Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Paauglio tapatumo raida tėvų skyrybas patyrusioje šeimoje
Get PDFThis research examines differences in identity development among 16-17 years old adolescents who came from divorced and intact families. Using a sample of 307 secondary school students (238 from intact families and 69 from divorced families) were assessed an identity level. The findings indicate some not very strong tendencies. Adolescents from divorced families are less foreclosed then adolescents from intact families, therefore they are less dependent on family traditions, values, believes. Adolescents from divorced families fall into identity crisis some earlier and stay in it some longer then adolescents from intact families.Šiame darbe tiriami tapatumo formavimosi skirtumai 16-17 metų paauglių grupėje, kurie augo išsiskyrusiose ir pilnose šeimose. Imtį sudarė 307 vidurinės mokyklos moksleiviai (238 iš pilnų šeimų ir 69 iš išsiskyrusių šeimų), tirtas jų tapatumo lygis. Rezultatai rodo nestiprias tendencijas. Paaugliai iš išsiskyrusių šeimų buvo mažiau priklausomi nuo šeimos tradicijų, vertybių ir įsitikinimų. Paaugliai iš išsiskyrusių šeimų kiek anksčiau patyrė tapatumo krizę ir ji truko kiek ilgiau, nei pilnose šeimose augusių paauglių
Lietuviškos IST-70 testo versijos patikimumas ir validumas
Get PDFThis paper refers to the psychometric properties of IST-70 {Intelligence Structure Test). The aim of investigation was to evaluate the reliability and validity of A and B forms of IST-70 for the Lithuanian population of 12th grade children (sample of 295 schoolchildren). The obtained data show that there are significant differences between the results of Lithuanian 12th grade schoolchildren and German standardisation sample of the same age. Analysis of results show that some psychometric properties of IST-70 cannot meet strict psychometric criteria for tests. Item analysis show there are many of subtests which have non-discriminating items. Also there was found very little subtests of IST-70 met the criteria of reliability. Many correlational links were established between the results of subtests also. The factor analysis of results showed the A form of IST-70 has no theoretically clear factorial structure while the B form has two hypothetical factors: verbal material and nonverbal material. The origin of this factors still remains unexplained.Šiame straipsnyje apžvelgiamos IST-70 (Intelekto Struktūros Testas) psichometrinės savybės. Tikslas buvo įvertinti A ir B formų patikimumą ir validumą Lietuvos 12 klasės moksleivių imtyje (dalyvavo 295 moksleiviai). Gauti duomenys parodė, kad esama reikšmingų skirtumų tarp Lietuvos 12 klasės moksleivių ir tokio pat amžiaus standartizacijos imties Vokietijoje. Rezultatų analizė rodo, jog kai kurios psichometrinės IST-70 savybės neatitinka griežtų psichometrinių testų kriterijų. Užduočių analizė rodo, kad daug subtestų turi nediskriminuojančias užduotis. Taip pat, rasta, kad labai mažai IST-70 subtestų atitiko patikimumo kriterijų. Faktorinė rezultatų analizė parodė, kad IST-70 A forma neturi teoriškai aiškios faktorinės struktūros, o B forma turi du hipotetinius faktorius: verbalinė medžiaga ir neverbalinė medžiaga. Šių faktorių kilmė lieka nepaaiškinta
Minimalaus priimtino ir maksimalaus galimo rezultatų įtaka derybų dalyvio sėkmės vertinimams
Get PDFThe experimental data confirms viewpoint that individuals who receive the same outcome in negotiations estimate it as a relative success or failure depending on their minimum acceptable and maximum probable outcomes. The results of study also indicate that maximum probable outcome influence negotiators\u27 feeling success more that minimum acceptable result. The interaction between minimum acceptable and maximum probable outcomes demonstrates that effects of variables on success aren\u27t additive.Remiantis eksperimentiniais duomenimis, žmonės, sulaukę tokios pačios derybų pabaigos, vertina ją kaip santykinę sėkmę ar nesėkmę, priklausomai nuo to, koks buvo minimalus priimtinas ir maksimalus galimas rezultatas. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog maksimalus galimas rezultatas daro didesnę įtaką derybų dalyvio sėkmės jausmui nei minimalus priimtinas rezultatas. Minimalaus priimtino ir maksimalaus galimo rezultatų sąveika rodo, jog šių kintamųjų poveikis sėkmei nėra suminis
