Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Lietuvių ir vokiečių pacientų, kuriems atliekama vainikinių širdies kraujagyslių operacija, psichologinio operacijos keliamo streso įveikimo palyginimas
Get PDFThe given study deals with a problem of coping of the coronary bypass surgery. The aim of this study is to contribute to the further identification of factors predicting poor emotional and related somatic adjustment after the surgery. The second aim of the study is to compare the forms of coping and the outcomes of coping between Lithuanian and West German patients. The level of anxiety, emotional stale and intensity of psychosomatic complaints were used as criteria for evaluating the effectiveness of coping processes. In the Vilnius University Heart Surgery Centre 114 patients undergoing coronary artery by-pass surgery were investigated using the Freiburger Questionnaire of Coping with Illness (Freiburger Fragebogen zur Krankheitsverarbeitung, FKV), the Giessener Questionnaire of Somatic Complaints (Der Giessener Beschwerdebogen, GBB), the State-Trait Anxiety Inventory (STAI), the mood inventory (Der Mehrdimensionaler Stimmungsfragebogen, MSF), the Centre for Epidemiological Studies Depression Scale (CESD), and the locus of control scale (Der Fragebogen zur Erfassung gesundheitsbezogener Kontrolueberzeugungen, FEGK). The first measurement using FKV, MSF, STAI, CES-D, GBB, and FEGK was made on the last day before surgery. The second measurement using MSF, STAI, and GBB was made during the forth to sixth day after surgery In the University Clinic in Frankfurt am Main 131 patients undergoing coronary artery by-pass surgery were investigated using the same procedure. The results were analysed using the means of SPSS/PC+. The Student test, Mann-Whitney test, and Wilcoxon test for uniformity of distributions, and Pearson correlation coefficient were the main methods of statistical analysis. The results support hypothesis that cognitive way of coping is the most favorable one in the heart bypass surgery situation Patients demonstrating cognitive avoidance before the surgery were significantly relieved in the forth to sixth day after the surgery. Patients demonstrating depressive way of coping showed the poorest emotional adjustment after the surgery (feelings of despair, anger and nervousness) and high intensity of somatoformic complaints. Patients demonstrating depressive way of coping and patients coping through social support seeking and hedonism showed many similar emotional and somatoformic characteristics after the surgery. Coping through trust and religiosity was associated with a stable and satisfactory emotional state before and after the surgery. Intensity of somatic complaints was positively associated with the level of anxiety preoperatively and postoperatively. All ways of coping were positively related with feelings of involvement, tiredness, concentration and physical exhaustion in the last day before the surgery. Anxiety as a trait predicted depressive way of coping and poor emotional adjustment preoperatively and postoperatively. The results strongly support the hypothesis that socio-economic and cultural living conditions influence the way of coping and its outcomes. German patients showed better emotional adjustment postoperatively.Pateiktame tyrime analizuojama įveikos po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos problema. Šio tyrimo tikslas yra prisidėti prie tolesnio veiksnių, prognozuojančių prastą emocinį ir somatinį prisitaikymą po operacijos, identifikavimo. Antras tikslas – palyginti lietuvių ir vokiečių pacientų įveikos formas ir pasekmes. Buvo ištirti 114 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro pacientų ir 131 Frankfurto prie Maino Universitetinės klinikos pacientų. Tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad Lietuvoje ir Vakarų Vokietijoje operuotų ligonių širdies operacijos baimės įveikimo būdai bei emocinė būklė prieš ir po operacijos skiriasi. Šie rezultatai pagrindžia hipotezę, jog socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos daro įtakos ir įveikimo procesų pobūdžiui, ir įveikimo procesų efektyvumui
Individuacija: pasąmonės funkcija
No full textThe article presents an excerpt from one of the most known essay of Jung in which he analyzes the functions of unconscious, its structure and dynamics, and the relation of conscious and unconscious.Straipsnyje pateikiama ištrauka iš vieno labiausiai žinomų Jungo eseistinių darbų, analizuojančių pasąmonės funkcijas, jos struktūrą ir dinamiką bei sąmonės ir pasąmonės ryšį
