Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Egzistencinė psichologija ir terapija: žvilgsnis į žmogiškosios būties dilemas
Get PDFThe present article describes the main principles of existential psychology and its application to counselling and psychotherapy. The key philosophical reference points of existential psychology and therapy are formulated here. When we speak about the novelty of existential psychology we should mention first of all the idea of the total, indissoluble interrelationship of the individual and his/her world. Each individual and his/her world are said to coconstitute one another. Existential psychology posits after L. Binswanger three different planes of the world that characterize our life as Being-in-the-world: (l) Umwelt - the surrounding world; (2) Mitwelt - the world of other people and relations with them; (3) Eigenwelt – our own world and our relations to ourselves. Another important principle of existential psychology is understanding the individual and his/her life in view of his/her intrinsic ontological characteristics. The main characteristics are finiteness of life (death), anxiety, and guilt. From its very beginnings, existential psychology was not only theorization about the understanding of men, but as a practice of psychotherapy (existential analysis, Daseinanalysis, existential therapy, logotherapy, etc.). The main goal of existential therapy is to help the individual who is looking for help to experience his/her existence as real, authentic, as Being-in-the-world with certain potentialities and certain limitations. Existential therapy is oriented namely towards three main features of authentic existence: (1) towards full awareness of the present situation; (2) towards the choice of how to live in this present situation; and (3) towards accepting responsibility for one\u27s decision. Concerning the work of existential therapists, there are some principle points: the basic attitude of the therapist; the understanding of the client; the relationship between the therapists and the client; encouraging the client to undertake real actions in his/her life. Existential therapy differs from other trends, not because it has some specific techniques and methods, but because it perceives and understands the clients\u27 problems in a specific, existential context, with a specific, existential attitude. In practice, existential therapy deals with the main, inevitable questions of human existence, with existential dilemmas or, what was called by J. Yalom, existential gives or concerns. They are death, freedom, isolation, and meaninglessness. Encounters with them constitute the essence of existential dynamic conflicts. They are the main themes in existential therapy and they create the context of discussing concrete problems of clients.Šis straipsnis pristato pagrindinius egzistencinės psichologijos principus ir jų pritaikymą konsultavime ir psichoterapijoje. Suformuluoti svarbiausi egzistencinės psichologijos ir terapijos filosofiniai klausimai. Kalbėdami apie egzistencinės psichologijos naujumą, visų pirmą turėtume paminėti visiško, nedalomo individo ir jo pasaulio tarpusavio santykio idėją. Sakoma, kad kiekvienas individas ir jo/jos pasaulis sudaro vienas kitą. Remiantis L. Binswanger, egzistencinė psichologija turi tris skirtingus pasaulio lygmenis, kurie charakterizuoja mūsų gyvenimą kaip Buvimą-šiame-pasaulyje: (1) Umwelt – mus supantis pasaulis; (2) Mitwelt – kitų žmonių pasaulis ir santykiai su jais; (3) Eigenwelt – mūsų pačių pasaulis ir mūsų santykis su savimi. Kitas svarbus egzistencinės psichologijos principas yra pačio individo ir jo/jos gyvenimo, pagal jo/jos vidines ontologines savybes, supratimas. Pagrindinės savybės yra gyvenimo baigtinumas (mirtis), nerimas ir kaltė. Nuo pat savo šaknų, egzistencinė psichologija buvo ne tik žmogaus supratimo teorijų kūrimas, bet ir praktika iš psichoterapinės pusės (egzistencinė analizė, Dasein-analizė, egzistencinė terapija, logoterapija ir t.t.). Pagrindinis egzistencinės psichoterapijos tikslas yra padėti individui pajausti savo patirtį kaip tikrą, autentišką, kaip buvimą-šiame-pasaulyje su tam tikromis galimybėmis bei ribotumais. Egzistencinė terapija orientuota būtent į tris autentiškos patirties