Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
Nežinomų ir žinomų vaizdų atpažinimo ypatumai
Get PDFRecognition of unknown meaningless figures was investigated in psychophysical experiment with the aim to clarify which stage of known figure recognition, facture extraction or extracted facture matching with the long-term memory representations, involves successive information processing. Five groups of test figures, consisting of four, five, six, seven, and eight horizontal and vertical line-segments, were composed. Each trial consisted of the following sequence: test figure for 10 ms; individually determined interstimulus interval; masking figure; delay of definite duration (8 values between 200 and 4700 ms); three figures for comparison. The task for subject was to find and indicate which one of three figures corresponds to the test figure. Recognition probability of unknown figures did not depend on the number of figure clements. This fact, together with the previously obtained reverse dependence of the recognition probability of known figures on their complexity, cd to the conclusion that the extraction of factures is the simultaneous process while the matching of extracted features with the long-term memory representations is the successive process. Retention of information in the short-term memory up to 5 s had no effect on the task performance.Psichofizikiniu eksperimentu tirtas nežinomų beprasmių figūrų atpažinimas siekiant nustatyti, kuriame iš žinomų figūrų atpažinimo etapų -požymių išskyrimo ar jų sulyginimo su ilgalaikės atminties reprezentacijomis -pasireiškia nuosekli figūrų analizė. Eksperimentui sudarytos penkios grupės testo figūrų iš 4, 5, 6, 7 ir 8 vertikalių ir horizontalių atkarpų. Stimulai buvo pateikiami šitokia tvarka: testo figūra 10 ms; tarpstimulinis intervalas; maskuojanti figūra; pauzė, kurios trukmė buvo kaitaliojama nuo 200 iki 4700 ms; paieškos figūrų trejetas. Tiriamasis turėjo nurodyti, kuri iš trijų paieškos figūrų yra testo figūra. Nežinomų figūrų atpažinimo tikslumas nepriklausė nuo figūrą sudarančių elementų skaičiaus. Lyginant šiuos rezultatus su anksčiau nustatyta atvirkštine žinomų figūrų atpažinimo tikslumo priklausomybe nuo elementų skaičiaus, padaryta išvada, kad požymių išskyrimas vyksta lygiagrečiai, o išskirtų požymių sulyginimas su ilgalaikės atminties reprezentacijomis- nuosekliai. Nenustatytas regimosios informacijos išblėsimo trumpalaikėje atmintyje efektas esant išsaugojimo trukmei iki 5 s
Demonstravimosi elgsena ir jos motyvacija
Get PDFThe article on the basis of zoopsychological and psychopathological data investigates the meaning of demonstrative motivation for human behavior. Animal studies show that a single clear determined demonstration phenomenon does not exist. Demonstration in a wide sense is the component part of communication, so it can be initiated by any motivation, providing for contacts between individuals. Demonstration in the narrow sense, discussed in the article, is most distinctly expressed in behavior, aroused by propagative, hierarchy relations, territorial and defensive motivation. The existence of functionally autonomic need for self-demonstration, independent from other kinds of motivation, is discussed in the context of the such problems as instinct organization and phylogenetic development of motivation. This need is a result of the gradual separation (emancipation) in evolution of demonstrative elements from the needs, to which they were initially subordinated.Psychopathological data shows that demonstration most intensively and frequently reveals itself in hysterical type deviations. Human demonstration is amazingly diverse, with inherent secret expression of conversion self-demonstration, when somatic illnesses are imitated in order to have everyone’s attentions. Hysterical symptoms most convincingly substantiates the existence of functionally autonomic motivation of demonstration, the rudiments of which are observed in animal behavior. Among various deviations of this motivation, light hysteria forms, the pathology of which is usually doubtful, should be singled out, as well as the cases of hysteroidic psychopathy and accentuation, the description of which refers to an insatiable passion for turning attention at oneself as to the main particularity. It is reasoned that psychopathic traits should be treated not as cases of pathology but as extreme variations of a norm. Such interpretation, first of all, significantly advocates the statement that the need for demonstration is characteristic of a