Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
4-6 klasių moksleivių suvokiamos mokymosi kontrolės ypatumai
Get PDFThis study examined beliefs about factors affecting school performance and about self-agency and control in Lithuanian children (grades 4-6, N = 379). Results revealed much intercultural convergence with the samples from other countries in children’s beliefs about the importance of effort, ability, luck and unknown factors as causes of school performance. The only difference we found was in the beliefs about the importance of teachers. Their ratings were the lowest. But at the same time the ratings of the accessability of teacher as a mean of school success were high (second after effort).The agency and control beliefs were moderately and highly correlated with school grades (r = 0,29-0,57). The fourth graders showed higher agency and control beliefs and the lowest correlations with school performance. These findings are interpreted as beeing affected by positive changes in Lithuanian school system.Pačia bendriausia prasme suvokiama kontrolė yra apibrėžiama kaip naivūs pačių individų susikuriami priežastiniai modeliai. Juose atsispindi, kaip suvokiamos norimų ir nenorimų įvykių priežastys, pačių individų vaidmuo jiems patiriant sėkmę ar nesėkmę, taip pat kitų žmonių, institucijų ar socialinių sistemų reagavimas (E. A. Skinner, 1995).Savo darbe vadovavomės suvokiamos kontrolės koncepcija (E. A. Skinner, M. Chapman, P. B. Baltes, 1988), kuria siekiama diferencijuoti ir integruoti keturių, jos autorių nuomone, pagrindinių suvokiamos kontrolės teorijų konstruktus: kontrolės lokusą, išmoktą bejėgiškumą, kauzalinę atribuciją ir aš efektyvumą. Visi šie konstruktai įeina į kompetencijos sistemą, kurios funkcija yra reguliuoti ir interpretuoti tikslingas interakcijas su aplinka (J. P. Connell, J. G. Wellborn, 1991; E. A. Skinner, 1995)
Spalvų suvokimo konstantiškumas: fono ir kontrasto įtaka
No full textColour constancy was studied by asymmetrical matching procedure under 14 different illuminations. Two kinds of colour stimuli were used: real Munsell chips and simulated equivalent color patches presented on a Barco system. Eight subjects took part in the experiment. One of the 40 Munsell chips (T) under test illumination was presented for a short time - 3 s. After displaying of test (T) chip under the test illumination the subject had chose the such Munscll chip which color perceived under C illumination should be the same as the color of test (T) chip under test illumination. The variability of appearance of particular hues under different illuminations was calculated by measuring Brunswik ratio. It was found that the color constancy were maximal for chips which hues coincide with illumination hue and minimal for chips which hues are complementary for illumination hue. The pcrecived color depends both on a perceived color of background and on color difference betweenbackground and chip. The drift of background colour can not be explained by the adaptation (the observed drift was made quicker than adaptation process).Spalvų suvokimo konstantiškumas buvo tiriamas asimetriniu stimulų lyginimo metodu. Apšvietimui buvo naudojama 14 skirtingų plataus spektro apšvietimo šaltinių. Dviejose skirtingose bandymų serijose buvo imami realūs standartiniai Manselio pavyzdėliai ir pavyzdėliai, generuojami monitoriaus (vaizduoklio) ekrane (taikoma Barko sistema). Visose bandymų serijose dalyvavo aštuoni tiriamieji. Bandymams buvo naudojama 40 skirtingų spalvų pavyzdėlių, matomų neutraliame (9N) fone. Visi pavyzdėliai sudarė tolygų spalvų ratą. Iš pradžių tiriamajam 3 sekundes buvo rodomas vienas iš 40 pavyzdėlių (T pavyzdėlis), apšviestas parinktu šviesos šaltiniu. Po to tiriamasis C šaltinio šviesoje turėjo parinkti tokį pavyzdėlį, kad jis jam atrodytų tokios pat spalvos kaip ir T pavyzdėlis. Spalvų suvokimo konstantiškumas buvo vertinamas vienmačiu Brunsviko santykiu. Jis buvo maksimalus tiems pavyzdėliams, kurių spalva sutapo su šviesos šaltinio spalva, ir minimalus tiems, kurių spalva buvo papildoma šviesos šaltinio spalvai. Pavyzdėlio spalva priklausė tiek nuo fono spalvos, tiek nuo pavyzdėlio ir fono spalvų skirtumo. Fono spalvos kitimas stebėjimo metu buvo daug greitesnis už receptorių jautrio kitimą adaptacijos metu. Todėl paaiškinti šį procesą receptorių adaptacija negalima
