Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Lietuvos vaikų reprezentacinės imties WISC-III rezultatų analizė
The main goal of the WISC-III Lithuanian study was to compare the UK standardised sample with a Lithuanian representative sample, to explore whether there are any differences between the two groups and if so, identify them. The Lithuanian sample consisted of 381 children ranging from 6 to 16 years of age. Stratified random sampling was used for the following variables: age, gender, residential area, parent’s (or guardian’s) education level. Scaled scores were assigned to each Lithuanian child using the UK norm tables. The mean differences of WISC-III subtests showed that Lithuanian children received lower scores than the UK sample (p≤0,05). Item analysis showed that some items were too difficult or too easy for Lithuanian children and some items had low discrimination value. This was particularly obvious in the following subtests: Information, Similarities, Arithmetic, Vocabulary, Digit Span and Picture Completion. These subtests were deemed to be culturally specific. The implication of cultural context for the Digit Span subtest is reflected by the difference in the number of syllables digits in English and Lithuanian. It is proposed that some items are not measuring the same thing in the Lithuanian and UK samples. The main conclusion of this study is that the Lithuanian sample results differed from the UK sample and some changes of items and the establishment of Lithuanian norms are recommended.Pagrindinis WISC-III lietuvių tyrimo tikslas buvo palyginti standartizuotą Jungtinės Karalystės (JK) imtį su reprezentatyvia lietuvių imtimi ir patikrinti, ar tarp šių grupių yra skirtumų ir, jei taip, kokie jie. Lietuvių imtis buvo sudaryta iš 381 vaiko, jų amžius svyravo nuo 6 iki 16 metų. Buvo vykdoma atsitiktinė sluoksninė atranka pagal amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos bei tėvų (ar globėjų) išsilavinimo kintamuosius. Vidutiniai WISC-III subtestų skirtumai parodė, jog Lietuvos vaikai gavo mažesnius balus nei JK imtis (p≤0,05). Klausimų analizė parodė, kad kai kurie klausimai buvo per daug sudėtingi ar per lengvi Lietuvos vaikams, o kai kurie klausimai turėjo mažą skiriamąją gebą. Tai buvo ypatingai matoma šiuose subtestuose: Informacija, Panašumai, Aritmetika, Žodynas, Skaitmenų apimtis ir Paveikslėlių užbaigimas. Tikėtasi, kad šie subtestai bus specifiški kultūroje. Kultūrinio konteksto pasireiškimas Skaitmenų apimties subteste atsispindi skirtingame skaitmenų skiemenų skaičiuje Lietuvių bei Anglų kalbose. Keliama mintis, jog kai kurie klausimai matuoja skirtingus dalykus Lietuvos ir JK imtyse. Pagrindinė šio tyrimo išvada yra, jog Lietuvos imties rezultatai skiriasi nuo JK rezultatų, todėl siūloma pakeisti kai kuriuos klausimus bei sukurti lietuviškas normas
Tautinė tapatybė kaip vienas iš asmens tapatumo aspektų
In the whole complex of personal identities a new sphere has been singled out recently i. e. – national identity. This research has been devoted to collect as many empirical facts on this issue as possible and to try, on the grounds of Marcia\u27s conception, to determine the statuses of identity and the factors influencing it and to pick out the main dimensions of national identity. A research has been made to compare the peculiarities of young people whose parents are of the same nationality and of those from mixed families. Achieved results show the importance of national identity to a person and the way it combines with other aspects of identity. Different statuses of national identity which are determined by such environmental factors as homogeneous or heterogeneous family in national aspect, the living place, the language etc. were revealed together with the combinations of these factors.Visame asmenybės tapatybių komplekse, neseniai buvo išskirta nauja sfera – tautinė tapatybė. Šis tyrimas skirtas surinkti kiek įmanoma daugiau empirinių faktų apie tai ir bandyti, remiantis Marcia koncepcija, nustatyti tapatybės būsenas bei faktorius, darančius jai įtaką, ir atrinkti pagrindines tautinės tapatybės dimensijas. Atlikome tyrimą, kuriame lyginome jaunų žmonių ypatybes, augusių tos pačios tautybės ir mišriose šeimose. Gauti rezultatai rodo tautinės tapatybės svarbą ir kaip ji sąveikauja su kitais tapatybės aspektais. Buvo atskleistos skirtingos tautinės tapatybės būsenos, kurios apibrėžtos tokiais aplinkos veiksniais kaip homogeniška ar heterogeniška šeima tautybės atžvilgiu, gyvenamoji vieta, kalba ir t.t. bei jų kombinacijomis