Foniniai emociniai išgyvenimai
Get PDFThe article discusses one aspect of emotional interaction, namely, the influence of already existent emotional states on the rise of situational emotions. Three cases of such influence were distinguished: l) the development of emotions from sentiment; 2) the dependence of emotions on mood; and 3) the development of emotions from feelings (in the Wundtian sense). Interpretation of feelings in W. Wundt\u27s conception is extensively discussed.Straipsnyje nagrinėjama emocijų sąveikos problema, o konkrečiau – kaip jau egzistuojančios emocinės būsenos veikia naujų situacinių emocijų atsiradimą. Buvo išskirti trys tokios sąveikos atvejai: 1) emocijų atsiradimas iš sentimentų; 2) emocijų priklausomybė nuo nuotaikos; 3) emocijų atsiradimas iš jausmų (Wundt prasme). Aptariama W. Wundt koncepcija apie jausmus
Profesinio pasirinkimo teoriniai aspektai
Get PDFProfessional interest in the process of how an individual selects an occupation is relatively new in Lithuania. The ever-increasing range of occupational alternatives and the accompanying uncertainties and confusion have created the need for professional assistance in selecting a career. The way in which assistance is provided will be influenced by the way which the assistant views the process. The goal in this article is to briefly survey Super\u27s developmental self-concept theory of vocational behaviour and social learning approach to career decision-making - Krumboltz theory.Profesinis susidomėjimas tuo, kaip asmuo pasirenka profesiją, santykinai naujas Lietuvoje. Vis didėjantis profesijų skaičius ir su tuo susijęs netikrumas sukūrė profesionalios pagalbos, renkantis profesiją, poreikį. Tai, kaip bus teikiama pagalba priklauso nuo to, kaip konsultantas suvokia visą procesą. Šio straipsnio tikslas – trumpai apžvelgti dvi karjeros teorijas – Super Aš-koncepcijos raidos teoriją ir Krumboltz socialinio išmokimo teoriją
Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai
Get PDFFindings from several studies are suggesting that the most of the growth of aggression occurs in the very young age and in adolescence. However,it is very little known about the gender differences in the growth and decrease of aggressive behaviour in middle childhood. Besides, most studines concerning development of aggressive behaviour have been carried out in Western cultures. Understanding the development of aggressive behaviour in childhood and adolescence in such East-European country as Lithuania presents a significant scientific and practical interest. T his study assessed gender differences in the development of aggression in the middle childhood. Peer and child interview, teacher and parents ratings of behaviour problems, and sociometric status w ere obtained for 695 first-through-seventh grade children, both boys and girls. One year later parents of 220 students repeatedly completed CBCL 4/18 form. T he results indicate that the mean tevels of boys aggressive behaviour decreases gradually during the middle childhood, starting from 9-10-years of age. Girls showed a lower level of aggression compared w ith boys, and the difference in the decrease of aggression. Aggressive behaviour was related with peer rejection, especially for boys. Results are discussed in terms of future directions for longitudinal research on the gender differences in the development of aggression.Keli tyrimai rodo, kad didžiausias agresijos augimas stebimas ankstyvame amžiuje ir paauglystėje. Tačiau labai mažai žinoma apie agresyvumo lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Šis tyrimas skirtas įvertinti agresijos vystymosi lyčių skirtumus vidurinėje vaikystėje. Buvo naudojami interviu su bendraamžiais ir pačiais vaikais, mokytojo ir tėvų pateikti elgesio problemų vertinimai bei sociometrinis statusas. Buvo iširta 695 pirmos – septintos klasės vaikai, po metų 220 mokinių tėvai pakartotinai užpildė CBCL 4/18 formą. Apibendrindami gautus rezultatus galime teigti, jog jaunesniajame mokykliniame amžiuje berniukams, lyginant su mergaitėmis, būdingas aukštesnis agresyvumo lygis tiek jų tėvų bei mokytojų, tiek pačių vaikų nuomone. Ir berniukų, ir mergaičių agresyvumas su amžiumi išauga, o po to palaipsniui ima silpnėti. Dalį tiriamųjų ištyrus pakartotinai, paaiškėjo, jog agresyvus elgesys vienų metų laikotarpiu išlieka kaip stabili kai kurių individų savybė. Pažymėtina, kad, kaip ir buvo tikėtasi, tėvų ir mokytojų nuomonės apie vaiko elgesio problemas yra gana skirtingos. Pastarasis faktas yra svarbus, kadangi dažniausiai mokyklose, atrenkant rizikos zonoje esančius vaikus (t. y. tuos vaikus, kurių elgesys vėliau gali tapti asocialus), dažniausiai remiamasi mokytojų nuomone. Tokiu būdu didelė dalis vaikų, kuriems būdingos silpnesnio pobūdžio elgesio problemos, arba jų agresyvus elgesys pasireiškia už mokyklos ribų, neįtraukiami į nusikalstamumo prevencijos programas
Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys
No full textThe article deals with the questions of creativity factors. Certain thinking abilities were considered for a while to be the main determinants of creativity, but the data of empirical research accumulated eventually contradicted this traditional standpoint. On the basis of the results of numerous investigations, the possibility was raised that a person\u27s motivation (in the broad sense: motives, values, interests, etc.) may be an important determinant of creativity. This question was examined in the research presented in the article. The students who had exceptional achievements in, various real-life activities which demand creativity participated in the study and the original method of qualitative nature was used. It allowed for the inquiry of some new details of the content of such a creativity factor. The results showed that there were differences in more creative and less creative students\u27 future plans, their attitudes towards their future careers, and the learning of various subjects. It appeared that intrinsic learning motives predominated among more creative students and extrinsic motives among less creative students.Šiame straipsnyje nagrinėjami kūrybiškumo veiksniai. Seniau buvo manoma, kad pagrindinis kūrybiškumo veiksnys yra tam tikri mąstymo gebėjimai, bet sukaupti empiriniai faktai tam prieštarauja. Daugelio tyrimų duomenimis, asmens motyvacija (plačiąja prasme – motyvai, vertybės, interesai) gali būti svarbiu kūrybiškumo veiksniu. Toks klausimas ir buvo nagrinėjamas šiame straipsnyje pristatomame tyrime. Studentai, kurie turi išskirtinių pasiekimų veiklose, reikalaujančiose kūrybiškumo, dalyvavo kokybiniame tyrime. Tyrimas leido atskleisti kai kuriuos naujus kūrybiškumo veiksnių ypatumus. Buvo nustatyta, kad labiau ir mažiau kūrybiškesni studentai skyrėsi savo ateities planais, mintimis apie karjerą, įvairių dalykų mokymusi. Nustatyta, kad kūrybiškesnių mokinių tarpe labiau buvo paplitę vidiniai motyvai
Klinikinė psichologija Lietuvoje
Get PDFThe situation and development of clinical psychology in Lithuania is inextricably related to the socio-political situation of the country and its rather dramatic history. The article describes the beginnings of Professional psychology in Lithuania after re-establishing and independent state in 1918, the situation of psychology under the soviet occupation, the beginning of clinical psychology, the new development of clinical psychology after regaining independence in 1 991, and the present situations and problems of clinical psychology in Lithuania.Klinikinės psichologijos raida Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su sociopolitine šalies situacija ir jos sudėtinga istorija. Straipsnis pristato profesionalios psichologijos pradžią po Nepriklausomybės paskelbimo 1918, situacija Sovietinės okupacijos metu, klinikinės psichologijos pradžia, naujos kryptys po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. ir dabartinė situacija bei problemos
Moksleivių moralės normų ypatumai
No full textMoral norms are reflections of society\u27s general interests. Very often those general interests are contrary to individual interests. For this reason,the scientific research of moral phenomenon bas much value. The article deals with moral knowledge and readiness for the violation of any declared norms. In the course of socialisation, individuals meet the same values and norms of behavior, but the results show statistically meaningful intergroup differences which are displayed by the declared norms\u27 contents, a formulations of these norms, and a readiness for the violation of them. The groups researched were divided according to sex and age.Moralinės normos yra visuomenės bendrų interesų atspindys. Labai dažnai šie interesai nesutampa su individo interesais. Todėl moralinių fenomenų tyrimai turi didelę prasmę. Šiame straipsnyje rašoma apie moralines žinias ir pasirengimą sulaužyti deklaruotas normas. Socializacijos metu individai susiduria su tomis pačiomis vertybėmis ir elgesio normomis, bet rezultatai rodo statistiškai reikšmingus tarpgrupinius skirtumus pagal deklaruotą normų turinį, normų formulavimą ir pasirengimą jas pažeisti. Grupės buvo išskirtos pagal lytį ir amžių
Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų tarpusavio santykiai
Get PDFPositive peer relationships and prosocial behaviour is known to emerge as major correlates of a positive status at each age. On the contrary, poor peer relationships are a vali d indicator of concurrent and subsequent. Adjustment problems. In this work, peer sociometric status (Coie, et al., 1983), Revised Class Play (Masten, et al., 1985) and teacher ratings of school achievement were obtained for 483 third-through seventh-grade children and adolescents, attending elementary and secondary schools. As we hypothesized, the correlations of positive status with the Sociability-Leadership factor and with school achievement were strongly positive. The correlations of positive status with the Aggressive-Disruptive factor were negative, and the strength of the relation varied with the age. The correlations of positive peer status with Sensitivity-lsolation factor increases with age. Our data provide support for the hypothesis about the age differences in process variables. School achievement was shown to play a more important role in peer acceptance in middle childhood than in adolescence. Prosocial behaviour was proved to be an important factor of high positive social status in middle childhood, while the aggressive behaviour was shown to influence the development of negative social status (and further adjustment problems) in adolescence. The relationships of negative status with isolated behaviour increased dramatically in adolescence, suggesting greater attention by peers to asocial and over-emotional behaviour.Pozityvūs santykiai su bendraamžiais ir prosocialus elgesys yra vieni svarbiausių pozityvaus statuso bet kuriame amžiuje koreliatai. Iš kitos pusės – blogi santykiai su bendraamžiais yra svarbus prasto prisitaikymo indikatorius. Šiame tyrime buvo nustatytas tiriamųjų sociometrinis statusas, naudotas Klasės žaidimo klausimynas bei gauti mokytojų vertinimai. Tyrime dalyvavo 483 3-7 klasės mokiniai. Kai ir buvo prognozuota, nustatytos teigiamos koreliacijos tarp pozityvaus statuso bei Socialumo - lyderiavimo faktoriaus bei mokyklinių pasiekimų. Pozityvaus statuso koreliacijos su Agresyvumo – destrukcijos faktoriumi buvo neigiamos, o stiprumas kito su amžiumi. Koreliacija tarp pozityvaus statuso ir Jautrumo – Izoliacijos faktoriaus stiprėja su amžiumi. Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina amžiaus vaidmenį. Mokykliniai pasiekimai bendraamžių priėmimui buvo svarbesni vidurinėje vaikystėje, o ne paauglystėje. Prosocialus elgesys buvo svarbus pozityvaus statuso veiksnys vidurinėje vaikystėje, o agresyvus elgesys skatino negatyvaus socialinio statuso (ir tolesnių prisitaikymo problemų) raidą paauglystėje. Sąsajos tarp negatyvaus statuso ir izoliacinio elgesio smarkiai sustiprėja paauglystėje, spėjama dėl bendraamžių jautrumo asocialiam ir perdėtai emocingam elgesiui
Pagrindinės fenomenologijos prielaidos psichologijos tyrimuose
No full textThis article discusses the border of methods of the Natural sciences in the field of Human sciences as well as the need for a new method of conducting research of consciousness and using consciousness as a tool to get knowledge instead of denying it. These ideas are discussed in connection with the ideas of E. Husserl\u27s article “Renewal: Its Problem and Method”. The main ideas of phenomenology in connection with psychological research are presented; “What ideas are possible to accept in the practice of psychological research?” and “How can one use it practically?” Phenomenological dates are discussed as the meaning of experience, and phenomenological analysis, as an active process with the goal of giving verbal expression to the stream of human conscious experience.Šiame straipsnyje svarstomos gamtos mokslų metodų ribos žmonių moksluose, taip pat aptariamas naujo metodo poreikis sąmonės tyrimams bei sąmonės, kaip įrankio, naudojimas žinių gavimui, o ne neigimui. Šios idėjos aptariamos ryšium su E. Husserlio idėjomis straipsnyje „Renewal: Its Problem and Method”. Pagrindinės fenomenologijos idėjos pristatomos ryšium su psichologiniais tyrimais; „Kokias idėjas galima priimti psichologinių tyrimų praktikoje?” ir „Kaip jas galima panaudoti praktiškai?”. Fenomenologiniai įvykiai aptariami kaip patirties prasmė, o fenomenologinė analizė kaip aktyvus procesas, turintis tikslą suteikti verbalinę išraišką žmogaus sąmonės srauto patyrimui.