Lietuvių ir suomių moksleivių Rankos testo rezultatų palyginimas
No full textAlthough the Hand Test (HT) scores should be cautiously approached when using individuals from different cultures, the quantitative results of Finnish and Lithuanian groups of 13 year old children seem to be in line with Stetson\u27s and Wagner\u27s (1980) hypothesis on potential use of HT in different crosscultural studies. Finnish children scored higher on Exhibition, Active, Tension, Fear subcategories, on Environmental and Maladjustive combined categories, also on Total Number of Responses and Average initial Response Time. Lithuanian children scored higher on Description subcategory. The differences were more marked between the Finnish and Lithuanian girls than between the boys of these nations. The results are fixed as a starting point for /ong-term cross-cultural research.Nors tarpkultūriniai tyrimai Rankos testu nėra paplitę, kiekybiniai lietuvių ir suomių trylikos metų moksleivių tyrimo šiuo testu rezultatai dera su Stetsono ir Wagnerio (1980) hipoteze apie plačias šios metodikos tarpkultūrinio taikymo galimybes. Suomių moksleiviai gavo aukštesnius pasirodymo, aktyvumo, įtampos, baimės subkategorijų, aplinkos ir blogo prisitaikymo suminių kategorijų, taip pat bendro atsakymų skaičiaus ir vidutinio atsakymo laiko jverčius. Lietuvių moksleivių buvo aukštesni apibūdinimo subkategorijos įverčiai. Kitaip negu tikėtasi, imčių nesiskyrė agresyvumo subkategorijos ir tarpasmeninių santykių suminės kategorijos rezultatai. Gauti ženklesni lietuvių ir suomių mergaičių įverčių skirtumai nei berniukų. Tyrimo rezultatai siejami su šalių dabarties socialinės raidos ypatybėmis ir fiksuojami kaip pradžios taškas tolesniems tarpkultūriniams tyrimams Rankos testu
Socialinio vaizdinio apie protiškai neįgalaus asmens emocinius išgyvenimus ypatumai
Get PDFThis article presents peculiarities of the social representation of emotions and feelings of mentally handicapped persons.Straipsnyje, remiantis sociologinės apklausos rezultatais (N = 241), analizuojamas socialinis vaizdinys apie protinės negalės žmogaus emocinius išgyvenimus. Šis vaizdinys lyginamas su vaizdiniu apie sveiko žmogaus emocinius išgyvenimus. Struktūriniu požiūriu vertinant, abu socialiniai vaizdiniai apie emocinius išgyvenimus susideda iš analogiškų, liūdesio-kančios, neapykantos, atsakomybės bei palaimos komponentų. Tačiau neįgaliojo emocinių išgyvenimų vaizdinyje nėra bazinių emocijų bloko, priešingai nei sveikojo. Protinės negalės žmogui labiau priskiriami liūdesio, kančios ir sielvarto išgyvenimai, tačiau mažiau gilūs, intensyvūs nei sveikojo. Dažniau su neįgaliaisiais kontaktuojantys individai kritiškiau vertina jų emocinio pasaulio kokybę. Šių vertinimų pagrindu konstruojasi savitas socialinis diskursas. Tyrimo rezultatai atskleidžia socialinio vaizdinio, kaip latentinio psichosocialinio neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos veiksnio, vaidmenį
Stresinių gyvenimo įvykių įtaka dviem išeminės širdies ligos formoms: miokardo infarktui ir stenokardijai