bruožus: (1) į visišką esamos situacijos suvokimą; (2) į pasirinkimą kaip elgtis ir gyventi šioje situacijoje; (3) ir į atsakomybės, už šį sprendimą, priėmimą. Kalbant apie egzistencinių psichoterapeutų darbą, galima išskirti tris pagrindinius dalykus: pagrindinis terapeuto požiūris; kliento supratimas; kliento ir terapeuto ryšys; drąsinimas klientą imtis realių veiksmų/pokyčių savo gyvenime. Egzistencinė terapija nuo kitų krypčių skiriasi ne todėl, kad naudoja specifinius metodus ir technikas, bet todėl, kad kliento problemas mato ir supranta specifiniame, egzistenciniame kontekste, per specifinį, egzistencinį požiūrio tašką. Praktikoje egzistencinė psichologija susiduria su pamatiniais, neišvengiamais žmogaus egzistencijos klausimais, egzistencinėmis dilemomis. Tai yra mirtis, laisvė, atsiskyrimas ir beprasmiškumas. Susidūrimas su šiais klausimais sudaro egzistencinių dinaminių konfliktų pagrindą. Tai yra pagrindinės egzistencinės psichoterapijos temos, sukuriančios kontekstą, kuriame nagrinėjamos konkrečios kliento problemos
Lietuvos organizacijų vadovų vertybės
No full textThis work deals with the work-related values of Lithuanian managers. As values depend upon many different factors, we decided to find out which of these are the most important. According to G. Hofstede, the director of the Intercultural Collaboration Research Institute, national culture is especially important in understanding the success of management. E. H. Schein indicates organizational culture as no less important. This work hereby describes the work-related values of Lithuanian managers (indicated with Hofstede\u27s Values Survey) and confirms Hofstede\u27s conclusion that national culture has a stronger influence on values formation than organizational culture.Šiame straipsnyje kalbama apie Lietuvos organizacijų vadovų, su darbu susijusias, vertybes. Vertybės priklauso nuo daugybės skirtingų aspektų, todėl nusprendėme išsiaiškinti, kurie jų yra svarbiausi. Pasak G. Hofstedo, Tarpkultūrinio Bendradarbiavimo Tyrimų Instituto vadovo, nacionalinė kultūra yra ypatingai svarbi norint suprasti vadovavimo sėkmę. E. H. Scheinas organizacinę kultūrą nurodo kaip ne mažiau svarbią. Šis darbas aprašo su darbu susijusias Lietuvos organizacijų vadovų vertybes (išskirtas pagal Hofstedo Vertybių apklausą) ir patvirtina Hofstedo mintį, kad nacionalinė kultūra daro didesnę įtaką vertybių formavimuisi nei organizacinė kultūra
Savižudžio asmenybės problema šiuolaikinėje suicidologijoje
Get PDFThis paper aims to examine the current state of research of suicidal personality in suicidology. Methodological precautions are discussed emphasizing the multicausal nature of the suicidal process and the processional nature of personality. Specific character traits as a high level of aggression and hopelessness, low self-integration and self-esteem, and cognitive disturbances were often found to be correlated with suicidal tendencies. Suicidal persons were considered to be weak problem solvers. Emotionally-oriented stress coping strategies and maladaptive coping and survival skills were prevalent among them. The problem of one-dimensionality of suicidological research is brought up and elaborated upon in this article. The possibility of integrating the noetic (noological) dimension of personality into suicidological surveys is suggested, emphasizing a multidimensional point of view. Future prospectives concerning the link between some other noetic phenomena such as the fear of death, the awareness of freedom and responsibility, or the experience of existential isolation and suicidal behaviour are drawn.Šio straipsnio tikslas – patikrinti dabartinę, savižudžio asmenybės problemos suicidologijoje, tyrimų būseną. Aptariamos metodologinės atsargumo priemonės, pabrėžiant daugialypę suicidinio proceso prigimtį ir procesinę asmenybės prigimtį. Būdingos charakterio savybės, tokios kaip aukštas agresijos ir beviltiškumo lygmuo, žema savojo aš integracija ir savivertė bei kognityviniai trukdžiai, dažnai buvo susijusios su suicidinėmis tendencijomis. Suicidiniai žmonės buvo matomi kaip prastai sprendžiantys problemas. Tarp jų paplitusios į emocijas orientuotos streso įveikos strategijos bei neadaptyviūs išgyvenimo įgūdžiai. Šiame straipsnyje iškeliama ir plėtojama suicidologinių tyrimų vienalypiškumo problema. Siūloma intelektinės asmenybės dimensijos integracijos galimybė į suicidologines apklausas, pabrėžiant daugialypį požiūrį. Brėžiamos ateities perspektyvos tyrimams apie ryšį tarp kai kurių kitų intelektinių fenomenų, tokių kaip mirties baimė, laisvės suvokimas, atsakomybė ar egzistencinio atsiskyrimo išgyvenimas, ir suicidinės elgsenos