Psichologinė nuolankumo analizė
Get PDFThe article presents the psychological analysis of humility. Different concepts of humility are discussed in the introduction. The article presents the phenomenological study of humility. The authors attempt to define how young people understand and experience humility, try to compare the concept of humility between believers and nonreligious young people, the experience and importance of humility. The subjects define humility as giving precedence to the others (that can be God, other person, life process). This can only be an external action or (and) an inner position and can require to refuse something of one’s own – own wishes, implementation of one’s position, own understanding. Humility is related to reconciliation, experiences of weakness, defeat, inner tension, and dissatisfaction, ranging in intensity.Straipsnyje pateikiama psichologinė nuolankumo analizė. Straipsnio įvade aptariamos skirtingos nuolankumo sampratos. Straipsnyje pristatomas fenomenologinis nuolankumo tyrimas. Siekiama apibrėžti, kaip jauni žmonės supranta ir patiria nuolankumą; palyginti tikinčių bei nereligingų jaunuolių nuolankumo sampratą, patyrimą bei nuolankumui priskiriamą reikšmę. Nuolankumas šio tyrimo dalyviams reiškia atiduoti pirmenybę kažkam kitam (tai gali būti Dievas, kitas žmogus, gyvenimo vyksmas). Tai gali būti tik išorinis veiksmas ar (ir) vidinė pozicija ir reikalauti atsisakyti kažko savo - savo norų, pozicijos įgyvendinimo, savo sampratos. Nuolankumas siejamas su susitaikymu. Siejamas su silpnumo, pralaimėjimo, vidinės įtampos, nepasitenkinimo išgyvenimais, kurie tačiau patiriami labai skirtingu intensyvumu
Vyrų ir moterų rizikingų sprendimų priėmimo ir vertinimo palyginimas
Get PDFIt was noticed that there are not consistent findings about specificity in risky decision-making among women and men. For this reason, the research of gender differences in risky decision-making and the perception of risk was conducted. Two different techniques (paired-comparisons method and choosing risky or safe decision of problem situation) were used in order to find if men are more risk-taking than women and if they rate risky work situations in the same manner as women. The subjects were ninety working students from Lithuanian universities. The results were inconsistent. In some cases men were more risk-taking than women, but the ratings of risky work situations were very similar for both - men and women. The advantages and limitations of the research, possible reasons for inconsistent results were discussed and the suggestions for future research were given.Pastebėta, kad rezultatai, apie moterų ir vyrų rizikingų sprendimų priėmimo ypatybes, nenuoseklūs. Dėl to, buvo atliktas lyčių skirtumų, rizikingų sprendimų priėmime ir rizikos suvokime, tyrimas. Norint išsiaiškinti, ar vyrai labiau linkę rizikuoti nei moterys ir ar jie rizikingas darbo situacijas vertina panašiai kaip moterys, buvo naudoti du metodai (porinio palyginimo metodas ir saugaus arba rizikingo probleminės situacijos sprendimo priėmimas). Tiriamieji buvo 90 dirbančių Lietuvos studentų. Gauti nevienareikšmiški rezultatai. Kai kuriais atvejais vyrai buvo linkę labiau rizikuoti nei moterys, tačiau rizikingų darbo situacijų vertinimas buvo labai panašus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Aptarti tyrimo pranašumai bei trūkumai, galimos nenuoseklių rezultatų priežastys bei pateikti siūlymai tolimesniems tyrimams
Pagyvenusių žmonių suicidinės rizikos veiksnių įvertinimas
Get PDFThe suicide rate is increasing in Lithuania, therefore it is very important to estimate the reasons of suicides in the target age groups. The aim of this study was to appraise the social environment, chronic illness and some demographic characteristics as the suicidal risk factors in elderly. The suicidal risk was assessed by Purpose in Life Test, Beck Hopelessness Scale, Chronic Illness Problem Inventory and a Semi-structured interview. Sixty chronically ill subjects from 60 to 80 years old were assessed, 30 of them residing privately or with their families, and other 30 - in governmental institutions for the care of elderly. The suicidal risk in the elderly was estimated as high. Various chronic illnesses caused problems in daily and social activity, interrupted relationships with