression the Lithuanian people organized the surreptitious teaching of children which was taking place almost in every village. The children were taught by the so-called “daraktoriai”. The tsarist government persecuted and prohibited the clandestine teaching of children, which, despite these prohibitions, was carried on successfully and became a very important factor in strengthening love of one\u27s country and language, in increasing literacy and raising the culture of the people.Straipsnyje aptariami slapto mokymo klausimai XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje Lietuvoje, ypač Lietuvos šiaurės vakarų teritorijoje. Carinė valdžia ne rusų, tarp jų ir lietuvių, tautų atžvilgiu turėjo tikslą stabdyti ekonominį ir kultūrinį vystymąsi. Tai reiškėsi lietuviškų knygų leidybos, vaikų mokymo gimtąja kalba draudimu ir kitais nacionalinio engimo būdais. Viena iš lietuvių liaudies kovos prieš nacionalinę priespaudą formų buvo slapto vaikų mokymo ir slaptų mokyklų, kurtų liaudies masių iniciatyva ir veikusių beveik kiekviename lietuvių kaime, organizavimas. Į tokias mokyklas pagrindinai rinkosi valstiečių vaikai nuo 8 iki 15 metų. Mokymo turinį sudarė pačios elementariausios gimtosios kalbos, aritmetikos, dievo mokymo žinios, kartais kai kurios žinios iš Lietuvos istorijos ir geografijos. Daugelyje mokyklų kaip atskiras dalykas buvo dėstoma ir rusų kalba. Mokė taip vadinami „daraktoriai“, turėję skirtingą išsilavinimą ir skirtingas politines pažiūras, bet dažniausiai progresyvias. Mokymo organizacija, aprūpinimas mokymo priemonėmis ir kitais būtinais mokymo dalykais priklausė nuo konkrečių sąlygų ir pačių mokytojų – „daraktorių“. Carinė valdžia visaip persekiojo slaptą mokymą, bet, nežiūrint to, jis sėkmingai vystėsi, o tai nacionalinės ir kultūrinės priespaudos sąlygomis rodė didelį lietuvių liaudies didvyriškumą, valią ir ryžtingumą, pasiaukojamai kovojusios už savo nacionalines teises
Vaikų darbinio auklėjimo šaknys Lietuvos pedagogikos istorijoje
In the documents of the Party, in the works of scientific communism much place is devoted to labour training. Communist morality has formed out of folk’s moral norms. That’s why in the family of the Lithuanian peasant the child\u27s labour upbringing is very relevant nowadays as an important part of spiritual culture of Lithuanian folk. The peasant family has old traditions of labour training. They are testified by various sources such as folklore, ethnography, belles-lettres (works by Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, M. Valančius), memoirs of M. Katkus, S. Matulaitis, etc. The child’s labour education is considered folk pedagogics. In the second half of the nineteenth century folk pedagogics played quite an important role in education. Labour was one of the most important factors of education. As shown in the article, children’s labour training was conditioned both by pedagogical and social factors. Neither research work was carried out on folk pedagogics nor methodological problems discussed. So in the article different points of view of Soviet and foreign scientists on folk pedagogics are given. The aim of this research work is to show the role of labour training in the peasant family, to define the essence of upbringing, its features and methods, and to make some conclusions about progressive traditions of those times. Peasants’ reminiscences are one of the most important sources. For that purpose research methods such as questionnaires and interviews are used. At the end of the article some conclusions about the results of representative research are given.Darbo ir darbinio auklėjimo reikšmė visuomenei, asmenybės vystymuisi pagrįsta mokslinio komunizmo pradininkų darbuose, partiniuose dokumentuose. Komunistinė moralė radosi iš liaudies bendražmogiškųjų moralės normų. Liaudies darbo tradicijos, kaip lietuvių liaudies nacionalinės kultūros svarbi sudėtinė dalis, aktualios ir svarbios ir šiandien. Darbinio auklėjimo tradicijos lietuvių valstiečių šeimoje gilios, apie tai liudija įvairūs šaltiniai: folkloras, etnografija, grožinė (Žemaitė, G. Petkevičaitė - Bitė, M. Valančius) ir memuarinė literatūra (M. Katkus, S. Matulaitis ir kt.). Vaikų darbinis auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje šiame darbe analizuojamas kaip liaudies pedagogikos dalis. Poreforminiu periodu lietuvių liaudies pedagogika dar vaidino svarbų auklėjamąjį vaidmenį, o darbas