Žiniasklaidoje pateikiamų savižudybės pavyzdžių poveikis paaugliams ir jaunuoliams
The goal of this study was to determine the influence of suicide examples in media on teenagers and young peoples’ emotions and thoughts about suicide imitation. Conclusions: 1) Teenagers and young people encounter with examples of suicidal behavior in all forms of media, mostly, newspapers and television. 2) Some of young people experience a high emotional effect of suicide description or depiction. 3) Models of suicidal behavior presented in media mostly affect the young people who are experiencing existential frustration and have more expressed suicidal tendencies.Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokį emocinį poveikį ir mintis apie savižudybės apie imitaciją paaugliams ir jaunuoliams daro žiniasklaidoje pateikiami savižudybės pavyzdžiai. Daromos išvados: 1) paaugliai ir jaunuoliai dažnai susiduria su savižudiško elgesio pavyzdžiais visose žiniasklaidos priemonėse, daugiausiai – laikraščiuose ir per televiziją. 2) Kai kuriuos jaunuolius savižudybės aprašymai ar pavaizdavimai labai smarkiai emociškai paveikia. 3) Žiniasklaidos priemonėse pateikiami savižudiško elgesio modeliai stipriausiai veikia tuos jaunuolius, kurie išgyvena egzistencinę frustraciją ir pasižymi ryškesnėmis suicidinėmis tendencijomis
Žodinių daugybos ir dalybos uždavinių sprendimo ypatumai
The main purpose of investigation was to evaluate the peculiarities of thinking of 9-11 years old children, when they are solving arithmetic word problems in mind without any opportunity to operate with visual aids. Problems of first two series were constructed analogical to the tasks by O. Frydman and P. Bryant. Solving word problems our children did not try to imagine or express in drawings the situation described in a problem, i. e. they solved differently than 5-6 years old children in the investigation of O. Frydman and P. Bryant. It is possible to make a conclusion that it is particularly difficult correctly to interpret the ratio of object quantity for 9-11 years old children. They are tending to relate this dimensionless ratio with amount of things. The common multiples of the two quantities have no influence on problem solving. Some children interpret multiplicative relations additively.Pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti 9-11 metų vaikų mąstymo ypatumus, kai jie sprendžia žodines aritmetines užduotis mintyse, be jokios galimybės naudotis vizualine pagalba. Pirmų dviejų serijų užduotys buvo suformuluotos analogiškai O. Frydmano ir P. Bryanto užduotims. Spręsdami žodines užduotis, vaikai nemėgino įsivaizduoti ar nupiešti užduoties situacijos, t.y. jie sprendė kitaip, nei 5-6 metų vaikai O. Frydmano ir P. Bryanto tyrime. Galima daryti išvadą, jog 9-11 metų vaikams yra ypatingai sunku teisingai suprasti objektų kiekio proporcijas. Jie linkę šį bedimensį dydį susieti su daiktų skaičiumi. Dviejų dydžių bendri kartotiniai nedaro įtakos problemų sprendimui
Amerikos ir Kanados lietuvių jaunuolių tautinė sąmonė bei tapatybė
Eighty-two Lithuanian-American/Canadian adolescents responded in writing to eleven questions regarding their Lithuanian and American ethnic consciousness and identity. A phenomenological analysis of their written responses revealed a complex ethnic-identity-structure. The adolescents saw themselves as both Lithuanian and American. Their Lithuanian identity was based on three external components: descent (ancestry), ethnic involvement, and language, and the internal feeling of pride and satisfaction and sense of belonging and purpose. They regarded their Lithuanian identities as essential aspects of their personality, without which they would have felt empty and different. Their American identity consisted of three components: awareness of birthright, social involvement, and emotional ties. The relationship between the two identities was a dynamic one, each coming to the fore or receding as a result of context: e. g., an adolescent might feel more Lithuanian amongst fellow Lithuanians. Interestingly enough, there was little evidence of conflict between the two identities. The main complaint the participants expressed was that at times they felt overextended, that there was too much to do.82 Amerikos ir Kanados lietuviai raštu atsakė į 11 klausimų apie jų lietuvišką bei amerikietišką tautinę sąmonę bei tapatybę. Fenomenologinė jų atsakymų analizė atskleidė sudėtingą tautiškumo-tapatybės