human being and is a crucial part of his/her basic motivation. The second important conclusion drawn from such comprehension of psychopathies is that, due to genetic variability, human beings originally differ in expression of the need in question (as well as other needs). Motives stimulating phylogenetically primary instrumental employment of self-demonstration are not, in the case of a human being, strictly regulated; thus they become considerably diverse. Among different cases of instrumental self-demonstration, its defensive employment should be singled out, which is aimed at avoidance of traumatizing events or at mitigation of their after-effects.Straipsnyje, remiantis zoopsichologiniais ir patopsichologiniais duomenimis, aiškinama demonstravimosi motyvacijos reikšmė žmogaus elgsenai. Gyvūnų tyrimai ir stebėjimai rodo, kad vienintelio, aiškiai apibrėžto demonstravimo reiškinio nėra. Demonstravimas plačiuoju požiūriu - sudedamoji komunikacijos dalis, taigi gali būti sukeltas bet kokios motyvacijos, skatinančios vidinį rūšies arba rūšių bendravimą. Aptariamas straipsnyje demonstravimasis siauruoju požiūriu ryškiausiai pasireiškia tenkinant dauginimosi, hierarchizavimosi, teritorinį, savisaugos poreikius. Instinkto ir filogenetinio poreikių vystymosi problemų kontekste iškeltas ir aptartas funkciniu atžvilgiu autonomiško, nuo kitos motyvacijos nepriklausančio demonstravimosi poreikio egzistavimas. Toks poreikis motyvacijos evoliucijoje atsiranda dėl palaipsnio demonstravimosi veiksmų atsiskyrimo (emancipacijos) nuo kitų poreikių, kuriems iš pradžių tie veiksmai buvo pavaldūs.Psichopatologiniai duomenys rodo, kad demonstravimasis intensyviausiai ir dažniausiai pasireiškia isterinio pobūdžio nukrypimais. Žmogaus demonstravimasis stebėtinai įvairus, jam būdinga gana paslaptinga konversinė demonstravimosi raiška, kai, norint atkreipti į save dėmesį, imituojamos somatinės ligos. Isterinė simptomatika įtikinamiausiai patvirtina funkciniu atžvilgiu autonomiškos demonstravimo motyvacijos, kurios užuomazgų turi jau gyvūnai, egzistavimą. Tarp įvairių šios motyvacijos nukrypimų išskirtinos lengvos isterijos formos, kurių patologiškumu dažnai abejojama, ir isteroidinių psichopatijų bei akcentuacijų atvejai, kuriuos aprašant kaip pagrindinis ypatumas nurodomas būtent nepasotinama aistra atkreipti į save dėmesį. Argumentuojama, kad psichopatiniai bruožai traktuotini ne kaip patologijos atvejai, o kaip kraštutiniai normos variantai. Tokia interpretacija visų pirma svariai remia teiginį, kad demonstravimosi poreikis būdingas žmogui ir yra svarbi jo bazinės motyvacijos dalis. Antra svarbi tokio psichopatijų supratimo išvada - žmonės iš prigimties, dėl genetinio variabilumo skiriasi aptariamo poreikio (kaip ir kitų) išreikštumu. Motyvai, skatinantys filogenetiškai pirminį instrumentinį pasirodymo panaudojimą, žmogui nėra griežtai reglamentuoti, todėl gerokai paįvairėja. Iš įvairių instrumentinio pasirodymo atvejų išsiskirtinas ginamasis jo naudojimas, siekiantis išvengti traumuojančių įvykių arba sušvelninti jų padarinius
Netiesioginio stereotipizavimo reikšmė prognozuojant asmens savybes
Get PDFIn the main part of this work subjects were exposed to four target\u27s traits. Each participant evaluated a likehood of some other traits on seven-point scale. There could be made conclusion from the exploration data that ratings of female and male targets were statistically equivalent. Also there was not confirmed an opinion that higher stereotyping level causes more intensive implicit stereotyping. Individuating information strongly influenced judgments of targets.Pagrindinėje tyrimo dalyje tiriamiesiems buvo pateiktos trumpos, tik keturiais būdvardžiais vyrą ar moterį apibūdinančios charakteristikos. Tiriamieji pagal septynių padalų skalę prognozavo kitų savybių tikėtinumą. Iš tyrimo duomenų galima daryti išvadą, kad charakterizuojamo asmens lyties įtaka rezultatams nėra statistiškai reikšminga. Taip pat nebuvo patvirtinta nuomonė, kad kuo stipresnis tiesioginis stereotipizavimas, tuo didesnis netiesioginio stereotipizavimo lygis. Labai didelę įtaką prognozėms turėjo asmenį individualizuojanti informacija
Grožinės literatūros teksto prasmės supratimas įvairiais amžiaus tarpsniais