buvo viena iš auklėjimo priemonių. Straipsnyje parodoma, kad vaikų darbinis auklėjimas buvo sąlygotas ne tik pedagoginių, bet ir socialinių veiksnių. Lietuvių liaudies pedagogika iki šiol niekieno netyrinėta; jos sąvokų ribos nenužymėtos. Straipsnyje pateikiamos tarybinių ir užsienio mokslininkų mintys apie pačią liaudies pedagogikos sąvoką. Tyrimo tikslas – parodyti lietuvių valstiečių šeimos vaidmenį vaikų darbiniame auklėjime; išryškinti darbinio auklėjimo turinį, organizaciją, metodus ir motyvus, nustatyti vaikų amžiaus grupes; apibendrinti progresyvias darbinio auklėjimo tradicijas. Pateikiami tyrimo šaltiniai ir metodai, svarbiausi iš jų – anketa, interviu. Daromos tam tikros išvados iš reprezentatyvios apklausos
Tikrinamos naujos masinių varžybų sistemos
The article describes experimental test of new massive competition system. Linear, Swiss and two-step systems were in test. Practical experience and modelling shows that new systems meet the actual sports needs better.Straipsnyje eksperimentiškai tikrinamos naujos masinių varžybų sistemos. Buvo tikrinamos linijinė, šveicariška, dviejų pakopų sistemos. Praktinė patirtis ir modeliavimas rodo, kad naujosios sistemos geriau atitinka realius sporto poreikius
Kai kurie egzaminatoriaus ir studento tarpusavio santykių psichologiniai aspektai
Examination is to be considered one of the main forms for checking students’ knowledge and teaching quality. Its efficiency is dependent upon many factors among which the relations between examiners and students during the examination are of great importance. A great deal of attention would be worth devoting to these relations, first of all from the psychological point of view. Examination methods ought to provide conditions enabling the most objective judgement about the students’ actual knowledge. Its estimation must be entirely objective and satisfy the requirements raised to the students. During the examination equal conditions for a successful passing must be insured for every student. These conditions depend upon the climate and surroundings of the examination, the techniques of inquest, etc. On the basis of the studies carried out, as well as of the author\u27s own experience the analysis of some psychological aspects of relationship between examiners and their students is given. Use of concrete examples has been made in this analysis.Egzaminas – viena iš pagrindinių studentų žinių, dėstymo kokybės ir auklėjimo darbo įvertinimo formų. Jo reikšmingumas ir efektyvumas, vykdant šias funkcijas, priklauso nuo eilės faktorių, tarp kurių svarbią vietą užima tarpusavio santykiai, nusistovintys tarp egzaminatoriaus ir studento egzamino metu. Šiems tarpusavio santykiams dera skirti reikiamą dėmesį pirmiausia iš psichologinio taško. Egzaminavimo metodika privalo sudaryti sąlygas kuo objektyvesniam studento faktinių žinių nustatymui. Jų vertinimas turi būti objektyvus ir atitikti tam tikrą kompleksą reikalavimų, keliamų studentui. Egzamino metu kiekvienam studentui reikia sukurti vienodas sąlygas, o tai didele dalimi priklauso nuo paties egzamino atmosferos ir aplinkos, apklausos technikos ir t. t. Remiantis atliktais tyrimais ir iš paties autoriaus patirties paimtais konkrečiais pavyzdžiais, straipsnyje atlikta kai kurių egzaminatoriaus ir studento tarpusavio santykių aspektų analizė
Mokomojo ekrano poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikui
Our investigations have shown that the use of teaching screen, when introducing children of 5-7 years old to the surroundings, perfects the process of teaching to the utmost and at the same time develops the personality of a preschool child. Teaching films help the children to master concrete, generalized, expanded and systematized knowledge. Pedagogically aimed presenting of cognitive material in a film forms the child’s attitude towards social phenomena, gives him some ways of generalized analysis. The emotionality of screen images stimulates the child’s speech activity and the texts act upon his fluency, expressiveness, picturesqueness.Mūsų tyrimai parodė, kad mokomojo ekrano panaudojimas, supažindinant 5-7 metų vaikus su aplinka, gerokai patobulina mokymo procesą ir tuo pačiu teigiamai veikia ikimokyklinio amžiaus vaiko asmenybę. Mokomasis filmas padeda vaikams įsisavinti konkrečias ir apibendrintas, išplėstas ir susistemintas žinias. Pedagogiškai kryptingas pažintinės medžiagos pateikimas filme formuoja vaiko vertinamąjį požiūrį į visuomeninio gyvenimo reiškinius, moko apibendrinti ir analizuoti. Vaizdų emocionalumas skatina vaiko kalbos aktyvumą, o filmo tekstas ugdo jos rišlumą, vaizdingumą, išraiškingumą