struktūrą. Paaugliai save suvokia tiek kaip lietuvius, tiek kaip amerikiečius. Jų lietuviška tapatybė buvo pagrįstas 3 išoriniais komponentais: kilmė (proseneliai), tautinis įsitraukimas, kalba, vidiniai pasididžiavimo bei pasitenkinimo jausmai ir priklausymo bei prasmės jausmai. Jie nurodė savo lietuvišką tapatybę kaip esminį savo asmenybės aspektą, be kurio jie jaustųsi tušti ir kitokie. Jų amerikietiška tapatybė susidarė iš trijų komponentų: prigimtinių teisių žinojimo, socialinio įsitraukimo ir emocnių ryšių. Šių tapatybių santykis yra dinamiškas, kiekvieno išreikštumas priklauso nuo konteksto, pvz., paauglys jausis labiau lietuviu tarp kitų lietuvių. Pakankamai įdomu, jog nepastebėta, kad šios tapatybės konfliktuotų tarpusavyje. Pagrindinis tiriamųjų išreikštas nusiskundimas, jog kartais jie jautėsi persitempę, turėjo per daug daryti
Monologinės sakytinės kalbos parametrų ir individualių psichologinių ypatumų ryšiai
This thesis studies the rapport between the psychological and physiological aspects of an individual and his/her speech characteristics. For the purpose of creating an express-test to diagnose by the person\u27s speech behaviour a comparative analysis of speech, psychological, physiological and psycho-physiological parameters was undertaken. 25 people (heads of different branches of an enterprise aged 30 to 60) took part in the research. A number of various methods were applied to analyse each group of parameters. As a result some meaningful distinctions between the male and female group\u27s speech activity organization were defined. The connections between speech and individual psychological peculiarities were found in our research. The further research may bring about some reliable criteria to diagnose different characteristics of a person by his speech behaviour.Šiame darbe tiriamas asmens ir jo kalbos charakteristikos psichologinių ir fiziologinių aspektų ryšys. Norint sukurti išsireiškimo testą, kuris padėtų nustatyti žmogaus kalbos elgseną, buvo atlikta lyginamoji kalbos, psichologinių, fiziologinių ir psicho-fiziologinių parametrų analizė. Tyrime dalyvavo 25 žmonės (30-60 metų, įvairių įmonių vadovai). Kiekvienai parametrų grupei analizuoti buvo naudoti keli skirtingi metodai. Buvo rasti keli vertingi kalbos aktyvumo organizavimo skirtumai tarp vyrų ir moterų grupių. Taip pat rastos kalbos ir individualių psichologinių ypatumų sąsajos. Tolimesni tyrimai gali pateikti patikimų kriterijų, padedančių išskirti asmenines savybes, vertinant kalbos manieras
Tapatumas ir tapatumo krizė paauglystėje
The purpose in a study of 263 secondary school students at age 16-17 was to assess the level of identity development in the middle adolescence. Methods used were an identity status questioning (EOMEIS-2) and Shostrom\u27s Personal Orientation Inventory (POI). In comparison with ideological sphere, interpersonal sphere occurred as more achieved in identity development. The results show statistically meaningful differences in identity development level between two spheres. Interpersonal sphere in a high degree is distinguished by adolescent crisis as period of explorations. The correlation of identity achievement statuses with POI scales scores suggests that, identity achievement is related to the personal need to be inner-directed and self-actualizing.263 vidurinės mokyklos moksleiviai, kurių amžius 16-17 metų buvo tirti, norint įvertinti tapatumo vystymosi lygį viduriniojoje paauglystėje. Naudoti tapatumo klausimynas (EOMEIS-2) ir Shostromo Asmeninės orientacijos inventorius (POI). Lyginant su ideologine sfera, tarpasmeninė sfera išryškėjo kaip labiau pažengusi tapatumo vystyme. Rezultatai rodo statistiškai reikšmingus skirtumus tarp šių sferų tapatumo vystymosi lygio. Tarpasmeninėje sferoje ryškiai išsiskiria paauglystės krizė, pasižyminti kaip ieškojimų etapas. Tapatumo pasiekimo statuso koreliacijos su POI skalių įverčiais rodo, jog tapatumo pasiekimas yra susijęs su asmeniniu poreikiu turėti vidinę kryptį bei būti saviaktualizuojančiu
Subjektyvus smailų kampų vertinimas