Get PDFThe work deals with the influence of life-event stress on two forms of the ischemic heart disease (IHD) -myocardial infarct and stenocardia. Three groups of 30 people in each were surveyed. The first group consisted of people after myocardial infarct, the second group - of people suffering from different extent of stenocardia without myocardial infarct, and the third one was formed of healthy people ( control group). The following methods were used for the research: Life Experiences Survey test (LES) for subjective evaluation of life events; Hospital Anxiety and Depression Scale for somatic patients (HAD); evaluation o f disease seriousness b y patients and doctors. The following aspects were evaluated when analyzing the results: influence of life-event stress on IHD; inter-group differences depending on anxiety and depression level, on number of life changes and their evaluation. Results of this study enabled to conclude that there are no statistically significant differences between healthy people and patients suffering from IHD in respect of the number of life changes, but the patients with IHD more often than healthy people use extremely negative evaluations when describing their experiences.Darbe nagrinėjama stresinių gyvenimo įvykių įtaka dviem išeminės širdies ligos (IŠl) formoms, t. y. miokardo infarktui ir stenokardijai. Ištyrėme tris grupes po 30 žmonių: pirmą grupę sudarė asmenys, patyrę miokardo infarktą, antrą -sergantys įvairaus sunkumo stenokardija be miokardo infarkto ir trečią - sveiki asmenys (kontrolinė grupė). Tyrimui naudotos šios metodikos: gyvenimo pasikeitimų testas (LES), skirtas subjektyviai įvertinti gyvenimo įvykius; nerimo ir depresijos skalė somatiniams ligoniams (HAD); pacientų ir gydytojų vertintas ligos sunkumas. Analizuojant rezultatus, atsižvelgta į šiuos aspektus: stresinių gyvenimo įvykių įtaką IŠl; grupių skirtumus pagal gyvenimo pasikeitimų skaičių, jų vertinimą ir nerimo bei depresijos lygį. Šio darbo rezultatai leidžia daryti išvadas, kad sveiki asmenys ir sergantieji IŠl statistiškai patikimai nesiskiria pagal gyvenimo pasikeitimų skaičių, bet IŠl sergantys asmenys statistiškai patikimai dažniau negu sveiki naudoja kraštutinius neigiamus vertinimus savo gyvenimo įvykiams aprašyti
Veido emocinių išraiškų erdvinių dažnių apdorojimo smegenų pusrutuliuose skirtumai
No full textThis paper examines two aspects of the lateralisation of cognitive function. A same-different reaction time paradigms was used to characterize perceptual processing in each visual field. Images were degraded using low-pass filtering to exclude ranges of high frequencies. ln this experiment, psychophysical procedures used facial expression images as a carrier for spatial frequency information. Observers had to judge whether two sequentially presented images showed the same emotion, irrespective of identity gender and spatial frequency content. Reaction time and accuracy measures showed that lower frequency information was processed better in the left visual field (right hemisphere). When higher frequency cues were available, both hemispheres processed stimuli equally well. In addition, some expressions were processed mare rapidly or mare accurately in a particular visual field.Šio darbo tikslas - ištirti erdvinių dažnių įtaką veido emocinių išraiškų atpažinimo skirtinguose pusrutuliuose greičiui ir tikslumui. Reakcijos laiku buvo bandyta įvertinti veido emocinių išraiškų atpažinimo proceso skirtumus abiejuose smegenų pusrutuliuose. Eksperimentui buvo naudojamos septynios emocijas išreiškiančios veido išraiškos, nufiltruotos žemais erdviniais dažniais. Tiriamojo užduotis - kuo greičiau ir tiksliau atpažinti dvi paeiliui rodomas veido išraiškas nepriklausomai nuo veidų individualumo, lyties ir erdvinių dažnių. Reakcijos laiko ir tikslumo matavimai parodė, kad žemesnių erdvinių dažnių vaizdai greičiau atpažįstami dešiniajame pusrutulyje, tuo tarpu aukštesnių erdvinių dažnių vaizdai vienodai tiksliai ir greitai atpažįstami abiejuose pusrutuliuose. Be to, skirtingos emocinės veido išraiškos atpažįstamos skirtingu greičiu ir tikslumu abiejuose pusrutuliuose: pykčio, baimės, liūdesio ir nuostabos išraiškos greičiau ir tiksliau atpažįstamos dešiniajame pusrutulyje
