Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Vyresniųjų moksleivių dažniausios žodinės asociacijos
No full textThe article presents the association responses provided by 500 senior Lithuanian students. The stimuli - words from Kent and Rosanoff’s list. Syntagmatic responses dominated.Straipsnyje pristatomi asociaciniai atsakai, pateikti 500 vyresnių klasių Lietuvos mokinių. Stimulais buvo žodžiai iš Kent ir Rosanoff sąrašo. Dominavo sintagmatiniai atsakymai
Asmenybės statuso delinkventinėje grupėje ir akcentuacijos tipo ryšys
No full textThe present paper considers the problem of personality status attainment in informal groups of antisocial behaviour. It is aimed at assessing the influence of the accentuation type on the process of status attainment. The questionnaire compiled by A. Lichko, and a sociometric test were used. The subjects were 30 inmates of the 2nd vocational technical school in Vilnius. The status of a person in the group and the type of his accentuation were established. The clearly expressed link between personality status and the type of accentuation was observed only in the class of leaders. No unequivocal link between other positions of status hierarchy and accentuation type has been determined. The applied aspects of the problem are discussed.Šiame straipsnyje nagrinėjama asmeninio statuso antisocialinėse grupėse problema. Siekiama išanalizuoti akcentuacijos tipo poveikį statuso įgijimo problemai. Buvo naudotas A. Lichko klausimynas ir sociometrinis testas. Tiriamaisiais buvo 30 antrosios profesinės Vilniaus mokyklos mokiniai. Buvo įvertintas asmens statusas grupėje ir jo akcentuacijos tipas. Ryški sąsaja tarp akcentuacijos tipo ir asmeninio statuso buvo pastebėta tik lyderių grupėje. Kitų statusų sąsajos su akcentuacijos tipu – nevienareikšmės. Taikomieji problemos aspektai aptarti
Eriksonas ir jo epigenetinė teorija
No full textThe article provides a brief summary of E. Erikson\u27s theory and its main statements.Straipsnyje pateikiama trumpa E. Eriksono teorijos santrauka, jos esminiai teiginiai
Vaikų hiperaktyvumo etiologijos problema
No full textThe most frequently proposed etiology of hyperactivity is organic brain damage or neurologic dysfunction. The experimental studies conducted in the past decade revealed that organic factors play certain role in some cases, though they occur only in a small portion of hyperactive population. The studies also showed the importance of psychogenic factors in hyperactivity - of parenting styles, interaction patterns and learning, - which till lately have been ignored. The existence of a variety of etiological agents of hyperactivity poses the necessity of distinguishing several etiological subgroups. However, only limited experimental data account for psychogenic hyperactivity. The current studies mostly analyze the role of psychological factors in behavioural terms, which is not enough for pointing out the mechanism of their influence. The psychological mechanism of hyperactivity can only be identified by studying the subjective logics of child behaviour, his subjective interpretation of the surrounding world - not only external determinants of hyperactive behaviour, as it has been commonly done.Dažniausiai minima hiperaktyvumo etiologija yra smegenų pažeidimas arba neurologinė disfunkcija. Per paskutinį dešimtmetį atlikti tyrimai rodo, kad organiniai faktoriai vaidina tam tikrą vaidmenį kai kuriais atvejais, tačiau šios priežastys pasireiškia tik mažai populiacijos daliai. Tyrimai taip pat rodo, kad kalbant apie hiperaktyvumą, svarbu ir psichogeniniai faktoriai (auklėjimo stiliai, sąveikų modeliai ir mokymasis), kurie dažnai buvo ignoruojami. Daugelio etiologinių veiksnių egzistavimas lemia, kad turėtume išskirti ir etiologiškai skirtingas sugbgrupes. Tačiau, tiriant psichogeninius faktorius, atlikta mažai tyrimų. Šiuo metu psichologiniai faktoriai tiriami elgesio terminais, o tai per siauras požiūris. Psichologiniai hiperaktyvumo mechanizmai gali būti atrasti, tiriant subjektyvią vaiko elgesio logiką, jo subjektyvią pasaulio inerpretaciją, o ne tik išorinius elgesio determinantus, kurie dažniausiai ir tiriami
Savęs vertinimo konceptualizacijos problemos