Experiments are reported which examine the judgement of the mean orientation of a single straight line (lest line) in presence of nearby lines of somewhat different orientations (induction line). It is shown, that perceived orientation of a segment of the test line is biased towards orientation of the induction line when the distance between the test and the induction line less than 0.1 deg. When this distance between 0.1--0.8 deg. a segment of the test line is biased from orientation of induction line and when this distance more 0.8 deg. the orientation of a segment of the test line remains unchanged.Pateikiami eksperimentai, kurie tiria vidutinės vienos tiesios linijos (testinė linija) orientacijos suvokimą, esant artimoms linijoms su šiek tiek kitokia orientacija (indukcinė linija). Rasta, jog suvokta testinės linijos segmento orientacija yra paveikiama link indukcinės linijos orientacijos tuomet, kai atstumas, tarp abiejų linijų yra mažesnis nei 0.1 laipsnio. Kai šis atstumas yra tarp 0.1 ir 0.8 laipsnio, testinės linijos segmentas yra paveikiamas nuo indukcinės linijos orientacijos, o kai atstumas – daugiau nei 0.8 laipsnio, testinės linijos segmento orientacija lieka nepakitusi
Dviejų vienu metu pateiktų figūrų panašumo įtaka jų suvokimui
Relatedness of the analysis of a few simultaneously presented objects in the visual field was investigated in the psychophysical experiment on human subjects. Test stimuli were plane nonsemantic geometrical figures composed on a basis of 4 x 3 matrix. Five groups of figure pairs with different degree of reciprocal similarity were presented for recognition under the backward masking conditions. Exposition duration of test figures varied individually from 400 to 3000 ms. Masking of test figures was followed by a special marker that indicated which one of two test figures must be detected in the subsequently presented table that included all 12 test figures.Experimental data revealed two groups of subject. The same recognition accuracy for the pairs of identical and different figures as well as no effect of similarity on the recognition of different figures characterised the results of the first group of subjects. The second group of subjects recognised identical figures more accurately than different ones and the recognition of different figures had direct dependence on their similarity - the more similar the figures were, the more accurately they were recognised. Experimental results were interpreted on the basis of different analysis strategies applied by different subejcts.Buvo atliktas kelių kartu pateiktų objektų suvokimo regimajame lauke psichofizinis tyrimas. Stimulai buvo nesemantinės geometrinės figūros, pateiktos 4 x 3 matricoje. Penkios figūrų poros, besiskiriančios panašumo lygiu, buvo pateiktos atpažinimui atgalinio maskavimo sąlygomis. Figūrų ekspozicija varijavo nuo 400 iki 3000 ms. Po maskavimo sekė specialus žymekis, kuris nurodė, kuri figūra turi būti aptikta po to pateikiamoje 12 figūrų matricoje.
Eksperimento duomenys leido išskirti dvi subjektų grupes. Pirmąjį buvo būdinga tas pats atpažinimo tikslumas visose figūrų porose, jų neveikė figūrų panašumas. Antroji tiriamųjų grupė identiškas figūras atpažino daug geriau, nei skirtingas. Duomenys interpretuojami, remiantis strategijomis, kurias tiriamieji taiko
Adaptacijos problemos jaunesniajame mokykliniame amžiuje
This article analyzes the problems of adaptation that occur at a younger age.Šiame straipsnyje analizuojamos adaptacijos problemos, pasireiškiančios jaunesniajame amžiuje. Tyrimas remiasi holistiniu Bergmano, Magnussono (1983) požiūriu į asmenybės raidą ir šių autorių pateikta išorinių ir vidinių adaptacijos problemų taksonomija. Šiame tyrime apsiribojama tik kai kurių išorinės dezadaptacijos problemų (bendraamžių atstūmimo, nepažangumo ir agresyvaus elgesio skirtingomis aplinkybėmis) analize. Pateikti 7-12 metų vaikų (N = 695), dalyvavusių ilgalaikiame tyrime, pradėtame 1996-1997 m., duomenys. Duomenys apie vaikų agresyvų elgesį buvo renkami apklausiant bendraamžius, pačius vaikus, taip pat mokytojus (TRF/11-18) ir tėvus (CBCL/4-18) (Achenbach, 1991). Negatyvus statusas tarp bendraamžių nustatytas sociometriniu tyrimu, o vaikų pažangumas skaičiuojamas pagal matematikos ir lietuvių kalbos vidurkį. Koreliacinė ir dispersinė duomenų analizė parodė, jog agresyvus elgesys koreliuoja su bendraamžių atstūmimu ir nepažangumu, pasireiškia nuo vaiko lyties ir amžiaus priklausantys agresyvaus elgesio ir atstūmimo bei nepažangumo sąveikos ypatumai. Naudojant Wardo (1963) hierarchinės klasterinės analizės metodą, buvo išskirti tipiški adaptacijos problemų atvejai, leidžiantys atlikti individualią problemų analizę. Paaiškėjo, kad didelėms berniukų ir mergaičių grupėms nėra būdingos adaptacijos problemos pagal pasirinktus dezadaptacijos rodiklius, bet taip pat išsiskyrė nedidelės berniukų ir mergaičių grupės, kurioms būdingos viena arba kelios adaptacijos problemos