Šiuolaikinis požiūris į kūrybingumą ir jo įvertinimo problemos
Get PDFThe article presents the attempt to evaluate the most common types of measures used to assess creativity according to the dominant contemporary theoretical approach to the phenomenon. Creativity is now usually considered to be the characteristic of behavior, but not the inner facture of an individual. Two main groups of the measures may be identified among most widely used instruments. The first group includes tests of divergent thinking, personality, attitude and interest inventories. These are psychometric instruments mainly and can be considered as objective. Yet, they measure only the inner correlates of creative behavior: divergent thinking abilities, personality traits etc. The implication that any of these could be one of the main factors influencing creative behavior lacks empirical evidence obviously. One who scores high on the tests often demonstrates any distinctive creative performance in real life. The second group includes such instruments as ratings by teachers, peers or supervisors, judgements of products, registration of indicators of eminence et al. Their distinctive factors in comparison with the first group is taking into consideration the real-life creative production. But here the problem of their objectivity arises acutely. It is not possible to establish fixed criteria for evaluation of product, or behavior, creativity. Thus, the problem of the measurement of creativity to be solved successfully requires creativity from the mea users themselves.Pastaruoju metu įsivyravo mokslininkų nuomonė, kad apie žmogaus kūrybingumą reikia spręsti iš jo elgesio gyvenime. Tačiau praktiškai kūrybingumo rodikliu dažnai tebelaikomi divergentinio mąstymo testų rezultatai. Jie, taip pat ir kūrybingiems žmonėms atpažinti taikomi asmenybės bruožų, interesų ir pan. klausimynai yra psichometrinės metodikos, pripažįstamos kaip objektyvios. Turint galvoje dabartinę kūrybingumo sampratą, tenka daryti išvadą, kad jos leidžia įvertinti tik su kūrybingumu susijusias, bet jam netapačias vidines ypatybes. Žmonės, kuriems būdingos šios ypatybės, gyvenime ne visada pasižymi kūrybingumu. Interpretuojant tokių tyrimų rezultatus, kūrybingumo sąvoka dažnai vartojama nepagrįstai. Siekiant įvertinti žmogaus kūrybingumą, kur kas labiau tiktų taikyti metodikas, atskleidžiančias realius jo kūrybinius laimėjimus. Visoms tokioms metodikoms būdingas subjektyvumas, tačiau su tuo reikia susitaikyti, nes objektyvių kūrybos kriterijų iš esmės neįmanoma rasti
Aleksandras Jacikevičius 1922-1999
Get PDFIn memoriam Aleksandras Jacikevičius 1922-1999In memoriam Aleksandras Jacikevičius 1922-199
Tapatumo būvių ir socialinės adaptacijos mokykloje rodiklių ryšys
Get PDFResearch report on relationship between ego identity and aspects of social functioning at school is presented. Subjects were 110 Lithuanian 12-th graders, 46 male and 64 female. For the assessment of identity status the Extended Objective Measure of Ego Identity Status, final revision (EOMEIS-2) developed by Adams, Bennion, and Huh (1989) was translated into Lithuanian language. Self-report Subjective Social Well-Being Scale and Problem Behavior Scale completed by teachers, as well as popularity in class, served as functioning in school indices and also as a criteria for predictive validation of the EOMEIS-2.EOMEIS showed satisfactory reliability and construct and criterion validity. Ideological moratoriums were more popular than ideological achievers. Interpersonally committed statuses had better subjective social adaptation than interpersonally non-committed statuses. Interpersonal diffusions and foreclosures displayed