family members and friends. Elderly residing in boarding houses experienced significantly lower feeling of the purpose in life, higher hopelessness level and more severe psychosocial problems. Singleness, absence of children and/or grandchildren decreased the psychological well-being and enhanced suicidal risk in elderly, especially those residing in boarding houses.Savižudybių skaičius Lietuvoje auga, todėl itin svarbu įvertinti savižudybės priežastis tikslinėje grupėje. Tyrimo tikslas buvo įvertinti socialinę aplinką, lėtines ligas ir kai kuriuos demografinius kintamuosius, kaip suicidinės rizikos faktorius tarp senyvo amžiaus žmonių. Suicidinė rizika buvo matuojama Gyvenimo tikslo testu, Becko beviltiškumo skale, Lėtinių ligų sunkumų klausimynu ir pusiau struktūruotu interviu. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų, kurių amžius buvo nuo 60 iki 80 metų, 30 jų gyveno vieni ar su šeima, o kiti 30 – visuomeniniuose senyvo amžiaus žmonių slaugos namuose. Senyvo amžiaus žmonių grupėje suicidinė rizika buvo įvertinta kaip aukšta. Įvairios lėtinės ligos kėlė sunkumus kasdienėje ir socialinėje veikloje, trukdė bendravimui su artimaisiais ir draugais. Reikšmingai mažesnis gyvenimo tikslo jausmas, aukštesnis beviltiškumo lygis ir gilesnės psichosocialinės problemos pastebėtos tarp gyvenančių pensionatuose. Vienišumas, vaikų ir/ar anūkų nebuvimas kenkė psichologinei gerovei ir didino suicidinę riziką senyvo amžiaus žmonėms, ypač gyvenantiems pensionatuose
Pristatymo strategijos ir jas sąlygojantys veiksniai
Get PDFThe issue that is to be discussed in this paper is the phenomenon of “self-presentation”, which refers to the process by which individuals attempt to control the impressions others form of them. Since the impressions people make on others have implications for how others perceive, evaluate and treat them, as well as for their own views of themselves, people sometimes behave in ways that will create certain impressions in others\u27 eyes. Four main self-presentation strategies can be distinguished. Each of them determines the character and direction of the interpersonal relationships in different ways. The choice of the particular self-presentation strategy and the degree to which individuals are motivated to control how others perceive them are affected by a number of situational, external, and dispositional variables. The aim of the discussion on self-presentation strategies and their determinants presented in this article is to provide coherence to the literature in the area and supply a framework for empirical research regarding self-presentation.Šiame darbe aptariamas prisistatymo fenomenas, kai asmuo mėgina kontroliuoti kitų įspūdžius apie save. Kitų susikuriami įvaizdžiai turi reikšmės jų suvokimui, vertinimui ir elgesiui su tuo žmogumi, tuo pačiu ir jų pačių savęs suvokimui. Todėl žmonės kartais elgiasi taip, kad kitų akyse būtų sukurtas tam tikras įvaizdis. Išskiriamos keturios pagrindinės prisistatymo strategijos. Tam tikros strategijos pasirinkimas ir įvaizdžio kontrolės motyvacijos lygis yra veikiami situacinių, išorinių ir charakterio kintamųjų. Šio straipsnio, apie pristatymo strategijas ir jas sąlygojančius veiksnius, tikslas yra suteikti šios srities literatūrai darnos ir pateikti struktūrą tolesniems empiriniams prisistatymo tyrimams
Modaliniai kasdieninio emocinio gyvenimo parametrai
Get PDFThe method of longitudinal study of everyday emotions was used here. 77 Ss using special forms and experiment – based list of emotional terms had been registering their everyday emotions chronologically for two, three or four weeks. Individual and group data were obtained concerning the duration of four basic modalities of emotions (joy, anger, fear, grief) and tranquillity states, and their relations to the type of everyday activities. Inter-correlation analysis of modal and other emotional parameters (sign, intensity, stability) was carried out.Buvo vykdytas longitudinis kasdienių emocijų tyrimas. 77 tiriamieji, naudodamiesi specialiomis formomis ir eksperimentu grįstu emocinių terminų sąrašu, žymėjosi savo kasdienes emocijas chronologiška tvarka dvi, tris arba keturias savaites. Gauti individualūs ir grupiniai duomenys, pagal keturių pagrindinių emocijų (džiaugsmo, pykčio, baimės, gedulo) modalumo trukmę ir ramybės būsenas bei jų sąsajas su kiekvienos dienos veikla. Buvo atlikta inter-koreliacinė modalinių ir kitų emocijų parametrų (ženklų, intensyvumo, stabilumo) analizė