Širdies operacijos baimės įveikimo būdo ryšys su nerimo ir somatinių skundų intensyvumu
Get PDF114 patients, 105 males, and 9 females were investigated the day before heart-by-pass surgery using the Freiburg Questionnaire of Coping with Illness (FKV), the Giessen Questionnaire of Somatic Complaints (GBB), and the State-Trait Anxiety Inventory. The same patients were asked to answer the STAI and GBB on the 4th-6th day after their surgery. The results show a positive relationship between all forms of coping and physical exhaustion the day before the surgery. The level of anxiety correlated positively with the level of physical exhaustion. Patients who coped predominately using social support had the highest scores on the GBB preoperatively, and patients with cognitive coping had the lowest scores on the GBB. A depressive form of coping showed the highest positive correlation with the level of anxiety, preoperatively and postoperatively. The postoperative level of anxiety had a close positive relationship with all the scales of the GBB. Patients who coped through compliant behaviour were likely to deny anxiety. They showed the highest level of somatic complaints postoperatively. Cognitive coping was associated with a decrease in the level of anxiety after the surgery. It is concluded that somatic complaints depend selectively upon the form of coping. Planning psychotherapeutic supportive means should be considered before and after surgery.114 pacientų, kurių 105 buvo vyrai ir 9 moterys, buvo tirti dieną prieš širdies operaciją, naudojant Freiburgo ligos įveikos klausimyną (FKV), Giesseno somatinių nusiskundimų klausimyną (GBB) ir Būsenos-bruožų nerimo klausimyną (STAI). Tų pačių pacientų buvo paprašyta užpildyti STAI ir GBB praėjus 4-6 dienom po operacijos. Rezultatai rodo teigiamas sąsajas tarp visų įveikos būdų ir fizinio išsekimo dieną prieš operaciją. Nerimo lygis buvo teigiamai susijęs su fizinio išsekimo lygiu. Pacientai, įveikoje labiausiai besirėmę socialine parama gavo aukščiausius GBB balus prieš operaciją, o mažiausius gavo tie, kurie rėmėsi kognityvine įveika. Depresyvi įveikos forma rodė aukščiausią teigiamą ryšį su nerimo lygiu, tiek prieš, tiek po operacijos. Pooperacinis nerimo lygis buvo artimai teigiamai susijęs su visomis GBB skalėmis. Pacientai, įveikai naudoję nuolankų elgesį, buvo linkę neigti nerimo jausmą. Būtent jie turėjo daugiausiai somatinių nusiskundimų po operacijos. Kognityvinė įveika buvo sieta su nerimo lygio sumažėjimo po operacijos. Daroma išvada, jog somatiniai nusiskundimai priklauso nuo pasirinkto įveikos būdo. Turėtų būti svarstoma galimybė įtraukti psichoterapines paramos priemones prieš ir po operacijos
Sėkmės siekimo ir nesėkmės vengimo motyvų ypatumai
Get PDFThe motive for approaching success (SS) is characterised as the capacity to anticipate pleasure or pride and the motive for avoiding failure (NV), as the capacity to anticipate pain or embarrassment. A measuring instrument for these motives has been developed by T. Gjesme and R. Nygard (the Achievement Motivation Scale, AMS). The present investigation was undertaken in order to analyse the relationship between the scores on the SS and NV scales and other possible near features. A positive and statistically reliable relationship between the SS scale and CPI Dominance scale was found, and a negative relationship between the NV and H. Eysenck Extroversion-Introversion Neurotism scale, R. Amthauer\u27s third test and fifth subtest. It was also found that there is no direct relationship between SS and NV motives and the different attractivenesses in the process of the job, the result of the job, or the evaluation of the job.Sėkmės siekimo (SS) motyvai apibūdinami kaip gebėjimas numatyti malonumą ar pasididžiavimą, o nesėkmės vengimo (NV) motyvai – kaip gebėjimas numatyti skausmą ir gėdą. T. Gjesemas ir R. Nygardas sukūrė matavimo instrumentą šiems motyvams tirti (Pasiekimų motyvacijos skalė). Šio tyrimo imtasi, norint išanalizuoti sąsajas tarp SS ir NV skalių balų ir kitų galimai artimų ypatybių. Buvo rastas teigiamas ir statistiškai patikimas ryšys tarp SS skalės ir CPI dominavimo skalės, ir neigiamas ryšys tarp NV ir H. Eysecko ekstraversijos-introversijos neurotiškumo skalės, R. Amthauerio trečio testo ir penkto subtesto. Taip pat pastebėta, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp SS ir NV motyvų ir skirtingo darbo proceso patrauklumo, darbo rezultato ir darbo įvertinimo