Get PDFIt has been considered nowadays that the text meaning is a many-layer phenomenon with a complex number of factors having influence on it. To concentrate on these problems, the level of short story comprehension predominant in different age groups was chosen as the focus of the study. The empirical research included three age groups, the eleven, fifteen and twenty year-olds, consisting of 24 persons each. They were provided with the text considered to be both attractive to all the groups and stimulating wide range of interpretations. The respondents were induced to interpret separate fragments of the story as well as the whole of it. Two independent judges identified each interpretation according to the following criteria: a comprehender\u27s concentration on the events, on the heroes\u27 feelings and their motivation, and on the underlying of the text. High coincidence of their decisions (0.83) was observed. The interpretations of both teenage groups most frequently dealt with the events, and also they displayed high concentration upon the heroes\u27 feelings and their motivation. The oldest group produced significantly more suggestions of the text underlying. The demonstrated level of the text comprehension was not correlated with the subjective evaluation of the text’s attractiveness and perspicuity within all the groups. It was related to sex and the grades of the native language within the younger groups.Kaip įvairaus amžiaus vaikai supranta grožinės literatūros tekstų prasmę, kuo jų prasmės supratimas skiriasi nuo suaugusiųjų, kol kas beveik nėra empiriškai tyrinėta. Atliekant čia aprašomą tyrimą, siekta surinkti duomenų, kurie nušviestų kai kuriuos šios problemos aspektus. Apibendrinus įvairių autorių požiūrius, buvo išskirti trys svarbiausi grožinės literatūros tekstų prasmės supratimo lygmenys: siužetinis , „ psichologinis" (veikėjų jausmų, vidinės būsenos, jų elgesio motyvų ir pan.) bei pagrindinės teksto minties. Apie prasmės supratimo lygį buvo sprendžiama iš tiriamųjų atsakymų į atviro tipo klausimus. Tyrime dalyvavo trijų amžiaus grupių moksleiviai ir studentai - apie 11, 15 ir 20 metų. Tyrimo duomenys atskleidė, kokiomis proporcijomis šiose amžiaus grupėse pasiskirsto įvairius prasmės supratimo lygius atspindinčios teksto interpretacijos. Pasitvirtino prielaida, kad paviršutiniškiausiai teksto prasmę supranta jauniausieji. 11 ir 15 metų tiriamųjų grupėse vyravo siužetinio lygmens interpretacijos, o studentų atsakymuose dažniausiai buvo formuluojama pagrindinė teksto mintis. Nepaisant to, subjektyvus teksto patrauklumo ir jo suprantamumo vertinimas šiose grupėse nesiskyrė. Pastebėta, kad skirtingai teksto prasmę supranta nevienodus literatūros pažymius turintys moksleiviai, taip pat mergaitės (merginos) ir berniukai (vaikinai)
Alkoholizmas ir egzistencinių dilemų išgyvenimas
Get PDFThis work is based on the paradigm of existential psychology. It is stated that dependence on alcohol is person’s endeavour to decrease the existential suffering. This is analysed by taking into consideration the main life choices.The work abcorbs in a world of alcoholics’ experience and it aims at revelation of their existential dilemmas, gravities and contradictions in a face of human experiences like the end of life, the question of meaning of life, the existential loneliness, the freedom of making the choice, the existential guilt and anxiety.The analysis shows that the experiences described are very paradoxical. The wholiness of being is experienced only through taking into consideration the end of existence. It is possible to give a meaning to the life only by transcending one’s self. The relation between "I-You" is experienced just after grasping one’s separatedness and the freedom is experienced just after accepting the limits. The person becomes responsible when he (she) realizes his (her) existential guilt and anxiety.It is obvious that alcoholic who confronts these paradoxies of being lives through sharp dilemmas and can’t escape from solving them. Even alcoholic’s refusal to choose in the nearest future means his negative choice, that strengthens "existential forgetfulness", the feeling of meaninglessness, loneliness, dependence and neurotic guilt. It deepens significantly the illness and it tempts fo grow intoxicated further. At the opposite, every positive choice of alcoholic encourages him to search for the meaning of life, to experience the wholiness of being, to seek for the close relations, to experience the freedom and responsibillity. It helps to accept one’s illness and to get over, for suve. The investigation of existential dilemmas of alcoholics shows evidently that the use of alcohol is not the most important factor of dependence, but the outcomebehavior of his certain choices and the expression of the unsolved contradictions. It would be valuable to take into consideration this fact in the research of the ethiology of alcoholism and in the health promotion of alcoholics.