Lietuvos evangelikų reformatų mokyklos
The Lithuanian Evangelic-Reformatic schools have been investigated rather little. The organization of those schools, teachers, pupils, teaching and educational aims and methods are characterized in the article. As reformers and their schools struggled against reactionary catholic priests and the Order of the Jesuits, the presumption arises that the schools had progressive traits. Two main aims had been raised by Reformatic schools: to bring up a bright-minded secular personality by means of works by Roman authors and raise its morality by spreading religious feelings. In the first respect those schools were progressive but the spread of religious feelings was a serious obstacle in the development of personality and national culture of the country. Such ideological scantiness of the above mentioned schools is confirmed by teaching and educational methods of Kėdainiai higher school and its religious needs. In some respect the reformers are of great significance: in their schools they enlightened national youth and understood the importance of the Lithuanian language, they published books in Lithuanian though the subject-matter of these books was religious. Moreover, the children in schools, especially in primary ones, were taught in their mother tongue. Thus, the reformers had paid a certain contribution to the national culture.Evangelikų – reformatų mokyklos Lietuvoje mažai tyrinėtos. Darbe aprašomi šių mokyklų organizaciniai principai, mokytojai ir mokiniai, mokymo ir auklėjimo tikslai ir metodai. Kadangi reformatai kovojo prieš reakcinę katalikų dvasininkiją ir jėzuitų ordiną, jų mokyklose randama progresyvaus elementų. Reformatų mokyklos sau kėlė du pagrindinius tikslus: Romos autorių kūrinių pagrindu auklėti apsišvietusią pasaulietinę asmenybę, o religinių jausmų diegimu kelti jos moralę. Įgyvendindamos pirmąjį iš šių uždavinių, mokyklos suvaidino žinomą progresyvų vaidmenį, bet religinių dogmų diegimas trukdė tokios asmenybės raidai, o taip pat ir nacionalinės kultūros kėlimui. Reformatų mokyklų idėjinį ribotumą patvirtina Kėdainių vidurinės mokyklos mokomieji – auklėjamieji metodai ir konfesiniai poreikiai. Ypatingą reformatų reikšmę autorius sieja su tuo, kad jie auklėjo jaunimą iš liaudies, suprato gimtosios kalbos vaidmenį, leido lietuviškas knygas, nors ir religinio turinio, mokyklose, ypač pradinėse, mokė vaikus iš liaudies jiems suprantama kalba. Išvada – reformatai įnešė atitinkamą indėlį į nacionalinę kultūrą
Sensorinio pripratimo mechanizmai
Up till now the existence of the special form of sensory habituation described by Hernandez Peon is an open question. The decrement of sensory reactions during repeated stimulation can be explained by the extinction of the sensory component of the orientation reaction. On the basis of literary data and his own experimental material the author confirms the latter explanation. In the paper a short analysis of views on the reasons of the dynamics of sensory reactions and a short summary of personal investigations is presented. The following data were used when creating the model of the extinction of the orientation reaction: l) the effect of specific stimulus includes two components: specific and non-specific; 2) repeating the specific stimulus the partial changes of sensory reactions (a partial habituation, a partial augmentation) are observed, which manifest themselves in the fact that quantitative parameters of sensory reactions change up to a certain level at which they remain with further stimulation; 3) nonspecific stimuli evoke fully extinctive reactions; 4) the character and parameters of partial and full habituation of sensory neurons correspond to the extinction character and parameters of the orientation reaction components or the reactions of non-specific neurons. On the basis of these facts one can assume that the extinction of the orientation reaction and its sensory component is the formation of a special inhibitory conditioned reflex. The repeated signal acting as a conditioned stimulus evokes the reaction of the inhibitory system. The latter blocks the activating reticular formation. The activating system prevails at the beginning