Gimimo eiliškumas - svarbus individualios raidos veiksnys
Get PDFThe relation between birth order on the one side and intelligence and personality features on the other side was investigated. In the 1st study (subjects - 104 students of 8-9 grades of secondary schools from l, 2, and 3-child families) the R. Amthauer\u27s Intelligence Structure Test was used. The first child has the most favourable conditions for intellectual development (especially in 2-child families). In the 2nd study, (subjects - 240 10-grade students of secondary schools from l, 2, 3, and 4-child families) it was established that the first child in the family shows more internal tendencies than the other children. An external locus of control is a characteristic feature of single children and children from 2-child families. A relation between Myers-Brigg\u27s psychological types and birth order didn\u27t occur.Buvo tirtas ryšys tarp gimimo eiliškumo ir intelekto bei asmenybės bruožų. Pirmame tyrime (tiriamieji – 104 moksleiviai iš 8-9 vidurinės mokyklos klasės, augę šeimoje su vienu, dviem ar trimis vaikais) buvo panaudotas R. Amthauerio Intelekto struktūros testas. Pirmagimis turi palankiausias sąlygas intelektiniam vystymuisi (ypatingai 2-iejų vaikų šeimose). Antrame tyrime (tiriamieji – 240 moksleiviai iš 10-ų klasių, augę šeimose su vienu, dviem, trimis ar keturiais vaikais) buvo nustatyta, jog pirmasis šeimos vaikas turi daugiau vidinių tendencijų lyginant su kitais vaikais. Išorinis kontrolės lokusas yra charakterizuojanti savybė vieno ir dviejų vaikų šeimose. Ryšys tarp Myers-Brigg psichologinių tipų ir gimimo eiliškumo nebuvo rastas
Intelekto struktūra: protiškai atsilikusių ir specifinių mokymosi negalių turinčių vaikų WISC profilių lyginamoji analizė
Get PDFThe present paper reveals the peculiarities of the structure of the intellect of mentally retarded pupils, learning-disabled pupils, and pupils with high achievements. The experimental investigation has shown a significant difference between all the groups in the WISC results of full-scaled scores, verbal and performance scores (p<0,05). The performance IQs of children with leaming disabilities were significantly higher than their verbal IQs. The profile of children with auditory - visual disorders has a tendency to become flatter (there is no significant difference between verbal IQs and performance IQs). The largest variability of WISC scaled scores appeared in the results of children with high achievements, and the smallest variability, in the results of mentally retarded children.Šiame straipsnyje atskleidžiami intelekto struktūros ypatumų skirtumai tarp psichiškai atsilikusių, turinčių mokymosi sutrikimų ir mokinių su aukštais pasiekimais. Eksperimentinis tyrimas parodė reikšmingą skirtumą tarp visų grupių WISC plataus-masto balų rezultatuose, verbaliniuose ir atlikimo baluose (p<0.05). Vaikų su mokymosi sutrikimais atlikimo IQ buvo reikšmingai aukštesnis nei jų verbalinis IQ. Vaikų su garsiniais-vizualiniais sutrikimais profilis turi tendenciją tapti vienodesniu (nėra reikšmingų skirtumų tarp verbalinio ir atlikimo IQ). Didžiausias rezultatų kintamumas pastebėtas vaikų su aukštais pasiekimais rezultatuose, o mažiausias kintamumas psichiškai atsilikusių vaikų rezultatuose
Tėvų vertybių ir kūdikio prieraišumo prie motinos sąsajų problema
No full textThe article emphasizes the aspects of change and socialization of emotional connections. Based on the reviewed literature, the problem of the relationship between the mother \u27s values, which are considered to be part of the parents\u27 values, and the developing attachment type in infancy is raised and analyzed.