Šiame straipsnyje, vadovaujantis egzistencinės psichologijos paradigma, priklausomybė nuo alkoholio traktuojama kaip žmogaus bandymai mažinti egzistencinę kančią. Ši priklausomybė siejama su gyvenimo pasirinkimais. Gilinantis į alkoholikų išgyvenimų pasaulį, siekiama išryškinti jų egzistencinę dilemą, sunkumus ir prieštaravimus, susiduriant su tokiomis bendromis žmogiškosiomis duotybėmis, kaip antai: gyvenimo baigtinumas, prasmė, egzistencinė vienatvė, pasirinkimo laisvė, egzistencinė kaltė ir nerimas.Atlikta analizė rodo, kad aprašytos bendros žmogiškosios duotybės labai paradoksalios. Antai "būties pilnatvė" išgyvenama tik įsisąmoninus egzistencijos baigtinumą, įprasminti savo gyvenimą įmanoma tik pranokstant save, "Aš-Tu" santykis patiriamas tik suvokiant savo atskirumą, laisvė išgyvenama tik sutinkant su ribojimais, atsakingu tampama suvokiant savo egzistencinę kaltę.Akivaizdu, kad su šiais būties paradoksais susiduriantis alkoholikas išgyvena aštrią dilemą ir negali išvengti jos sprendimo. Netgi jo atsisakymas rinktis greičiau reiškia jo negatyvų pasirinkimą, stiprinantį "būties užmarštį", beprasmybės jausmą, vienišumą, priklausomybę, neurotinę kaltę. Tai dar labiau gilina ligą, gundo toliau svaigintis. Priešingai, kiekvienas alkoholiko pozityvus pasirinkimas (skatinantis ieškoti prasmės, išgyventi būties pilnatvę, siekti artimų santykių, patirti laisvę ir atsakomybę) padeda susitaikyti su savo liga ir, žinoma, sveikti.Taip pat nagrinėjant alkoholiko egzistencinę dilemą, tampa aišku, kad pats alkoholio vartojimas nėra svarbiausias priklausomybės veiksnys, bet tik tam tikrą alkoholiko pasirinkimą rodantis elgesys, jo neišspręstų prieštaravimų išraiška. Į tai verta atsižvelgti tiek tiriant alkoholizmo etiologiją, tiek rūpinantis alkoholikų sveikimu.
 
Sisteminis požiūris į šeimą, auginančią neįgalintį vaiką
Get PDFBirth of a handicapped child is usually viewed as a common family crisis. Parents of a handicapped child are considered to deal with grief and adaptation to child\u27s disability reactions, and chronic stress later on. Valuable insights considering the psychological problems of the families with handicapped child may be derived from the systems theory. The present article deals briefly with the main concepts of the family with disabled child as a system. Also several causes of dysfunctional family system are analysed.Neįgalaus vaiko gimimas įprastai suvokiamas kaip šeimos krizė. Manoma, kad neįgalaus vaiko tėvai išgyvena gedulą ir adaptaciją prie vaiko negalės bei lėtinį stresą tolimesniame gyvenime. Iš sisteminės teorijos galima gauti vertingų įžvalgų apie psichologines problemas, su kuriomis susiduria neįgalų vaiką auginančios šeimos. Šis straipsnis trumpai nagrinėja pagrindinius šeimos, kaip sistemos, auginančios neįgalų vaiką, konceptus. Taip pat, analizuojamos kelios asocialios šeimos sistemos priežasčių
Fizinė, verbalinė ir netiesioginė agresija: skirtumai tarp lyčių
Get PDFGender differences regarding aggressive behaviour were investigated in 154 school children three age cohorts: 8-9, 11-12, 13-14-year-olds through peer rating technique DIAS (Lagerspetz, Björkqvist, 1992, Björkqvist, Österman, Kaukiainen, 1992).The principal finding was that girls made greater use of indirect means of aggression, whereas the boys tended to employ direct means of physical and verbal aggression. Indirect aggressive strategies were not fully developed among the 8-9 boys and girls, but they were already prominent among the 11-12 boys and girls, and much more developed among the 13-14 years-old girls.Buvo tirti agresyvaus elgesio lyčių skirtumai 154 moksleivių imtyje, sudarytoje iš trijų kohortų: 8-9, 11-12, 13-14 metų. Naudota draugų vertinimo technika DIAS (Lagerspetz, Björkqvist, 1992, Björkqvist, Österman, Kaukiainen, 1992). Esminiai rezultatai parodė, jog mergaitės linkusios naudoti netiesioginės agresijos būdus, tuo tarpu berniukai dažniau rinkosi tiesioginės agresijos, tiek fizinės, tiek verbalinės, būdus. Netiesioginės agresijos strategijos nebuvo pilnai susiformavusios 8-9 metų mergaičių ir berniukų grupėje, tačiau jau pastebimos 11-12 metų grupėje, o tarp 13-14 metų mergaičių ir berniukų jau daug geriau išsivysčiusios
Psichologų draugija ir jos įtaka psichologijos raidai Lietuvoje