less problem behaviors than interpersonal moratoriums and achievers.XX amžiaus pabaigoje tapatumo problematika socialinių mokslų literatūroje labai plačiai nagrinėjama. Užtenka pažvelgti į psichologijos literatūros šaltinių duomenų bazes PsychLit arba PsychInfo, kad įsitikintume, jog labai nedaugelis sąvokų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio psichologijos literatūroje pasitaiko dažniau nei sąvoka identity. Tai nestebina - vis greitėjantys pokyčiai, vis mažėjantis pasaulis nepaliaujamai aštrina pagrindinį identiteto klausimą - "Kas aš esu?"Iš lietuvių psichologų pirmasis šią problematiką ėmė nagrinėti ilgus metus JAV dirbęs ir gyvenęs Pikūnas (1990, 1994; Pikūnas ir Palujanskienė, 2000), tačiau pastaraisiais metais pasirodė ir daugiau darbų šia tema (Antinienė, 1999; Vaičiulienė, 1999a, 1999b). Lietuviai psichologai, atlikdami tapatumo problematikos tyrinėjimus, remiasi Eriko Eriksono (1968) teorija ir James Marcia (1967, 1966, 1980; Marcia, Waterman, Matteson, Archer ir Orlofsky, 1993) sukurta ego identiteto būvių paradigma
Psichologiniai vadovavimo efektyvumo matmenys
Get PDFMany psychological theories of leadership describe effective leadership in behavioural terms. Consideration and initiating structure are defined as two main dimensions of leader\u27s behaviour. But it is shown in many researches that cultural peculiarities and characteristics of economy system significantly influence implicit and explicit concepts of effective leadership. The aim of our research is to investigate psychological dimensions of effective leadership behavior on the sample of Lithuanian employees.49 managers and 52 workers participated in our research. Repertory Grid and Critical Incidents technique were used. According to the research data three dimensions of effective leadership were foundl. Work with subordinates.2. Individual-professional features.3. Task-oriented behaviour. Some differences between groups of managers and workers were found in description of effective leadership. Workers tend to emphasise interpersonal communication skills, managers stress task-oriented behaviour. Collected data provide qualitative basis for establishment of adequate criteria of performance appraisals, personnel selection, creation of training programs.Siekiant nustatyti, kas lemia vadovavimo efektyvumą, buvo atlikti ir atliekami vadovų tyrimai, šių tyrimų pagrindu kuriamos vadovavimo teorijos. Nors vienareikšmiško atsakymo nėra iki šiol, tačiau daugumoje elgesio ir atitikimo teorijų nurodomi tie patys vadovavimo matmenys: pagarba (orientacija į tarpusavio santykius) ir struktūravimas (orientacija į tikslą). Tarpkultūrinių tyrimų rezultatai rodo, jog kultūros normos, vertybės bei ekonominės sistemos ypatumai daro reikšmingą įtaką efektyvaus vadovavimo sampratai. Tai paskatino atlikti išsamesnę vadovavimo efektyvumo matmenų analizę mūsų dienų Lietuvos organizacijos kontekste. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti: a) vadovų efektyvaus elgesio matmenis, b) palyginti, kaip skiriasi vadovų ir darbuotojų pateiktų vadovo elgesį apibūdinančių konstruktų pagrindu nustatyti efektyvaus vadovavimo matmenys. T iriamųjų imtis sudaryta iš Lietuvos gamybinėje organizacijoje dirbančių 49 vadovų ir 52 darbuotojų, buvo naudojamos kritinių įvykių ir repertuarinės gardelės metodikos. Atlikus kokybinę ir kiekybinę tyrimo rezultatų analizę, nustatyti trys „efektyvaus vadovo", dirbančio Lietuvos gamybinėje organizacijoje, matmenys: 1) darbas su pavaldiniais; 2) individualios profesinės ypatybės; 3) į užduoties atlikimą orientuotas elgesys. Ištirta, kad vadovai ir darbuotojai teikia nevienodą reikšmę vadovavimo efektyvumo matmenims. Darbuotojai labiau linkę pabrėžti tarpusavio santykių, bendravimo svarbą, vadovai- individualias profesines ypatybes ir į užduoties atlikimą orientuotą elgesį