Daugelyje užsienio šalių bei įvairių kultūrų mokslininkų atliktuose prieraišumo tyrimuose mažai dėmesio buvo skirta tėvų vertybėms kaip prieraišumo formavimosi prielaidai. Kita vertus, psichologų darbuose, orientuotuose tėvų vertybių ir vaikų vystymosi santykio problemas, pirmenybė teikiama vaikų cognityvinės raidos aspektams, mažiau pabrėžiama emocinė ir socialinė raida. Straipsnyje akcentuojami emocinių ryšių kaitos ir socializacijos aspektai. Remiantis apžvelgiama literatūra, keliama ir analizuojama motinos vertybių, kurios laikomos tėvų vertybių dalimi, ryšio su besiformuojančiu kūdikystėje prieraišumo tipu problema. Daroma prielaida, kad tam tikram prieraišumo tipui formuotis ypatingos įtakos turi tai, kaip motina vertina vaiko savarankiškumą
Pogenderfo iliuzija su nelygiagretėmis tiesėmis
Get PDFThe paper studies the effect of some spatial parameters in the Poggendorff figure for illusion size. It was concluded that illusory distortions depend from the order of angles formed by the intersection of the transversal segments and nonparallel lines. When the first angle is smaller, the extent of illusion is greater. The distance from first transversal portion to remove end point of the first nonparallel line also effects the magnitude of illusion. The modern theories ignore such information and therefore they are not adequate.Šis darbas nagrinėja erdvinių parametrų iš Pogenderfo figūros daromą efektą iliuzijos dydžiui. Padaryta išvada, kad iliuziniai iškraipymai priklauso nuo kampų tvarkos, kurie suformuoti pagal skersinių segmentų ir nelygiagrečių linijų sankirtas. Kai pirmasis kampas mažesnis, iliuzija stipresnė. Šiuolaikinės teorijos neįvertina šios informacijos ir dėl to yra netinkamos
S. Freudo ir C. G. Jungo požiūriai į žmogaus kūrybingumą iš dabarties perspektyvos
Get PDFThe S. Freud\u27s and C. Jung\u27s approaches to creativity are presented briefly in this article and an attempt to evaluate them from today\u27s perspective is given. Some results of contemporary empirical researches induce the new interest to these classical approaches. Their wideness, globality, attention to the real creative works of the well-known authors seem to be the important positive traits, especially in comparison with many rather petty contemporary experimental researches concerning creativity. The revelation of the problem of creativity\u27s unconscious motives is the most important desert of S. Freud and C. Jung. It seems to the author, nevertheless, that the S. Freud\u27s creativity explanation gives wider perspective to further explorations in comparison with Jung\u27s.Šiame straipsnyje glaustai pristatomi S. Freudo ir C. G. Jungo požiūriai į žmogaus kūrybiškumą bei pateikiamas jų vertinimas iš dabarties perspektyvos. Kai kurie šiuolaikinių empirinių tyrimų rezultatai iš naujo skatina susidomėjimą šiais klasikiniais požiūriais. Jų apimtis, globalumas, dėmesys tikriesiems kūrybiniams gerai žinomų autorių darbams, atrodo, yra svarbūs teigiami aspektai, ypač lyginant su daugybe gan nereikšmingų šiuolaikinių eksperimentinių kūrybiškumo tyrimų. Vis dėlto, autoriaus nuomone, S. Freudo kūrybiškumo aiškinimas atveria platesnes galimybes tolimesniems ieškojimams, nei C. G. Jungo