No full textThe present article deals with the problems concerning conceptualization of self-evaluation in Soviet and foreign literature. The article gives a critical view on the present situation. Self- evaluation is analysed by paying due attention to the different forms of its realization on in real life, by distinguishing and discussing the four oppositions: (a) conscious-unconscious, (b) affective-cognitive, (e) general-partial, (d) demonstrative - real. The definition of self-image is given at the end of the article (this concept is preferred). Self-image is a product of reflection of self-information in relation with certain values and standards that realize themselves in the unity of conscious and unconscious, affective and cognitive, general and partial, demonstrative and real forms.Straipsnyje apžvelgiami savęs vertinimo konceptualizacijos būdai tarybinėje ir užsienio psichologijoje, kritiškai vertinama susidariusi padėtis. Savęs vertinimas analizuojamas atsižvelgiant į skirtingas jo pasireiškimo formas gyvenime, išskiriant bei aptariant keturias opozicijas: a ) Įsisamoninta – neįsisąmoninta, b) afektyvi- kognityvi, e) bendra-dalinė, d) parodomoji- reali. Straipsnio pabaigoje pateikiamas Aš -vaizdo apibrėžimas (šiai sąvokai teikiama pirmenybė): Aš-vaizdas - tai informacijos atspindžio apie save produktas santykyje su tam tikromis Vertybėmis ir etalonais. Jis pasireiškia įsisąmonintos ir neįsisąmonintos, afektyvios ir kognityvios, bendros ir dalinės, parodomosios ir realios formų vienybėje
Vaikystė ir visuomenė
Get PDFAn excerpt from E. Erikson\u27s book Childhood and Society presents the concept of eight developmental crises.Ištraukoje iš E. Eriksono knygos „Vaikystė ir visuomenė“ pateikiama aštuonių raidos krizių samprata
Laiko suvokimas: trukmės vertinimas, ne laiko požymių įtaka, plastiškumas ir koncepcinis modelis
No full textIn the present paper some aspects of time perception are reviewed and experimentally investigated. The subjects compared the duration of exposition of tachistoscopically presented letters with standard stimulus duration. Compared were the following durations: 0,01; 0,02; 0,04; 0,08; 0,16; 0,32; 0,64; 1,28; 2,56 s, the standard duration being 0,16 s. Under divided attention conditions (2nd series of experiments) the subjects compared the duration of visual stimuli and responded to the offset of simultaneously presented sound. The relation between the subjective and objective time duration was stated to be rather complex. Within the range of 0,16 – 2,56 s this relation was linear (ts = 0,28tf + 120), while in the range of durations shorter than 0,16 s - nonlinear. The interaction of two different mechanisms for perception of short and long durations has been proposed. The duration threshold for visual modality is about 0,1 s. In the range of durations studied the duration of 0,16 s occurred to be estimated most correctly. The neutral interval seemed to be dynamic. The plasticity of time estimation has been illustrated by the results of investigation on set formation and by the tendency towards decreasing in overestimation of time intervals in the process of habituation to the stimulus. The large sized stimuli are perceived as being longer than the small-sized ones. The auditory modality is dominant in the estimation of duration. The increment of number of elements in the test object resulted in shortening the subjective duration. The time of reaction to the offset of sound became longer in case the number of elements in the simultaneously presented test object was increased. The model of polymorphous subjective time continuum has been specified. This polymorphous continuum is composed of six subcontinuums functioning differently: the subthreshold and threshold area durations, the perceptual, the operative memory, and the abstract time, and the orientation in time.Straipsnyje analizuojami laiko suvokimo ypatumai. Tiriamieji lyginimo ir pastovių stimulų metodais vertino regimųjų stimulų (raidžių) ekspozicijos trukmes (0,01; 0,02; 0,04; 0,08; 0,16; 0,32; 0,64; 1,28; 2,56 s), palyginti su etalonine trukme (0,16 s). Paskirstydami dėmesį, jie turėjo dar reaguoti į simultaniškai įjungiamą ir išjungiamą garsą. Pastebėtas sudėtingas ryšys tarp subjektyvios ir objektyvios trukmės. Trukmių 0,16 - 2,56 s diapazone jis yra tiesinis, o 0,01 - 0,16 s diapazone - netiesinis. Matyt, sąveikauja du laiko suvokimo mechanizmai (pavyzdžiui, trumpų ir ilgų trukmių) arba trumpų trukmių vertinimą iškraipo koks nors veiksnys. Trukmės slenkstis regai yra apie 0,1 s. Tirtų trukmių diapazone neutrali buvo vidurinioji (0,16 s) trukmė. Neutralus intervalas, matyt, yra dinamiškas ir gali keistis nuo 0,1 iki kelių sekundžių (tuo galima paaiškinti ir „inkaro efektą") . Laiko intervalų ir trukmių vertinimo plastiškumą iliustruoja ir nuostatos sudarymo bei pripratimo prie stimulo tyrimo rezultatai. Didesnės raidės suvokiamos kaip ilgiau eksponuotos, o pateikus jų daugiau, subjektyvi suvokimo trukmė trumpėja. Vienu metu veikiant garsui ir regimajam stimului, tiriamieji nustato laiką pagal garsą, tačiau stimulo turinys turi įtaką reakcijai į garso išjungimo laiką. Didėjant raidžių kiekiui stimule, reaguojama lėčiau. Daroma išvada, kad subjektyvaus laiko kontinuumas yra daugialypis (polimorfiškas) , sudarytas iš subkontinuumų, turinčių specifinių dėsningumų. Išskirti šeši subjektyvaus (psichologinio) laiko subkontinuumai: ikislenkstinių ir slenksčio zonos trukmių, percepcinio, operatyvinės atminties ir abstraktaus laiko bei orientacijos laike