Sapnų analizė analitinės psichologijos požiūriu
No full textThe paper covers three major theoretical approches on dreams that now dominate in analytical psychology. Modifications of Jung\u27s original ideas could create some problems dealing with dream material to those who are not familiar with the present situation so the purpose of this paper is to clear up the pecularities characteristic to each theoretical approach. Clinical case report and qualitative data analysis forms methodological basis of the three level interpretation of dreams selected during the course of depth oriented psychotherapy. This method was chosen as the most appropriate dealing with the clinical material.Šiame straipsnyje analizuojamas trijų šiuo metu gyvuojančių analitinės psichologijos teorijų: klasikinės, vystymosi ir archetipinės, požiūris į sapnus. Aptariami kiekvienai teorijai būdingi sapno turinio aiškinimo ypatumai. Praktinę dalį sudaro psichoterapijos proceso metu gautų sapnų analizė, remiantis anksčiau išvardintais trimis analitiniais požiūriais. Ši interpretacija vaizdžiai iliustruoja tai, į ką kreipiamas pagrindinis kiekvienos iš šių teorijų dėmesys: klasikinėje kryptyje - i intrapersonalinius procesus, subjektyvųjį sapno turinio lygmenį; vystymosi kryptyje - i perkėlimo ir kontraperkėlimo procesus, objektyvųjį sapno turinio lygmenį; archetipinėje kryptyje - į archetipinę, mitinę sapno plotmę. Taigi galima teigti, kad visos trys analitinės psichologijos teorijos turi santykiškai savarankišką raiškos sritį, nors, žinoma, daugelis dalykų išlieka susiję ir bendri. Vis dėlto, galima teigti, kad skirtingų teorinių požiūrių taikymas gali būti laikomas savarankišku metodu, leidžiančiu giliau pažvelgti į sapno turinį psichoterapijos proceso metu
Dviejų vienu metu pateiktų vaizdų tarpusavio panašumo įtaka jų atpažinimo tikimybei
Get PDFWe investigated the influence of the degree of similarity of two simultaneously presented geometrical figures on their recognition in tachistoscopical experiments on human beings. T he test stimuli w ere 16 nonverbal figures consisting of six vertical and horizontal line-segments. There were five groups of figure pairs (16 pairs in each group) that differed according the ,number of coincident line segments between two figures: two, three, four, five, or six (in the case of identical figures) . A pair of test figures was presented for 50 ms and after an individually determined interstimulus interval it w as masked by two rectangular frames of 12 line segments. On the first experimental situation, a special marker indicating which test figure must be drawn appeared after masking the patterns. ln the second experimental situation, the subjects were required to draw both test figures. Identical figures were recognized with higher probability than figures with a different degree of similarity. T he recognition probability of two simulultaneously presented figures also depended upon the practice level of the subjects. For experienced subjects we obtained a U-shaped function of recognition probability on the similarity level. Most of the inexperienced subjects did not show any recognition dependence on the similarity level. Different instructions in the second situation - to draw both figures - altered the experimental results. We concluded that the results in the situation. in which the subject was required to draw both figures reflect not the recognition accuracy of the two figures but the accuracy of restoration of the second figure from working memory.Mes tyrėme panašumo tarp dviejų simultaniškai pateiktų geometrinių figūrų panašumo lygio įtaką atpažinimui. Stimulu buvo 16 neverbalinių figūrų, sudaryti iš šešių vertikalių ir horizontalių linijų segmentų. Buvo pateikiamos penkios figūrų porų grupių (16 porų kiekvienoje grupėje). Figūros buvo eksponuojamos 50 ms., vėliau pateikiamas maskuojantis signalas. Tyrimo metu nustatyta, kad dviejų vienu metu pateiktų vienodų figūrų atpažinimo tikimybė visais atvejais didesnė negu skirtingų. Patyrusiems tiriamiesiems figūrų atpažinimo tikimybė priklauso nuo jų tarpusavio panašumo ir yra "U" formos. Daugumai nepatyrusių tiriamųjų figūrų tarpusavio panašumas reikšmingos įtakos jų atpažinimo tikimybei neturi