of stimulation. During the stimulation the connection between the specific and inhibitory systems is formed. This temporary connection becomes stronger simultaneously with the augmentation of the inhibitory system\u27s activity. An extra-stimulus or a change of the parameters of the stimulus disturbs the balance in favour of the activating system: the dishabituation phenomenon is observed. Thus the presented model accounts for the partial habituation of specific neurons and for the full habituation of non-specific neurons. The motivation system blocks the inhibitory system and takes part in the positive conditioning.Vienas iš pripratimo (habituacijos) atvejų yra orientacinio reflekso užgesimas ir vadinamas tikrasis sensorinis pripratimas, kurį aprašė Hernandes-Peonas. Tačiau, kaip žinoma, nespecifinių sistemų, atsakingų už orientacinio reflekso atsiradimą, poveikiai patenka ir į sensorinius smegenų darinius. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų egzistuoja ypatinga sensorinio pripratimo forma? Galbūt, sensorinių reakcijų dekramentą, besivystantį dėl stimulo kartojimo, nulemia nespecifinių poveikių blokada, t. y. orientacinės reakcijos sensorinio komponento užgesimas? Remdamasis savo eksperimentais ir mokslo duomenimis, autorius mėgina teigiamai atsakyti į klausimą. Pateikiama trumpa požiūrių į sensorinių reakcijų kitimo priežastį analizė bei asmeninių tyrimų reziumė. Sukuriant sensorinio pripratimo (arba tiksliau, orientacinio reflekso užgesimo) modelį, pasitarnavo šie faktai: l) specifinio dirgiklio poveikis susideda iš dviejų komponentų: specifinio ir nespecifinio; 2) kartojant specifinį stimulą, labiausiai išryškėja daliniai sensorinių reakcijų pakitimai (nepilnas pripratimas, dalinis augimas), kurie pasireiškia tuo, kad sensorinės reakcijos kiekybiniai parametrai kinta iki tam tikro lygio ir toliau pasilieka tokie, kartojant stimulą; 3) nespecifiniai dirgikliai sukelia visiškai užgęstančias reakcijas; 4) sensorinių neuronų nepilno ir pilno pripratimo pobūdis ir kiekybiniai parametrai atitinka orientacinio reflekso makrokomponentų arba nespecifinių neuronų reakcijų užgesinimo charakterį ir parametrus. Šitie faktai leidžia daryti prielaidą, jog orientacinio reflekso ir jo sensorinio komponento užgesimas yra specialaus slopinančio sąlyginio reflekso susidarymas. Sąlyginis stimulas čia yra kartojamas signalas, kuris sąlyginiu reflektoriniu būdu ir sukelia slopinančios sistemos reakciją. Pastaroji blokuoja aktyvuojančiąją retikulinę formaciją. Blokuojanti ir aktyvuojanti sistemos veikia reciprokiniu būdu. Tik pateikus stimulą, vyrauja aktyvuojanti sistema. Kartojant stimulą, formuojasi laikinas ryšys tarp specifinės ir slopinančios sistemų. Laikinam ryšiui stiprėjant, stiprėja ir slopinančios sistemos aktyvumas. Šitaip pamažu orientacinė reakcija (kartu ir sensorinis jos komponentas) užgęsta. Ekstrastimulas arba stimulo parametrų pakeitimas sutrikdo susidariusį balansą aktyvuojančios sistemos naudai: gaunamas dishabituacijos reiškinys. Šitaip pateiktas modelis paaiškina specifinių neuronų dalinį ir nespecifinių neuronų pilną pripratimą. Įvedus į modelį specialią motyvacinę sistemą, kuri slopina blokuojančią sistemą ir užmezga ryšius su specifine sistema, galima paaiškinti ir teigiamo sąlyginio reflekso susidarymą. Visais atvejais svarbi lieka viena sąlyga: specifinė aferentacija į sensorinius darinius turi atkeliauti be perstojo. Sensorinių specifinių reakcijų stabilumas tai ir demonstruoja
Pedagoginių objektų vertinimas lyginimo metodu
A mathematical apparatus is offered. By its help it is possible to define ranks of a group of pedagogical objects if references of different experts about distribution of places in sub - groups are known. With the help of this method the distribution of academic groups in the institute and of classes in the school according to the progressiveness was defined. This method can be used for defining places of classes, teachers, schools and other pedagogical objects taking into account the opinion of experts.Straipsnio autoriai pateikia matematinį aparatą pedagoginių objektų rangų nustatymui, jei žinomi atskirų ekspertų pasisakymai apie vietų pasiskirstymą pogrupiuose. Buvo nustatinėjamas mokyklos klasių ir instituto akademinių grupių pasiskirstymas pagal pažangumą. Ši metodika rekomenduojama mokytojams vertinant klasių, mokyklų, akademinių grupių darbą tada, kai gaunami ekspertų atsiliepimai