Dž. Gibsono tiesioginio suvokimo teorija
No full textThe principal aim of the present paper is to evaluate J. Gibson\u27s contribution to the comprehension of visual perception. It is concluded that some definitions or the concepts and principles of the ecological approach are self-contradictory and unessential. The theory of direct perception doesn\u27t allow many important experimental findings to be explained. It is because of the limitations in J. Gibson\u27s theory that the latter can\u27t be considered a significant alternative to the theories in which emphasis is placed on the importance of internal representation for perceptual processes.Pagrindinis šio straipsnio tikslas – įvertinti Dž. Gibsono indėlį į vizualinio suvokimo teoriją. Konstatuojama, jog kai kurios ekologinio suvokimo traktavimo sąvokos bei principai yra prieštaringi ir mažai turiningi. Tiesioginio suvokimo teorija negali paaiškinti daugelio svarbių eksperimentinių faktų. Dėl šių trūkumų Dž. Gibsono tiesioginio suvokimo teorija nėra reikšminga alternatyva suvokimo teorijoms, pabrėžiančioms vidinių reprezentacijų reikšmę percepciniams procesams
Operatoriaus motorinių veiksmų erdvės laikinų charakteristikų tyrimas
No full textThe investigation was carried out by using psychological, not traditional anatomical and biomechanical methods. Therefore new data were obtained for further examination of working comfort. Two motor areas were studied: “comfortable” and “discomfortable”. The study involved the performance of rapid and exact movements in the above motor areas. The subjects were tested in sitting and standing postures until they were sensible to fatigue and pain in some parts of the body. The changes in the accuracy of movements in the course of certain time, as well as the subjective judgements on fatigue and pain were measured. The analysis of the data showed that the motor space comfort and the posture were not the·only factors relevant to the efficiency of the movements. Correlations were found between the person\u27s temper and the changes in the efficiency of movements in the course of certain time. The fatigue time also depends on the personality. In this paper diagrams are presented in which the fatigue time and the efficiency of rapid, exact hand movements has been shown.Tyrimas buvo atliekamas psichologiniu aspektu, o ne tradiciniais, anatominiais biocheminiais metodais, taikomais judesių, pozų analizei. Gauta naujų duomenų, teikiančių galimybę optimizuoti žmogaus veiklą. Tirtos 2 motorinės zonos („komfortinė“ ir „diskomfortinė“). Tiriamieji atliko elementarius koordinuotus judesius stovėdami ir sėdėdami. Subjektyviu skalių metodu buvo nustatyta nuovargio požymių atsiradimo, laiko ir judesių tikslumo priklausomybė nuo užduoties trukmės. Matavimams panaudotas eksperimentinis stendas. Darbe parodyta nuovargio laiko ir judesių efektyvumo priklausomybė nuo asmenybės individualių savybių. Gauta histograma, kuri parodo efektyvaus darbo trukmę atliekant koordinuotus judesius
Veiksmo tikslo anticipacijos priklausomybė nuo erdvės faktorių
No full textThe present study deals with the dependence of the objective operation localization on the positioning of human being in the distance and on the degree of training certain movements. To this end, three series at experiments have been carried out, covering the effects of 6 factors (distance, direction of hand\u27s movement, direction of transition from one distance to another, degree of training, the start of hand\u27s movement, changing the hand\u27s movement direction). The results of the investigation showed that objective can be achieved in terms of spatial representation of surface. The image has the straight perpendicular line reflected as inclined. The process of training objectifies the spatial notion of surface.Straipsnyje aprašoma, kaip buvo nustatyta veiksmo tikslo priklausomybė nuo būsimų žmogaus judesių nuotolio ir nuo judesių išmokimo. Tuo tikslu trimis eksperimentų serijomis tirta šešių faktorių (atstumo, rankos judesio krypties, veiksmų nuotolio keitimo, išmokimo lygio, judesio pradžios kitimo, rankos judesio krypties pasikeitimo) įtaka judesių tikslumui. Iš tyrimo duomenų darytina išvada, kad judesių tikslo susidarymui turi įtaką erdvės vaizdiniai. Tiesi statmena linija yra atspindima kaip palinkusi. Išmokimas padeda susidaryti tikslesnį plokštumos erdvinį vaizdą