Get PDFThe article offers an overview of the milestones in Lithuanian Association of Psychologists foundation and development history. Spheres of activity organised conferences, workshops and other events are described. The association influence to the development of psychology in Lithuania is highlighted.Straipsnis apžvelgia Lietuvos psichologų asociacijos kūrimosi ir vystymosi etapus. Aprašytos veiklos srityse organizuotos konferencijos, dirbtuvės ir kiti renginiai. Pabrėžiama asociacijos įtaka psichologijos vystymuisi Lietuvoje
Savižudybių pateikimas pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose 1994 ir 1996 metais
Get PDFThe aim of the present study was to assess the effect of issuing guidelines for suicide reporting on the actual practice of reporting in three main dailies of Lithuania. In 1994 we conducted 12 months survey of suicide reporting in “Lietuvos rytas”, “Lietuvos aidas” and “Respublika”. In 1995 the results were presented in written guidelines for suicide reporting and in the seminars for journalists. Following this intervention, a second, identical evaluation of suicide reporting covering three major dailies was carried out during the year 1996. The main variables on form, content and style of the newspaper reports before and after the intervention were compared (588 reports). In 1996 1,7 times more publications on suicide were published. Positive and negative changes in the quality of reporting were found in the second period of analysis. It is possible that the results were affected not only by the action of suicidologists, but also by the political action of one of the deputies of Lithuanian Seimas, who declared the intention to burn himself. This aroused a rather hot reaction in the society and in the newspapers.Tyrimo tikslas buvo įvertinti savižudybių pateikimo gairių efektyvumą žurnalistinėje praktikoje trijuose pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose. 1994 metais atlikome 12 mėnesių savižudybių pateikimų apžvalgą „Lietuvos ryte”, „Lietuvos aide” ir „Respublikoje”. 1995 metais rezultatai pristatyti rašytinėse savižudybių pateikimo gairėse bei seminaruose žurnalistams. Po šios intervencijos, antra, identiška savižudybių pateikimo apžvalga, trijuose pagrindiniuose dienraščiuose, atlikta 1996 metais. Buvo palyginti pagrindiniai formos, turinio ir stiliaus kintamieji dienraščio straipsniuose prieš ir po intervencijos (558 straipsniai). 1996 metais 1.7 daugiau kartų buvo spausdinti pranešimai apie savižudybes. Buvo pastebėti tiek teigiami, tiek neigiami pokyčiai pateikimo kokybėje, antrojo tyrimo etapo metu. Rezultatai galimai buvo paveikti ne tik suicidologų veiksmų, bet ir politinių vieno Lietuvos Seimo nario veiksmų, kuomet jis teigė susideginsiąs. Tai sukėlė gana stiprią reakciją visuomenėje bei spaudoje
Probleminio mokymosi sistema: Mastrichto patirtis
Get PDFCritical perceptions and implications of the problem-based learning are discussed from the point of view of the participant of Summer-course at the University of Maastricht. Problem-based learning is a relatively new form of instruction with a long intellectual history. This approach of learning emerged in conjunction with the cognitive revolution in psychology. University of Maastricht uses this non-traditional system from his very founding in 1976. The principles of problem-based learning can be summarized as following: prior knowledge activation and elaboration through small-group problem analysis; the construction of problem-oriented semantic networks, including contextual cues derived from professionally relevant problems; and the fostering of epistemic curiosity. A number of studies provide empirical support for the assumptions underlying problem-based learning. The „seven jump" is an obligatory procedure for the analysis of each problem. Besides the professional knowledge and skills, the group discussion provides with the skills of more free communication.Aptariamos svarbios įžvalgos bei probleminio mokymosi sistemos pritaikymo būdai, remiantis vasaros kursų Mastrichto universitete dalyvio patirtimi. Probleminio mokymosi sistema yra palyginti nauja mokymo forma, turinti ilgą intelektinę istoriją. Šis požiūris išryškėjo kartu su kognityvine revoliucija psichologijoje. Mastrichto universitetas rėmėsi šia netradicine mokymo sistema nuo pat savo įkūrimo pradžios 1976 metais. Pagrindiniai probleminio mokymo principai yra: ankstesnių žinių aktyvavimas ir plėtojimas, pasitelkiant problemų analizę mažose grupėse; į problemą orientuotų semantinių ryšių kūrimas; ir episteminio smalsumo puoselėjimas. Keletas tyrimų, kurie empiriškai pagrindžia probleminio mokymosi sistemos prielaidas. Neskaitant profesinių žinių ir įgūdžių, grupinės diskusijos įgūdžius, reikalingus laisvesnei komunikacijai